Automobilio plovimas kieme ar gamtinėse vietovėse, tokiose kaip ežerai ar upės, yra aktualus klausimas, turintis tiek teisės, tiek aplinkosaugos aspektų. Daugelis vairuotojų siekia sutaupyti ir patys plauti savo transporto priemones, tačiau svarbu suprasti, kokios yra galiojančios taisyklės ir kokias pasekmes gali sukelti tokia veikla.
Ką Sako Lietuvos Teisės Aktai?
Lietuvos Respublikos teisės aktai bei savivaldybių nustatytos taisyklės griežtai reguliuoja automobilių plovimą viešose vietose, ypač gamtos apsaugos zonose. Transporto priemonių plovimas pagal LR aplinkos ministro 2007 m. patvirtintą Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašą priskiriamas techninės priežiūros darbams, todėl ir plaunant automobilius privaloma vadovautis minėto aprašo reikalavimais.
Taigi, gyventojai, savo kiemuose plaunantys automobilius, pagal jau minėtą teisės aktą, privalo neteršti aplinkos ir vadovautis Atliekų tvarkymo taisyklėse nurodytais reikalavimais, transporto priemonių eksploatuoti netinkamus naudoti skysčius (išskyrus vandenį) tvarkyti kaip pavojingąsias atliekas. Šiuos skysčius draudžiama išpilti į aplinką ar nuotakyną.
Kitaip tariant, automobilio plovimas privačioje teritorijoje nenaudojant jokių cheminių priemonių (pavyzdžiui, šampūnų ar pan.) bei užtikrinant, kad plovimo metu nesusidaro pavojingos medžiagos, neprieštarauja minėto aprašo nuostatoms.
Tiesa, vietos savivaldos institucijos taip pat gali turėti pasitvirtinusios taisykles, reglamentuojančias automobilių plovimą ar tvarkymą miestų teritorijose (daugiabučių kiemuose, gatvėse ir t.t.). Todėl dėl galimų konkrečių nustatytų reikalavimų automobilių plovimui miestų ir miestelių teritorijose reikėtų kreiptis ir į atitinkamą vietos savivaldybę.
Pagrindiniai Apribojimai
| Aspektas | Reikalavimai / Apribojimai |
|---|---|
| Automobilio plovimas daugiabučio ar savo kieme | Daugumoje miestų draudžiama, nebent yra tam skirta vieta |
| Plovimas prie ežero, upės ar kitų vandens telkinių | Griežtai draudžiama dėl aplinkos taršos |
| Nuotekų patekimas į kanalizaciją ar gruntą | Draudžiama, jei nėra tam skirtos sistemos |
| Naudojimasis ekologiškomis priemonėmis | Kai kurios savivaldybės leidžia plauti automobilį nuotėkų surinkimo vietose |
| Plovimas specialiose savitarnos plovyklose | Leidžiama ir skatinama |
Kokios Baudos Gali Būti Skiriamos?
Jei nesilaikote plovimo taisyklių, galite sulaukti baudų pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir Aplinkos apsaugos įstatymą.
- Plovimas daugiabučio kieme be tam skirtos vietos - bauda nuo 20 iki 140 eurų.
- Automobilio plovimas prie ežero, upės ar kito vandens telkinio - bauda nuo 300 iki 1 000 eurų, priklausomai nuo padarytos žalos.
- Pakartotiniai pažeidimai gali lemti dar didesnes baudas ir aplinkosaugos tarnybų patikrinimus.
- Jei plovimo metu teršiama aplinka (pvz., nuteka alyva, cheminės medžiagos), gali būti skiriama iki 2 000 eurų bauda ir reikalaujama atlyginti padarytą žalą gamtai.
Tačiau Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai griežti: pričiupę asmenį, savo automobilį plaunantį šalia vandens telkinio ar kitoje viešoje vietoje, iškart išrašo jam baudą, kuri gali siekti nuo 60 iki 120 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 150 iki 300 eurų. Išimtiniais atvejais taip pat gali būti skaičiuojama aplinkai padaryta žala.
Taigi Aplinkos apsaugos departamento kontrolė prasideda tada, kai gaunami asmenų pranešimai arba patys Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai fiksuoja aplinkybes, kai plaunant automobilius yra naudojamos cheminės medžiagos ar aplinka teršiama nuotekomis.
Kaip Tinkamai Plauti Automobilį?
Kad išvengtumėte teisės pažeidimų ir saugotumėte gamtą, laikykitės šių taisyklių:
- Plaukite automobilį tik specialiose plovyklose, kur nuotekos tinkamai surenkamos ir apdorojamos.
- Jei plaunate savo kieme, naudokite specialiai tam pritaikytas vietas su nuotekų surinkimo sistema, neleidžiančia teršti aplinkos.
- Niekada neplaukite automobilio gamtoje, ypač prie ežerų ar upių - cheminės priemonės ir naftos produktai gali pakenkti ekosistemai.
- Naudokite ekologiškas priemones, kurios nesukelia taršos ir yra biologiškai skaidomos.
- Laikykitės vietos savivaldybių reikalavimų, nes taisyklės skiriasi priklausomai nuo miesto ar rajono.
Visada norisi važinėti su švariu automobiliu. Tačiau darganotą rudenį ar žiemą tai sudėtingesnė misija. Ir keliuose purvo daugiau, ir plovykla kainuoja. Tuo tarpu vyraujant šiltam orui mašiną kieme nusiplauti būtų galima. Transporto priemonių plovimo draudimą nustato savivaldybių patvirtintos taisyklės. Pavyzdžiui, Vilniuje ar Klaipėdoje automobilio plauti negalima ne savo namų kieme. Biržų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse tokio draudimo nėra. Taip pat nerekomenduotina plauti automobilį viešosiose vietose, pavyzdžiui, gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, net daugiabučių kiemuose. Aplinkosaugininkų teigimu, automobilį savame kieme plauti galima, jei nesukeliama tarša aplinkai. Vadinasi, gali būti plaunamas tik kėbulas, o ne variklis ar kitos galimai tepaluotos ir teršti gamtą galinčios vietos. Be to, negalima naudoti jokių cheminių priemonių, tik gryną vandenį. Plovimą kieme pasiūlyta įsivaizduoti kaip natūralų gamtos procesą - lietų.
Lietuvoje nieko nestebina namų kieme ar prie ežero plaunamas automobilis - taip žmonės buvo įpratę daryti ilgus dešimtmečius ir dėl šio įpročio beveik niekam nekyla abejonių. Kam važiuoti į plovyklą, jei gali nusiplauti pats? Degalinių tinklo užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad bent kartą per mėnesį automobilį Lietuvoje plauna 66 proc. žmonių. Rūpindamiesi automobilių švara lenkiame kaimynus latvius (61 proc.) bei gerokai atsiliekančius estus (45 proc.). Tačiau ne mažiau svarbus klausimas - kur tautiečiai plauna savo transporto priemones? Specialistai įspėja, kad švaros procedūros ne tam skirtose vietose gali neigiamai atsiliepti tiek piniginei, tiek aplinkai.
Nuo automobilio vandeniu nuplauti chemikalai susigeria į žemę ir gali pasiekti požeminius vandens telkinius, šulinius, gali patekti į čia pat esantį dirvožemį, kuriame auginame daržoves. Patekę į vandens telkinius naftos riebalai dengiasi plėvele ir taip kenkia paukščiams bei žuvims. Į telkinius patekę cheminiai junginiai kelia pavojų vaikams, naminiams ar laukiniams gyvūnams, kurie gali atsigerti šio vandens. Užterštas vanduo nuo automobilių gali nutekėti į gruntinius vandenis ir taip patekti į augalus, šulinius, o iš čia - į žmonių organizmą. 1 litras išpiltos alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės. Į dirvožemį patekusi alyva išskiria įvairius cheminius elementus, kurie kelia pavojų žmogaus bei gyvūnų sveikatai. Alyvoje esantys sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Per lietaus kanalizaciją vanduo patenka į vandens telkinius, upes ir vienaip ar kitaip teršia gamtą. Jeigu automobilis techniškai netvarkingas, yra netinkamas eksploatuoti, aplinkos taršos tikimybė plaunant smarkiai išauga. Iš tokių automobilių į aplinką patenka alyva, tepalai, aušinamieji skysčiai. Pasak specialistės, šie teršalai priskiriami prie vienų iš pavojingiausių taršos šaltinių.
IŠVARYTI IŠ NAMŲ - EP.1 Automobilių pirkimas | Pirmoji kelionės diena
Po truputį artėja žiema. Ir būtent šaltasis sezonas yra automobilių plovyklų pelningiausias laikas. Tai laikas, kuomet automobilius patiems rankomis plauti darosi šalta, todėl net nesusimąstydami vairuotojai važiuoja tiesiai į tam skirtas vietas. Tiesa ta, kad automobilio plovimas tam neskirtoje vietoje gali užtraukti baudą. Ir ta bauda kartais didesnė nei viso sezono išlaidos plovimui. Tačiau įdomu tai, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje tiek plovimo taisyklės, tiek ir baudos dydis skiriasi.
Pagrindinė priežastis - neigiamas poveikis gamtai. Ant automobilio nusėda dulkės, žydinčių medžių žiedadulkės, aplink ratus - purvas, o dugne - tepalų, degalų ar kitokių skysčių likučiai. Visa tai yra nepageidautina ir kenksminga aplinkai. Plaunant automobilį daugiabučių kiemuose, purvas ir cheminės medžiagos, kuriomis plaunamas automobilis patenka į lietaus kanalizaciją. Per ją keliauja į valymo įrenginius. Jei įrenginiai dėl papildomų medžiagų gauna didesnę apkrovą, vėliau gali praleisti nepakankamai išvalytas nuotekas, kurios ilgainiui pateks ir į vandens telkinius. Žala daroma ne tik gamtai, bet ir žmonėms. Jei vanduo, su stabdžių trinkelių dulkėms ar kitomis smulkiomis nuo kėbulo su vandeniu nubėgusiomis dalelėmis, nepatenka į lietaus nuotekų sistemą - jis išdžiūsta, pakyla į orą ir didina bendrą aplinkos dulkėtumą. Tai apsunkina kiekvieno iš mūsų kvėpavimą.
Žinoma, vienareikšmio atsakymo, kokį poveikį automobilio plovimas daro gamtai - nėra. Tai iš esmės labiausiai priklauso nuo to, kiek stipriai užterštas konkretus automobilis. Tačiau mokslininkai daro prielaidą, kad kartą per savaitę plaunant automobilį toje pačioje vietoje, žala gamtai turėtų pasimatyti po 1 - 2 metų.
Kada ir Kur Galima Plauti Automobilį?
Galima plauti:
- Specializuotose plovyklose;
- Savitarnos plovyklose;
- Kitose vietose, kur nuotekos yra surenkamos ir tvarkomos pagal reikalavimus.
Esminis kriterijus - vanduo su nešvarumais negali patekti į aplinką.
Draudžiama plauti:
- Daugiabučių kiemuose;
- Gatvėse, stovėjimo aikštelėse;
- Prie upių, ežerų, pakrantėse;
- Miškuose ar kitose natūraliose teritorijose;
- Bet kur, kur vanduo nubėga į gruntą ar lietaus kanalizaciją.
Net jei „tik perliejate vandeniu“ - tai vis tiek laikoma plovimu.
Prieš plaunant automobilį savo kieme, būtina atsižvelgti į galiojančius įstatymus ir vietos savivaldos taisykles. Svarbu užtikrinti, kad nebūtų teršiama aplinka, nenaudojamos cheminės priemonės ir laikomasi atliekų tvarkymo reikalavimų. Transporto priemonių plovimas tiek vandeniu, tiek cheminėmis medžiagomis teršia aplinką, todėl už tai gali grėsti net ir tūkstantį eurų viršijančios baudos.
Automobilio priežiūra yra neatsiejama kiekvieno transporto priemonės savininko kasdienybės dalis. Lietuvoje vis labiau jaučiama tendencija ieškoti patogių, greitų ir efektyvių sprendimų ne tik buityje, bet ir rūpinantis savo automobiliu. Tradicinės automobilio plovyklos vis dar populiarios, tačiau naujos technologijos ir pasikeitę vartotojų įpročiai skatina atsirasti inovatyvioms alternatyvoms. Automobilio plovimas pagal iškvietimą - tai modernus, patogus ir vis labiau populiarėjantis sprendimas, leidžiantis automobilių savininkams pasirūpinti savo transporto priemone be papildomo vargo. Mobili automobilio plovykla - tai specialiai įrengtas transporto priemonės plovimo padalinys, turintis visą reikiamą įrangą: vandens talpyklas, aukšto slėgio plovimo įrenginius, dulkių siurblius, generatorius bei ekologiškas valymo priemones. Klientui nereikia niekur važiuoti ar laukti eilėje. Užtenka kelių paspaudimų mobiliojoje programėlėje ar greito skambučio, ir plovimo paslaugos atvyksta tiesiai pas jus.
