Vožtuvų tarpelių reguliavimas yra būtina procedūra, kurią reikia atlikti gamintojo nurodytais intervalais, ypač automobiliams, kurių varikliuose vožtuvų tarpeliai nėra automatiškai reguliuojami kompensatorių pagalba. Gamintojas numato vožtuvų reguliavimo procedūros intervalus, pačią procedūrą bei reikiamus tarpelius, atsižvelgiant į variklio temperatūrą.
Nėra vieningos sistemos ar būdo, susijusio su automobilių variklių konstrukcija ir naudojamais metodais. Kai kurių automobilių vožtuvų tarpeliai reguliuojami ranka, o kiti susireguliuoja patys, naudodami tepalo slėgį. Varikliai, kuriuose vožtuvų tarpeliai reguliuojasi rankiniu būdu, turi nurodytus kilometražo intervalus, kas kiek laiko ir kilometrų juos reikia reguliuoti.
Variklio vožtuvai, kurių nereikia reguliuoti rankiniu būdu, susireguliuoja dėka kompensatorių. Kompensatorius - tai metalinė kapsulė, kuri, naudodama variklio tepalą ir slėgį, sudaro reikiamo storio tarpelį ir taip savaime susireguliuoja. Jei Jūsų automobilis pirktas ne naujas ir niekada nereguliavote vožtuvų tarpelių, patariame tai padaryti.
Vožtuvų tarpelius reikia reguliuoti tada, kai jie pradeda skleisti aštrius kalimo garsus dirbant varikliui, ypač kai variklis yra šaltas. Kompensatoriai paprastai pradeda kalti esant prastos kokybės tepalams arba artėjant prie jų keitimo ribos, kadangi jie naudoja tepalą ir jo slėgį. Blogesnė bėda ir didesnė grėsmė yra ypač tylus variklio darbas, atsirandantis esant per mažiems vožtuvų tarpeliams. Tokiu atveju vožtuvai visuomet lieka nepilnai uždaryti, ir dalis sprogimo metu susidarančių dujų degimo kameroje prasiveržia pro vožtuvą. Tai lemia jėgos praradimą, sumažėja variklio trauka, taip pat didelė tikimybė, kad bus pradegintas vožtuvas ir nukentės variklio kompresija.
Vožtuvų tarpelių reguliavimo svarba ir simptomai
Labai svarbią funkciją dujų skirstymo mechanizme atlieka vožtuvai. Dylant jie, atsiranda nuokrypiai nuo reikiamų dydžių. Todėl dujų skirstymo mechanizme vožtuvams, net ir turintiems automatinį tarpelių reguliavimą, reikalinga periodinė priežiūra. Dujų skirstymo mechanizmo darbo sutrikimai atpažįstami iš didėjančio šio mechanizmo detalių triukšmo ir variklio galios mažėjimo. Šie požymiai atsiranda tuomet, kai sumažėja suspaudimo slėgis dėl degimo kameros nesandarumo.
Pagrindiniai vožtuvo tarpo reguliatoriaus gedimo simptomai:
- Dingusi kompresija cilindruose.
- Pašalinis smūgiu garsas viršutinėse variklio dalyse.
- Variklis pradeda dirbti netolygiai.
Vožtuvų reguliavimo poveržlių būklę reikia tikrinti tiek atliekant techninę priežiūrą, tiek eksploatuojant tarp techninės priežiūros, nes sugedus reguliavimo poveržlei gali sutrikti daugelio mechanizmų veikimas. Vožtuvų reguliavimo poveržlės dažnai sugenda dėl didelių mechaninių apkrovų ir natūralaus nusidėvėjimo.
Vožtuvų tarpelių reguliavimo procesas
Vožtuvų reguliavimas nėra sudėtingas, tačiau kruopštumo reikalaujantis darbas. Derėtų pažymėti ir suprasti keletą esminių dalykų reguliuojant vožtuvus. Įsiurbimo ir išmetimo kolektoriai bei vožtuvai, įsiurbimo ir išmetimo vožtuvų tarpeliai skiriasi. Prieš nuspręsdami reguliuoti vožtuvų tarpelius, susižinokite seką, kuria reikia reguliuoti vožtuvus, ir tikslius tarpelius tarp kumštelių, įspaudžiančių vožtuvus, ir pačių vožtuvų.
Tam, kad sureguliuoti vožtuvų tarpelius, reikalingos specialios vožtuvų tarpelių plokštelės, kurios pagal storį yra sunumeruojamos. Vožtuvams užveržti naudokite dinamometrinį įrankį ir užveržkite tokią jėga, kokią nurodo gamintojas. Daugelis, reguliuodami vožtuvus, viską suvaržo ranka ir "iš akies" - to daryti nepatariame, nes gamintojas ne veltui nurodo tikslias jėgas, kurias naudojant reikia užveržti vožtuvus.
Dažniausiai vožtuvų tarpeliai tikrinami tarpmačiais. Atliekant vožtuvų reguliavimo darbus, būtina laikytis variklio gamintojo instrukcijų, kuriose nurodoma, kokios būsenos turi būti variklis, reguliuojant vožtuvų tarpelius: šaltas ar įšilęs iki darbinės temperatūros, neveikiantis ar veikiantis tuščiąja eiga.
Variklio sandarumo tikrinimas
Degimo kamera laikoma sandaria, jei Otto varikliuose slėgiai atskiruose cilindruose skiriasi ne daugiau 1-2 bar, o dyzeliniuose - 2-4 bar, išmatuotos didžiausios reikšmės ir nėra mažesni už mažiausią reikšmę. Jei nuokrypiai didesni, gali būti nesandarumo problemų tarp vožtuvo ir jo lizdo, tarp stūmoklio žiedų ir cilindro, arba cilindrų galvutės tarpiklyje.
Kad būtų galima tiksliau nustatyti nesandarumo vietą, į atitinkamą cilindrą įpurškiamas nedidelis kiekis variklinės alyvos. Sukant alkūninį veleną, alyva paskirstoma ant cilindro sienelių. Jei vėliau, matuojant spaudimo slėgį, rodomas jo padidėjimas, tai rodo, kad pažeisti stūmoklio žiedai arba cilindro sienelė. Jei slėgis nepakinta, vadinasi, pažeidimas yra vožtuvų arba cilindrų galvutės tarpiklio srityje.
Tiksliam defekto nustatymui naudojamas specialus prietaisas, nustatantis degimo kameros sandarumą - variklio galingumo nuostolių testeris. Šis prietaisas padeda patikrinti cilindrų, stūmoklio žiedų ir vožtuvų būklę. Jo veikimo principas paremtas suspausto oro, paduodamo į tikrinamą cilindrą, nuotėkio matavimu. Suspaustas oras paduodamas į slėgio reduktorių, kuris yra sujungtas į vieną kompaktišką mazgą su manometru.
Gasoline Cylinder Compression Tester
Manometro išėjimas, sujungimo žarnos ir greito jungimo movos pagalba, sujungiamas su tikrinamu cilindru. Sujungimui su cilindru naudojamas adapteris, kuris yra įsukamas vietoj žvakės (dyzeliniuose varikliuose - vietoje purkštuko arba pakaitinimo žvakės). Prietaiso manometro skalė yra sugraduota procentais (nuo 100% iki 0%). Naudojamo suspausto oro slėgis turi būti nuo 6 iki 12 barų.
Tam, kad patikrintumėte žiedų sandarumą, pašildytam varikliui stūmoklis pastatomas į viršutinį mirties tašką. Toliau, atsukus slėgio reduktoriaus vožtuvą, pasiekiama, kad manometro rodyklė atsistotų prie 0% padalos. Reduktoriaus vožtuvas uždaromas ir manometro išėjimas sujungiamas su, vietoje žvakės, įsuktu adapteriu.
Stebimi manometro parodymai. Jeigu slėgis krenta daugiau kaip 23%, tai rodo, kad cilindras turi ženklius nuostolius ir reikalingas remontas. Manometro parodymai tarp atskirų cilindrų gali skirtis ne daugiau kaip 4%. Jeigu stebimas slėgio kritimas viršija 23% ir girdėti specifinis garsas išmetimo arba įsiurbimo kolektoriuje, tai rodo, kad yra nesandarūs išmetimo arba įsiurbimo vožtuvai. Jeigu, atsukus tepalo įpylimo dangtelį, pro jo angą sklinda specifinis garsas - tai yra išdilę žiedai arba cilindras.
Šis matavimo principas yra tikslesnis ir informatyvesnis nei kompresijos matavimas. Jis leidžia nustatyti mažus cilindro bei žiedų išdilimus ir patikrinti vožtuvų sandarumą. Tenka pastebėti, kad yra automobilių, kuriems kompresijos arba kompresijos nuostolių matavimas yra darbas, reikalaujantis nemažų laiko sąnaudų, nes yra nepatogus priėjimas prie žvakių. Todėl kartais reikiamą informaciją apie variklio stovį galima gauti pamatuojus susidarantį išretėjimą įsiurbimo kolektoriuje.
Vožtuvo tarpo reguliatoriaus poveržlės yra dalys, su kuriomis galima reguliuoti vožtuvų tarpus. Jos naudojamos automobiliuose su benzininiais ir dyzeliniais varikliais. Reguliuojančios poveržlės įtakoja darbo efektyvumui, prisideda prie degalų taupymo, padidina variklio galią, mažina kenksmingų medžiagų koncentraciją išmetamosiose dujose, prailgina variklio sistemos dalių tarnavimo laiką.