C6
Menu

Autobuso ir lengvosios avarijos Lietuvoje: priežastys, pasekmės ir prevencija

Pastaruoju metu Lietuvoje įvyko keletas eismo įvykių, kuriuose dalyvavo autobusai. Šie incidentai kelia susirūpinimą dėl viešojo transporto saugumo ir vairuotojų atsakomybės. Šioje apžvalgoje nagrinėjamos pastarojo meto autobuso avarijos Lietuvoje, analizuojamos jų priežastys ir galimos pasekmės, remiantis Delfi pateikta informacija.

Įvykiai ir jų aplinkybės

Per pastaruosius mėnesius užfiksuoti keli incidentai, kuriuose dalyvavo autobusai ir lengvieji automobiliai. Tai verčia susimąstyti apie transporto priemonių techninę būklę, vairuotojų elgesį ir bendrą saugumą keliuose.

Kauno įvykis

Šeštadienį apie 13.40 val. Varnių gatvėje, prie Vilijampolės turgaus, susidūrė autobusas ir dvi lengvosios transporto priemonės. Pirminiais duomenimis, eismo įvykis įvyko kuomet dėl slidžios kelio dangos vienas vairuotojas nesuvaldė automobilio ir kliudė autobusą. Į gydymo įstaigą buvo pristatytas autobuso vairuotojas.

Klaipėdos įvykis

Sausio 5 dieną, apie 13 val. 53 min., Klaipėdoje, Kretingos gatvėje, miesto maršrutinio autobuso vairuotojas (gim. 1968 m.), kuriam nustatytas 2.28 prom. neblaivumas, atsitrenkė į automobilį „Land Rover“. Susidūrimo metu nukentėjo „Land Rover“ vairuotoja (gim. 1992 m.), kuri buvo perduota medikams. 1968 m. gimęs autobuso vairuotojas buvo uždarytas į Klaipėdos apskr. VPK areštinę. Pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes.

Kitas Klaipėdos incidentas

Vasario 11 d. vidurdienį, labai judriame uostamiesčio Taikos prospekte, ties Naujuoju turgumi, neprasilenkė 6 maršrutu kursuojantis miesto maršrutinis autobusas ir miesto visureigis „Mercedes-Benz“. Skirtingų gabaritų transporto priemonės susidūrė šviesoforų reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Miesto centro link važiavęs autobusas apsuko visureigį ir nustūmė tiesiai ant šaligatvio. Pirminiais duomenimis, per avariją žmonės nenukentėjo - įvyko vadinamoji „metalinė“ avarija. Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai pranešimo apie šį eismo įvykį negavo. Teigiama, kad vairuotojai dėl kaltės nesiginčijo ir be policijos pagalbos užpildė eismo įvykio deklaraciją.

Vilniaus įvykis (sausio 22 d.)

Sausio 22 dieną, apie 10.47 val., Vilniuje, P. Žadeikos gatvėje, autobusas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius. Į įvykio vietą išvyko visos tarnybos. Paaiškėjo, kad autobuse keleivių nebuvo, o vairuotojas nenukentėjo. Liudininkai pranešė, jog po incidento dūžo autobuso stiklai.

Vilniaus įvykis (penktadienio pavakarys)

Penktadienio pavakare pranešta, kad Vilniuje autobusas nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į smėlio dėžę. Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, nelaimė įvyko Erfurto gatvėje, prie parduotuvės „Aibė“. Nuo kelio nuvažiavo autobusas ir trenkėsi į smėlio dėžę. Vairuotojas sukniubo prie vairo, jį gaivino medikai. Įtariama, kad vyrui sutriko sveikata. Pirminiais duomenimis, keleiviai nenukentėjo.

Panevėžio įvykis

Panevėžio mieste vykęs maršrutinio autobuso vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, laiku nepastebėjo einančio žmogaus, staigiai stabdė, dėl to iš sėdynės iškrito ir traumą patyrė 83 metų keleivė, kuriai pagalbą suteikė medikai. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Dar vienas Vilniaus incidentas

Apie avariją sostinės Ukmergės gatvėje tarnyboms pranešta 18.43 val. Šeškinės kalno apačioje susidūrė miesto maršrutinis autobusas ir dvi lengvosios transporto priemonės. Aiškėja, kad įvykio scenarijaus, bent jau įkarštyje, būta dramatiško. Vilniaus apskrities policijos Operatyvaus valdymo skyriuje (OVS) sužinojo, kad į avariją pateko 3G maršruto sostinės greitasis autobusas, incidento metu kliudęs lengvuosius „Audi“ bei BMW automobilius. „Autobusui leidžiantis nuo Šeškinės kalno, jo vairuotojui dingo stabdžiai. Laimė, be pasekmių. Nei autobuso keleiviai, nei kiti žmonės nesužaloti“, - pirminiais duomenimis pasidalijo OVS budėtojas. Ukmergės gatvės važiuojamoji dalis Šeškinės kalno apačioje yra išskirtinai plati, tad kitiems eismo dalyviams važiuoti pro avarijos vietą didesnių sunkumų nekilo. Vėliau ketvirtadienį bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ atstovė paneigė sugedusių autobuso stabdžių versiją. „Informuojame, kad šį vakarą įvykus incidentui, kai nuo Šeškinės kalno leisdamasis mūsų autobusas pateko į avariją, nedelsiant buvo pradėtas vidinis tyrimas. Incidento metu nenukentėjo nei vairuotojas, nei keleiviai ar kiti eismo dalyviai. Atlikus detalią autobuso patikrą nustatyta, kad stabdžių sistema veikia tinkamai. Šiam autobusui 2025 m. lapkričio 25 d. atlikta privalomoji techninė apžiūra, kurios galiojimas yra iki 2026 m. gegužės 25 d. Pagal galiojančius reikalavimus viešojo transporto priemonėms techninė apžiūra atliekama kas pusmetį. Bendradarbiaujame su policija, teikdami visą reikalingą informaciją“, - atsiųstame komentare sakė „Vilniaus viešojo transporto“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Gintarė Žalytė-Štarienė.

autobuso ir lengvojo automobilio susidūrimas

Galimos avarijų priežastys

Analizuojant pateiktą informaciją, galima išskirti keletą pagrindinių autobuso avarijų priežasčių:

  • Slidi kelio danga: Kelis kartus paminėta, kad avarijos įvyko dėl slidžios kelio dangos, ypač minimas Kauno incidentas.
  • Vairuotojų elgesys: Klaipėdoje autobusas susidūrė su kitu automobiliu, kai vairuotojas buvo neblaivus (2.28 prom.). Panevėžyje vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir laiku nepastebėjo pėsčiojo.
  • Transporto priemonės techninė būklė: Nors ne visais atvejais tiesiogiai minima, tačiau Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjungos komentarai atkreipia dėmesį į galimas problemas su transporto priemonių technine būkle. Minima, kad kai kurios transporto priemonės dirba su neatliktomis remonto paraiškomis, trūksta detalių.
  • Sveikatos sutrikimai: Vilniaus Erfurto gatvėje įvykusios avarijos metu vairuotojas sukniubo prie vairo, įtariama, kad jam sutriko sveikata.
  • Techniniai gedimai: Vilniaus P. Žadeikos gatvėje vairuotojas aiškino, kad avarija įvyko dėl užstrigusio greičio pedalo, tačiau vėliau kaltino slidžią kelio dangą.
statistika apie autoavarijų priežastis

Reakcijos ir prevencija

Po avarijų dedamos pastangos išsiaiškinti jų aplinkybes ir užtikrinti saugumą ateityje.

Vilniaus viešasis transportas (VVT)

VVT atstovė spaudai Gintarė Žalytė-Štarienė teigė, kad bendrovė labai rimtai žiūri į situacijas ir deda visas pastangas, kad visos transporto priemonės būtų tinkamos būklės vežti keleivius. Viešojo transporto priemonių ekspertizės atliekamos kas 6 mėnesius. VVT pranešė, kad įmonėje įgyvendinami konkretūs sprendimai, stiprinant transporto priemonių techninę priežiūrą ir remonto procesus. Įdiegta remonto planavimo ir būklės registravimo sistema „FleetGarage“, sugriežtintas vidaus degimo variklių aptarnavimas, kuriama tiekimo grandinė detalėms, keliama detalių kokybė. Transporto priemonių remonto sąnaudos 2025 m. siekė 7,5 mln. eurų, planuojamas biudžetas remonto veiklai didės.

Profesinės sąjungos nuomonė

Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinė sąjunga išreiškė susirūpinimą dėl transporto priemonių techninės būklės, teigdama, kad bendrovė komunikuoja, jog problemų nemato, nors realybė yra kitokia. Jiems nerimą kelia detalių trūkumas, remontuojamų transporto priemonių naudojimas kaip donorų, bei tai, kad dalis transporto priemonių maršrutuose dirba be šildymo ir su neatliktomis remonto paraiškomis.

Atsargumo priemonės ir prevencija

Siekiant išvengti panašių incidentų ateityje, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

  • Vairuotojų atsakomybė: Vairuotojai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių, atsižvelgti į kelio dangos sąlygas, nevairuoti pavartojus alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, bei užtikrinti tinkamą greičio pasirinkimą.
  • Transporto priemonių techninė priežiūra: Reguliari ir kokybiška autobusų techninė priežiūra yra gyvybiškai svarbi. Turi būti užtikrinamas reikiamų detalių prieinamumas ir remontų atlikimas laiku.
  • Saugos kampanijos ir švietimas: Svarbu tęsti informacines kampanijas, skirtas didinti eismo dalyvių sąmoningumą ir skatinti saugų elgesį kelyje.

Bendroji informacija apie autobusus

Autobusas (gr. auto 'pats' + (omni)busas) - daugiavietis automobilis keleivių vežimui, turintis 9 ir daugiau sėdimų vietų. 9-12 vietų autobusai vadinami mikroautobusais, jie naudojami maršrutiniame transporte, kaip žinybiniai automobiliai. Didesniuose autobusuose būna 20-45 sėdimų ir 9-25 stovimų vietų, tarptautiniais ir tarpmiestiniais maršrutais važinėjančiuose autobusuose - tik sėdimos vietos (30-60).

autobuso tipai

Avarija - tai nelaimingas įvykis eisme ar darbe, sukėlęs pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei arba padaręs žalą aplinkai ir turtui.

tags: #autobuso #ir #lengvosios #avarija