Magistralinis kelias A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda yra svarbus Lietuvos ir tarptautinio transporto koridoriaus IXB dalis, užtikrinanti susisiekimą, keliones ir verslą šalyje bei skatinanti tranzito galimybes. Siekiant užtikrinti šio europinės reikšmės kelio saugų funkcionavimą, numatyta jį atskirti nuo Grigiškių gatvių tinklo. Šio kelio rekonstrukcija yra neišvengiama siekiant sėkmingiau integruoti Grigiškes į Vilniaus miesto ir tarptautinį susisiekimo tinklą.
Grigiškių ruožo rekonstrukcija yra vykdoma keliais etapais, siekiant atskirti vietinius ir tranzitinį srautus, pagerinti eismo saugumą ir pritaikyti kelią prie didėjančio transporto intensyvumo. 2008 metų duomenimis, per parą rekonstruota atkarpa pravažiuoja apie 40 tūkst. transporto priemonių, o Lietuvos transporto ir kelių instituto skaičiavimais, jau po 15 metų eismo intensyvumas čia viršys 55 tūkst. automobilių per parą.
Grigiškių ruožo rekonstrukcijos etapai ir darbai
Kelio ruožo per Grigiškes rekonstrukcija vyko 3 etapais. I etapo darbai buvo pradėti 2009 m. birželio mėnesį ir užtruko 1 metus. II ir III etapo darbai buvo planuojami atlikti iki 2013 m. Pagal sutartį bus rekonstruojamas ruožas per Grigiškes kelio E85 (A1) Vilnius-Kaunas-Klaipėda 15,00-17,71 km dešinėje pusėje.
Darbus, kurių vertė su PVM - 21,98 mln. litų, su užsakovu Lietuvos automobilių kelių direkcija atliko AB „Kauno tiltai“. Konkurse dėl I etapo savo pasiūlymus pateikė 7 dalyviai, o „Kauno tiltų“ pasiūlymas buvo mažiausios kainos.
Pagrindiniai rekonstrukcijos darbai Grigiškėse:
- Sustiprinti 2,71 km ilgio kelio dangą ir kelkraštį.
- Įrengti 2,46 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
- Nutiesti 1,014 km naujų jungiamųjų kelių.
- Įrengti skirtingų lygių sankryžą ir apšvietimą.
- Rekonstruoti tiltą per Vokės upę ir viaduką per geležinkelį.
- Pastatyti naują pėsčiųjų viaduką per automagistralę.
- Rekonstruoti dvi požemines pėsčiųjų perėjas.
- Įrengti kelio atitvarus ir tinklo tvorą nuo laukinių gyvūnų.
- Rekonstruoti inžinerinius tinklus - dujotekio, šilumos tinklų, elektros, ryšių linijos, lietaus nuotekų tinklai.
- Vienas sudėtingesnių šio etapo darbų - tunelinio viaduko prie degalinės įrengimas.
Pirmojo rekonstrukcijos etapo darbais baigiamas ilgalaikis projektas Nr. 2004/LT/16/C/PT/003 „IXB transporto koridoriaus plėtra 2004-2006 metais“, kurio metu nuo 2004 m. buvo atliekami magistralės E85 Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei kelio A13 Klaipėda-Liepoja rekonstrukcijos darbai. Įgyvendinant šį projektą, į šalies kelių infrastruktūrą iš viso investuota 158,8 mln. litų ES Sanglaudos fondo lėšų.
Antrojo rekonstrukcijos etapo vertė - 94,91 mln. litų. Šiems darbams finansuoti naudojamos ES Sanglaudos fondo lėšos pagal 2007-2013 m. laikotarpį. Antrąjį rekonstrukcijos etapą numatoma pradėti 2010 m. antroje pusėje ir baigti 2011 m. pabaigoje.
Automagistralės A1 bendra rekonstrukcija ir ateities planai
Automagistralė A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda yra pagrindinis Lietuvos magistralinis kelias, kuris nuolat modernizuojamas ir rekonstruojamas. Nuo 2005 m. iki 2010 m. rugsėjo mėn. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda atlikta darbų už 438 mln. litų. Tais metais taip pat buvo pradėta antrosios estakados Jakų žiede statybos, kuri sujungs automagistralę ir kelią į Palangą.
2026 metais planuojama baigti Tarandės tunelio, esančio po automagistrale A2 (Vilnius-Panevėžys) 10,13 km, ties Tarande, statybos darbus. Taip pat numatyta tęsti žvyrkelių programos įgyvendinimą - asfaltavimo darbai vyks 100 kilometrų.
„Via Lietuva“ ir toliau nuosekliai ir atsakingai vykdys strateginės reikšmės kelių infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą, siekdama užtikrinti saugų, greitą ir efektyvų susisiekimą Lietuvoje. 2026 metai bus svarbus etapas įgyvendinant ilgalaikius projektus, kurie turės teigiamos įtakos šalies transporto sistemai ir gyvenimo kokybei.
Magistralinis kelias A1 Kaunas
Susisiekimo ministras Juras Taminskas ketina paskirstyti nuo šių metų pradėjusio veikti Valstybinio kelių fondo lėšas - 178,8 mln. eurų. Iš fondo bus finansuojami pradėti ir dar nebaigti projektai, kelių, kurių dangos būklė yra blogiausia ir kelia grėsmę eismo saugumui, projektai, tiltai, viadukai ir tuneliai, esantys prioritetinėse eilėse, taip pat projektai, kuriems skirtas finansavimas iš ES ar kitų fondų bei tarptautinių finansinių priemonių.
Per kelerius metus pertvarkius magistralę Vilnius-Kaunas, Susisiekimo ministerija pagrindinį šalies kelią rengiasi paversti greitkeliu. Tai leistų vasaros sezono metu visame kelyje padidinti greitį nuo 100 iki 110 km/h. Nuo 2015 m. balandžio kelyje „Kaunas-Vilnius“, didžiausias leistinas greitis padidintas nuo 110 km/h iki 120 km/h.
tags: #automagistrale #grigiskes #rekonstrukcija