Kelionės automagistralėmis Lietuvoje dažnai yra greitos ir patogios, tačiau svarbu žinoti, kokie greičio apribojimai taikomi skirtingais metų laikais ir kelio tipais. Vasarą ir žiemą taisyklės keičiasi, kad užtikrintų eismo saugumą, atsižvelgiant į oro sąlygas ir vairavimo rizikas.
Vairuotojo pareiga yra važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Greičio apribojimai vasarą ir žiemą
Lietuvoje yra dvi pagrindinės kelių kategorijos, kuriose galioja skirtingi greičio apribojimai:
- Automagistralės: vasarą leidžiamas greitis - 130 km/val., žiemą - 110 km/val.
- Greitkeliai: vasarą leidžiamas greitis - 120 km/val., žiemą - 110 km/val.
Šie greičio apribojimai taikomi lengviesiems automobiliams. Kitų transporto priemonių (pvz., vilkikų ar autobusų) greičio ribojimai gali skirtis.
Šiltasis metų laikas (vasara) apibrėžiamas kaip laikotarpis nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d., o šaltasis metų laikas (žiema) - nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.
Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. automagistralėse leidžiamas didžiausias greitis yra 130 km/val. Tai yra standartinis greičio limitas, kai oro sąlygos yra palankios, kelio danga sausa, o matomumas geras.
Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. didžiausias leistinas greitis automagistralėse yra sumažinamas iki 110 km/val. Šis apribojimas taikomas dėl sudėtingesnių vairavimo sąlygų: slidžios dangos, sniego ar blogo matomumo.
Kodėl žiemą ribojamas greitis?
Greičio ribojimas žiemą yra būtinas dėl kelių priežasčių:
- Saugumas: žemesnis greitis padeda geriau kontroliuoti automobilį esant slidžiai dangai.
- Stabdžių kelias: esant žemai temperatūrai, stabdymo kelias tampa ilgesnis, todėl mažesnis greitis yra būtinas.
- Matomumas: rūkas, snygis ar trumpos dienos gali stipriai apriboti matomumą.
Transporto priemonės, važiuojančios 90 km/val. greičiu, susidūrimo atveju, vairuotojas ir keleiviai gali patirti smūgį, atitinkantį kritimą iš 10-o pastato aukšto. Transporto priemonės, važiuojančios 50 km/val. greičiu, susidūrimo su žmogumi atveju maždaug 5 iš 10 pėsčiųjų liktų gyvi.
Greičio apribojimai skirtingoms transporto priemonėms ir vairuotojams
Kelių eismo taisyklės (KET) nustato konkrečius greičio apribojimus, kurie skiriasi priklausomai nuo transporto priemonės tipo ir vairuotojo patirties:
- Lengviesiems automobiliams, krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklams ir triračiams automagistralėse:
- Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. - ne didesniu kaip 130 km/h greičiu.
- Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
- Greitkeliuose šioms transporto priemonėms:
- Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. - ne didesniu kaip 120 km/h greičiu.
- Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
- Keliuose su asfalto ar betono danga apskritus metus leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/val.
- Vairuotojams, kurie neturi 2 metų vairavimo patirties, taikomi kitokie greičio apribojimai:
- Automagistralėse - ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu (nepriklausomai nuo sezono).
- Greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu (nepriklausomai nuo sezono).
- Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu.
- Kitose keliuose (pvz.: vieškeliuose) - maksimaliu 70 km/val. greičiu.
- Krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, taip pat jų junginiams su priekabomis, autobusams su priekabomis:
- Automagistralėse ir greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
- Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/h greičiu.
- Kitose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Lengviesiems automobiliams ir krovininiams automobiliams (iki 3,5 t) su priekabomis:
- Automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
- Kitose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu.
Laikini greičio ribojimo ženklai
Kai kuriose kelio atkarpose gali būti taikomi laikini greičio apribojimai, nepriklausomai nuo sezono:
- Kelio darbai: dažnai greitis sumažinamas iki 70 km/val. ar net mažiau, kad būtų užtikrintas darbuotojų ir vairuotojų saugumas.
- Blogos oro sąlygos: policija ar kelio priežiūros tarnybos gali įvesti laikinus apribojimus dėl sniego, ledo ar intensyvaus lietaus.
Jeigu leistinas greitis keliuose padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklų reikalavimais, tačiau vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje negali būti didesnis už KET nustatytą maksimalų leistiną greitį atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba.
Vairuotojui draudžiama viršyti transporto priemonės gamintojo nustatytą maksimalų greitį, nepriklausomai nuo to, kad kelio ženklu gali būti nustatytas didesnis leistinas greitis. Taip pat draudžiama viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle.
Saugaus atstumo svarba
Nepamirškite, kad svarbu laikytis ne tik leistino greičio, bet ir saugaus atstumo. Saugus atstumas apskaičiuojamas taip: spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau. Pavyzdžiui, jei judama 50 km/val., rekomenduojamas atstumas turėtų būti apie 25 metrus. Tačiau greitkeliuose ar automagistralėse dėl didesnio važiavimo greičio šis atstumas turi būti žymiai didesnis. Pavyzdžiui, važiuojant 110 km/val. greičiu, rekomenduojamas minimalus atstumas yra 55 metrai, o važiuojant 120 km/val. - 60 metrų.
Laikantis per mažo atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės sumažėja matomumas ir reakcijos laikas. Be to, per trumpas atstumas greičiau vargina vairuotoją, nes reikia nuolat sutelkti dėmesį. Taip pat būtina nepamiršti, kad sudėtingomis eismo sąlygomis - kai lyja, kelias yra šlapias, tvyro rūkas ar sninga - reikia laikytis dar didesnio atstumo. Tokiomis sąlygomis stabdymo kelias pailgėja, todėl vairuotojai turėtų būti ypač atidūs.
Saugus atstumas vairuojant – 2 dalis
Dinaminis greičio reguliavimas - ateities perspektyva
Lietuvoje vyksta darbai, siekiant įdiegti dinaminę greičio reguliavimo sistemą, panašią į tą, kuri sėkmingai taikoma Vokietijoje. Ši sistema leis automatiškai pritaikyti greitį prie realių oro ir kelio sąlygų. Kintantis greičio ženklas bus atvaizduojamas keliuose esančiuose ekranuose. Jeigu sąlygos būtų palankios - kelio danga būtų sausa, o oro temperatūra teigiama - būtų leidžiama važiuoti iki 130 km/val. Tačiau esant blogesnėms oro sąlygoms - jei snigtų, danga taptų slidi ar temperatūra kristų žemiau nulio - greitis būtų mažinamas iki 110 km/val. ar dar labiau.
Šiuo metu magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A5 kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai įrengti kelio oro sąlygų stotelės ir kintamos informacijos ženklai. Šių sistemų tikslas - didinti eismo saugumą ir leisti vairuotojams greičiau reaguoti į besikeičiančias sąlygas.
Visais atvejais vairuotojai patys turi atsakingai vertinti eismo sąlygas bei pasirinkti saugų važiavimo greitį, kuris yra mažesnis už leistiną maksimalų važiavimą greitį arba lygus jam.
Baudos už greičio viršijimą Lietuvoje yra griežtos, ir jų dydis priklauso nuo viršijimo masto. Svarbu nepamiršti, kad greičio viršijimas gali sukelti ne tik finansines pasekmes, bet ir lemti skaudžias avarijas.
tags: #automagistrales #greitis #pagal #juostas