Automatinių pavarų dėžių (APD) naudojimas sparčiai populiarėja visame pasaulyje, palengvindamas ir supaprastindamas automobilio valdymą. Pirmoji automatinė pavarų dėžė buvo sukurta ir pagaminta JAV, kur iki šiol apie 90% automobilių komplektuojama su APD. Japonijoje šis rodiklis siekia apie 75%, o Europa taip pat aktyviai prisijungia prie šios tendencijos.
Nors automatinė pavarų dėžė yra mechaninis-hidraulinis mazgas, kurio veikimą reguliuoja elektronika, jos konstrukcija gerokai skiriasi nuo mechaninės. Veikimo principas išlieka tas pats - perjungti pavaras, užtikrinant sklandų variklio darbą. Dėl sudėtingų ir lepių sistemų, automatinių transmisijų skystį būtina keisti reguliariai.
Valdymo svirties padėtys ir jų funkcijos
Valdymo svirtis leidžia pasirinkti norimą automobilio važiavimo režimą:
- “P” (Parking) - Stovėjimo blokatorius. Papildoma apsauga pastačius automobilį.
- “R” (Reverse) - Atbulinė eiga.
- “N” (Neutral) - Laisva eiga. Nėra jokio jėgos perdavimo tarp variklio ir galinio tilto. Atleidus stabdį automobilis gali laisvai riedėti (stumiant arba velkant).
- “D” (Drive) - Normali eiga. Naudojamos visos pavaros.
- “S” (Sport) - Pakilimas. Pavaros jungiamos į aukštesnes tik iki 3-ios pavaros. Teisinga naudoti esant vidutiniškiems pakilimams arba nuolydiams.
- “L” (Low) - Apkrova. Pavaros jungiamos į aukštesnes tik iki 2-os pavaros.
Svarbu! Neviršykite kiekvienai pavarai leistino greičio. Stebėkite brūkšnines žymas ant spidometro. Kitą valdymo rankenos padėtį judinkite tik tada, kai automobilio greitis yra ne didesnis, kaip maksimalus leistinas tos pavaros, į kurią jungiate. Persukę variklį galite jį sugadinti.
Eksploatacijos taisyklės ir priežiūra
Teisinga automatinių pavarų dėžių eksploatacija ir priežiūra yra itin svarbi siekiant užtikrinti ilgalaikį ir patikimą jų veikimą.
Važiavimo ir stovėjimo ypatumai:
- Varikliui dirbant tuščiąja eiga, pastumkite valdymo rankeną į norimą padėtį, tuo pačiu laikydami stabdžio paminą paspaustą.
- Saugumo sumetimais rankena padaryta nuspaudžiama. Dėl to visada palikite rankeną ištrauktą.
- Energingai paspausta pamina (kickdown - t.y. greičio pamina nuspaudžiama žemiau pilno paspaudimo padėties) - perjungiama žemesnė pavara, maksimalus įsibėgėjimas.
- Kildami į kalną neleiskite sumažėti variklio sūkiams.
- Sustoję trumpam, pavyzdžiui prie šviesoforo, valdymo rankeną palikite esamoje pozicijoje ir naudokite darbiniu stabdžiu.
- Veikiant varikliui sustoję ilgesniam laikui, valdymo rankeną nustatykite į padėtį “N”.
- Įkalnėje nelaikykite automobilio stovinčio vien greičio paminos pagalba, naudokite stabdį.
- Manevruodami ankštoje erdvėje, pavyzdžiui parkuodamiesi, automobilio greitį keiskite darbinio stabdžio pagalba. Greičio paminą naudokite saikingai, nevaldykite juo.
- Svarbus priežiūros dalykas - atsargiai važiuoti esant šaltam varikliui. Žiemą pavarų dėžės alyva būna sušalusi, tad didelės apkrovos jai - ne į naudą.
- Nereikėtų piktnaudžiauti staigiai perjunginėjant pavarų dėžės režimus iš D (drive - priekinės pavaros) į R (rear - atbulinės pavaros) ir atvirkščiai.
- Stovėjimo stabdžio naudojimas taip pat prailgina pavarų dėžės eksploataciją. Jeigu automobilis sustabdomas, įjungiama P (parking - stovėjimo) padėtis, dar neatleidus stabdžio pedalo reikėtų įjungti stovėjimo stabdį. Tai ypač aktualus nuokalnėse, kadangi pavarų dėžė gaus mažesnę apkrovą, o automobilis stovės stabiliau.
Alyvos tikrinimas ir keitimas:
Alyvos lygį automatinėje pavarų dėžėje tikrinkite reguliariai, kartu tikrindami alyvą variklyje. Alyvos lygį tikrinkite veikiant varikliui, nuspaudę stovėjimo stabdžio paminą, o valdymo svirtį nustatę į padėtį „P“. Automobilis turi stovėti lygioje vietoje. Palaikykite pedantišką švarą! Matuoklės valymui naudokite švarią, bepluoštę šluostę (geriausiai odą). Alyvą pilkite į matuoklės ertmę tik per tankų sietelį.
Alyvos lygis pavarų dėžėje keičiasi priklausomai nuo temperatūros. Šie duomenys reikalingi keičiant alyvą, nes ji dažniausiai pilama tokios temperatūros. Negalima viršyti maksimalaus alyvos lygio. Alyvos lygis turi būti matuojamas visiškai sukišant matuoklę su atlenktu užraktu. Pavarų dėžės svirtį nustatykite į padėtį „N“.
Automatiniai pavarų dėžei kritiškai svarbi yra alyva. Reikia reguliariai ją keisti - tokiu intervalu, kokį nurodė automobilio gamintojas.
Vilkimas ir užvedimas
Nerekomenduojama automobilio su automatine pavarų dėže tempti. Jeigu nėra kitos išeities, galima tą daryti, tačiau nedideliu greičiu ir trumpą atstumą. To priežastis - pavarų dėžės tepimo mechanizmas, nedirbant varikliui, neveikia. Be žalos pavarų dėžei automobilį galima vilkti nustūmus pavarų dėžės svirtį į padėtį „N“. Vilkimo greitis turi būti ne didesnis kaip 50 km/h, o atstumas ne didesnis kaip 120 km. Transportuojant automobilį geriausia naudoti specialų autotransporterį arba priekabą.
Norėdami užvesti variklį stumiant:
- Užvedimo raktą pasukite į padėtį „2“ ir tada tempkite automobilį.
- Pavarų dėžės svirtį nustatykite į padėtį „L“.
- Greičio paminą atleiskite, kai tik variklis užsives.
- Jei variklis per kelias sekundes neužsiveda, valdymo svirtį iš „L“ padėties reikia perjungti į „N“, nes kitaip kyla pavojus sugadinti pavarų dėžę.
- Norėdami pakartotinai užvesti variklį, automobilį kurį laiką tempkite ir po to pabandykite užvesti dar kartą.
Automatinės pavarų dėžės tipai
Šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės yra skirstomos į kelis pagrindinius tipus, kiekvienas su savomis ypatybėmis, privalumais ir trūkumais.
DSG (Dvigubos sankabos pavarų dėžės)
DSG (tiesioginės pavarų dėžės) padarė didelę įtaką automobilių pramonei dėl savo žaibiško ir sklandaus pavarų perjungimo. Dažniausiai naudojamos „VAG“ grupės („Volkswagen“, „Audi“, „Škoda“) automobiliuose, šios transmisijos turi vieną unikalią savybę - dvigubą sankabą. DSG yra dvigubos sankabos pavarų dėžės tipas, veikiantis panašiai kaip mechaninė pavarų dėžė. Kaip ir DCT transmisijose, čia naudojamos dvi atskiros sankabos lyginėms ir nelyginėms pavaroms. Pagrindinis skirtumas tarp DSG ir DCT transmisijų yra jų valdymo sistemos. DCT paprastai turi sudėtingesnę hidraulinę ir elektroninę valdymo sistemą, o DSG pavarų dėžės dažniausiai naudoja mechatroninį valdymo bloką, kuris sujungia mechaninius ir elektroninius komponentus.
Nors DSG pavarų dėžės turi daug privalumų, trūkumų taip pat galima rasti. DSG pavarų dėžė yra gana sudėtingos konstrukcijos, todėl ji yra sunkesnė ir reikalauja daugiau priežiūros. Pavyzdžiui, joms gali prireikti dažnesnės priežiūros, įskaitant periodinius alyvos ir filtrų keitimus. Silpniausia, visų dvigubą sankabą turinčių automatinių pavarų dėžių vieta - hidromechaninis valdymo blokas. Jis dėl natūralaus nusidėvėjimo pradeda trikdyti įprastą pavarų dėžės darbą. Taip pat natūraliai susidėvi sankabos mazgas bei smagratis.
Hidraulinės automatinės pavarų dėžės
Nepaisant sparčiai tobulėjančių inžinerinių sprendimų, hidraulinė automatinė pavarų dėžė iki šiol išlieka populiariausiu pasirinkimu tarp daugybės gamintojų. Laiko patikrinta konstrukcija ir sklandus veikimas puikiai dera su įvairiausių tipų ir galingumo varikliais. Šio tipo automatinės pavarų dėžės dažniausiai pasižymi vienu gedimu - sankabos nusidėvėjimu. Vis dėlto, tai reikėtų laikyti natūraliu nusidėvėjimu, o ne išskirtiniu gedimu. Įprastai sankabos nusidėvėjimą spartina atsainus požiūris į eksploataciją. Pavyzdžiui, retai keičiama transmisijos alyva, agresyvi vairavimo maniera, nelaukiant, kada alyva pavarų dėžėje pasieks darbinę temperatūrą. Konstrukcine prasme, šis automatinės pavarų dėžės tipas laikomas patikimu, tačiau didžiausią galvos skausmą gali kelti pavarų dėžę valdantys įrenginiai. Jie gali gesti dažniau nei įprasta.
CVT (Bepakopės automatinės pavarų dėžės)
„CVT“, arba geriau žinoma kaip bepakopė automatinė pavarų dėžė, dažniausiai sutinkama japoniškuose automobiliuose dėl mažesnių gamybos kaštų ir paprastesnės konstrukcijos. Ši transmisija pasižymi nepertraukiamu galios perdavimu - neįmanoma pajausti, kaip perjungiamos pavaros. Automobiliai, turintys „CVT“ automatinę pavarų dėžę, dažniausiai susiduria su grandinės (diržo) išsitempimo gedimu, kuris paprastai pasireiškia automobiliui perkopus 150 000 - 200 000 kilometrų ridą. Didesnę įtaką pavarų dėžės veikimui ir ilgaamžiškumui turi, kai nepaisoma ankstyvųjų diržo nusidėvėjimo simptomų. Tuomet pavarų dėžės korpuse esantiems skriemuliams gali būti padaryta žala, kurios pašalinimas gali kainuoti keturženklę sumą.
Dažniausiai pasitaikantys gedimai ir jų požymiai
Nors automatinės pavarų dėžės yra patobulėjusios ir tapusios patikimesnės, vis tiek gali kilti įvairių gedimų. Svarbu laiku pastebėti požymius, kad būtų galima išvengti didesnių problemų.
- Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai - vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų. Jei problema yra sumažėjęs tepalų lygis, apsunkinantis bėgių perjungimą, tereikia papildyti tepalų bakelį. Tačiau jei tepalai nėra problema, situacija gali būti rimtesnė.
- Variklio sūkių šokinėjimas - važiuojant pastoviu greičiu variklio sūkiai turėtų būti tolygūs. Pastebėjus, kad apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę. Tai dažniausiai būna sukimo momento keitiklio gedimas.
- Automobilis nejuda iš vietos atleidus stabdį - užkuriate automobilį, parkavimo rėžimą perjungiate į važiavimo padėtį, atleidžiate stabdį, tačiau automobilis pajuda ne iškart. Viena iš vėlavimo perjungti pavara priežasčių gali būti pasenęs pavarų dėžės tepalas, arba problemos su automobilio kompiuteriu.
- Garsai, sklindantys iš pavarų dėžės - gali būti ūžesys, zvimbimas ar švilpimo garsas, ir gali skirtis priklausomai nuo automobilio markės. Girdimas barškėjimas užgesinant automobilį - susidėvėję dviejų masių smagračiai pradeda barškėti vibracijų metu. Jeigu įjungus laisvą „N - Neutral“ pavarą yra girdimas lyg smūgio garsas, gali užtekti pakeisti transmisijos alyvą.
- Degėsių kvapas - dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros. Tai gali nutikti dėl nekokybiško arba pasenusio tepalo, tepalo trūkumo arba dėl automatinės pavarų dėžės aušinimo sistemos problemų.
- Tepalo nuotėkis - vienas iš pastebimiausių automatinės dėžės gedimo požymių. Automobilio transmisijos tepalas savaime niekur nepradingsta, todėl pastebėjus tepalo trūkumą, galima daryti išvadą, kad yra tepalo nuotėkis ir reikia atlikti patikrą.
- Drebėjimas ar trūkčiojimas - įprasto vairavimo metu drebėjimas ar trūkčiojimas neturėtų jaustis ir pavaros turi persijungti švelniai, bei sklandžiai. Jeigu jaučiate, kad automatinė pavarų dėžė perjungiant pavaras pradėjo drėbėti, trūkčioti arba perjungti pavarą užtrunka kiek ilgiau nei įprastai, kreipkitės į specialistus.
- Užsidegusi kontrolinė lemputė - tai reiškia, kad automobilio kompiuteris gavo signalą dėl neįprastai veikiančio komponento ar mechanizmo. Tai gali būti ir dėl neįprasto pavarų dėžės darbo. Daviklis gali užfiksuoti sutrikusi pavarų dėžės darbą daug anksčiau, kol požymius pradėsite jausti Jūs patys, ir nevertėtų ignoruoti šio įspėjamojo ženklo prietaisų skydelyje.
Ką daryti?🤷♂️ Smūgiuoja DSG automatinė pavarų dėžė 🚘🤔 | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
Nors automatinės pavarų dėžės gali užtikrinti gerokai lengvesnį vairavimą, jos reikalauja tinkamos priežiūros ir dėmesio. Laiku atliekami techninės priežiūros darbai, naudojant kokybiškus tepalus ir laikantis gamintojo rekomendacijų, padeda išvengti brangių remontų ir užtikrina ilgą bei patikimą pavarų dėžės tarnavimo laiką.
tags: #automatines #pavaru #dezes #pagrindiniai #mazgai