Automatinė pavarų dėžė žymiai palengvina vairavimo procesą, padaro jį daug patogesnį. Šiuo atveju visą dėmesį galima skirti eismo saugumui, kas ypač naudinga sudėtingomis oro arba kelių sąlygomis. Taip pat, šio mechanizmo specifikos dėka išvengiama variklio perkrovos, sukeliamos nepatyrusio vairuotojo veiksmais.
Automatinės pavarų dėžės jau kelerius metus sulaukia vis daugiau šalininkų. Vadinamosios automatinės pavarų dėžės padidina vairavimo komfortą, nes nereikia naudoti sankabos, kuri atima didelę dalį vairuotojo dėmesio. Automatinės pavarų dėžės taip pat saugo aplinką.
Automatinė pavarų dėžė yra mechaninis-hidraulinis mazgas, kurio veikimą reguliuoja elektronika. Jos konstrukcija gerokai skiriasi nuo mechaninės, tačiau veikimo principas yra tas pats: perjungti pavaras, užtikrinant sklandų variklio darbą.
Automatinė pavarų dėžė suteikia vairuotojui didelį patogumą ir paprastumą, nes ji pati tvarko pavarų perjungimą priklausomai nuo važiavimo sąlygų. Tai padeda išvengti rankinio perjungimo, kuris gali būti nepatogus, ypač kamščių ar ilgesnėse kelionėse. Tinkamai prižiūrint, automatinė pavarų dėžė gali suteikti sklandų ir patogų važiavimą ilgą laiką.
Lietuvoje automatinės pavarų dėžės per pastaruosius metus tapo nauju standartu - net naudotų automobilių rinkoje „automatai“ sudaro vis didesnę dalį. Visgi daugelis vairuotojų nežino, kad kasdienėje miesto aplinkoje, ypač važiuojant spūstyse, automatinė transmisija patiria didžiulius krūvius. Šie krūviai ilgainiui lemia brangius remontus, kurie dažnai viršija net variklio taisymo kainą.
Automobilinės pavarų dėžės yra sudėtingos inžinerinės sistemos, kurios svarbios automobilio veikimui. Automobilinėse pavarų dėžėse galima išskirti du pagrindinius tipus: mechanines ir automatinės pavarų dėžės. Mechaninėse vairuotojas rankiniu būdu valdo pavarų perjungimą, o automatinėse šį procesą valdo specialus elektroninis valdymo blokas.
Automatinės pavarų dėžės tipai
Klasikinė automatinė pavarų dėžė: Tai tradicinis automatinės pavarų dėžės tipas, kurioje yra planetinės pavaros ir sankabos. Ji perjungia pavaras pagal variklio apsukas ir greitį.
CVT (kintamo greičio pavarų dėžė): Ši sistema neturi tradicinių pavarų, bet naudoja diržus arba grandines, kad pastoviai keistų perdavimo santykį, todėl ji gali palaikyti optimalias variklio apsukas bet kuriuo greičiu.
DSG (daugiaspaudžių pavarų dėžė): Tai mechaninė pavarų dėžė, tačiau ji yra automatizuota, todėl ji veikia greičiau ir sklandžiau nei tradicinė automatinė pavarų dėžė.
Dvigubos sankabos transmisija (angl. „Dual Clutch Transmission“ (DCT)): Tai pažangus transmisijos tipas, sujungiantis mechaninės pavarų dėžės efektyvumą su automatinės pavarų dėžės komfortu. Čia naudojamos dvi atskiros sankabos: viena nelyginio, o kita - lyginio skaičiaus pavaroms. Važiuojant viena sankaba įjungia esamą pavarą, o kita iš anksto pasirenka kitą pavarą. Iš anksto pasirinkus kitą pavarą, DCT transmisija gali atlikti sklandų perjungimą, nenutraukiant tiekiamos galios. Dėl šios priežasties automobilis gali greičiau įsibėgėti, vartoja mažiau degalų ir yra dinamiškesnis.
Bepakopė pavarų dėžė tai modernus įrenginys, randamas daugelyje žinomų automobilių gamintojų modelių. Nors teoriškai tai turėtų padėti vartotojams sutaupyti degalų ir pastebimai pagerinti vairavimo komfortą, ne visi mano, kad tai geriausias sprendimas. CVT automatinėje pavarų dėžėje vietoj klasikinių pavarų yra plieninis diržas arba grandinė, kuri juda tarp dviejų kūginių pavaros porų. Deja, praktikoje, važiuojant per dinamiškai, šie parametrai pasirodo daug blogesni, o tai atbaido daugelį pirkėjų. Tai taip pat reiškia nedidelę automobilių su CVT rinkos dalį, nors naujausios patvaresnės konstrukcijos e-CVT transmisijos artimiausiais metais gali padidinti jų populiarumą.
Transmisiją su hidrotransformatoriumi sudaro hidrokinetinė sankabos sistema arba hidrokinetinė pavarų dėžė kartu su keliomis epiciklinėmis pavaromis. Tokia pavarų dėžė, be abejo, yra užpildyta alyva, kuri leidžia atskiriems jos elementams sklandžiai veikti. Kitos pavarų dėžės su hidrotransformatoriumi evoliucijos pakopos yra hidraulinė-elektrinė pavarų dėžė ir elektroniniu būdu valdoma pavarų dėžė. Šios konstrukcijos trūkumas yra palyginti mažas eksploatacinis efektyvumas, tiksliau tariant, dideli energijos nuostoliai, kurie pablogina našumą ir padidina degalų sąnaudas. Kita vertus, ši transmisija ypač patvari ir sklandžiai veikia, tad vairuotojui patogu ja naudotis.
Pavarų dėžės veikimo principą galima palyginti su dviračio pavarų perjungimu, tik automobilio pavarų dėžėje įtaisytos ne žvaigždutės, o kūgio formos skriemuliai. Skriemuliai sujungiami diržu arba grandine, o perjungiant pavaras ratai artėja arba tolsta vienas nuo kito. Paspaudus akceleratoriaus pedalą, variklio apsukų skaičius per minutę tampa pastovus, o automobilis greitėja, kol pedalas atleidžiamas. Sukimo momentas perduodamas nuolat, todėl automobilis netrūkčioja ir sklandžiai juda - šios savybės patiks nuosaikiam vairuotojui.
Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad šią transmisiją sudaro dvi sankabos - tai gali būti „sausosios“ sankabos (automobiliuose su silpnesniais varikliais) arba „šlapiosios“ (panardintos alyvoje) sankabos. Viena sankaba skiriama nelyginėms ir atbulinės eigos pavaroms, o kita - lyginėms pavaroms. Be to, kiekvienoje sankaboje įtaisyta po du sankabos velenus ir du pagrindinius velenus, todėl pavarai pakeisti neprireikia net sekundės. Minėta konfigūracija lemia geresnes automobilio eksploatacines savybes ir mažesnes vidutines degalų sąnaudas. Deja, ji ne itin patvari, o pajudėdamas iš vietos automobilis linkęs trūkčioti.
Valdymas ir naudojimo ypatumai
Automatinė pavarų dėžė pati nusprendžia, kada ir kokią pavarą reikia įjungti, priklausomai nuo variklio apsukų (RPM), greičio ir vairuotojo pageidavimų (jei reikia, galima pasirinkti sportinį režimą arba rankinį režimą).
Automatinė pavarų dėžė naudoja tam tikras sudedamąsias dalis, kurios dirba kartu, kad pasiektų sklandų pavarų perjungimą: Planetinės pavaros: Jos leidžia pavarų dėžei keisti pavaras, naudojant kelis dantytus mechanizmus, kurie gali sukti skirtingais greičiais ir kampais, priklausomai nuo situacijos. Hidraulinė sistema: Automatinė pavarų dėžė naudoja hidraulinius vožtuvus ir skysčius, kad sureguliuotų pavarų perjungimą. Hidraulinė sistema padeda valdyti pavarų jungimą ir palaiko tinkamą spaudimą, kad perjungimai būtų sklandūs. Elektroninis valdymas: Daugelis šiuolaikinių automatinės pavarų dėžių naudoja kompiuterines valdymo sistemas, kurios stebi įvairius parametrus, tokius kaip greitis, variklio apsukos ir vairuotojo elgesys. Tai leidžia pavarų dėžei pasirinkti tinkamą laiką pavarų perjungimui ir pagerinti degalų sąnaudas.
Pavaros automatiškai perjungiamos priklausomai nuo: Variklio apsukų: Kai variklio apsukos pasiekia tam tikrą lygį, pavarų dėžė perjungia į aukštesnę arba žemesnę pavarą. Greitis: Greičiu, kuriuo juda automobilis, taip pat atsižvelgiama į pavarų pasirinkimą. Kuo greičiau važiuojama, tuo aukštesnė pavara reikalinga. Aplinkos sąlygos: Pavarų dėžė taip pat gali atsižvelgti į kelio nuolydį ar apkrovą, kad užtikrintų optimalų veikimą.
Kai pavarų dėžė keičia pavaras, ji naudoja specialius mechanizmus, tokius kaip planetinės pavaros ir sankabos, kad sujungtų arba atjungtų pavaras, taip leidžiant sklandžiai pereiti nuo vienos pavaros prie kitos.
“P” Stovėjimo blokatorius. Stovėjimo blokatorius yra papildoma apsauga pastačius automobilį.
“R” Atbulinė eiga.
“N” Laisva eiga. Nėra jokio jėgos perdavimo tarp variklio ir galinio tilto. Atleidus stabdį automobilis gali laisvai riedėti (stumiant arba velkant).
“D” Normali eiga. Naudojamos visos pavaros.
“3” Pakilimas. Pavaros jungiamos į aukštesnes tik iki 3-ios pavaros. Teisinga naudoti esant vidutiniškiems pakilimams arba nuolydiams.
“L” Apkrova. Pavaros jungiamos į aukštesnes tik iki 2-os pavaros.
Svarbu! Neviršykite kiekvienai pavarai leistino greičio. Stebėkite brūkšnines žymas ant spidometro. Kitą valdymo rankenos padėtį judinkite tik tada, kai automobilio greitis yra ne didesnis, kaip maksimalus leistinas tos pavaros, į kurią jungiate. Persukę variklį galite jį sugadinti.
Sustoję trumpam, pavyzdžiui prie šviesoforo, valdymo rankeną palikite esamoje pozicijoje ir naudokite darbini stabdį. Veikiant varikliui sustoję ilgesniam laikui, valdymo rankeną nustatykite į padėtį “N”. Įkalnėje nelaikykite automobilio stovinčio vien greičio pedalo pagalba, naudokite stabdį.
Manevruodami ankštoje erdvėje, pavyzdžiui parkuodamiesi, automobilio greitį keiskite darbinio stabdžio pagalba. Greičio pedalą naudokite saikingai, nevaldykite juo.
Mažai paspaustas pedalas - ankstyvas persijungimas į aukštesnę pavarą, lėtesnis įsibėgėjimas. Daug paspaustas pedalas - vėlyvas persijungimas į aukštesnę pavarą, greitas įsibėgėjimas. Energingai paspaustas pedalas (kickdown - t.y. greičio pedalas nuspaudžiamas žemiau pilno paspaudimo padėties) - perjungiama žemesnė pavara, maksimalus įsibėgėjimas.
Jei valdymo rankena prie vairo: saugumo sumetimais rankena padaryta nuspaudžiama. Varikliui dirbant tuščiąja eiga pastumkite valdymo rankeną į norimą padėtį, tuo pačiu laikydami stabdžio pedalą paspaustą.
Jeigu automobilis sustabdomas, įjungiama P (parking - stovėjimo) padėtis, dar neatleidus stabdžio pedalo reikėtų įjungti stovėjimo stabdį. Tai ypač aktualus nuokalnėse, kadangi pavarų dėžė gaus mažesnę apkrovą, o automobilis stovės stabiliau.
Jei turite automobilį su automatine pavarų dėže, nepamirškite, kad vairuodami ar trumpai stabtelėdami neturėtumėte piktnaudžiauti neutraliu (N) režimu. Šis režimas gali labai apkrauti pavarų dėžę (ir dėl to gali anksčiau susidėvėti sankabos diskai), o tarp judančių elementų ilgainiui gali atsirasti tarpelių. Tokiu atveju variklis dirba mažomis apsukomis ir neužtikrina pakankamo transmisijos alyvos slėgio, o ji, savo ruožtu, negali tinkamai sutepti ir aušinti pavarų dėžės.
Trumpai sustojus, esant kamščiuose arba laukiant šviesoforo signalo daugelis vairuotojų įpratę naudoti neutralų režimą (N) - tai yra rimta klaida. Automatinės dėžės neutralus (N) režimas nėra tas pats, kas mechaninės pavarų dėžės neutrali pavara. Automatinės transmisijos neutralus režimas (N) yra reikalingas tam, kad ilgam sustojus arba esant karštam orui galima būtų išvengti perkaitimo.
Griežtai draudžiama perjunginėti automatinės transmisijos režimus automobilio judėjimo metu. Norint perjungti režimą visų pirmą reikia sustabdyti automobilį. Pastačius ant lygaus pagrindo automobilį pakalkite nustatyti stovėjimo režimą (P), tokiu būdu mechanizmas saugiai blokuojamas.
Dauguma pavarų dėžės gedimų atsiranda dėl blogų vairavimo įpročių, o ne dėl sugedusių detalių.
Lietuvos miestų vairuotojai, ypač Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos spūstyse, kasdien atsiduria situacijoje, kai pavarų dėžė patiria būtent tokius trumpus ir dažnus perjungimus. Net paprastas įprotis važiuoti lėtai įjungus „S“ režimą gali padėti sutaupyti tūkstančius eurų.
Kai kurie modeliai neturi atskiro „Sport“ režimo, tačiau kai kuriais atvejais galima pasirinkti rankinį („M“) valdymą ir patiems palaikyti pavarą, kol automobilis juda lėtai.
Priežiūra ir aptarnavimas
Alyvos lygį automatinėje greičių dėžėje tikrinkite reguliariai, kartu tikrindami alyvą variklyje. Alyvos lygį tikrinkite veikiant varikliui, nuspaudę stovėjimo stabdžio pedalą, ir valdymo svirtį nustatę į padėtį „P“. Automobilis turi stovėti lygioje vietoje.
Palaikykite pedantišką švarą! Matuoklės valymui naudokite švarią, bepluoštę šluostę (geriausiai odą). Alyvą pilkite į matuokės ertmę tik per tankų sietelį. Alyvos lygis greičių dėžėje keičiasi priklausomai nuo temperatūros. Šie duomenys reikalingi keičiant alyvą, nes ji dažniausiai pilama tokios temperatūros. Negalima viršyti maksimalaus alyvos lygio. Matuoklė su užraktu: alyvos lygis turi būti matuojamas visiškai sukišant matuoklę su atlenktu užraktu.
Specialistai tvirtina, kad klasikinėje pavarų dėžėje (su hidrotransformatoriumi) alyvą reikia keisti kas 60 tūkst. kilometrų, nebent gamintojas rekomenduotų kitaip. Alyvos keitimo intervalai priklauso nuo transmisijos konstrukcijos ir alyvos rūšies. Tai reiškia, kad sintetinę alyvą galima naudoti ilgiau, o mineralinę reikėtų keisti dažniau. Kartu reikėtų pakeisti ir filtrą, nors tai padaryti kartais gali būti nelengva, nes senesniuose automobilių modeliuose jis paprastai montuojamas giliai pavarų dėžėje.
Kai kuriems automobiliams su dvigubos sankabos transmisija gamintojai alyvą rekomenduoja keisti kas 120 tūkst. kilometrų. Visgi siūlome sumažinti šį intervalą per pusę ir į priežiūros dirbtuves užsukti kas 60 tūkst. kilometrų.
Bepakopė pavarų dėžė reikalauja tam tikros praktikos. Norint, kad ji veiktų kuo ilgiau, patartina pavarų dėžės alyvą keisti kas apie 60 tūkst. km ridos.
Transmisijos alyva yra gyvybiškai svarbi tepimui ir aušinimui.
Automatinės pavarų dėžės priežiūra ir mitai
Visuomenėje vis dar egzistuoja mitas, jog automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis genda kur kas dažniau, nei su mechaninėmis. Galime patikinti, jog automatinių pavarų dėžių gedimai dažniausiai atsiranda dėl per menkos automobilio priežiūros ir uždelstų smulkiųjų remonto darbų.
Bene populiariausias mitas - automobilis su automatine pavarų dėže naudoja daugiau degalų nei su mechanine. Tai yra tiesa senesniuose automobiliuose - netgi jų gamintojai varikliui su „automatu“ nurodo didesnes sąnaudas nei su mechanine dėže. Tačiau šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės yra gerokai tobulesnės ir degalų ekonomija netgi lenkia mechanines. Automatinės pavarų dėžės turi daugiau laipsnių (6, 7, 8 ar dar daugiau) nei mechaninės, o dažniau keičiant pavaras, galima išgauti didesnį variklio darbo efektyvumą. Bet kokiu atveju, pagrindinis veiksnys, lemiantis automobilio ekonomiją, yra žmogus.
Egzistuoja ir kiti mitai apie automatines pavarų dėžes, kaip kad dažnesnis stabdžių trinkelių keitimas ar itin ribotas kilometražas, tačiau jie neturi jokio pagrindo. Stabdžių trinkelių dėvėjimasis tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo įpročių ir važinėjimo teritorijos, o pavarų dėžės patikimumas priklauso nuo jos eksploatacijos ir priežiūros.
Svarbus priežiūros dalykas - atsargiai važiuoti esant šaltam varikliui. Žiemą pavarų dėžės alyva būna sušalusi, tad didelės apkrovos jai - ne į naudą. Nereikėtų piktnaudžiauti staigiai perjunginėjant pavarų dėžės režimus iš D (drive - priekinės pavaros) į R (rear - atbulinės pavaros) ir atvirkščiai.
Nerekomenduojama automobilio su automatine pavarų dėže tempti. Jeigu nėra kitos išeities, galima tą daryti, tačiau nedideliu greičiu ir trumpą atstumą. To priežastis - pavarų dėžės tepimo mechanizmas, nedirbant varikliui, neveikia.
Dažniausi automatinės pavarų dėžės gedimai ir jų požymiai
Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai - tai vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų, kuris įspėja apie pavarų dėžės problemas. Tiesa, jei problemos vinis yra sumažėjęs tepalų lygis, apsunkinantis bėgių perjungimą, tuomet per daug nerimauti nereikėtų. Tokiu atveju papildykite tepalų bakelį ir ramiai važiuokite toliau. Visgi, jei tepalai nėra problema, situacija kiek rimtesnė.
Turbūt kiekvienas vairuotojas žino, jog važiuojant pastoviu greičiu, atitinkamai ir variklio apsukos turėtų būti tolygios. Todėl, pastebėjus, jog apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
Užkuriate automobilį, parkavimo rėžimą perjungiate į važiavimo padėtį, atleidžiate stabdį, tačiau automobilis pajuda ne iškart? Tai gali signalizuoti apie pavarų dėžės gedimus.
Kaip dar vieną indikatorių, nurodantį pavarų dėžės gedimus, galime išskirti garsus, sklindančius iš pavarų dėžės. Tiesa, tiksliai pasakyti, koks garsas sklinda gana sunku, kadangi kiekvienos markės automobilis gali skleisti skirtingus garsus.
Dar viena problema, rodanti, jog turite pavarų dėžės problemų - iš automobilio sklindantis degėsių kvapas. Šis kvapas dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros. Padidėti temperatūra gali dėl nekokybiško arba pasenusio tepalo, tepalo trūkumo arba dėl automatinės pavarų dėžės aušinimo sistemos problemų.
Perkaitus transmisijos alyvai ar pačiai transmisijai, automobilyje su klasikine automatine pavarų dėže galima sugadinti tarpiklius ir frikcines plokšteles, taip pat - hidrokinetinę sankabą. Pusiau automatinėse pavarų dėžėse dažniausiai sugenda įranga, nes pavarų perjungimą valdo hidraulinės ir elektrinės pavaros. Belaipsnės pavarų dėžės nėra labai patvarios, be to, dažnai „iš rikiuotės išeina“ jų valdymo blokas, sankabos sistema, įsitempia arba nutrūksta grandinė arba sustreikuoja alyvos siurblys.
Kaip veikia automatinės transmisijos?
Mitai apie automatines pavarų dėžes
Nepaisant populiarėjančių automatinių pavarų dėžių, visuomenėje egzistuoja ne vienas mitas, atsiradęs ir išpopuliarėjęs būtent dėl „automatų“ nepažinojimo.
Bene populiariausias mitas - automobilis su automatine pavarų dėže naudoja daugiau degalų nei su mechanine. Tai yra tiesa senesniuose automobiliuose - netgi jų gamintojai varikliui su „automatu“ nurodo didesnes sąnaudas nei su mechanine dėže. Tačiau šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės yra gerokai tobulesnės ir degalų ekonomija netgi lenkia mechanines.
Egzistuoja ir kiti mitai apie automatines pavarų dėžes, kaip kad dažnesnis stabdžių trinkelių keitimas ar itin ribotas kilometražas, tačiau jie neturi jokio pagrindo. Stabdžių trinkelių dėvėjimasis tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo įpročių ir važinėjimo teritorijos, o pavarų dėžės patikimumas priklauso nuo jos eksploatacijos ir priežiūros.
Vilkimas ir transportavimas
Daugelis automobilių su automatine pavarų dėže gamintojų nerekomenduoja / griežtai draudžia vilkti tokius automobilius arba nustato griežtus vilkimo greičio, atstumo ir režimų apribojimus. Geriausias variantas yra automobilio pervežimas naudojant vilkiką, kitaip automatinė pavarų dėžė greičiau suges.
Nerekomenduojama automobilio su automatine pavarų dėže tempti. Jeigu nėra kitos išeities, galima tą daryti, tačiau nedideliu greičiu ir trumpą atstumą. To priežastis - pavarų dėžės tepimo mechanizmas, nedirbant varikliui, neveikia.
Be žalos greičio dėžei automobilį galima vilkti tik greičių dėžės svirtį nustūmus į padėtį „N“. Vilkimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, o atstumas ne didesnis kaip 120 km. Transportuojant automobilį geriausia naudoti specialų autotransporterį arba priekabą.
Jeigu turite automobilį su automatine pavarų dėže, nepamirškite, kad vairuodami ar trumpai stabtelėdami neturėtumėte piktnaudžiauti neutraliu (N) režimu. Šis režimas gali labai apkrauti pavarų dėžę (ir dėl to gali anksčiau susidėvėti sankabos diskai), o tarp judančių elementų ilgainiui gali atsirasti tarpelių. Tokiu atveju variklis dirba mažomis apsukomis ir neužtikrina pakankamo transmisijos alyvos slėgio, o ji, savo ruožtu, negali tinkamai sutepti ir aušinti pavarų dėžės.
Automobilių su „automatu“ vairuotojai dažnai klausia, ar tokį automobilį prireikus galima užvesti stumiant. Deja, bet kokie bandymai tai padaryti pažeis ar net visiškai sugadins pavarų dėžę.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jeigu pavarų dėžėje yra neutralus režimas, kurį žymi raidė N, sugedusį automobilį galima nuvilkti į artimiausias remonto dirbtuves ar stovėjimo vietą. Automobilių gamintojai dažnai leidžia tokią galimybę, tačiau įspėja neviršyti nurodyto didžiausio greičio ir atstumo. Daugumoje atvejų ribinis greitis lygus 50 km/h - tokius apribojimus lemia pirmiau minėtas perkaitimo pavojus.
tags: #automatines #pavaru #dezes #selektorius