Teismams neretai tenka nagrinėti bylas, panašias savo faktinėmis aplinkybėmis - pirkėjas, savarankiškai apžiūrėjęs automobilį, jį įsigyja pasikliaudamas pardavėjo tvirtinimu, kad automobilio būklė yra gera. Dažnu atveju techninės apžiūros terminas nėra pasibaigęs, o automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nenurodyti arba nurodyti nežymūs automobilio defektai. Servise pirkėjas sužino, kad remontas, lyginant su automobilio įsigijimo kaina, atsieis neproporcingai daug, arba, kad automobilis apskritai netinkamas eksploatuoti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis.
Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje (e3K-3-193-421/2020) pirkėjas su pardavėju sudarė sutartį, joje nebuvo nurodyta automobilio defektų. Iš karto po sutarties sudarymo, t. y., grįžtant namo, ėmė ryškėti kai kurie automobilio gedimai. Servisas, atlikęs automobilio techninės būklės įvertinimą, padarė išvadą, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatuoti, t. y., naudoti pagal paskirtį negalima. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog pirkėjas apžiūrėjo ir išbandė perkamą automobilį ir, kad pirkdamas 15 metų naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip kad naujo automobilio savininkas, pažymėjo, kad ir naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys - tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia maža parduodamo automobilio kaina ar paties pardavėjo nežinojimas apie automobilio būklę.
Paslėpti automobilio defektai ir jų išaiškėjimas
Vienas iš svarbesnių bylos aspektų yra laikotarpis nuo automobilio įsigijimo iki defektų išryškėjimo. Verta prisiminti, ar tikrai automobilio pardavėjas apie išryškėjusius trūkumus pirkėjo jokia forma nebuvo informavęs. Pasitaiko atvejų, kuomet dalį automobilio defektų pardavėjas nurodo ne sutartyje, o kitu būdu, pavyzdžiui, SMS žinute.
Štai, vienoje civilinėje byloje (e2A-753-460/2020) automobilio gedimai išryškėjo praėjus trims savaitėms nuo automobilio įsigijimo. Pardavėjas apie defektus pirkėjo jokia forma informavęs nebuvo. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
Atkreiptinas dėmesys, kad vartotojui, įsigijusiam automobilį, taikomas dar palankesnis teisinis reglamentavimas. Pirkėjai šį faktą neretai bando sieti su prastesne automobilio būkle, kuri, jų teigimu, ir sąlygojo atsiradusius defektus. Vis dėlto, teismo toks pirkėjų argumentas paprastai neįtikina.
Praktikoje dažniausiai pirkėjai savo pažeistas teises gina naudodamiesi (3) ir (4) būdais, nes, atsižvelgiant į automobilio specifiką, jie yra labiausiai pritaikytini. Taigi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio.
Vadovaujantis gausia teismų praktika, automobilio variklio defektas yra dažniausiai pasitaikantis esminis sutarties pažeidimas, įgalinantis pirkėją savo pažeistas teises ginti remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Paprastai parduoto automobilio trūkumų faktas laikomas įrodytu, jei variklis sugenda praėjus nedaug laiko (pavyzdžiui, mėnesiui) po jo įsigijimo. Vis dėlto, jeigu nustatoma, kad pirkėjas po automobilio įsigijimo netinkamai labai intensyviai jį eksploatavo, variklio gedimo priežastimi gali būti laikomas netinkamas ar pernelyg intensyvus jo naudojimas. Paprastai atsakymą į klausimą diktuoja automobilio amžius - kuo jis „jaunesnis“, tuo mažesnė tikimybė natūraliam automobilio agregatų nusidėvėjimui.
Kiti defektai, teismų praktikoje pripažįstami esminiais, yra pavarų dėžės, starterio, išmetamųjų dujų sistemos, greičių dėžės, sankabos sistemos defektai, taip pat kiti rimti defektai, trukdantys automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį.
Vartotojų teisių apsauga ir naujasis reglamentavimas
Fiziniam asmeniui sudarant sutartį su juridiniu asmeniu, galioja vartotojų teises ginantys įstatymai, suteikiantys vartotojams didesnę pažeistų teisių apsaugą bei palengvinantys įrodinėjimo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi automobilį įsigijus iš fizinio asmens, ne visais atvejais reiškia, kad nebus taikomos vartotojo apsaugą reglamentuojančios teisės normos.
Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis).
2022 m. sausio 1 d. Naujuoju reglamentavimu numatoma dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistema: paaiškėjus, kad prekė (automobilis) yra netinkamos kokybės, pirmiausia vartotojas turės teisę reikalauti pardavėjo prekę pataisyti arba pakeisti tinkamos kokybės preke (automobiliu) (pirmoji pakopa). Pardavėjui nepataisius automobilio ar jo nepakeitus kitu, vartotojas turės teisę reikalauti sumažinti automobilio kainą arba nutraukti sutartį (antroji pakopa). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas apsaugojo pardavėjo teises, įtvirtindamas, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Tiesa, pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų (automobilių) kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).
Pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdus įsigijus naudotą automobilį gerai atspindi civilinė byla (e3K-3-454-611/2018), pagal kurios fabulą pirkėjas iš pardavėjo įsigijo 10 metų senumo automobilį. Praėjus dviem savaitėms nuo sutarties sudarymo, automobilis neužsivedė, o jį patikrinus paaiškėjo variklio gedimas. Pirkėjo iniciatyva atlikta ekspertizė parodė, kad automobilio variklis sugedo dėl neseniai nekokybiškai atlikto remonto. Pirkėjas pardavėjo nebuvo informuotas apie atliktą variklio remontą, tuo labiau nekokybišką. Šiuo atveju teismas sprendė, kad dvi savaites eksploatuotą ir apie 300 km nuvažiavusį automobilį pirkėjas įsigijo su paslėptu trūkumu, sąlygotu netinkamai atlikto variklio remonto. Teismas pripažino, kad šių trūkumų įprastai apžiūrint automobilį, nebuvo galimybės pastebėti, o pardavėjas šių trūkumų pirkėjui neatskleidė.
Svarbūs teisiniai aspektai ir pirkėjo pareigos
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y., pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to.
Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų (tame tarpe ir automobilių), tačiau daiktų trūkumai, kaip minėta, turi būti aptarti. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe.
Nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto (automobilio) kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
Remiantis vienos civilinės bylos fabula (e2A-945-430/2020), pirkėjas įsigijo naudotą automobilį, kurio techninės apžiūros terminas buvo pasibaigęs ir kuris, kaip nurodyta šalių sudarytoje sutartyje, turėjo nemažai įvairių trūkumų. Automobilio apžiūros prieš įsigijimą metu pirkėjui įtarimų sukėlė tam tikri neįprasti garsai, kurie nebuvo susiję su sutartyje nurodytais automobilio trūkumais. Vis dėlto, pirkėjas nusprendė papildomai netikrinti šio automobilio nuodugniau (pvz., servise), bet jį įsigyti. Taip pat sutartyje pirkėjas nepažymėjo jokių pastabų apie pastebėtus trūkumus. Teismas konstatavo, kad pirkėjas sutarties sudarymo metu nebuvo pakankamai rūpestingas, nors turėjo žinoti (dėl pastebėtų problemų ir pačių trūkumų pobūdžio), jog perkamas naudotas automobilis turi kitų trūkumų, o ne tik nurodytus rašytinėje sutartyje, tačiau jam tai buvo priimtina, ir jis suprato (turėjo suprasti), kad prieš šio nupirkto automobilio naudojimą ir siekiant praeiti techninę apžiūrą, bus būtinas atlikti šio automobilio remontas.
Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu ir tokiu atveju, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Nors CK aiškiai nenurodo, per kiek laiko reikėtų kreiptis į pardavėją ir pranešti apie pastebėtus trūkumus, kad šis terminas atitiktų protingumo kriterijų, iš teismų bylų analizės galima daryti išvadą, kad telefonu pardavėją apie pastebėtus trūkumus reikėtų informuoti iš karto - t. y., per kelias dienas nuo trūkumų pastebėjimo. Visuomet pravartu turėti tokio pardavėjo informavimo įrodymus.
Įsigijus vogtą automobilį: ką daryti?
Pasitaiko atvejų, kai įsigijus automobilį paaiškėja, kad jis yra vogtas. Pavyzdžiui, skaitytojas pasakoja: „prieš metus nusipirkau automobilį. Iki pirkimo jis jau 2,5 metų buvo registruotas Lietuvoje ir juo naudojamasi. Pirkimo metu aš jį persiregistravau savo vardu ir naudojausi daugiau nei metus, kol neįsidėjau dujų ir vėl nenuvažiavau į Regitrą šio fakto užregistruoti. Tada man pareiškė, kad kėbulo numeriai suklastoti, iškvietė policiją, automobilį paėmė, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Eigoje paaiškėjo, kad kėbulo numeriai tikrai suklastoti, o pats automobilis dar 2005 m. apiplėšimo metu buvo pagrobtas Italijoje ir yra ieškomas. Savininkui išmokėta draudimo išmoka. Draudimo kompanija policijai parašė, kad į automobilį pretenzijų nereiškia, leidžia utilizuoti, jo paieška nutraukta. Mano prašymu, policija automobilį man grąžino. Bet kas iš to. Regitra jo neregistruoja, reikalauja originalių registracijos dokumentų, pirkimo ar kitokios sutarties. Taigi mašina naudotis negaliu. Italijos draudimo bendrovė į užklausas neatsako. Ar yra koks būdas ją įregistruoti pvz. kreipiantis į teismą dėl įpareigojimo Regitrai ją įregistruoti? Ar šioje situacijoje yra galimybė taikyti restituciją ir man susigrąžinti iš pardavėjo pinigus?“
Dažna situacija mano praktikoje, daug skundų rašyta dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Kas šioje vietoje Jums praverstų tai gauti automobilio savininko duomenis su prašymu atsiųsti originalius automobilio pirkimo dokumentus, priešingu atveju automobilio įregistruoti nepavyks. Išvada peršasi tokia, jog Lietuvoje automobilius reikia pirkti tik iš automobilių salono.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Savininko Deklaravimo Kodą (SDK). Nuo 2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs unikalus transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK), kurį privalo turėti visos šalyje esančios ir Lietuvos gyventojams priklausančios transporto priemonės. Kiekvienu kartu pasikeitus automobilio savininkui yra deklaruojamas nuosavybės teisės pasikeitimas ir sugeneruojamas naujas kodas. Parduoti bei registruoti transporto priemones galima tik turint SDK. Pagrindinis SDK tikslas - apsaugoti pirkėjus nuo nesąžiningų automobilių pardavėjų, kurie sudaro fiktyvias sutartis, klastoja duomenis, slepia mokesčius ir tampa neatsekami bei neprisiima atsakomybės dėl automobilio garantijų.
Žingsniai, kaip nusipirkus automobilį pateikti įgijimo deklaraciją?
Įrodinėjimas ir pirkėjo teisės
Įrodinėjimas turi vykti pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis)). Vadinasi, po sutarties pasirašymo nustačius, kad yra paslėptų automobilio defektų, būtent pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo konkrečių defektų ar kitų trūkumų ar jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento.
Bylų dėl automobilių defektų baigtis paprastai priklauso nuo svarbių aplinkybių visumos, todėl nusprendus savo pažeistas teises ginti teisme, automobilio pirkėjui pravartu kruopščiai įsivertinti visus aptartus aspektus ir galimas rizikas.
Pirkėjas, įsigijęs automobilį, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises, kreipdamasis į pardavėją bei pradėdamas bylą teisme. Teikiant reikalavimą pardavėjui, reikia atkreipti dėmesį į tai, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą ir ar trūkumai yra esminiai. Taigi jei parduotas automobilis neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės automobilį pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės automobilio pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau automobilio defektai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, t. y. Kasacinis teismas, aiškindamas, kokie automobilio trūkumai gali būti esminiai ir kada galima dėl to nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus, nurodė, jog nors apie dalį automobilio trūkumų pirkėjas buvo informuotas prieš sudarant sutartį (pvz., kad automobilis buvo remontuotas, sumontuotos kitų automobilių markių dalys, pakeistas jo originalus benzininis variklis į dyzelinį), dalis (tačiau ne visi) jų buvo akivaizdžiai matoma net neturint specialių žinių (pvz., neveikiantis stovėjimo stabdys, neveikiantys posūkio bei avarinės signalizacijos žibintai, kėbulo korozija), vis tiek esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo, kurie padarė išvadą, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatuoti negalima, pakartotinė apžiūra negali būti atliekama, o tinkamai parengta transporto priemonė apžiūrai turi būti pateikta iš naujo. Tai, kad ieškovo įsigytas naudotas automobilis, atlikus techninę apžiūrą netrukus po jo įsigijimo, pripažintas neatitinkančiu techninių reikalavimų ir jo kokybės trūkumai buvo tokie, kad jį uždrausta eksploatuoti, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, t. y. jo trūkumai buvo esminiai, ši aplinkybė - negalimumas naudoti pagal paskirtį - nebuvo žinoma ieškovui sutarties sudarymo metu, nes automobilį jis pradėjo naudoti iškart po sutarties sudarymo ir turėjo tikslą naudoti ir toliau.
Be sutarties nutraukimo bei pinigų grąžinimo, pirkėjas gali reikalauti pardavėjo kompensuoti automobilio remontą pinigais arba reikalauti pardavėjo tokį remontą atlikti ir tai yra pirkėjo pasirinkimas, bet ne prievolė.
Taigi, atsakant į skaitytojo klausimą, pirmiausiai reikėtų žiūrėti automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytus duomenis ir ar ten pažymėti kokie nors automobilio defektai ar tokie defektai buvo akivaizdūs. Skaitytojas minėjo, jog automobilis prieš pirkimą buvo patikrintas pardavėjo servise ir gedimų nebuvo rasta. Tokiu atveju, kai po trumpo naudojimo laiko paaiškėja automobilio defektai ir jie yra esminiai, t.y. dėl jų automobilio naudojimas yra negalimas, apsunkintas ar brangus jo remontas, pirkėjui rekomenduojama kreiptis į automobilio gamintojo atstovo Lietuvoje servisą ir padaryti detalią automobilio patikrą arba kreiptis į nepriklausomus automobilių ekspertus, kurie atlieka automobilio būklės įvertinimą.
„Normalu, kad žmonės, už automobilius mokėdami ne vieną savo darbu uždirbtą tūkstantį eurų, nori gauti tai, už ką mokėjo, tačiau ne kiekvienas žino, nuo ko pradėti“, - pripažino įmonės steigėjas.
Įmonės klientai - naudotų automobilių pirkėjai, pastebėję naujai pirktos transporto priemonės paslėptus techninius trūkumus: suklastotą ridą, variklio ar pavarų dėžės gedimus. Tokiu atveju R. Mackevičius ragina kreiptis į remonto dirbtuves tam, kad profesionalai nustatytų tikslų gedimą ir išrašytų defektinį aktą.
„Tuomet, gavęs defektinį aktą, žmogus gali pats surašyti pretenziją - porą dienų pasidomėjęs susirastų visus teisinius aktus. Tačiau gali kreiptis į mus arba į advokatą, nes ir jie kartais užsiima tokiais dalykais. Jei kreipiasi į mus, surašome pretenziją, dėl paslėptų defektų pardavėjui siūlome susitarti taikiai - grąžinti pinigus ir pasiimti automobilį. Jei nepavyksta susitarti, rašome ieškinį ir padedame žmogui savo interesus apginti teisme“, - dėstė įmonės steigėjas.
Šiuo metu vienintelio tokio verslo Lietuvoje idėja R. Mackevičiui kilo į nesąžiningų pardavėjų pinkles patekus kaimynui: „Kaimynas pasikvietė į svečius pasidžiaugti nauju pirkiniu - žmonai nupirko automobilį, bet iš akių mačiau, kad nori ne tik pasidžiaugti, bet ir kažką dar pasakyti. Paaiškėjo, kad yra bėdų su pavarų dėže“.
Nors įtikinti pardavėją grąžinti pinigus nebuvo lengva, R. Mackevičiui tai padaryti pavyko. Nuolat sulaukdamas pagalbos prašančių žmonių kreipimųsi, išanalizavęs teismų praktiką ir statistiką verslininkas nusprendė įkurti įmonę ir per dvejus veiklos metus aptarnavo 300 klientų.
„Pamačiau, kad 2015-2017 m. teismų praktika buvo pradėta formuoti pirkėjo naudai, nes anksčiau viskas buvo pardavėjo naudai“, - sakė jis.
Klientus įmonė aptarnauja visoje Lietuvoje, tačiau patikimų servisų, kuriems kelia ypatingus reikalavimus, turi ne kiekviename mieste. „Mes savo servisų neturime, renkamės iš klientų atsiliepimų. Remontų dirbtuvėse labai svarbu, kad defektinį aktą išrašytų kuo detaliau. Visada klientams primename, kad susimokėję už remonto darbus, gavę mokėjimo kvitus, juos gali deklaruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir atgauti 400 eur.“, - priminė R. Mackevičius.
Įmonės paslaugų kainos, pasak pašnekovo, yra fiksuotos bei orientuojamasi į sėkmės mokestį.„Mes orientuojamės į sėkmės mokestį, kuris yra aiškiai nustatytas konsultavimo sutartyse. Klientams tai yra priimtina. Mums svarbiausia yra atsiliepimai ir rekomendacijos“, - tikino R. Mackevičius.
Nors teoriškai paklausa yra didelė, rekomendacijos sklinda iš lūpų į lūpas, klientų pritraukti kol kas sudėtinga. Verslininko teigimu, taip yra todėl, kad įmonė veikia vos dvejus metus ir dažnas su poblema susidūręs pirkėjas nežino apie egzistuojančią galimybę. Į įmonę, pasak pašnekovo, pagalbos daugiausia kreipiasi jauni, technologijomis naudotis įgudę žmonės. Kiek sunkiau pasiekti provincijų gyventojus.
Savarankiškai automobilius perka ir vyrai, ir moterys, tačiau į nesąžiningų perpardavėjų pinkles dažniau papulti tenka dailiosios lyties atstovėms. „Turime vieną pardavėją, kuris apgavo dvi moteris. Abiem atvejais automobiliai jam buvo grąžinti, tačiau procesas tęsėsi 7 mėnesius“, - prisiminė verslininkas.
Kiek trunka išieškojimo procesas, pasak R. Mackevičiaus, prognozuoti sunku. „Būna geranoriškų pardavėjų, kurie patys nežino, kad būta defektų, todėl informuoti apie situaciją noriai ieško kompromiso“, - aiškino jis.
Pasak pašnekovo, įmonei teko ginti ne tik pirkėjų, bet ir pardavėjų interesus: „Automobilį pardavęs žmogus sulaukė grasinimų, mes paprašėme pirkėjo atsiųsti dokumentus, kas konkrečiai nutiko jo pirktam automobiliui. Tada ir paaiškėjo, kad pirko tam, kad pasipelnytų iš pardavėjo“.
Svarbiausia, ką reikia žinoti pirkėjams
Ketinantiems įsigyti naudotą automobilį R. Mackevičius turi keletą patarimų. Vykstant apžiūrėti automobilio rekomenduotina atsispausdinti skelbimą ir paprašyti pardavėjo jį pasirašyti, taip patvirtinant, jog visa pateikiama informacija yra teisinga. „Šiam tai padaryti atsisakius, nebegaiškite laiko ir ieškokite kito“.
Verslininkas taip pat rekomendavo apžiūrėti automobilio atvykti bent 15 min. anksčiau ir atlikti kelis paprastus patikrinimus.
tags: #automobili #pirkau #ir #iregistravau #sulaike #kaip