Lietuvai gresia nemenki finansiniai nuostoliai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) bylos nagrinėjimas dėl neįvykdytų įsipareigojimų mažinti azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) išmetimą į aplinką. Didžioji dalis šių teršalų kyla iš senų, dyzelinu varomų automobilių, kuriais kasdien užkemšamos miestų gatvės. Nors Europos Komisija (EK) ne kartą siuntė įspėjimus ir teikė pastabas nuo 2020 metų, padėtis nepagerėjo.
Aplinkos ministerija pripažįsta, kad tai rimtas įspėjimas, parodantis per ilgą delsimą spręsti oro taršos problemas. Už šių problemų sprendimą atsakingos net keturios ministerijos: Susisiekimo, Energetikos, Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų. Ministerija įvardija keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuva atsidūrė tokioje situacijoje:
- Didžioji dalis pavojingų teršalų išmetama automobilių, ypač dyzelinių.
- Teršalų atsiranda gaminant ar sandėliuojant kurą, naudojant dažus, lakus ir kitus garuojančius produktus.
- Prie taršos prisideda ir namų ūkiai, kai šildymui naudojamas iškastinis kuras.
- Lietuvoje važinėja vieni seniausių automobilių Europoje, o žmonės vis dar renkasi dyzelinius automobilius, nors dyzelinas dažnai brangesnis už benziną.
Didelis senų, daug teršiančių automobilių kiekis keliuose yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų. Ilgą laiką šalis vengė riboti taršių automobilių registraciją ir neturėjo priemonių, skatinančių rinktis švaresnį transportą. Tuo pat metu pramonė ir gyventojai vartojo vis daugiau produktų, išskiriančių lakiąsias medžiagas.
Europos Komisijos susirūpinimas ir galimos sankcijos
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Eglė Striungytė, nors ir vengia spekuliuoti dėl galimų baudų, pripažįsta, kad situacija yra rimta. Jei ESTT pripažins, kad Lietuva pažeidė taisykles, baudos gali siekti milijonus eurų, kaip tai jau yra nutikę kitoms ES šalims.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius dar griežčiau vertina situaciją, vadindamas EK kreipimąsi į ESTT objektyviu Lietuvos iki šiol dirbusių Vyriausybių blogo darbo įvertinimu. Jo teigimu, pagrindinė problema yra tragiška situacija transporto sektoriuje: automobilių daugėja, parkas senas, vyrauja dyzelinu varomos transporto priemonės. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje beveik nieko nedaroma tam, kad nebūtų apsimokėta eksploatuoti senus dyzelinius automobilius.
Nors baudos Lietuvai dar negresia rytoj, M. Nagevičius perspėja, kad jei šalis nesiims realių veiksmų, jos taps neišvengiamos. Pirmiausia reikia sulaukti Teisingumo Teismo sprendimo, po kurio Lietuvai bus suteiktas laikas ištaisyti pažeidimus. Tik jei pokyčių nebus, gali pradėti ryškėti reali finansinės atsakomybės grėsmė.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano atnaujinimas ir transporto politikos iššūkiai
Po EK sprendimo Lietuva skubiai peržiūri Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Tačiau iš keturių atsakingų ministerijų siūlymus pateikė tik Susisiekimo ministerija. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad transporto politiką formuoja Susisiekimo ministerija, tačiau jie patys žada tęsti jau veikiančias priemones: skatinti mažiau taršių automobilių ir elektromobilių įsigijimą, plėsti viešojo transporto ir dviračių infrastruktūrą, didinti alternatyvių degalų tinklą ir daugiau krovinių vežti traukiniais.
Nors EK rekomendacijose ne kartą ragino išplėsti dabartinį vienkartinį automobilių registracijos mokestį, Aplinkos ministerija kol kas vengia konkrečių pažadų. Nors ateityje situacija gali keistis, taršos mokestis gali vėl atsidurti darbotvarkėje tik tada, kai jis „neapsunkins mažiausiai pasiturinčių“.
Automobilių taršos mokestis Lietuvoje: nuo 2020 m. ir ateities perspektyvos
Seimas 2019 m. pabaigoje priėmė įstatymą, įteisinusį automobilių taršos mokestį, kuris Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d. Pagrindinis jo tikslas - ne tik papildyti valstybės biudžetą, bet ir skatinti gyventojus rinktis mažiau aplinką teršiančias transporto priemones. Mokestis skaičiuojamas pagal transporto priemonės išmetamą CO₂ kiekį (g/km).
Nuo 2026 m. automobilių taršos mokestis taps labiau individualizuotas ir apims didesnį automobilių skaičių. Kuo mažiau CO₂ išmeta automobilis - tuo mažesnį mokestį mokėsite. Tikslius tarifus ir skaičiuoklę planuojama patvirtinti Aplinkos ministerijos ir VMI puslapiuose iki 2025 m.
Šiuo metu Lietuvoje vidutinis automobilių amžius siekia daugiau nei 15 metų, o transporto sektorius yra vienas didžiausių oro taršos šaltinių. Numatoma, kad iki 2030 m. bus siekiama sumažinti šią taršą.
Kas yra taršos mokestis ir kaip jis veikia Lietuvoje?
Taršos mokestis - tai finansinė priemonė, skirta mažinti oro taršą, kurią sukelia automobilių išmetamosios dujos. Jo tikslas - paskatinti vairuotojus rinktis mažiau taršius automobilius arba naudotis alternatyviais transporto būdais. Mokestis dažniausiai skaičiuojamas pagal automobilio variklio tipą, jo išmetamų CO₂ dujų kiekį, degalų rūšį bei kitus kriterijus. Didesnius mokesčius moka tie vairuotojai, kurių transporto priemonės labiau kenkia aplinkai.
Lietuvoje mokestis taikomas registruojant automobilį, o jo dydis priklauso nuo automobilio techninių parametrų. Automobiliai, išmetantys iki 130 g/km CO₂, mokesčio nemoka. Didėjant CO₂ emisijai, didėja ir mokestis. Nors ši priemonė turėjo prisidėti prie švaresnės aplinkos, ji sulaukė diskusijų dėl socialinės nelygybės - mažesnes pajamas gaunantys žmonės dažnai negali sau leisti naujų, aplinkai draugiškų transporto priemonių.
Mokesčio administravimas ir panaudojimas
Mokesčio administravimu užsiima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Regitra“ atlieka tik automobilio registracijos funkciją, o ne mokesčio surinkimą. Surinktos lėšos patenka į valstybės biudžetą ir yra nukreipiamos viešojo transporto atnaujinimui, elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai, miestų oro kokybės gerinimo projektams ir žaliųjų technologijų skatinimo programoms.
Mokesčio mokėtojas yra tas, kuris registruoja automobilį savo vardu. Mokestis sumokamas registracijos metu, o ne kasmet. Jei automobilis nebeatitinka naujų aplinkosaugos standartų, gali tekti apsvarstyti jo atnaujinimą, pardavimą arba perėjimą prie ekologiškesnio modelio.
Ką pakeis svarstomas automobilių taršos mokestis?
Mokesčio lengvatos ir išimtys
Nuo mokesčio už aplinkos teršimą gali būti atleidžiami mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą. Taip pat yra lengvatų transporto priemonėms, varomoms biodegalais, elektromobiliams ir hibridiniams automobiliams. Pavyzdžiui, fiziniai asmenys gali gauti kompensacijas už naujų ar naudotų elektromobilių įsigijimą.
Taip pat numatytos lengvatos už gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimą ir (ar) perdirbimą, taip pat už sąvartyne šalinamas tam tikras atliekas. Svarbu atidžiai susipažinti su visomis lengvatų sąlygomis ir dokumentais, reikalingais joms gauti.
Išvados ir praktinės rekomendacijos
Automobilių taršos mokestis yra svarbi priemonė kovojant su aplinkos tarša. Nors ši idėja turi ir trūkumų, jos nauda aplinkai yra akivaizdi. Lietuvoje šis mokestis dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau tinkamai išnaudojant surinktas lėšas ir sprendžiant socialinės nelygybės problemas, jis gali tapti veiksminga priemone švaresnei ateičiai užtikrinti.
Prieš įsigyjant automobilį, rekomenduojama atidžiai įvertinti jo taršos rodiklius ir galimą mokesčio dydį. Taip pat svarbu pasidomėti valstybės teikiamomis paramos programomis ir lengvatomis, kurios gali padėti kompensuoti didesnius kaštus renkantis ekologiškesnį transportą.
tags: #automobiliai #lietuvoje #oro #tarsos #mokestis