Pastaruoju metu išlieka aktuali tema apie tai, jog važinėjimas automobiliu iš darbo į namus / iš namų į darbą vertinamas kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais.
Tokiu atveju nauda, kurią gyventojas gauna asmeniniais tikslais naudodamas darbdaviui priklausantį automobilį, pripažįstama pajamomis natūra.
Tačiau automobilio laikymas prie namų nėra vertinamas kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais tik tuo atveju, kai darbuotojas atlieka tokias darbo funkcijas, kurios gali pareikalauti jo išvykimo tarnybiniu automobiliu į darbą bet kuriuo paros metu ar pan.
Darbdavio automobilio naudojimo apmokestinimas
Vis dėlto panagrinėkime situaciją, dėl kurios įmonėms neretai kyla klausimų ir kurios apmokestinimo vertinimą galima pritaikyti panašiose įvairių veiklų įmonių situacijose.
Pavyzdžiui, situacija tokia, jog įmonė užsiima statybų veikla. Jos darbuotojai kasdien vyksta iš įmonės biuro automobiliais į statybos vietas įvairiose Lietuvos vietose.
Esmė tokia, jog įmonės valdyba nusprendė, jog yra per ilgas veiklos procesas, kuomet automobiliai laikomi biuro automobilių aikštelėje, o įmonės darbuotojai viešuoju transportu vakare vyksta į namus, o ryte vėl į biurą, tuomet automobilį pakrauna reikiamomis medžiagomis ir vyksta automobiliu į statybos vietą.
Todėl automobiliai suteikti darbuotojams, kurie automobilius pakrauna vakare, su jais vyksta iš biuro namo, o ryte tiesiai iš namų vyksta į statybos vietas dirbti.
Tokiu ir iš esmės visais kitais panašiais atvejais svarbu žinoti, kad įmonei priklausančio automobilio laikymas prie darbuotojo namų, nors ir darbuotojo darbas susijęs su važiavimais į statybos vietas ar, pavyzdžiui, į susitikimus su klientais arba kitais darbo reikalais, toks darbuotojo važinėjimas darbdaviui priklausančiu automobiliu iš namų į darbą bei iš darbo į namus GPM įstatymo prasme laikoma kaip automobilio naudojimas ir asmeniniais tikslais.
Vadinasi, konkretaus darbuotojo gaunamą naudą dėl įmonei priklausančio automobilio naudojimo darbuotojo asmeniniais tikslais turi apskaičiuoti įmonė - pajamų natūra davėja.
Tokiu atveju ši įmonė, vadovaudamasi Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo nuostatomis, turi apmokestinti pajamų mokesčiu tokią naudą kaip ir pinigais išmokamas su darbo santykiais susijusias pajamas, t. y. GPM 20 proc. tarifu.
Jeigu per 2024 ir vėlesnius metus darbo užmokesčio pajamos (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje, viršytų 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau - VDU) dydžio sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.
2024 metais 60 VDU yra 114 162 Eur.
Ir čia svarbu nepamiršti, kad progresinio pajamų mokesčio tarifo taikymo tikslu perskaičiuoti pajamų mokestį (įvertinant visas kalendoriniais metais gautas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje nurodytas pajamas) ir mokesčio skirtumą (12 proc.) sumokėti į biudžetą, kuomet apskaičiuojama mokėtina suma, privalo pats gyventojas.
Tai jis atlieka deklaruodamas savo metines pajamas.
Be to, šios pajamos apmokestinamos ir valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokomis šių įmokų mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
PVM aspektas naudojant įmonės automobilį
Taip pat praktikoje neretai pasitaiko klaidų dėl PVM, kuomet automobilis naudojamas ir asmeniniais tikslais.
Todėl svarbu prisiminti, jog kuomet įmonės darbuotojas (ar kitas asmuo) įmonės PVM mokėtojos automobilį naudoja ir darbo, ir asmeniniais tikslais, o įmonė pasirenka, kad gyventojo natūra gauta nauda įvertinama 0,75 proc. automobilio tikrosios rinkos kainos, tai įmonė, įtraukusi degalų pirkimo PVM (ar jo dalį) į PVM atskaitą, turi nepamiršti atlikti šiuos veiksmus:
apskaičiuoti pardavimo PVM už privatiems poreikiams per mėnesį suvartotus degalus, jų apmokestinamąja verte laikydama 0,05 proc.
Vairuotojų darbo ir poilsio laiko reguliavimas
Vairuotojų darbo ir poilsio laiko reguliavimas yra labai svarbus aspektas užtikrinant kelių eismo saugą ir vairuotojų gerovę visoje Europos Sąjungoje.
ES teisės aktuose, konkrečiai reglamentuose (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014, nustatyti griežti reikalavimai.
Šiais reglamentais siekiama užkirsti kelią vairuotojų nuovargiui, kuris yra svarbus veiksnys, lemiantis eismo įvykius.
Šių teisės aktų supratimas ir laikymasis yra labai svarbus tiek vairuotojams, tiek transporto bendrovėms, siekiant išlaikyti saugos standartus ir teisinę atitiktį transporto sektoriuje.
Vairuotojų darbo laiko taisyklės yra būtinas reguliavimo elementas, siekiant užtikrinti tiek kelių saugumą, tiek vairuotojų gerovę.
Šios taisyklės nustatomos siekiant apsaugoti nuo vairavimo nuovargio sukeltų pavojų ir įtvirtintos įstatymuose bei ES reglamentuose.
Pagrindiniai vairavimo ir poilsio laiko apribojimai:
- Kasdienio vairavimo trukmė: iki 9 valandų. Du kartus per savaitę galima vairuoti iki 10 valandų.
- Savaitės vairavimo trukmė: ne ilgesnė kaip 56 valandos.
- Dviejų gretimų savaičių vairavimo trukmė: ne ilgesnė kaip 90 valandų.
- Pertrauka: Po 4,5 valandų vairavimo privaloma ne trumpesnė kaip 45 minučių pertrauka. Ši 45 minučių pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka.
- Kasdienis poilsis: "Normalus kasdienis poilsis" - ne trumpesnis kaip 11 valandų per 24 valandas. Kaip alternatyva, normalaus kasdienio poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius, kai pirmas yra mažiausiai 3 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o antras - mažiausiai 9 valandų nepertraukiamas laikotarpis. "Sutrumpintas kasdienis poilsis" - mažiausiai 9 valandos, bet trumpesnis nei 11 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas per 24 valandas. Tarp bet kurių dviejų kassavaitinių poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais. Per 30 valandų po kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, vairuotojai, dirbantys poroje, turi pasinaudoti nauju mažiausiai 9 valandų kasdienio poilsio laikotarpiu.
- Kassavaitinis poilsis: "Normalus kassavaitinis poilsis" - turi būti ne trumpesnis kaip 45 valandos. "Sutrumpintas kassavaitinis poilsis" - trumpesnis nei 45 valandos, kuris gali būti sutrumpintas iki 24 valandų. Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (ne trumpiau kaip po 45 valandas) arba vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (ne trumpiau kaip 45 valandas) ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (iki 24 valandų).
Per pirmąsias tris nepertraukiamo automobilio vairavimo valandas numatomas vairuotojo sustojimas trumpalaikiam, bet ne trumpesniam, kaip 15 minučių, poilsiui.
Vėliau tokios trukmės sustojimai numatomi ne rečiau kaip kas dvi valandas.
Sustojus trumpalaikiam poilsiui arba pavalgymui, papildomas poilsio laikas vairuotojui nėra numatytas.
Poilsio laiku laikomas laikas, kurį vairuotojas yra atleidžiamas nuo darbinių įsipareigojimų ir pats sprendžia ką ir kaip veikti.
Tachografų svarba ir naudojimas
Norint užtikrinti, kad būtų laikomasi vairuotojų darbo ir poilsio režimo grafikų taisyklių, reikia griežtai stebėti ir naudoti specializuotas priemones.
Knyga, skirti sekti vairuotojų darbo ir poilsio režimą - jau nebeaktuali.
Dabar viena iš pagrindinių šiam tikslui naudojamų priemonių yra skaitmeninis tachografas - transporto priemonėse įrengtas prietaisas, kuriuo registruojamas vairavimo režimas, greitis ir poilsio laikotarpiai.
Tachografas leidžia ne tiesiogiai, bet stebėti tokius rodiklius kaip judėjimo greitis, automobilių rida, ekipažo darbo ir poilsio laikus, taip pat krovinio ir automobilio saugojimo laiką, kai vilkikas stovi tarpinėse stotelėse.
Darbo režimai ir jų efektyvumas
Paplitę tokie vairuotojų darbo režimai ir naudojamos transporto priemonės: vienos pamainos, dviejų pamainų ir trijų pamainų.
Dirbant vienos pamainos režimu, vienas automobilis paskiriamas vienam vairuotojui.
Tai užtikrina, kad automobilio techninė būklė bus gera, tačiau jis bus eksploatuojamas ne taip efektyviai.
Dviejų pamainų darbo režimas užtikrina efektyvų transporto priemonės naudojimą, esant normaliai vairuotojų darbo pamainai.
Automobilio techninis aptarnavimas ir remontas atliekamas naktį, todėl tenka organizuoti specialią remontinę brigadą.
Trijų pamainų režimas yra sunkiausias tiek vairuotojams, tiek ir transporto priemonei.
Jeigu vienu automobiliu, keisdamiesi tarpusavyje, dirba trys vairuotojai, tai nėra laiko normaliam automobilio techniniam aptarnavimui ir remontui.
Mažai efektyvus yra ir automobilio pakeitimas kitu vienai darbo dienai.
Dažniausiai tam naudojami du automobiliai.
Iš dviejų automobilių, tenkinant klientų poreikius, vienas automobilis gali dirbti dvi pamainas su dviem vairuotojais, o šiems ilsintis, su kitu automobiliu gali dirbti vienas vairuotojas.
Dvi pamainas su pertraukomis dirba geresnės techninės būklės automobilis, o vieną pamainą - labiau nusidėvėjusi transporto priemonė.
Kitos svarbios taisyklės ir išimtys
Mobiliųjų kelių transporto darbuotojų, nepatenkančių į Reglamento Nr. 561/2006 reguliavimo sritį, poilsio laiką reglamentuoja Darbo kodeksas.
Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos.
Pertrauka - laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti.
Kassavaitinio poilsio sutrumpinimas iki 24 valandų, turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po sutrumpinto poilsio savaitės praeis trys savaitės.
Poilsis kaip kompensacija už sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį, turi būti pridėtas prie ne trumpesnio kaip 9 valandų poilsio laikotarpio.
Bet koks laikas, praleistas vykdant kelionę pasiimti ar grąžinti transporto priemonės, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, arba grįžtant iš tokios vietos, jei transporto priemonė nėra vairuotojo namuose ar darbovietėje, nelaikomas poilsiu ar pertrauka, išskyrus atvejus, kai vairuotojas yra kelte arba traukinyje ir turi galimybę pasinaudoti gultu ar lova.
Bet koks laikas, vairuotojo praleistas vairuojant transporto priemonę, kuriai netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, vykstant iki ir nuo transporto priemonės, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, jei ji nėra vairuotojo namuose ar darbovietėje, laikomas kitu darbu.
Darbdavys yra atsakingas už darbo organizavimo procesą ir organizuodamas darbą turėtų laikytis įtvirtintų reikalavimų.
Savaitė kelių transporto įmonėse yra laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val.
Maksimali savaitės darbo laiko trukmė gali būti pailginta iki 60 valandų, kai per 4 mėnesius neviršijama vidutiniškai 48 darbo valandų.
Nakties laikas - laikas nuo 00:00 val. iki 07:00 val.
Jei mobilus kelių transporto darbuotojas dirba naktinį darbą, jis gali dirbti ne daugiau kaip 10 valandų (įskaitant naktinės pamainos valandas) per kiekvieną 24 valandų laikotarpį.
Mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbo naktį apmokėjimą (kompensavimą) reglamentuoja DK normos - padidintas apmokėjimas taikomas už faktiškai dirbtą laiką nuo 22 val. iki 06:00 val.
Atkreiptinas dėmesys, kad naktinis mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbas nėra draudžiamas, tačiau transporto priemonės vairuotojas ne visais darbo naktį atvejais turi teisę reikalauti atitinkamų mokėjimų už tokį darbą - tokio darbuotojo teisė gauti tam tikras išmokas ribojama tais atvejais, jeigu transporto priemonės vairavimas naktį kelia grėsmę saugiam eismui keliuose.
Viršvalandžiai - laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.
Teismų praktikoje konstatuota, kad viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdingi šie požymiai - t. y. iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui).
Atkreiptinas dėmesys, jog sąlyga, be kurios darbas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, negali būti kvalifikuojamas kaip viršvalandinis, yra ta, kad jis turi būti atliekamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia.
Priešingu atveju, mobilaus kelių transporto darbuotojo savavališkas, t. y., be darbdavio žinios ir nurodymo, darbo funkcijų vykdymas, viršijantis nustatytą darbo grafike darbo laiko trukmę nebūtų laikomas viršvalandiniu darbu ir darbuotojui už šį laiką darbo užmokestis nebūtų mokamas.
Darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad darbuotojas išdirbtų visą darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą ir atitinkamai už įvykdytą darbo laiko normą mokėti darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį.
O tokiu atveju, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbdavys DK įtvirtintais pagrindais gali skelbti prastovą ir atitinkamai darbuotojui, kuriam paskelbta prastovą, privalo už prastovos laiką mokėti DK nustatyto dydžio darbo užmokestį.
Tachografo įrašų saugojimas ir patikrinimai
Tachografo įrašus turite saugoti bent vienus metus.
Valdžios institucijoms gali būti pateiktos kopijos.
Patikrinimai kelyje yra įprasti.
Jei darbuotojai yra komandiruoti vairuotojai, taikomos specialios taisyklės.
Atkreiptinas dėmesys, kad laikinų vairuotojo pažymėjimų atveju gali būti išimčių.
Šis procesas gali užtrukti.
Ne visos kitos šalys pripažįsta šiuos laikinus vairuotojo pažymėjimus.
Vairuotojas turėtų turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
Atsakingas vairavimas ir jo pasekmės
Norint išvengti baudų ir nuobaudų, vairuotojai turi atidžiai laikytis nustatytų darbo ir poilsio valandų.
Jie turėtų susipažinti su konkrečiomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis vairavimo laiką, įskaitant maksimalius dienos ir savaitės vairavimo limitus, taip pat privalomus poilsio laikotarpius.
Be to, vairuotojai turėtų tinkamai registruoti savo vairavimo veiklą, įskaitant visus pagal įstatymus reikalaujamus rankinius įrašus.
Tai apima tikslų poilsio laikotarpių, pertraukų ir bet kokių nukrypimų nuo suplanuoto grafiko registravimą.
Nesilaikant šių taisyklių, gali būti skiriamos baudos, nuobaudos ir net sustabdomos vairuotojo teisės.
Nuobaudos už vairuotojų darbo ir poilsio grafikų taisyklių nesilaikymą gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir jurisdikcijos.
Vykdymo užtikrinimo agentūros, pavyzdžiui, kelių policija arba reguliavimo institucijos, paprastai atlieka patikrinimus ir auditą, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų.
Už šių patikrinimų metu nustatytus pažeidimus gali būti iš karto skiriamos nuobaudos, pavyzdžiui, baudos, taip pat gali būti pradėtas tolesnis tyrimas ar teisminiai veiksmai.
Sunkvežimio tachografo naudojimas. Pradedant dieną. Rankiniai nustatymai.
Automobilio naudojimas mieste: patogumas ar našta?
Gyvenantiems mažesniuose miestuose ir miesteliuose nuosava transporto priemonė dažnai būtina, bet greičiausiai irgi tik tais atvejais, jeigu darbo vieta yra atokiau nuo namų.
Mat į kasdienines keliones per daug nesukant galvos galima leistis autobusu arba traukiniu.
Tiesa, išlaidos dažnai bus dar didesnės, nei automobilio išlaikymas.
Kita medalio pusė yra gyvenimas megapolyje, tokiame kaip Londonas.
Šiame mieste su mašina nusigauti į biurą centre gali užtrukti visą amžinybę, o stovint spūstyje akimis palydimas pilnutėlis metro traukinys atrodys tolima ryto svajonė.
Pridėkime dar kasdieninį 11,50 svarų įvažiavimo į centrinę miesto dalį mokestį (congestion charge), - todėl planus įsigyti automobilį atideda tūkstančiai Anglijos sostinės gyventojų.
Tačiau ne visi.
Pačiame Londono sūkuryje, trečiojoje zonoje, gyvenanti 27 metų Monika savo gyvenimo neįsivaizduoja be „mylimo mažojo „Minio“, - taip ji vadina savo nediduką, miesto gatvėms puikiai pritaikytą automobilį: „Niekada nebuvau didelė viešojo transporto gerbėja.
Žmonių minios metro stotyse, pilni autobusai prieš darbą ir po darbo man atrodo tikras energijos švaistymas.
Gal taip atrodo dėl to, kad nesu kilusi iš didmiesčio.
Gyvenau nedideliame mieste, Kėdainiuose, o ten beveik visur vaikščiojau pėsčiomis.
Iki mokyklos nueiti užtrukdavau apie penkiolika minučių, pramoginių šokių pamokos, kurias lankiau, taip pat buvo netoli namų.
Visi draugai gyveno tame pačiame kieme.
Vėliau išvykau dirbti ir studijuoti į nedidelį ir jaukų Bradfordą.
Manau, kad jau vaikystėje ir paauglystėje žmogaus aplinka pradeda formuoti įpročius visam likusiam gyvenimui.
Save visuomet laikiau mažesnių miestų gyventoja, kol gyvenimas iškrėtė pokštą ir atsidūriau Londone“, - pokalbį su „Tiesa“ pradėjo jauna mergina, kuri kasdien džiaugiasi, jog vairuoja pati.
- Tikriausiai tokiame mieste kaip Londonas sunku buvo išsiversti be viešojo transporto arba savo automobilio?
- Kasdien važinėjau viešuoju transportu apie pusę metų po atvykimo.
Londone gavau darbo pasiūlymą.
Esu baigusi kompiuterių mokslus ir dirbu pagal specialybę beveik pačiame Londono centre, Hammersmith rajone.
Kadangi gyvenu Vandsvorte, pėsčiomis nelabai privaikščiosi.
Tik apsigyvenusi nusprendžiau, kad įsigysiu savo svajonių automobilį „Mini“ tą pačią dieną, kai tik turėsiu susitaupiusi jam įsigyti reikalingą pinigų sumą.
Užtruko šešis mėnesius, ir pagaliau iš metro persėdau į savo nuosavą „mašiniuką“.
- Kaip manote, ar automobilis Londone yra patogesnė susisiekimo priemonė, nei viešasis transportas?
- Mano manymu, labai svarbu įvertinti maršrutus, kuriais ketini keliauti dažniausiai.
Jeigu tam, kad nuvykčiau į darbą, reikėtų pervažiuoti per visą miestą, tuomet automobilis man būtų dar naudingesnis!
Aplinkkelių sistema šiame mieste išvystyta kuo puikiausiai.
Jeigu dirbčiau kitame miesto gale, nuvažiuoti su metro gali užtrukti apie pusantros valandos.
Su mašina kelionės laikas sutrumpėtų perpus, nes užtenka išvažiuoti į Londoną ratu juosiantį M25 arba kitą artimesnį aplinkkelį, ir miesto „kamščius“ tiesiog aplenki.
Be to, jeigu tik patinka vairuoti, savo automobilyje jautiesi žymiai patogiau: gali klausytis muzikos, mėgstamos knygos įrašo arba kalbėti telefonu; be abejo, naudodamasis ausinėmis.
- Kiek kainuoja Anglijoje išlaikyti automobilį?
- Kartą skaičiavau, kad vairuodama savo nuosavą automobilį išleidžiu tik nežymiai daugiau, nei kainuotų viešojo transporto nuolatiniai bilietai.
Kuro ir mašinos išlaikymo išlaidos yra palyginti labai nedidelės.
Panašiai kaip mokesčiai už komunalines paslaugas - turint darbą Anglijoje dėl jų nereikia per daug sukti galvos, kaip ir dėl automobilio išlaikymo.
Didžiausios išlaidos buvo įsigyjant patį automobilį, tačiau jo vertė taip greitai nekrinta, todėl bet kada galėčiau jį parduoti ir atgauti didžiąją dalį sumokėtų pinigų.
Daugiausia lėšų šioje šalyje suryja automobilio draudimo išlaidos.
Draudžiausi visiems metams į priekį, taip žymiai pigiau, nei draudimas vienam ar trim mėnesiams.
Nors pavyko sėkmingai pasinaudoti akcijomis ir draudikų pasiūlymais, vis dėlto suma susidarė nemaža, apie 600 svarų.
Kad ir kaip ten būtų, išlaidos viešajam transportui perkant nuolatinį bilietą 1-3 zonoms atsieitų apie 1800 svarų per metus.
Bet juk daug didesnis patogumas - galiu būti pati sau „bosė“ ir bet kada išvažiuoti kur nors toliau iš Londono savaitgaliais bei šventinėmis dienomis.
Kitas „Tiesos“ kalbintas pašnekovas teigė, kad myli mašinas ir labai mėgsta vairuoti, tačiau nemato prasmės sėsti už nuosavo automobilio vairo didžiuliame mieste.
Prieš pusmetį į Jungtinės Karalystės sostinę atvykęs žemaitis iš Plungės Leonas bandė įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau netrukus gavo pasiūlymą padirbėti viešbučių aptarnavimo srityje, čia tebedirba iki šiol.
Šiandien vyriškis nemato galimybių persėsti prie nuosavo automobilio vairo Londone.
Anot jo, tai sukeltų daugiau rūpesčių, negu duotų naudos: „Nevilioja Londono kamščiuose praleisti valandą ar daugiau.
Jeigu reikėtų kasdien važinėti iš Becktono į centrą, sugaiščiau daug laiko, todėl renkuosi metro.“
Paklaustas, ar prieš tai yra tekę pačiam vairuoti automobilį Anglijoje ir ar nesirinktų patogesnio maršruto į miesto centrą aplinkkeliu, Leonas teigė Londone automobilio nevairavęs ir to daryti nenorėtų: „Londone gatvės yra labai siauros, eismas - milžiniškas, maži atstumai tarp mašinų stovėjimo vietose ir prasilenkiant kelyje.
Kartais važiuodamas autobusu net nusistebi, kaip dviem mašinom pavyksta prasilenkti.
Tokioje „košėje“ vairuoti tikrai nenorėčiau.“
- Londone automobilio nevairuojate, tačiau be transporto šiame mieste išsiversti praktiškai neįmanoma.
Ką manote apie viešąjį Londono transportą?
- Jis labai labai brangus!
Turbūt brangiausias pasaulyje.
Per mėnesį išleidžiu po šimtą svarų, o už juos net kirsti pirmos zonos negaliu.
Reikia išlipti artimiausioje stotelėje ir persėsti į autobusą, antraip kainuos dar dvigubai tiek.
Bet yra ir patogumų.
Bet kurią dieną vėliau grįžtant iš centro ar iš draugų gali naudotis naktiniais autobusais.
Girdėjau, kad netrukus savaitgaliais pradės važinėti metro ir naktį.
Apkritai, Londono transportu esu patenkintas.
Jeigu nebūtų taip brangu, važinėtis Londone būtų dar smagiau.
- Minėjote, jog atvykęs į Londoną bandėte įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju.
Ar nebūtų kilę keblumų prireikus važiuoti ir siauromis miesto gatvėmis?
- Vairuotojo darbas seniau mane viliojo, bet tik tolimųjų reisų.
Jausmas vairuoti tokiuose miestuose kaip Londonas būtų tikrai ne pats smagiausias.
Autostrados, autobanai ir greitkeliai - kitas reikalas.
Aišku, kad darbas sunkus, reikia nuolatos kovoti su miego trūkumu, kelyje gali pasitaikyti visko - bet čia ir smagumas, niekada nenuobodu.
Mieste vairavimas kitoks, čia reikia nuolatinio susikaupimo, nes nežinai, kas ir kada sugalvos išsukti iš šalutinio kelio ar apsisukti viduryje kelio.
Taigi, nuosavas automobilis Londone gali būti tiek puikus pagalbininkas, tiek našta.
Jo nauda tokiame dideliame mieste labiausiai priklauso nuo to, kokiu maršrutu kasdien tenka keliauti.
Jeigu į darbą reikia vykti piko metu ir leisti laiką vėjais spūstyse, viešasis Londono transportas yra nepakeičiamas.
Tačiau jeigu esate užkietėjęs vairavimo entuziastas ir keliauti į miesto centrą dažnai netenka, automobilis bus ne tik puikus ir praktiškas pagalbininkas - vairuodamas visuomet jausies „pats sau ponas“.
Dažnai užduodami klausimai apie darbdavio automobilio naudojimą
1. Ar darbdavio išlaidos, apmokėjus darbuotojo važinėjimą iš darbo į namus / iš namų į darbą laikomos darbuotojo gauta nauda, kuri pripažįstama pajamomis, gautomis natūra?
Taip, pagal GPMĮ 9 straipsnio nuostatas tokia darbuotojo gauta nauda pripažįstama pajamomis, gautomis natūra, išskyrus, jeigu teisė vykti tarnybiniu automobiliu iš darbo į namus / iš namų į darbą nustatyta teisės aktuose.
Kai darbdavys sumoka (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus darbuotojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos, šios darbdavio išlaidos / darbuotojo gautos pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, nes GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 39 punkte nustatyta apmokestinimo lengvata.
Tačiau, jeigu važinėjimui į darbą / iš darbo suteikiamas darbdavio automobilis, tokiam atvejui GPMĮ apmokestinimo lengvatų nenumatyta.
Atsižvelgiant į tai darbuotojo gauta nauda (automobilio naudojimas asmeniniais tikslais) priskiriama pajamų mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms (apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos).
2. Ar laikoma, kad automobilis naudojamas asmeniniais tikslais, kai jis laikomas prie darbuotojo namų?
Automobilio laikymas prie darbuotojo namų yra vienas iš kriterijų, kad automobilis galimai naudojamas ir asmeniniais tikslais (pvz., juo važinėjama iš darbo į namus / iš namų į darbą) ir tai gali sukelti mokestines pasekmes pagal GPMĮ nuostatas.
Automobilio laikymas prie darbuotojo namų nėra vertinamas kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais tik tuo atveju, kai darbuotojas atlieka tokias darbo funkcijas, kurios gali pareikalauti jo išvykimo šiuo automobiliu į darbą bet kuriuo paros metu ar pan.
Kai darbdavys gali tai pagrįsti ir tai yra nustatyta vidinėse darbdavio tvarkose, automobilis laikomas naudojamu darbo funkcijoms atlikti ir tokiu atveju mokestinių pasekmių pagal GPMĮ nuostatas nekyla.
tags: #automobilio #darbo #valandos #lyginant #su #kilometrazu