KASKO draudimas veikia kaip apsaugos priemonė nuo įvairių rizikų, susijusių su automobiliu. Jeigu įvyksta avarija, automobilis sugadinamas dėl gamtinių jėgų (pvz., potvyniai, kruša) arba yra pavogtas - KASKO draudimas padengia nuostolius.
Žala, atsiradusi dėl eismo įvykio. Automobilio arba jo dalių vagystė. Trečiųjų asmenų tyčinė veikla. Gamtinės jėgos ir gaisras. Kiti netikėtai ir staiga nutikę įvykiai.
Vidutiniškai, naujo automobilio KASKO draudimo įmoka gali svyruoti nuo 2% iki 5% automobilio vertės per metus. Taigi, KASKO draudimo įmoka priklauso nuo sąlygų ir yra labai individuali kiekvienam automobiliui. Nors gali atrodyti priešingai, tačiau naujo automobilio KASKO draudimas dažnai būna pigesnis nei kelerių metų senumo automobilio. Taip yra dėl to, kad nauji automobiliai rečiau genda bei juose yra daugiau saugumo sistemų, mažinančių eismo įvykių rizikas.
Kaip veikia KASKO draudimas?
KASKO draudimas gali atlyginta žalas automobiliui tokias, kaip netyčinis garažo vartų kliudymas ar įvažiavimas į tvorą, taip apgadinant automobilį. Taip! Balcia KASKO draudimas galioja Europoje arba kitose, draudimo taisyklėse išvardintose šalyse. Draudimo teritorija nurodyta draudimo sutartyje.
Taip pat KASKO draudimas siūlo papildomas paslaugas, tokias kaip: Pagalba kelyje 24/7. Pakaitinis automobilis. Alternatyvių transporto priemonių paslauga. Padangų ir ratlankių sugadinimas. Raktelių praradimas. Papildomos įrangos draudimas.
Ne, KASKO draudimas nekompensuoja žalų, kilusių dėl mechaninių gedimų ar techninių problemų.
Draudimo įmokos ir sąlygos
Konkrečią draudimo pirkimo eigą numato kiekvienas draudėjas atskirai, tad svarbu atsižvelgti į sąlygas. Pasirink draudimo bendrovę. Pasirink draudimo paketą. įsigyk KASKO draudimą. Įvesk automobilio ir draudėjo duomenis ir sužinosi draudimo įmoką. Mokėk draudimo įmoką. Gauk draudimo sutartį.
Patogu tai, kad norint drausti savo automobilį Balcia KASKO draudimu, gali tai padaryti mobiliojoje aplikacijoje arba E. Apdrausti automobilį KASKO draudimu nėra sudėtinga. Naudokis mobiliaja programėle arba drauskis internetu.
Draudimo išmokos ir nusidėvėjimas
Jeigu nukentėjusioji transporto priemonė remontuojama ir sugadintos dėvėtos detalės, agregatai bei kiti reikmenys keičiami naujomis, originaliomis, gamyklos gamintojo detalėmis, tai draudimo bendrovė, skaičiuodama išmoką, išskaičiuoja detalių nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas neskaičiuojamas, jeigu remontuojama transporto priemonė apdrausta KASKO draudimu ir sutartyje nurodyta "Remontas be nusidėvėjimo". Detalių, kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis, yra proporcingas transporto priemonės ridai ir amžiui.
Tarkime, kalbame apie 2017 m. „Mazda CX30”. Po smulkaus auto įvykio reikia keisti bamperį, žibintą ir radiatoriaus groteles. Naujas žibintas - 563 eurai. Jei taikomas nusidėvėjimas, draudikas kompensuos tik 325 eurus. Jei pasirenkamas naudotas žibintas - išlaidos sumažės iki 215 eurų. Vien tik vienos detalės kainų skirtumas siekia beveik 350 eurų, o juk tokių detalių kelios. Ir nors abu atvejai patenka į KASKO draudimo apimtį, vairuotojo kišenei jie kainuoja labai skirtingai.
Skirtumas atsiranda tik detalėse - ir būtent jos šiandien, pabrangus automobilių remontui, sudaro didžiausią sąmatos dalį. Nusidėvėjimas paprastai skaičiuojamas pagal automobilio amžių: „Naujas automobilis - jokio nusidėvėjimo, tačiau penkerių, septynerių metų transporto priemonėms jau taikomi nusidėvėjimo procentai. Draudikas iš esmės sako: „Jeigu tavo automobilis senesnis, nauja detalė nebėra tokios pat vertės, kaip naujam automobiliui“. Todėl draudikas dalį kainos perkelia vairuotojui“. Svarbu tai, kad nusidėvėjimas taikomas tik automobilio dalims, ne darbams. Tad už remontą, dažymą ar montavimą vairuotojas moka tą patį, nepriklausomai nuo draudimo sąlygų.
Viena iš didžiausių klaidų - rinktis draudimą pagal metinę kainą, nekreipiant dėmesio į sąlygas. Vienoje bendrovėje nusidėvėjimas neskaičiuojamas iki 2 metų, kitoje - iki 3, dar kitoje - net iki 6 metų. Vadinasi, du vairuotojai su vienodais automobiliais ir tokiomis pačiomis avarijomis gali sulaukti visiškai skirtingų išmokų.
Elektromobilių KASKO draudimas
Turint elektromobilį KASKO draudimas yra ypač naudingas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kuo elektromobilis yra senesnis, tuo pagalba kelyje aktualesnė. Elektromobiliams gali prireikti ir kitokios pagalbos nei vidaus degimo automobiliams, pavyzdžiui, dėl kelyje išsikrovusios baterijos ar esant elektronikos gedimams.
Ar elektromobilių draudimas IŠ TIESŲ yra brangesnis? Elektromobilių draudimo paaiškinimas!
Privalomasis draudimas
Privalomasis draudimas (oficialus pavadinimas - Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, trumpinys - TPVCAPD), tai vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Vairuodamas automobilį be privalomojo draudimo gali gauti baudą, nes privalomasis draudimas yra būtinas kiekvienam automobiliui.
Žalos atlyginimo procedūra
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga.
Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos.
Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose.
Sugadinto turto sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.
Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka sugadinto turto sugadintas detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos (atlikus remontą atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus), pakeisti naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras atlygina būtinąsias remonto išlaidas, kuriomis šiuo atveju laikomos remontuotinos detalės ir (ar) dalies remonto išlaidos.
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį nukentėjusio trečiojo asmens pranešimą apie eismo įvykį, pateikia nukentėjusiam trečiajam asmeniui užpildyti jo patvirtintos formos pranešimą apie eismo įvykį.
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą (apklausiami eismo įvykio liudytojai, transporto priemonės valdytojai, apžiūrima eismo įvykio vieta, sugadintas ar sunaikintas turtas, surašoma sugadinto, sunaikinto turto apžiūros ataskaita (techninės apžiūros protokolas ar kita), daromos nuotraukos, atitinkamoms teisėsaugos, asmens sveikatos priežiūros, valstybinio socialinio draudimo įstaigoms, taip pat įstaigoms, organizacijoms, kuriose sudaromi psichoneurologinės, toksikologinės, narkologinės įskaitos sąrašai, kitiems asmenims, kurie gali pateikti administruojant žalą svarbią informaciją, pateikiamos užklausos, vertinami atsakingam draudikui ar Biurui pateikti dokumentai).
Atsakingas draudikas ar Biuras sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrą atlieka Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Apžiūros ataskaitos, techninės apžiūros protokolo ar panašaus pobūdžio dokumento kopijos pateikiamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui (arba jo įgaliotam asmeniui) ir eismo įvykio kaltininkui - jų pageidavimu.
Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nepristato atsakingam draudikui ar Biurui, jų įgaliotiems asmenims (ekspertams) sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrėti tiesiogiai, jis turi pranešime apie eismo įvykį tiksliai nurodyti adresą, kur ir kada būtų galima atlikti turto apžiūrą, ir suteikti galimybę atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą.
Jeigu atsakingas draudikas ar Biuras siūlė nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlikti medicininę apžiūrą ir šis ją atliko, apžiūros išlaidas apmoka atsakingas draudikas ar Biuras. Nukentėjusio trečiojo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros išlaidos apmokamos tik tuo atveju, jeigu apžiūra buvo būtina siekiant nustatyti žalos priežastis, dydį, sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą.
Nukentėjusio trečiojo asmens atsakingam draudikui ar Biurui teikiamoje pretenzijoje dėl padarytos žalos turi būti nurodomas nukentėjusio trečiojo asmens vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ar korespondencijos gavimo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jei turima), prašymą atlyginti žalą pagrindžiančios aplinkybės ir žalos dydis, jeigu jis yra žinomas. Pageidaujantis gauti išmoką nukentėjęs trečiasis asmuo taip pat turi pateikti visus turimus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę, žalą ir jos dydį, jeigu šie dokumentai nebuvo pateikti iki pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Pageidaujantis gauti išmoką draudėjas (apdraustasis), atlyginęs draudžiamojo įvykio metu padarytą žalą ar turėjęs būtinųjų išlaidų pagal Taisyklių 48 punktą, raštu turi pateikti jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją sumokėti žalai atlyginti išleistą sumą ar atlyginti turėtas būtinąsias išlaidas, kurioje turi būti nurodomas jo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ar korespondencijos gavimo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jei turima), draudimo liudijimo arba sutarties numeris, atlyginta žala ir žalos dydis, taip pat priežastys, kodėl draudėjas (apdraustasis) pats mokėjo žalos atlyginimą, išmokos gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo pavadinimas ir sąskaitos numeris.
Pageidaujantis gauti išmoką regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį turintis asmuo, kuris atlygino nukentėjusiam trečiajam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą ar mokėjo išmokas siekdamas atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, raštu turi pateikti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją sumokėti žalai atlyginti išleistą sumą, taip pat dokumentus, pagal kuriuos galima nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir atsakingo asmens civilinę atsakomybę (išskyrus atvejus, kai tokius dokumentus atsakingas draudikas yra gavęs iš eismo įvykio dalyvių ar kompetentingų institucijų), dokumentus, kuriais įrodomas atlygintos žalos dydis ir jos atlyginimo faktas.
Eismo įvykio kaltininko rašytiniu prašymu atsakingas draudikas turi pateikti jam informaciją apie draudžiamojo įvykio metu padarytos žalos administravimo eigą ir leisti eismo įvykio kaltininkui ar jo atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.
Jeigu atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu nepranešė Biurui ir nepateikė eismo įvykio deklaracijos, nors eismo įvykio deklaracijos forma buvo užpildyta (eismo įvykio deklaracijos pateikti nereikia, kai buvo pateikta elektroninė eismo įvykio deklaracija - užpildyta elektroninės eismo įvykio deklaracijos forma), žalos administravimo, atlyginimo ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės klausimai sprendžiami jam nedalyvaujant, remiantis nukentėjusio trečiojo asmens pateiktoje eismo įvykių deklaracijoje eismo įvykio dalyvių nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis.
Atsakingas draudikas, atlygindamas žalą, visų pirma tenkina nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijas dėl padarytos žalos.
NeviršijantĮstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, įvykus draudžiamajam įvykiui pagal draudimo sutartį žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginama neatsižvelgiant į anksčiau pagal tą pačią draudimo sutartį dėl kito draudžiamojo įvykio jau mokėtas išmokas.
Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė, Taisyklių II skyriuje nurodytus ir kitus reikšmingus sprendimui dėl išmokos mokėjimo priimti dokumentus (pavyzdžiui, žuvusio asmens mirties priežastis tyrusių įstaigų išvadas ir kt.).
Dėl žalos asmeniui - išmoka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą arba nukentėjusio trečiojo asmens sutikimu į gydymo, reabilitacijos, laidojimo, kapavietės sutvarkymo ar kitas panašias paslaugas dėl padarytos žalos asmeniui suteikusių įmonių ar įstaigų nurodytas sąskaitas. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, pasirinko ne visos žalos dydžio vienkartinę išmoką, o periodines išmokas, jos indeksuojamos vadovaujantis Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 40.
Dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama vienkartinė išmoka, o jeigu žala sveikatai yra tęstinio pobūdžio arba neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, išmoka mokama dalimis per kelis kartus.
Sveikatos sutrikdymo atveju dėl negautų pajamų, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, gali būti mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą.
Dėl laidojimo išlaidų mokama vienkartinė išmoka arba, jeigu neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, išmoka mokama dalimis per kelis kartus. Dėl maitintojo gyvybės atėmimo mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą.
Jeigu su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu nebuvo susitarta dėl kitokių periodinių išmokų mokėjimo terminų, periodinės išmokos turi būti išmokamos ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį mėnesį.
Valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.
Jeigu pareigą atlyginti žalą turi Biuras ir nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala ar kitokie eismo įvykio metu patirti nuostoliai nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginti pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį, Biuras moka tik neatlygintos žalos dydžio išmoką. Biuras nekompensuoja draudimo įmonėms išmokų, kurias jos išmoka pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį.
Atsakingas draudikas moka išmoką draudėjui (apdraustajam) dėl atlygintos nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalos, jeigu draudėjas (apdraustasis) buvo kreipęsis į atsakingą draudiką dėl rašytinio sutikimo atlyginti žalą, laikėsi Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 27 punkto nuostatų. Atsakingas draudikas privalo atlyginti draudėjui (apdraustajam) būtinąsias išlaidas, patirtas siekiant sumažinti žalą, jos išvengti ar laikantis atsakingo draudiko nurodymų, gautų po eismo įvykio padarymo.
tags: #automobilio #draudimo #ismoka #be #daliu #nusidevejimo