Automobilio įkalnės sistema apima įvairias technologijas ir funkcijas, skirtas palengvinti važiavimą į kalną, užtikrinti saugumą ir optimizuoti degalų sąnaudas. Šios sistemos, kurios savo galimybėmis pamažu artėja prie tikro autopiloto funkcijos, yra kuriamos tiek gamintojų, tiek Europos Komisijos iniciatyva. Nuo 2015 metų lapkričio Europos Sąjungoje sunkvežimiuose privalomai montuojama automatinė stabdymo sistema, kuri, jutikliams nustačius susidūrimo grėsmę, sustabdo transporto priemonę. Naudojantis pastovaus greičio palaikymo sistema, šios įrangos pagalba palaikomas ir atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio.
Pastaraisiais metais gamintojai ėmė siūlyti kelią numatančią (angl. „predicting“) greičio palaikymo sistemos funkciją. Ji, atsižvelgdama į navigacijos sistemos teikiamus topografinius duomenis apie kelio reljefą, kontroliuoja variklio ir automatizuotos transmisijos veikimą. Įrenginys parenka sunkvežimio greitį ir pavaras, atsižvelgdamas į priekyje esančias įkalnes, nuokalnes ar posūkius. Pavyzdžiui, artėdamas prie įkalnės, sunkvežimis įsibėgėja, didindamas inercijos jėgą. Kylant į kalną, vengiama jungti žemesnę pavarą, nes tai žymiai padidintų degalų sąnaudas. Visiškai priartėjus prie įkalnės viršūnės, sumažinamas degalų tiekimas, taip paaukojant nedaug laiko, bet sutaupant nemažai degalų. Riedant nuo kalno, greičio didėjimui išnaudojama riedėjimo inercija ir būtent šioje fazėje sutaupoma daugiausiai degalų.
Pažangios pagalbos vairuotojui sistemos (ADAS)
ADAS (angl. Advanced Driver-Assistance Systems) - pažangios pagalbos vairuotojui sistemos, tai yra automobilyje įmontuotos elektroninės sistemos, kurios padeda vairuotojui lengviau vairuoti automobilį ir atlikti kitas funkcijas. Šių elektroninių sistemų atsiradimą lėmė įstatymai ir tendencijos, siekiant sumažinti avarijų skaičių kelyje. Visos ADAS sistemos naudoja automatizuotas technologijas, t. y. kameras ir jutiklius, kad aptiktų netoliese esančias kliūtis, linijas ir kitus signalinius elementus, jog praneštų vairuotojui ir atitinkamai reaguotų tiek automobilis, tiek pats vairuotojas.
Dauguma eismo įvykių įvyksta dėl žmonių klaidų, nebūtinai vairuotojų, tai gali būti ir praeiviai bei tretieji asmenys. Pažangios pagalbos vairuotojui sistemos yra sistemos, kurios buvo sukurtos, ir yra tobulinamos, automatizuoti, pritaikyti ir tobulinti transporto priemonių sistemas, kad būtų lengviau, patogiau ir saugiau vairuoti. Visos šios saugumo sistemos sukurtos tam, jog siektų išvengti nelaimingų atsitikimų ir susidūrimų kelyje, įdiegiant naujausias technologijas, kurios įspėja vairuotoją apie problemas, reaguojant įgyvendina saugumo priemones ir prireikus automatizuotos sistemos perima transporto priemonės valdymą.
ADAS sistemos ir jų funkcijos
- Kruizo kontrolės sistema - gali išlaikyti konkretų greitį, kurį iš anksto nustato vairuotojas.
- Galinė kamera - teikia realaus laiko vaizdo informaciją apie transporto priemonės aplinką, padeda važiuojant atbulam arba parkuojantis.
- Stabdžių anti blokavimo sistema (ABS) - atstato automobilio padangų sukibimą reguliuodamos stabdžių slėgį, kai transporto priemonė pradeda slysti.
- Vairuotojo stebėjimo sistemos - skirtos stebėti vairuotojo budrumą, naudojant biologines charakteristikas ir infraraudonųjų spindulių jutiklius bei kameras.
- Automatinis parkavimas - visiškai perima parkavimo valdymą, įskaitant vairavimą, stabdymą ir greitėjimą.
- Adaptyvi greičio kontrolė (ACC) - palaiko pasirinktą greitį ir atstumą tarp transporto priemonių, automatiškai stabdo arba įsibėgėja.
- Elektroninė stabilumo kontrolė (ESC) - apsaugo nuo nepakankamo ir per didelio vairavimo, stabdydama atskirus ratus.
- Automobilio priekinio stiklo ekranas (auto-HUD) - vairuotojui saugiai rodo esminę informaciją ant stiklo.
- Avarinių situacijų asistentas - neutralizuoja avarines situacijas, jei vairuotojas užmiega, ir gali automatiškai sustabdyti automobilį.
- Vairuotojo mieguistumo nustatymas - siekia išvengti avarinių situacijų dėl vairuotojo nuovargio.
- Automobilių navigacijos sistema - naudoja GPS ir TMC, kad teiktų naujausią eismo ir navigacijos informaciją.
- Lietaus jutikliai - automatiškai įjungia priekinio stiklo valytuvus ir reguliuoja jų intensyvumą.
- Priekinis įspėjimas dėl susidūrimo (FCW) - perspėja vairuotoją apie galimą artėjantį susidūrimą.
- Sankryžos asistentas - įspėja vairuotoją apie bet kokį eismą iš transporto priemonės šonų.
- Automobilio naktinio matymo sistema - aptinka kliūtis naktį ar esant sunkiam orui.
- Aklųjų zonų monitorius - rodo vietas už transporto priemonės ar jos šone, kurių vairuotojas nemato.
- Pažangus greičio pritaikymas (ISA) - padeda vairuotojams laikytis greičio apribojimų.
- Nusileidimo nuo kalno kontrolė - padeda išlaikyti saugų greitį važiuojant nuo kalno.
- Įkalnės kilimo kontrolė - padeda užkirsti kelią transporto priemonei riedėti atgal nuo įkalnės.
- Avarijos išvengimo susidūrimo sistema - nustato automobilio artumą kliūtims ir praneša vairuotojui, gali automatiškai stabdyti.
- Šoninio vėjo stabilizavimas - padeda išvengti transporto priemonės svyravimo ar apvirtimo, kai stiprus vėjas pučia.
- Juostų centravimo sistema - padeda vairuotojui išlaikyti transporto priemonę juostos centre.
- Juostos palaikymo sistema (LDW) - įspėja vairuotoją, kai jis pervažiuoja į kitą juostą nepanaudojęs posūkio signalų.
- Linijų palaikymo sistema - padeda vairuotojui saugiai užbaigti juostos keitimą.
- Parkavimo jutikliai - skenuoja aplinką, perspėja apie objektus parkuojantis.
- Padangų slėgio stebėjimas - stebi padangų oro slėgį.
- Pėsčiųjų apsaugos sistema - mažina nelaimingų atsitikimų tarp transporto priemonės ir pėsčiųjų.
- Traukos kontrolės sistema (TCS) - padeda išvengti transporto priemonės sukibimo praradimo.
- Įspėjimas dėl netinkamo važiavimo - įspėja vairuotojus, kai nustatoma, kad jie yra ne toje kelio pusėje.
- Omniview technologija - siūlo 360 laipsnių žiūrėjimo sistemą.
- Eismo ženklų atpažinimo sistema (TSR) - atpažįsta eismo ženklus.
Daugelis ADAS jutiklių yra labai tiksliai nukreipti į tam tikras puses ir taškus, tad bet koks jų išderinimas reikalauja kalibracijos, jei jų padėtis yra pakitusi. Blogai veikiantys jutikliai ir radarai gali pasidaryti net tada, kai net nedaug įlenkiamas automobilio sparnas. Nesukalibruotas ADAS jutiklius gali pateikti klaidingą informaciją, dėl kurios ADAS sistema veiks netinkamai ir iš viso nebeveiks.
Važiavimas įkalnėje: technikos ir rekomendacijos
Kiekvienas vairuotojas susiduria su įvairiomis situacijomis kelyje, įskaitant ir važiavimą įkalnėmis. Saugus ir efektyvus važiavimas įkalnėje reikalauja ne tik tinkamos technikos, bet ir supratimo apie automobilio galimybes bei aplinkos sąlygas.
Pasiruošimas važiavimui: automobilio patikra
Savaime suprantama, jog prieš važiuojant automobiliu reikia pasiruošti. Pageidautina, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, atliktų trumpą automobilio patikrą. Dėl to būtinos šiokios tokios žinios apie automobilį. Taip pat reikia sugebėti tinkamai suprasti įvairių lempučių ir matuoklių funkcijas. Saugaus ir tausojančio aplinką vairavimo sumetimais svarbu, kad vairuotojas būtų susipažinęs su įvairių valdymo įtaisų funkcijomis, transporto priemonės dalimis, kontrolinėmis lemputėmis, matuokliais, skaitikliais, jungikliais ir t. t. Svarbu, kad vairuotojas turėtų tam tikrų įgūdžių, būtinų minėtiems veiksmams atlikti.
Prieš pradedant kelionę, svarbu patikrinti:
- Ar transporto priemonės apačioje nėra kokių nors skysčių nutekėjimo žymių arba kitų kliūčių.
- Kėbulas, langai ir langų valytuvai.
- Apšvietimas (priekiniai, galiniai bei stabdžių žibintai, posūkio rodikliai ir atšvaitai).
- Variklio dangtis ir bagažinė (ar gerai uždaryti).
- Langai ir veidrodėliai (ar švarūs).
- Padangos (protektorius ir slėgis, ventiliai).
- Alyvos lygis.
- Stabdžių skysčio lygis.
- Aušinimo skysčio lygis.
- Langų plovimo skystis (žiemą neužšąlantis).
- Atsarginis ratas, kėliklis (jei turi būti, koks jo slėgis ir kur jis yra).
- Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė ir gesintuvas.
Pajudėjimas iš vietos įkalnėje
Pajudėjimą iš vietos įkalnėje galima atlikti dviem būdais: arba važiuojamojoje kelio dalyje, arba kelkraštyje.
Važiuojamojoje kelio dalyje:
- Sustokite dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje.
- Tinkamai įsiliekite į transporto srautą. per kairį petį.
- Pradėjus važiuoti, netrukus reikia posūkio signalą išjungti.
Kelkraštyje:
- Sustokite pakankamu atstumu iki važiuojamosios kelio dalies dešinio kelkraščio.
- Sustojus automobilio ratai turi būti tiesūs.
- Jei vairuotojas nori, jis gali pasisukti per liemenį taip, kad dešine ranka nebelaikytų vairo. Dešine ranka galima kur nors atsiremti.
Technikos ir rekomendacijos važiuojant įkalnėn
- Tinkamos pavaros pasirinkimas: Važiuojant įkalnėn, svarbu pasirinkti tinkamą pavarą, kad variklis turėtų pakankamai galios. Jei jaučiate, kad automobilis sunkiai traukia, sumažinkite pavarą.
- Greičio palaikymas: Stenkitės palaikyti pastovų greitį, kad išvengtumėte nereikalingo pavarų perjunginėjimo.
- Atsargumas: Ypač atsargiai stokite įkalnėje, jei kelias apledėjęs arba purvinas. Jei nepavyktų apsaugoti automobilio nuo riedėjimo atbulai nuokalnėn, galite prarasti jo kontrolę arba galbūt sunkiai susižaloti arba žūti.
- Važiavimo įkalnėn pagalbinė sistema (HSA): Automobiliui sustojus įkalnėje, važiavimo įkalnėn pagalbinė sistema automatiškai laiko stabdžius įjungtus, kad automobilis neriedėtų atgal nuokalnėn, kol vairuotojas atleidžia stabdžių pedalą ir paspaudžia akceleratoriaus pedalą. Tačiau, norėdami, kad automobilis nenuriedėtų atgal nuokalnėn, niekada nepasikliaukite vien važiavimo įkalnėn pagalbine sistema (HSA). Visuomet vairuokite atsargiai ir sutelkę dėmesį.
- X-MODE (Subaru): Valdo ratų paskirstymo jėgą per ABS, pristabdo ratą ir perduoda kitam darbą. Važiavimas į įkalnę nepakartojamas, sustojus viduryje slidaus kalno ir atleidus stabdį, mašina kelias sekundes pastovėjus pradėjo riedėti atgal - tada iškart įsijungė sistemos ir neleido automobiliui nuvažiuoti į griovį ar apsisukti, labai lėtai leidosi žemyn pilnam stabilume. Panašiai ir su užvažiavimu - jei praslysta kuris ratas tada perskirsto jėgą į tą ratą, kuris turi geriausią sukibimą.
- Pagalbinė važiavimo įkalnėn sistema (HSA): Apsaugo automobilį nuo riedėjimo atgal nuokalnėn esant anaiptol ne visoms apkrovoms arba kelio dangos sąlygoms. Visada būkite pasiruošę nuspausti stabdžių pedalą, kad automobilis nepradėtų riedėti atbulai.
Važiavimas atbuline eiga
Atbuline eiga važiuojama lėtai. Nežymiais vairo judesiais išlaikomas vienodas atstumas į abi puses. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atliekant šį manevrą reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Tam naudojami veidrodėliai ir dairomasi per abu pečius. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius.
Parkavimas įkalnėje
Stovėjimas dešinėje kelkraščio pusėje:
- Jei įkalnė yra didelė, pasukite ratus į kairę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti atgal, jis atsitrenktų į kelkraštį.
- Jei nuokalnė yra didelė, pasukite ratus į dešinę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti, jis riedėtų nuo kelio.
Stovėjimas kairėje kelkraščio pusėje (vienpusis eismas):
- Jei įkalnė yra didelė, pasukite ratus į dešinę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti atgal, jis atsitrenktų į kelkraštį.
- Jei nuokalnė yra didelė, pasukite ratus į kairę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti, jis riedėtų nuo kelio.
Rankinis stabdys: Nepamirškite profilaktiškai naudoti rankinio stabdžio. Palikus automobilį, tarkime, nakčiai, ant lygios kelio dangos - užtenka P padėties. Sustojus trumpam, galima naudoti rankinį stabdį. Tuo tarpu, jei stovėjimo sąlygos ekstremalesnės, tarkime, įkalnė ar nuokalnė - naudojamas rankinis stabdys, ypač - žiemą. Stovint nuokalnėje ar įkalnėje galima naudoti ir abi priemones kartu: režimą P bei rankinį stabdį.
Automatinė transmisija
- Šildymas: Automatinės transmisijos detalės yra smulkios, tokių dalykų „nemėgsta". Tiesa, žiemą šildyti variklio stovint vietoje nebūtina. Automatinė pavarų dėžė greičiau įšyla ne stovėdama, o važiuojant.
- Įklimpus sniege: Įklimpus sniege, slystant ar buksuojant nerekomenduojama automobilio spurtuoti. Automatinėse transmisijose yra „pažeminti" laipsniai, tad negalima leisti buksuoti įprastame režime, reikia įjungti rankinį valdymą.
- Traukos valdymo sistema: Traukos valdymo sistema neleis praslysti varantiems ratams ir palengvins išvažiavimą. Jokiu būdu neišjunkite traukos valdymo sistemos, priešingu atveju praslysdamas pradės smarkiai suktis vienas varantysis ratas ir kils didelis pavojus sugadinti pavarų dėžę.
- Tepalų tikrinimas: Periodiškai tikrinkite tepalų kiekį bei kokybę. Transmisijos skysčio lygis - svarbus parametras, tepalų turi būti pakankamai. Tačiau reikia mokėti skysčių lygį patikrinti. Labai svarbu prieš tikrinant užversti variklį ir sušildyti automobilį - pajunginėti pavaras, kad tepalas pasiskirstytų.
Kiti manevrai
- Apsisukimas: Kiekvienas vairuotojas gali susidurti su kliūtimi kelyje, dėl kurios reikės apsukti automobilį. Nuo gero valdymo taip pat neatsiejamas greitas ir tikslus vairo valdymas, vairuotojui atsižvelgiant į vairuojamos transporto priemonės gabaritus.
- Parkavimas: Atliekant šį manevrą, reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką.
„Dažnai vairuotojai, važiuodami įkalnėn, mėgina padidinti greitį, o tai labai neefektyvu, - sako „Volvo Trucks“ vairuotojų mokymų programos vadovas Andrew Lowas. - Taip pastebimai padidėja degalų sąnaudos, o daugeliu atvejų įkalnė įveikiama tik viena ar dviem sekundėmis greičiau. Idealu būtų, jei važiuotumėte nuolatiniu greičiu, įjungę aukščiausią pavarą ir, išnaudodami automobilio svorį ir inerciją, pasiektumėte kalvos viršūnę. Svarbiausia yra išvystyti greitį ir, pasinaudojus inercija, pasiekti įkalnę.“
„Tikslas yra paversti kalną lyguma, - prideda A. Lowas. - Žinoma, degalų sąnaudos bus didesnės važiuojant į kalną, palyginti su sunkvežimio, judančio lygiu keliu, sąnaudomis. Tačiau, važiuojant žemyn, degalai nėra eikvojami veltui.“
- Akivaizdu, kad, važiuojant įkalnėn, reikalingas didesnis greitis ir galia. Tačiau geriausias metas pasirinkti greitį yra prieš pasiekiant įkalnės viršūnę - dar važiuojant lyguma.
- Kai pradedate važiuoti įkalnėn, efektyviai išnaudokite variklį ir važiuokite įjungę aukščiausią galimą pavarą. Pamėginkite palaikyti tinkamą greitį, tačiau stenkitės nespausti akceleratoriaus.
- Pasiekę kalvos keterą, atleiskite akceleratorių ir leiskite sunkvežimio svoriui ir inercijai stumti jus.
- Leidžiantis nuokalne, sunkvežimis iš inercijos turėtų natūraliai judėti pirmyn. Išnaudokite tai norėdami įgauti greičio. Be to, sunkvežimis tuo metu praktiškai nenaudoja degalų. Tačiau stebėkite kelią priekyje ir planuokite veiksmus, atsižvelgdami į galimas kliūtis.
- Kuo sunkesnis sunkvežimis, tuo daugiau svorio yra už jūsų - jį galite išnaudoti judėdami į priekį. Leisdamiesi nuokalnėn, išnaudokite šį svorį ir leiskite sunkvežimiui riedėti kuo toliau. Nuspauskite akceleratorių tik pajutę, kad sunkvežimio greitis mažėja. Išmėginkite tai, kai kitą kartą leisitės nuokalnėn.
Jei kada nors grįžęs prie pastatyto automobilio įjungėi automatinės pavarų dėžės svirtį iš „P“ padėties ir išgirdai garsų dunkstelėjimą, o automobilis staigiai trūktelėjo - tai dažnas ženklas, kad stovėjimas ant įkalnės ar nuokalnės apkrovė pavarų dėžės fiksavimo mechanizmą. Automobiliuose su tradicine pavarų svirtimi kartais jaučiamas ir papildomas pasipriešinimas bandant perjungti iš „P“. Automatinėje pavarų dėžėje „P“ padėtis nėra atskiras stabdis. Už automobilio „užrakinimą“ dažniausiai atsakinga nedidelė metalinė detalė - fiksavimo kaištis. Perjungus į „P“, jis įsiremia į krumpliaratį ant pavarų dėžės išėjimo veleno ir mechaniškai neleidžia velenui suktis. Nors gedimai nėra itin dažni, fiksavimo kaištis gali lūžti arba būti pažeistas. Tokiu atveju automobilis gali pradėti riedėti, o remontas dažniausiai būna brangus, nes tenka ardyti pavarų dėžę ir keisti sulūžusią detalę.
Kasdienėje kalboje stovėjimo stabdis dažnai vadinamas ir avariniu, nes tai atskira sistema, kuri tam tikrais atvejais gali padėti pristabdyti automobilį, jei pagrindiniai stabdžiai sutriktų. Automobiliuose su automatine pavarų dėže stovėjimo stabdis neretai naudojamas per retai. Dėl to mechanizmas gali pradėti strigti, o trosui ar kitoms dalims gali prireikti reguliavimo, kad stabdis laikytų tvirtai. Kai kurie vairuotojai laikymą bando ir kitu būdu: įjungę pavarą, užtraukę stovėjimo stabdį ir labai nežymiai paspaudę akceleratorių. Kad pavarų dėžės fiksavimo kaištis netaptų pagrindine atrama, stovėjimo stabdį verta įjungti dar prieš atleidžiant įprastą stabdžio pedalą.
Mechaninė pavarų dėžė neturi tokio fiksavimo kaiščio kaip automatinė, todėl nėra rizikos pažeisti būtent šį mechanizmą. Statant automobilį nuokalnėje, praktika paprastai tokia: pasukti ratus link kelkraščio ir palikti įjungtą atbulinę pavarą, tada įjungti stovėjimo stabdį ir tik po to palikti automobilį. Jei automobilis stovi įkalnėje, ratus verta pasukti nuo kelkraščio kryptimi ir leisti automobiliui labai nežymiai pajudėti atgal, kol jis atsiremia į kelkraštį. Net ir su mechanine pavarų dėže stovėjimo stabdį verta naudoti kaip papildomą apsaugą, ypač ant šlaito.
Įkalnės važiavimo pagalbos sistemos supratimas!
tags: #automobilio #i #ikalnes #sistema