Nuo 1940 m. pasaulyje susidarė daugiau nei 32 mlrd. tonų CO2, o maždaug pusė šio kiekio - per pastaruosius dvidešimt metų. „CO2 pašalinimas iš aplinkos - itin ilgas ir sudėtingas procesas. Iš 1 tonos pusė CO2 pasišalina maždaug per 30 metų, 30 proc. - per kelis šimtmečius, o 20 proc. aplinkoje išlieka daugelį tūkstančių metų“, - akcentuoja Mančesterio universiteto atstovas prof. dr. David‘as Lee.
Tokią negailestingą statistiką jis pateikė rugsėjo 22-23 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vykusioje VĮ „Oro navigacija“ ir VILNIUS TECH organizuotoje Tarptautinėje konferencijoje „Klimato kaita ir jos poveikis oro eismo vadybai“. Vieną iš pagrindinių konferencijos pranešimų skaitęs D. Lee pabrėžė, kad aviacijos sritis ženkliai prisideda prie CO2 kiekio augimo.
Aviacijos poveikis aplinkai ir skrydžių vadovų vaidmuo
Pagrindinis Vilniuje vykusios konferencijos tikslas - aptarti, kokių priemonių reikia imtis jau dabar, norint sumažinti neigiamą aviacijos poveikį aplinkai. Šis aviacijos ekspertų susitikimas Vilniuje orientuotas į oro eismo vadybą ir skrydžių vadovus, kurie, nors ir dirba aviacijos srityje, turi mažiausią sąlytį su pačiu lėktuvu. Pagrindinės sritys, kuriose šie vadovai specializuojasi - kur ir kokiame aukštyje lėktuvai skrenda. Nuo to, o kartu ir nuo oro sąlygų, priklauso, kokio dydžio žala daroma aplinkai.
D. Lee pabrėžė, kad pastaruoju metu, kai daugėja skrydžių įvairiomis kryptimis, ekspertams reikia atlikti dar daugiau mokslinių tyrimų. „Pagrindinis viso to tikslas - nuspėti ir sumodeliuoti, kaip tinkamai pertvarkyti oro eismą, kad jis lanksčiau ir efektyviau prisitaikytų prie oro sąlygų. Visa tai tam, kad aviacijos sektorius kuo mažiau terštų aplinką. Šioje srityje vis dar daug neapibrėžtumo, trūksta mokslinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima daryti tinkamas išvadas. Tai itin svarbu, nes priimtas blogas sprendimas gali sukelti daugiau neigiamų padarinių, negu sprendimas nesiimti jokių veiksmų“, - teigė ekspertas.
Ekspertas taip pat įvardijo dar vieną svarbų faktą, į kurį dėmesys dažnu atveju nėra atkreipiamas. „Kiekvienas esame nukreipę žvilgsnį į dangų ir pastebėję, kad skrisdamas orlaivis palieka pilką ruožą. Čia itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, per kiek laiko žymė danguje išnyksta. Jeigu pilkas ruožas, paliktas lėktuvo danguje išnyksta per 10 sekundžių, neigiamas poveikis aplinkai nėra didelis. Jeigu žymės neišnyksta ilgiau, neigiamas poveikis aplinkai yra ženkliai didesnis.
Skrydžių atšaukimai, vėlavimai, kada pirkti bilietus ir kitos avia paslaptys su aviacijos eksperte.
Naujos kompetencijos skrydžių valdymui
VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI) jau ne vienerius metus orientuojasi į skrydžių vadovų rengimą darbo rinkai. Pastebima, kad skrydžių valdymas savo apimtimi pastaraisiais metais tampa kompleksiškesnis. „Vienas iš vykstančios konferencijos rezultatų yra tas, kad jau šiandien labai aišku, jog atliekant skrydžių valdymo sprendimus, ateities specialistams nepakaks turėti tik bazinių lėktuvų eismo koordinavimo kompetencijų. Pastebime, kad darbo rinkoje bus reikalingi specialistai, kurie savo darbe ir kasdienėje veikloje gebėtų integruoti tiek ekologijos, dirbtinio intelekto, inžinerijos, meteorologijos žinias ir sprendimus bei taip mažintų poveikį aplinkai“, - pabrėžia AGAI dekanas dr.
„Tokio didelio susidomėjimo sulaukusi konferencija tik dar kartą parodo šios temos svarbą ir aktualumą. Kai kalbame apie oro navigacijos paslaugų teikimą ir klimato kaitą, pirmiausia akcentuojame skrydžių vadovų pastangas užtikrinti greitą ir efektyvų lėktuvų judėjimą, nukreipti orlaivius trumpiausiu maršrutu, taip mažinant aviakompanijų kuro sąnaudas ir išmetamą CO2 kiekį. Siekdami sumažinti poveikį aplinkai, oro navigacijos paslaugų teikėjai diegia įvairias naujoves ir imasi procedūrinių pagerinimų, įskaitant laisvus oro maršrutus, tikslesnes atvykimo/išvykimo procedūras, triukšmo mažinimo priemones, efektyvų oro erdvės panaudojimą ir kita.“
Tvarių kelių inžinerijos sprendimai
Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija įteikė premiją VILNIUS TECH mokslininkų komandai - Kelių tyrimo instituto direktoriui dr. Ovidijui Šernui, direktoriaus pavaduotojai dr. Juditai Škulteckei ir Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros prof. dr. Audriui Vaitkui už darbų ciklą „Integruotos, tvarios konstrukcijos ir medžiagų sprendimai patvariems keliams (2010-2024)“.
„Šis įvertinimas yra svarbus ne tik mūsų komandai, bet ir platesnei kelių inžinerijos bendruomenei. Jis parodo, kad ilgalaikiai taikomieji tyrimai, orientuoti į realias infrastruktūros problemas, gali turėti didelę praktinę reikšmę valstybei ir visuomenei.“
Integruotos ir tvarios kelių konstrukcijos
„Kai kalbame apie integruotas ir tvarias konstrukcijas, turime omenyje tokį požiūrį į kelių tiesimą, kai kelias vertinamas ne tik kaip asfalto sluoksnis, kurį visi matome. Tai visa sistema - nuo pagrindo sluoksnių ir naudojamų medžiagų iki jų elgsenos veikiant transporto apkrovoms, temperatūros svyravimams ar drėgmei. Tvarumas šiame kontekste reiškia kelis svarbius dalykus: naudoti vietines ar antrines žaliavas, pavyzdžiui, perdirbtas medžiagas ar pramonės atliekas, mažinti triukšmą ir poveikį aplinkai bei didinti kelių ilgaamžiškumą, kad juos reikėtų rečiau remontuoti.“
Iššūkiai ir naujovės kelių inžinerijoje
Per 13 metų trukusį darbų ciklą technologijos ir tyrimų metodai smarkiai patobulėjo. „Labai išaugo tyrimų apimtis ir jų taikymas realiomis sąlygomis. Per šiuos metus labai patobulėjo ir laboratorinė tyrimų įranga. Per šį laiką taip pat atsirado daugiau galimybių tirti ir taikyti alternatyvias medžiagas, pavyzdžiui, perdirbtų padangų gumą, komunalinių atliekų deginimo metu susidarančius pelenus ir šlaką ar kitas pramonės gamyboje susidarančias šalutines medžiagas. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad kelių konstrukcijose gali būti naudojama panaudotų padangų guma, komunalinių atliekų deginimo metu susidarę pelenai ir šlakas, taip pat kai kurios kitos antrinės žaliavos. Taip pat įdomių rezultatų davė tyrimai, susiję su kelyje susidarančio triukšmo mažinimu bei sprendimais, leidžiančiais dangai geriau atlaikyti intensyvias transporto priemonių apkrovas ir agresyvėjantį klimato poveikį.“
Vienas didžiausių iššūkių buvo tai, kad daugelis nagrinėtų sprendimų buvo menkai tirti ir beveik nebuvo jų praktinės taikymo patirties. Kitas iššūkis - įrodyti, kad naujos medžiagos ar technologijos veiks ne tik laboratorijoje, bet ir realiose kelių eksploatavimo sąlygose. Be to, tyrimų metu gautos žinios buvo panaudotos rengiant ir atnaujinant normatyvinius techninius dokumentus, kurie reglamentuoja kelių tiesybos medžiagas ir technologijas Lietuvoje.
Pasiekimai kelių inžinerijos srityje
Prof. dr. Audrius Vaitkus, dr. Ovidijus Šernas ir dr. Judita Škulteckė parengė technologijos mokslų srities eksperimentinės plėtros darbų ciklą, kurį sudaro 6 nacionaliniai projektai, 30 užsakomųjų mokslo tiriamųjų darbų, 66 publikacijos, 18 patentų, užregistruotų Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure ir 2 patentinės paraiškos, pateiktos Europos patentų biurui. Darbų cikle sukurtas asfalto dangos konstrukcijų projektavimo modelio ir taikymo programinės įrangos paketas bei daugiau kaip 30 inovatyvių, išskirtinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų ir struktūrų, taikytinų kelių tiesimui ir priežiūrai. Tai leidžia spręsti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu aktualius automobilių kelių (gatvių) infrastruktūros srities iššūkius.
tags: #oro #navigacija #aplinkos #vertinimas