Sparčiai vystantis automobilių pramonei, visuomenėje ženkliai auga bendras automobilizacijos lygis, keliuose didėja automobilių skaičius. Šis augimas sukelia vis didesnį eismo įvykių skaičių, kurių metu vienaip ar kitaip apgadinami automobiliai. Be to, ir taip jau senas automobilių parkas sensta dar labiau, atsiranda vis daugiau eksploatacinio pobūdžio gedimų. Todėl vis didesnį dėmesį reikia skirti automobilių kėbulų priežiūrai bei remontui.
Automobilio kėbulo remontas - tai procesas, kurio metu pažeistos transporto priemonės metalinės korpuso dalys atstatomos į prieš avariją turėtą būklę. Tai ne tik išvaizdos atnaujinimas - profesionaliai atliktas remonto darbas užtikrina, kad automobilio struktūra ir saugumo sistemos veiktų tinkamai. Kėbulo karkasas iš tikrųjų yra pagrindinis apsaugos elementas keleiviams: sudužus ar sulūžus metalinėms detalėms, gali sutrikti automobilio elgesys kelyje. Todėl modernių autoservisų paslaugos apima ne tik estetinį dažymą, bet ir konstrukcijos geometrijos atstatymą, pataisymą ir apsaugą nuo tolimesnių pažeidimų.
Transporto priemonės remontas - tai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo, kruopštumo bei atsakomybės. Augant apgadintų transporto priemonių pasiūlai ir eismo įvykių skaičiui, o kartu ir atstatymo darbų apimčiai, kyla būtinybė remonto darbų modernizavimui ir optimizavimui.
Automobilių kėbulų medžiagos ir konstrukcijos
Šiuolaikinių automobilių kėbulų gamyboje randa pritaikymą įvairūs metalai bei nemetalinės medžiagos. Šiuo metu inžinieriai jau pakankamai ištobulino įvairių automobilių tipų laikančiųjų konstrukcijų geometriją, kuri naudojant tradicines medžiagas yra optimali stiprumo ir standumo požiūriu. Technologai naudoja vis pažangesnius apdirbimo ir sujungimo būdus, todėl siekiant optimalumo ieškoma naujų konstrukcinių medžiagų, kurios pasižymi maža mase, pakankamu standumu ir stiprumu, technologiškumu, reikiamomis eksploatacinėmis savybėmis ir ne itin aukšta kaina.
Automobilių pramonėje naudojama daug įvairių rūšių plienų. Pagrindiniams konstrukciniams elementams naudojami mažo anglingumo plienai. Specialiai pagaminti silpnai legiruoti plienai naudojami didelį plotą sudarantiems elementams, kurie yra formuojami sudėtingais būdais. Kėbulams gaminti daugumoje naudojami cinkuotos plieno skardos lakštai.
Praktiškai iki 1990 metų visų automobilių laikančiųjų kėbulų elementai buvo gaminami iš nestipraus plastiško plieno lakštų štampavimo būdu. Elementai tarpusavyje buvo sujungiami taškiniu suvirinimu. Reikia pastebėti, kad plastiško nestipraus plieno naudojimas laikančiojo kėbulo gamybai nebuvo labai vykęs, nes norint užtikrinti pakankamą kėbulo standumą, būtina naudoti storesnius plieno lakštus. Tam, kad gauti pakankamai stiprų taškinį elementų sujungimą, reikalaujama, kad plieno lakštų storis būtų nemažesnis nei 0,9 mm, be to, būtina suformuoti technologines briaunas, kurių pagalba elementai būtų jungiami tarpusavyje. Storesnių plieno lakštų naudojimas, taškinis suvirinimas ir papildomų saugumo elementų įdiegimas konstruktoriams leido pasiekti pakankamą laikančiųjų konstrukcijų standumą ir stiprumą saugumo požiūriu, tačiau visa tai labai padidino laikančiosios konstrukcijos masę.
Ieškodami naujų kėbulams tinkančių medžiagų, automobilių kūrėjai pirmiausiai susidomėjo aliuminio panaudojimu. Aliuminio tankis 2,5 karto mažesnis nei plieno, jis plastiškas, atsparesnis aplinkos poveikiui, tačiau, palyginus su plienu, aliuminio tamprumo modulis yra dvigubai mažesnis, be to, aliuminio kaina yra kelis kartus didesnė. Mažesnis aliuminio tamprumo modulis lemia, kad kėbulo gamybai reikia storesnių aliuminio lakštų ir didesnių gabaritų profilių, o tai mažina aliuminio pranašumą, lyginant su plienu. Aliuminio lydinių stiprumo riba tempiant, priklausomai nuo legiruojančių elementų, svyruoja nuo 340 iki 620 MPa. Laikančiųjų kėbulų pagrindinių elementų gamybai dažniausiai naudojami aliuminio lydiniai, kurių sudėtyje yra tam tikras kiekis magnio (Mg), silicio (Si), mangano (Mn). Įvertinant tai, kad aliuminio lydiniai sveria tris kartus mažiau nei plieniniai, komercinių automobilių gamyboje labai paplito įvairūs aliuminio lydiniai.
Vystant aliuminio panaudojimo laikantiesiems kėbulams technologiją, Audi gamintojai pristatė ekonomišką mažos klasės automobilį A2, kurio laikantysis kėbulas pagamintas vien tik iš aliuminio lydinių. Laikančiojo kėbulo elementams naudojami stiprių aliuminio lydinių štampuoti ir traukti profiliai su daugybe sustandinimo briaunų, įvairaus storio lakštai, iš kurių štampavimu gaunami įvairūs kėbulo konstrukciniai elementai ir panelės. Elementų tarpusavio jungimui naudojamas kniedijimas ir suvirinimas MIG (Metal Inert Gas) būdu. Konstrukcijos vietose, kur yra didelė įtempių koncentracija, elementai tarpusavyje jungiami, panaudojus vakuuminėse formose iš aliuminio lietus flanšus. Tokia konstrukcinių elementų iš aliuminio sujungimo technologija, lyginant su ta, kuri taikoma, gaminant plieninius kėbulus, yra kur kas brangesnė, todėl kol kas komerciniu požiūriu pasiteisino tik prabangių automobilių gamyboje.
Kita naujovė - tai speciali konstrukcinių elementų iš aliuminio liejimo technologija, kuri leidžia išlieti plonasienius gaminius. Jos metu (technologijos pavadinimas High-Q-Cast) metu naudojama šalta vakumuota liejimo forma, į kurią liejamas AlSi10MnMgFe lydinys.
Netradicinių laikančiųjų konstrukcijų gamyboje naudojamos labai įvairios konstrukcinės medžiagos: stiprūs plienai, aliuminio lydiniai, plastikai ir kompozitai. Siekimas dar labiau palengvinti automobilių konstrukcijas iš vienos pusės ir senkančios metalų atsargos iš kitos pusės, verčia ieškoti alternatyvų metalams. Čia į pagalbą ateina plastmasės. Plačiąja prasme terminas ,,plastmasė” apibrėžia organines medžiagas, sudarytas polimerų pagrindu, kurie gali būti gaunami ar perdirbant natūralius produktus, ar sintezuojant pirmines chemines medžiagas iš naftos, gamtinių dujų ar anglies. Visos plastmasės skirstomos į dvi pagrindines grupes: termoplastinės, kurios kaitinamos suminkštėja, o aušdamos sukietėja, išlaikydamos joms suteiktą pavidalą, ir termoreaktyvinės, kurios suminkštėja tik vieną kartą, gaminant detales. Pakartotinai kaitinant jos jau nesuminkštėja. Abiejų rūšių plastmasės yra atsparios atmosferos poveikiui, kelio druskai, temperatūrų kaitai bei kitiems poveikiams, kurie metalą skatina rūdyti.
Pirmieji, kurie savo automobiliams panaudojo vien tik iš anglies pluošto kompozito pagamintą kėbulą, buvo Invicta automobilių gamintojai. Kadangi anglies pluošto tamprumo modulis yra didesnis, o tankis 4 kartus mažesnis nei plieno, todėl šie kompozitai labai tinka, gaminant standžius lengvus kėbulus. Automobilių su erdviniu laikančiuoju rėmu kėbulai dažniausiai gaminami iš stiklo ar anglies pluoštu armuotų plastikų. Šiuo metu monokokų gamybai dažniausiai naudojamos kompozicinės medžiagos. Tai anglies ir aramidiniu (kevlaro) pluoštu armuoti kompozitai bei ,,sandwich” tipo kompozitai su aramidiniu arba aliuminio koriu. Kaip rišamoji medžiaga (matrica) monokokų gamyboje dažniausiai naudojama epoksidinė ar poliesterinė dervos. Kompozitų armavimui paprastai naudojamos pluošto pavidalo (amorfinės ar kristalinės struktūros medžiagos), tačiau kartais naudojami ir dispersiniai užpildai (stiklo sferos). Stiklo pluoštas yra bene populiariausias. Jis pasižymi dideliu stiprumu, bet mažu tamprumo moduliu. Yra įvairių stiklo pluoštų tipų: E stiklas (mažo elektrinio laidumo), ECR stiklas (atsparus korozijai), S stiklas (padidinto stiprumo), R stiklas, Te stiklas, silikono kvarco stiklas (atsparus korozijai), D stiklas ir kiti. Anglies pluoštas yra atsparesnis nuovargiui, be to, atskirų gijų įskilimai ar nutrūkimai yra nepavojingi, nes pluoštas yra supintas iš tūkstančių labai plonų gijų. Boro pluoštas pasižymi dideliu tamprumo moduliu, bet yra labai brangus. Plačiausiai yra naudojami pigiausi stiklo pluoštai. Anglies pluoštai naudojami lengvų standžių konstrukcijų gamyboje.
Šiuolaikiniuose automobiliuose vis daugiau ir daugiau naudojama stiklo. Priekinius stiklus daro vis didesnius ir platesnius, stengiantis maksimalizuoti apžvelgiamumą, nesumažinant stipruminių savybių. Standartas reikalauja, kad priekinis stiklas būtų saugus, tai yra, duždamas nepažirtų šukėmis. Stiklų montavimui į kėbulo elementus, durų uždarymo sandarumui padidinimui naudojamos įvairios guminės tarpinės. Įvairių rūšių kempinės tipo gumos yra pritaikomos automobilio salono vidaus įrangoje. Kėbulo elementų ir detalių sujungimų sandarinimui naudojami įvairūs sandarikliai. Sandarinimo - izoliacijos medžiagų dariniai gali būti sudaryti alyvų pagrindu, gumos pagrindu, ar dervų pagrindu.
Gedimų tipai ir jų nustatymas
Gedimu suprantama techninio įrenginio normalaus veikimo sutrikimas, atsirandantis dėl fizinių ir cheminių procesų arba aplinkos poveikio, pakitus viso įrenginio ar jo dalių parametrams, kai jie neatitinka reikalavimų. Pavojingiausi, dažniausiai nepataisomi gedimai pasireiškia pagrindinių konstrukcinių elementų suirimu. Suirimas būna staigus (sutrupėjimas) ir nuovarginis (nuo ilgų statinių apkrovų) bei avarinis sužalojimas. Kaip rodo praktika, konstrukcijų stiprumas būna žymiai mažesnis nei medžiagų, iš kurių padaryta konstrukcija, stiprumas.
Apkrovos, veikiančios automobilio kėbulą - dvejopos - pastoviai veikiančios (determinuotos) ir atsitiktinės (stochastinės). Pirmosios - nuo aerodinaminių jėgų nusistovėjusiuose režimuose, nuo išcentrinių jėgų varikliuose ir agregatuose ir t. t. Antrosios - visi smūgiai, dinaminiai išbalansavimai, apkrovos greitėjant ir stabdant, aerodinaminiai virpesiai, išoriniai poveikiai ir t. t. Negatyviai pasireiškia aukštų temperatūrų įtaka įvairioms detalėms ir elementams.
Defektas (yda, trūkumas) gali kartu būti ir gedimas (arba iššaukti gedimą), o gali ir ne. Kartais šie terminai gali būti naudojami kaip sinonimai. Visi defektai skirstomi į aiškius, užslėptus, žymius ir nežymius. Aiškiu laikomas toks defektas, kurio nustatymui normatyvinėje dokumentacijoje yra numatytos kontrolės taisyklės, metodai ir priemonės. Užslėpti defektai paprastai yra sunkiau identifikuojami. Kritiniai defektai neleidžia naudoti produkcijos pagal paskirtį. Žymūs defektai smarkiai kenkia produkcijos panaudojimui, bet nėra kritiniai.
Atskirai būtina aptarti avarinius sužalojimus, kurie skiriami į dvi grupes. Pirmai grupei priklauso sužalojimai, sukelti statinių ar smūginių apkrovų, viršijančių leistinas. Nuo smūgių sukelti sužalojimai dar skiriami į tiesioginius ar pirminius ir netiesioginius ar antrinius. Pirminiai tai tie, kurie atsiranda betarpiškai smūgio priėjimo vietose, t. y. tiesioginio kontakto su smūgį sukeliančiu objektu vietose. Netiesioginis ar antrinis sužalojimas randamas srityje, supančioje pirminį sužalojimą, nors atskirais atvejais gali būti ir ganėtinai nutolęs nuo kontakto zonos. Po smūgio vidinius sužalojimus sukelia judantys daiktai, keleiviai, ir tai gali būti sulaužytos sėdynės, vairaračiai, sudaužytos panelės ir t.t. Abi šios grupės dar gali būti suskirstytos į matomus ir paslėptus sužalojimus. Matomi sužalojimai - tai tie, kurie matomi tikrojo kontakto zonoje. Detalesnis apžiūrėjimas gali atskleisti vidinius kai kurių elementų iškraipymus, kurie interpretuojami kaip matomi netiesioginiai sužalojimai. Paslėpti sužalojimai tai tie netiesioginiai sužalojimai, kuriuos nėra paprasta pastebėti apžiūrint tol, kol automobilis nėra bent dalinai išardomas, ir atsiranda galimybės detaliau ištyrinėti.
Prieš pradedant kėbulo remonto darbus, yra būtina nustatyti gedimų (pažeidimų) mastą. Tai įgalina planuoti darbą ir iš anksto apskaičiuoti remonto išlaidas. Remiantis gedimų analize nustatoma, ar automobilio remontas yra galimas ir tikslingas.
Matavimo metodai ir įranga
Išilginiai matavimai tiksliai nenurodo deformacijos laipsnio, kadangi turi būti kontroliuojamas taip pat ir ašies tvirtinimo taškų erdvinio matmens tikslumas. Rėmų kalibru galima patikrinti ašies tvirtinimo taškus (matavimo taškų erdvinę padėtį). Gamintojai paprastai nurodo matavimo taškus. Centravimo kalibrai turi mažiausiai tris matavimo ašis, kurios prijungiamos prie atitinkamų automobilio taškų. Jeigu kalibre žymėjimai atitinka nustatytus, tai automobilis nėra deformuotas. Atliekant lyginimo darbus, kalibras gali likti ant automobilio.
Šiuo metu matavimams plačiausiai naudojamos trimatės liniuotės arba optinės lazerinės matavimo sistemos. Matavimo liniuotėmis matavimai atliekami šoninėms, galinėms, stogo bei dugno transporto priemonės deformacijoms išmatuoti. Reikalingi atstumai bei visų charakteringų taškų koordinatės randamos duomenų bazėse. Matavimai dažnai atliekami pakeistų kėbulo elementų padėčiai patikrinti.
Optinės bei lazerinės sistemos dažniausiai naudojamos dugno taškų kontrolei. Galima išmatuoti ir aukščiau esančius taškus, tačiau šiuo atveju būtinas priėjimas iš apačios. Minėtos sistemos yra universalios, pilnai kompiuterizuotos. Reikiami duomenys yra duomenų lentelėse arba duomenų bazėse. Matavimai atliekami lazeriniais įtaisais, vaizdas matomas ekrane. Paprastai deformacija matoma, esant gamintojo nurodytų ir matuojamųjų taškų nesutapimui. Optines, lazerines sistemas patogu ir paprasta naudoti.
Remonto procesas ir technologijos
Remonto procesu suprantama visuma žmonių veiksmų ir gamybos (remonto) priemonių, būtinų gaminių remontui. Šio proceso rezultate remontuojamam gaminiui sugrąžinamas buvęs prarastas darbingumas, t. y. Remonto gamybinis procesas apima: remonto priemonių paruošimą; darbo vietų aptarnavimo organizaciją; remontinio fondo įsigijimą ir saugojimą; medžiagų, pusgaminių, atsarginių detalių įsigijimą ir saugojimą; automobilio remonto visas stadijas; mazgų ir viso automobilio surinkimą; bandymą, konservaciją; atidavimą. Remonto technologiniu procesu vadinama gamybinio proceso dalis, kurios metu atliekami veiksmai, keičiantys remontuojamo objekto būseną. Bet koks procesas neapsieina be dokumentacijos. Remonto dokumentacija: remonto vadovas, dalių ir surinkimo vienetų katalogas, atsarginių dalių, medžiagų sunaudojimo normos. Pagal remonto vadovą paruošiama konkreti dokumentacija, kuri apima visus dokumentus, reglamentuojančius visą remonto darbų atlikimą, ir dokumentus, fiksuojančius jų įvykdymo rezultatus.
Technologinė operacija - dalis technologinio proceso, atliekama vienoje darbo vietoje. Visą remonto procesą galima laikyti susidedančiu iš pagrindinės, pagalbinės ir aptarnaujančios gamybų. Pagrindinio gamybinio proceso įvykdymui būtina technologinė įranga, energija (elektra, suspaustas oras), įtaisai ir t.t. Visa tai - pagalbinės gamybos procesai, kurių metu gauta produkcija naudojama pagrindinėje gamyboje.
Paruošiamoji stadija yra viena iš pagrindinių remonto procese. Po išardymo turi būti atliktas laikinas konservavimas, kad apsaugoti nuo korozijos neapsaugotus paviršius. Ardant plačiai naudojamos kėlimo - transporto priemonės: talės, telferiai, kranai, vežimėliai, manipuliatoriai ir t. t., pritaikomos mažosios mechanizacijos priemonės.
Pjovimo būdas parenkamas atsižvelgiant į esamas aplinkybes ir priklauso nuo atskyrimo vietos prieinamumo, lakštinės detalės formos, lakšto storio, reikiamos atskyrimo vietos kokybės, pjūvio formos. Jeigu atskyrimo siūlei nekeliama jokių formos ir išvaizdos reikalavimų, tai dalys gali būti atskiriamos kirtikliu. Lygiems, švariems pjūviams atlikti tinka žirklės, pjūklai ir diskiniai p...
Kėbulo remonto etapai ir technologijos
Kokybiškas kėbulo remontas apima kelis nuoseklius etapus, kurie dažnai vyksta specializuotame servise. Pirmiausia automobilis kruopščiai apžiūrimas po avarijos - išoriniai pažeidimai ir įlenkimai nufotografuojami, o specialistai patikrina karkaso ir važiuoklės geometriją. Jei avarijos metu pažeidžiama automobilio rėmo struktūra ar važiuoklės konstrukcija, taikomas rėmo tiesinimo stendas. Šiuo etapu hidraulinės jėgos ir grandinės atkuria originalius matmenis. Toks tiesinimas atstato sumuštas deformacijos zonas ir grąžina teisingą rėmo geometriją - tai būtina siekiant atkurti trapią absorbcijos zoną ir saugumą avarinėse situacijose.
Nedidelius įlenkimus meistrai dažnai pašalina be dažymo (vadinamąja be dažymo technika, PDR) - metalo lakštai tiesinami iš vidaus arba išorės. Smarkesniems įlenkimams atliekamas lakštų suvirinimas arba lydymas, o pažeistos vietos lyginamos specialiu glaistu.
Kai kurių kėbulo dalių (pvz., buferių, sparnų, kapoto) taisymas nėra ekonomiškas arba neįmanomas - tuomet jos pakeičiamos naujomis arba atkuriamomis. Nuplėštos ar sumuštos detalės paruošiamos ir priderinamos prie likusio kėbulo. Jeigu reikia papildomo metalo suvirinimo, po to atliekamas skudurinis apdorojimas ir speciali antikorozinė danga.
Prieš dažant remonto vietas, jas būtina kruopščiai paruošti. Visa pažeista zona šlifuojama, valoma nuo riebalų ir nešvarumų, taip pat apipurškiama suslėgtu oru. Tuomet ant nuplikusio metalo užtepamas gruntas (dažnai cinko pagrindu), kuris ne tik gerina dažų sukibimą, bet ir apsaugo metalą nuo korozijos.
Automobilio dažymo metu remontuotas plotas apsaugomas nuo dulkių ir kitų nešvarumų specialioje dažymo kameroje. Dažymas dažniausiai atliekamas keliais sluoksniais: pirmiausia purškiami baziniai spalvotieji dažai, o po jų - skaidrus lakas. Modernūs dažai, dažnai vandens pagrindo, kruopščiai priderinami prie automobilio originalios spalvos, kad remontuota vieta būtų nematoma. Toks kelių sluoksnių dažymo procesas ne tik atnaujina automobilio estetinį vaizdą, bet ir suteikia papildomą apsaugą nuo aplinkos poveikio.
Kai dažymas baigtas, surenkami visi automobilio elementai: sumontuojami buferiai, žibintai, durų apdailos detalės ir kt. Specialistai tikrina, kad visos dalys būtų tiksliai sujungtos, o variklio ir važiuoklės komponentai veiktų sklandžiai. Galiausiai atliekamas išsamus kokybės kontrolės testas: technikai įsitikina, kad visi darbo etapai atlikti tvarkingai, o automobilis pilnai atstatytas ir saugus naudoti.
Kėbulo dažymas
Kėbulo dažymas yra neatsiejama kėbulo remonto dalis. Tai - ne tik kosmetinė procedūra, bet ir esminė apsauga nuo korozijos bei aplinkos poveikio. Kaip pastebi auto remonto ekspertai, „automobilio dažymas yra ne tik estetinė procedūra, bet ir svarbi priemonė, apsauganti kėbulą nuo korozijos ir kitų aplinkos veiksnių“. Po remonto dažai sutvirtina metalą: tinkamai padengti sluoksniai neleidžia drėgmei ir druskai paveikti metalo konstrukcijų, todėl transporto priemonės tarnavimo laikas gerokai pailgėja.
Svarbu, kad dažymo darbus atliktų sertifikuoti meistrai, turintys modernią dažymo kamerą. Profesionalai užtikrina, jog spalvos atitikimas originalui būtų kuo tikslesnis - po remonto dažnai net blizgus automobilio skersvėjas yra identiškas likusiai kėbulo dangai. Dažymo kameros filtrai apsaugo nuo dulkių, o pakelta temperatūra pagreitina dažų sukietėjimą ir pašalina defektus.
Serviso paslaugų spektras
Kėbulo remonto ir dažymo paslaugos paprastai teikiamos įvairioms transporto priemonėms. Patyrę automobilių serviso specialistai atlieka remonto darbus tiek lengviesiems automobiliams (sedanams, hečbekams, universaliams ir kt.), tiek komerciniam transportui - mikroautobusams, sunkvežimiams, vilkikams su priekabomis ar specialiajai technikai. Svarbu, kad servisas turi modernią dirbtuvių įrangą ir patyrusius meistrus, galinčius tvarkyti didelius ir sudėtingus kėbulo objektus. Pavyzdžiui, sunkvežimių dažymui naudojamos atskiros spartos dažymo kameros ir pritaikyti įrenginiai, o lengviesiems automobiliams - automatinės dažymo stotys.
Kėbulo remontas pareikalauja ne tik techninių žinių, bet ir specialios įrangos. Sertifikuotuose autoservisuose meistrai naudoja pažangius įrankius ir technologijas - nuo lazerinių matuoklių ir hidraulinių stendų iki modernių suvirinimo aparatų bei dažymo kamerų. Aukščiausios klasės profesionalai atlieka darbus laikydamiesi gamintojų standartų, todėl kiekvienas žingsnis vyksta pagal rekomenduojamas procedūras. Pavyzdžiui, remontuojant kėbulą ir atstatant jo konstrukciją, naudojami sertifikuoti tempimo įrenginiai (CAR-O-LINER ar panašūs), kurie užtikrina itin tikslius matavimus. Dažymo metu - originalūs gamykliniai dažų mišiniai ir kokybiški gruntai. Be to, patyrę meistrai ne tik taiso matomus defektus, bet ir nuolat tikrina techninę automobilio būklę. Prieš grąžinant automobilį savininkui jie atlieką visapusišką peržiūrą: patikrina kondicionieriaus ar kitas sistemos funkcijas, išvalo saloną, peržiūri pakabą ir kitus saugumo elementus.
Kėbulo remontas po autoįvykio - tarsi chirurginė operacija automobiliui. Nuo pažeidimo laipsnio iki pasirinkto meistro patirties ir naudojamos technikos priklauso, ar automobilis bus saugus ir patikimas po remonto. Investicija į profesionalų remontą atsiperka - atnaujintas automobilis ne tik gražiai atrodys, bet ir veiks kaip anksčiau, garantuodamas, jog visos saugos sistemos veikia tinkamai. Jei jūsų automobilis patyrė avariją arba pastebėjote kėbulo pažeidimų, nedelsdami kreipkitės į profesionalų autoservisą. Patyrę kėbulo meistrai įvertins žalą, suderins remonto sprendimus ir padės atkurti automobilį į buvusią būklę - taip jūs užtikrinsite savo ir keleivių saugumą kelyje.
Automobilių kėbulų remontininko kvalifikacija ir darbo priemonės
Asmuo, įgijęs automobilių kėbulų remontininko kvalifikaciją, galės dirbti transporto priemonių techninės priežiūros bei remonto įmonėse arba vykdyti individualią veiklą. Darbo priemonės: elektriniai, hidrauliniai bei pneumatiniai įrankiai ir įrenginiai, skirti automobilių kėbulo techninės priežiūros ir remonto, eksploatacinių medžiagų, glaistų ir dažų parinkimo, paruošimo dažymui ir dažymo darbams atlikti, darbų saugos priemonės, duomenų bazė. Dirbama transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto patalpose, atskirais atvejais lauko sąlygomis.
Automobilių kėbulų remontininkas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos reikalavimais, naudojasi darbus reglamentuojančiais dokumentais, geba savarankiškai planuoti savo veiklą.
Būsimasis specialistas geba naudotis technine literatūra, informacinėmis priemonėmis, techninėmis matavimo priemonėmis, moka darbe pritaikyti ekonomikos ir verslo žinias. Automobilių kėbulų remontininkas geba mandagiai ir kultūringai bendrauti su klientu. Tobulėjant automobilių kėbulų remonto technologijoms, reikalingas kvalifikuotas specialistas, galintis diagnozuoti automobilių kėbulų techninę būklę ir atlikti kokybišką jų remontą tiek didelėse, tiek smulkiose autoremonto įmonėse.
Asmenys, įgiję automobilių kėbulų remontininko kvalifikaciją, galės dirbti automobilių kėbulų remonto paslaugas teikiančiose įmonėse arba vykdyti individualią veiklą.
VAVM Automobiliu kebulu remontininkas
Techninio aptarnavimo ir remonto organizavimas
Riedmenų techninio aptarnavimo sistema yra planinė-įspėjamoji. Būtina pilnai atlikti visus kiekviename aptarnavime numatytus darbus. Atsižvelgiant į darbų periodiškumą ir apimtį, numatytas trijų rūšių automobilių techninis aptarnavimas: kasdieninis techninis aptarnavimas (KA), pirmasis techninis aptarnavimas (TA-1) ir antrasis techninis aptarnavimas (TA-2).
Techninis aptarnavimas atliekamas pagal planą-grafiką, kuris sudaromas kiekvienam automobiliui arba priekabai mėnesiui, atsižvelgiant į vidutinę paros ridą ir ridos tarp techninių aptarnavimų normą. Prieš grįžtant automobiliams iš linijos, riedmenų apskaitos technikas garažo lape iš anksto užrašo numerius automobilių, kuriems reikia atlikti techninį aptarnavimą, nurodant techninio aptarnavimo rūšį, o taip pat tepimo operacijas. Užpildytas garažo lapas perduodamas į grįžtančių iš linijos automobilių priėmimo postą, ten jame pasirašo budintis mechanikas ir automobilio vairuotojas. Atiduodamas automobilį budinčiam mechanikui, vairuotojas jį stato į laukimo zoną.
Kasdieninis techninis aptarnavimas (KA)
Atliekant kasdieninį techninį aptarnavimą, apžiūrint iš išorės, tikrinami mazgai, agregatai ir prietaisai, nuo kurių priklauso eismo saugumas, ir atliekami valymo ir plovimo darbai. Tikrinama, prieš išvažiuojant į liniją ir stebint automobilio darbą kelyje ir ilgalaikiuose sustojimuose. Valymo-plovimo darbai atliekami, grįžus į garažą.
Pirmasis techninis aptarnavimas (TA-1)
Į pirmojo techninio aptarnavimo darbų sąrašą įeina: kontrolės-apžiūrėjimo, tepimo-tvirtinimo ir reguliavimo darbai. Pirmojo techninio aptarnavimo metu būtinai tikrinama, kaip pritvirtinti visi automobilio agregatai, ar nesugedę ir patikimi srieginiai sujungimai, ar užveržtos ir užkaiščiuotos veržlės ir varžtai, ar gerai sureguliuoti mechanizmai ir detalės, juos sureguliuojant iki gamyklos instrukcijoje nustatytos normos.
Antrasis techninis aptarnavimas (TA-2)
Antrajame techniniame aptarnavime numatyta atidžiau patikrinti, ar nesugedę visi automobilio agregatai, kokia yra kompresija variklio cilindruose, apžiūrėti rėmą ir jo kniedes, patikrinti, ar taisyklingas yra priekinių ratų suvedimas, patikrinti automobilio elektros įrengimų sistemą ir pašalinti atrastus gedimus, patikrinti, ar patikimai veikia akumuliatorių baterija, starteris, generatorius, relė-reguliatorius, pertraukiklis-skirstytuvas, apšvietimo prietaisai, garso ir šviesos signalizacija.
Atsižvelgiant į tepimo grafiką, TA-2 metu pakeičiama alyva automobilio variklio karteryje ir alyvos smulkaus valymo filtro filtruojantieji elementai, o taip pat patepamos automobilio važiuoklės detalės ir sujungimai. Žiūrint, koks yra metų laikas, TA-2 metu atliekami ir darbai, automobilį paruošiant pereiti iš rudens-žiemos darbo periodo į pavasario-vasaros periodą, ir atvirkščiai. Ryšium su tuo plaunamas variklio karteris, pavarų dėžės karteris, užpakalinio ir priekinio varančiųjų tiltų, o taip pat vairo karteriai. Išplovus, atsižvelgiant į metų laiką, įpilama šviežio tepalo (vasarinio ar žieminio). Reikia atlikti ne tik čia išvardytus darbus, bet taip pat išplauti variklio radiatorių, aušinimo ertmę, apšildymo įtaiso sistemą ir į juos pripilti vandens ar antifrizo (žiemą), o paskui patikrinti, ar nesugedęs ir ar gerai veikia radiatoriaus ir termostato žaliuzi, įkrauti akumuliatorių bateriją, elektrolito tankumą padarant iki reikiamo pagal eksploatavimo sezoną, uždėti arba nuimti akumuliatorių baterijos apšiltinimo priemones, paruošti ir sutvarkyti radiatoriaus ir gaubto apšiltinimo priemones, priešslydžio grandines ir kasimo įrankius.
Visus kasdieninio ir pirmojo techninio aptarnavimo darbus dažniausiai reikia atlikti pertraukų tarp pamainų metu.
Techninės priežiūros ir remonto organizavimas įmonėse
Srautinis metodas taikomas didelėse autotransporto įmonėse, kur kasdien reikia atlikti labai daug techninių aptarnavimų. Valymo poste iš automobilio kabinos ir kėbulo išvalomos dulkės. Galima siurbti su dulkių siurbliu. Plovimo poste padaryta estakada arba griovys ir įtaisyta plovimo mašina. Į plovimo mašiną tiekiamas vanduo, iš kurios didesniu spaudimu vanduo, tekantis gumine žarna, tiekiamas į plovimo pistoletą. Plovimo poste turi būti įrengta kanalizacija arba lietaus kanalizacija, būtinai įrengiant jose purvo nusodintuvus ir alyvos rinktuvus. Jeigu autotransporto įmonėse yra lengvosios mašinos ar autobusai, tai šiame poste yra įrengimai kėbulams valyti ir poliruoti. Tam tikslui panaudojami poliravimo diskai, kurie sukami lanksčiu velenu, sujungtu su elektros varikliu.
Be to, reguliavimo darbų poste turi būti prietaisai variklio maitinimo sistemai patikrinti ir sureguliuoti: prietaisas karbiuratorių žiklerių pralaidumui patikrinti, prietaisas karbiuratoriaus adatinio vožtuvo prigludimo sandarumui patikrinti, prietaisai kuro siurblio ir variklio alkūninio veleno maksimalių apsisukimų skaičiaus reguliatoriaus veikimui patikrinti. Kad būtų galima atlikti automobilio elektros įrengimų sistemos techninį aptarnavimą, elektrotechninių darbų poste turi būti voltmetras žemos įtampos grandinei patikrinti, prietaisas uždegimo grandinei patikrinti; juo tikrinama, ar tvarkoje yra pertraukiklio kontaktai, paskirstytuvo rotoriaus izoliacija ir aukštos įtampos laidai.
Reguliavimo darbų poste turi būti prietaisai, kuriais tikrinama, ar nesugedusi priekinė ašis ir vairas, laisvasis eiga, liniuotė ratų suvedimui patikrinti, prietaisas ratų išvirtimui ir posūkio kakliukų šerdesų posvyrio kampams patikrinti, skystis, pilamas į stabdžių hidraulinės pavaros sistemą, sankabos mechanizmą, vairo mechanizmo hidraulinį stiprintuvą, ir stendas stabdžiams tikrinti. Automobilių tepimo poste turi būti įtaisytos alyvos kolonėlės, bakeliai su transmisinėmis alyvomis, solidolio teptuvai su rinkiniu antgalių, tinkančių visų matmenų ir rūšių tepalinėms. Visų rūšių tepalai turi būti tiekiami mechanizuotu būdu, nes tada daug lengviau dirbti darbininkams ir automobilis trumpiau stovi tepimo poste. Šiame poste turi būti įvairių matmenų piltuvai su tinkleliais, matavimo indai ir indai alyvai išpilti.
Remontas - tai kompleksas darbų (operacijų), kuriuos atlikus, objektas tampa tvarkingas arba darbingas, atkuriamas viso objekto arba jo sudėtinių dalių resursas. Remonto gamybinis procesas - darbuotojų ir gamybos priemonių veiksmų visuma remontuojant atitinkamos paskirties objektą. Detalės remontas - reikiamos taisyklingos formos suteikimas nudilusiems paviršiams, jų fizinių bei mechaninių savybių atkūrimas, išlaikant techninių sąlygų reikalavimus. Detalės atnaujinimas - visiškas nominaliųjų matmenų ir fizinių bei mechaninių savybių atkūrimas, t.y. atnaujinami matmenys ir atkuriamas resursas iki naujos detalės lygio.
Remonto technologinis procesas - tai tik ta gamybinio proceso dalis, kuri skiriama detalių ar objektų formai ir savybėms keisti arba detalėms gaminti, pavyzdžiui, montavimo technologinis procesas yra detalių ir mazgų jungimas virimu su kitais. Šiuolaikinėmis diagnostikos priemonėmis galima tiksliai nustatyti atskirų objekto mechanizmų ir agregatų techninę būklę, jų neardant, ir taip praktiškai pakankamai tiksliai nustatyti, ar pakanka profilaktinių darbų, ar reikia remonto.
Techninis aptarnavimas - tai techninių priemonių ir darbų kompleksas įrenginio darbingumui ir tvarkingumui išlaikyti. Skirtingai nuo techninio aptarnavimo, remonto tikslas yra atkurti viso agregato ar detalės darbingumą, laiku pašalinant jau atsiradusius sutrikimus. Objekto patvarumas ir patikimumas labai priklauso nuo tinkamai suteikto techninio aptarnavimo ir remonto.
Einamasis remontas skirtas sutrikimams ir gedimams pašalinti. Atliekant tik tos rūšies remontą, numatyta keisti: agregate - atskiras detales, kurios pasiekė susidėvėjimo ribą (išskyrus bazines), sistemoje - atskirus mechanizmus ir agregatus. tiriamas objekto darbingumas. Kapitalinis remontas skirtas reglamentuotam objektų darbingumui atkurti. Išimties tvarka kai kuriems objektams (pvz., automobiliams) leidžiama atlikti vidutinį remontą. Iki minėtų pagrindinių remonto tipų - einamojo ir kapitalinio, dar yra smulkus ir modernizavimo remontas. Apžiūros - nustatoma techninė įrengimų būklė; smulkusis remontas - pakeičiamos susidėvėjusios detalės, sureguliuojami atskiri mechanizmai ir pan.
Remonto ciklo trukmė - tai laikotarpis tarp įrengimo eksploatacijos pradžios ir pirmo kapitalinio remonto arba tarp dviejų gretimų kapitalinių remontų. Remonto ciklo struktūra priklauso nuo įrengimo (objekto) klasifikacinės grupės, jo naujumo. Labai daug eksploatacijos išlaidų tenka einamajam remontui, kai keičiant susidėvėjusias detales, surinkimo vienetus ar agregatus, atkuriamas mašinos darbingumas. Optimalus einamasis remontas susijęs su technine diagnostika, rezervavimu (atsarginių dalių skaičiumi), remonto darbų organizavimu ir kt. Taip pat labai svarbu detales tinkamai keisti. Skiriamos kelios keitimo rūšys: individualus keitimas, kai keičiama sugedusi detalė; reglamentuotas, kai keičiama nustatytą laiką išdirbusi detalė; grupinis, kai surinkimo vienetas keičiamas sugedus bet kuriai detalei, ir mišrus. Reglamentuotas keitimas taikomas remontuojant labai atsakingus objektus, pavyzdžiui, malūnsparnius, lokomotyvus, laivus ir pan., nes jis užtikrina didžiausią patikimumą. Tačiau šiuo atveju panaudojamas ne visas resursas. Individualus keitimas leidžia panaudoti visą resursą, tačiau šiuo būdu reikėtų keisti tik lengvai prieinamas detales (padaugėja remontų).
Objektų arba mašinų remontą atlieka mechaninės remonto gamyklos, įmonės arba remonto cechai ar barai. Pagal specializavimo laipsnį skiriamos universalios ir specializuotos remonto įmonės. Remonto įmonėse taikomi universalus stacionarus ir srautinis remonto būdai. Universaliu stacionariu būdu mašinos ardomos ir renkamos toje pačioje darbo vietoje. Todėl daug detalių ir agregatų reikia gabenti į plovimo, defektavimo, remonto ir atnaujinimo vietas. Specializuotas yra agregatinis remonto organizavimo būdas, kai netvarkingi agregatai, mazgai keičiami suremontuotais arba į naujus. Agregatinis remontas efektyvus, nes jis trumpiau trunka, yra geresnės ir geriau panaudojami agregatų ir surinkimo vienetų resursai, mažesnis imlumas, remonto procesas ir įrengimai paprastesni, mažiau sunaudojama atsarginių dalių ir medžiagų ir pan. Visiškai įdiegti agregatinį remonto metodą trukdo nepakankama agregatų, surinkimo vienetų, kuriuos remontuoja specializuotos įmonės, nomenklatūra, skaičius ir kokybė. Turint pakankamai atsarginių dalių ir mazgų, agregatiniu metodu galima šalinti gedimus ir atlikti techninę priežiūrą. Didesnei remonto darbų apimčiai, taikomas srautinis metodas. Tai universaliausias remonto organ...
tags: #automobilio #kebulo #remonto #darbai #techninio #aptarnavimo