Kiekviena komercinė transakcija turi savo eigą, kurią sekti būtina, norint išvengti nemalonumų su valstybinėmis institucijomis.
Automobilio nuosavybės teisių perleidimo procedūra
Šiuo metu, norint tinkamai perleisti automobilio nuosavybės teises, būtina atlikti kelis svarbius žingsnius. Pirmiausia, kitaip nei anksčiau, dabar į „Regitrą“ pirmiausia turi kreiptis pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją. Automobilį išregistruoti galite artimiausiame „Regitros“ klientų aptarnavimo padalinyje arba internetu, prisijungę prie elektroninės transporto priemonių registravimo sistemos.
Jei prisijungiate pirmą kartą, tuomet turėsite nurodyti ir savo kontaktinius duomenis. Prisijungus prie sistemos turėsite paspausti mygtuką „patvirtinti perleidimą“. Tuomet matysite visas deklaracijas, kurios yra atviros tvirtinimui. Taip pat matysite du papildomus pasirinkimus, kuriuos pažymėti reikia tik tais atvejais, jei transporto priemonė perleista užsienio gyventojui ar įmonei bei sandoris sudarytas ne Lietuvos teritorijoje arba jei transporto priemonė buvo ne parduota, o sunaikinta. Kitu atveju, reikės spustelti mygtuką „toliau“. Jums bus pateikta pirkėjo užpildyta deklaracija. Susipažinus su duomenimis jums reikės arba ją patvirtinti (jei visi duomenys teisingi), arba ją atmesti (jei radote klaidų). Atlikę šiuos veiksmus jūs išregistruosite savo parduotą automobilį ir perleisite jį naujam savininkui.
Nuo gegužės 1 d. pradeda veikti nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema. Šis kodas bus reikalingas norint transporto priemonę parduoti ar registruoti. Atsižvelgiant į tai, pirkėjams rekomenduojama pirkti automobilius tik turinčius SDK. Ar jis galioja, bus galima pasitikrinti tam skirtoje viešoje paieškoje. Taip pat kodą patariama nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje. Primename, kad SDK - tai unikalus transporto priemonės savininko deklaravimo kodas, kuris bus sudarytas iš 8 raidžių. Jį reikės turėti visoms šalyje esančioms ir Lietuvos gyventojams ar įmonėms nuosavybės teise priklausančioms motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms.
Kaip SDK bus suteikiamas Lietuvoje jau esančioms transporto priemonėms? Gegužės 1 d. visoms Lietuvoje registruotoms transporto priemonėms (išskyrus laikinai registruotas ir išvežamas į užsienį), kurių šiuo metu yra net apie 2 milijonus, SDK bus suteiktas nemokamai. Tuo metu dėl Lietuvoje esančių, tačiau dar neregistruotų transporto priemonių, savininkams reikės kreiptis į „Regitrą“ patiems. Jiems numatytas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis iki liepos 31 d.
Nuosavybės pasikeitimo deklaravimas, kuomet įsigyjama transporto priemonė, ir jos registracija bus du visiškai atskiri procesai. Kitaip tariant, iš pradžių sistemoje turės būti užfiksuojamas naujasis savininkas ir tik tada jis galės kreiptis dėl registracijos. Taip pat vienas esminių pokyčių, jog į „Regitrą“ pirmiausia turės kreiptis pirkėjas, o ne pardavėjas. Deklaruoti apie pasikeitusią transporto priemonės nuosavybę turės Lietuvos gyventojai ir įmonės visais atvejais įsigydami ir parduodami transporto priemones tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybės teritorijoje. Deklaruoti nuosavybės pasikeitimą Lietuvos gyventojai turės per 5 d. d. (pirkėjui ir pardavėjui terminas skaičiuojamas bendrai), o užsienio gyventojai - sandorio sudarymo dieną. Deklaracijos pateikimas ir SDK suteikimas internetu bus nemokamas, tuo metu „Regitros“ padaliniuose šios paslaugos kaina bus 4,20 Eur.
Svarbu suprasti sutarties vaidmenį
Rekomenduoju perskaityti visiems, kurie jau po automobilio pardavimo pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį, susidūrė su netikėtomis piniginėmis ir ne tik piniginėmis pretenzijomis iš draudimo, saugojimo aikštelių, kuriose saugomi sudaužyti ir iš girtų vairuotojų atimti automobiliai, ir kitų įvairias funkcijas atliekančių įstaigų. Taip nutinka, kai naujieji savininkai tyčia, o gal ir netyčia, naujai nusipirktu automobiliu važinėja naudodami senojo savininko, pardavėjo privalomąjį transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimą ir registracijos dokumentus.
Pirkimo - pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Taip nurodo įstatymas (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalis). Įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo - pardavimo sutarties registracijos. Poįstatyminio reglamentavimo nuostatos, pagal kurias asmenys, sudarę automobilio pirkimo - pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrą dėl automobilio registracijos duomenų keitimo (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 71.1; 72.3.1 punktai), yra skirtos daiktams registruoti. Tuo tarpu CK 1.75 straipsnis reglamentuoja sutarčių įregistravimą ir ši nuostata netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku.
Labai svarbu: kiekvienu atveju būtina patikrinti, ar šalys transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nenustatė kito nuosavybės teisės perėjimo daiktą įgyjančiam žmogui momento ar kitų sąlygų, pavyzdžiui, kad nuosavybės teisė pereina daiktą įgyjančiam žmogui tik po to, kai jis sumokės daikto kainą; ar tik po to, kai daikto pardavėjas išregistruoja daiktą iš viešojo registro; ar tik po to, kai šalys ar viena iš jų įregistruoja pirkimo - pardavimo sutartį, jeigu ji turi būti registruojama. Jeigu sutartyje tokių ar panašių išlygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi būti sprendžiama pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą.
Aš naudojau standartinę pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje jokių papildomų sąlygų dėl nuosavybės teisių perleidimo nenumatyta. Todėl visada atidžiai skaitykite sutartis, piliečiai!
Asmeninė patirtis ir galimos problemos
Vieną kartą keičiau automobilį. Kaip ir kiekvieną kartą parduodant ir perkant automobilį, su automobilio pirkėju sudariau standartinę pirkimo - pardavimo sutartį. Tuo metu, kai vyko sandėris, registruojant naują automobilio savininką „Regitrai“ be pirkimo - pardavimo sutarties buvo reikalingas ir civilinės atsakomybės draudimas naujojo savininko vardu. Kadangi naujasis savininkas sandorio metu neturėjo daugiau pinigų draudimui, tai sutarėme, kad aš nenutrauksiu savo civilinės atsakomybės draudimo porą savaičių, todėl "Regitrai" apie sandėrį tada nepranešėme ir automobilio neišregistravau. Jis sakė per tiek laiko jau turės pinigų draudimui, apsidraus ir užsiregistruos „Regitroje“. Jeigu manęs reikės išregistruojant automobilį, tai, žinoma, niekas jam netrukdo man paskambinti ir nuvažiuoti į „Regitrą“ kartu, tuo labiau, kad esame pažįstami. Pora savaičių praėjo, nuvažiavau pas draudikę, su kuria esu įpratęs sudarinėti draudimo sutartis, nutraukiau tą savo draudimo sutartį. Tam kartui istorija apie automobilio pardavimą ir baigėsi.
Po kelių mėnesių išvykau į užsienį užsidirbti. Na ir šią žiemą prasidėjo siurprizai. Lietuvoje mano deklaruotu adresu buvo gauti laiškai iš vienos prastesnės draudimo kompanijos Lietuvoje. Keisčiausia buvo tai, kad aš pas juos niekada nieko nesidraudžiau. Laiškuose buvo pretenzija dėl draudiminės išmokos grąžinimo. Jame rašoma, kad 2010 m. rudenį, vienoje miesto gatvių, įvyko du autoįvykiai, kurių metu buvo apgadintas kitas automobilis. Šio įvykio kaltininku pripažintas naujasis mano buvusio automobilio vairuotojas. Mano buvusio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta minėtoje bendrovėje, mano vardu. Dėl šių įvykių draudimo bendrovė išmokėjo kito avarijoje apdaužyto automobilio savininkui penkiaženklę draudimo išmoką ir, kadangi naujasis savininkas yra keliais metais už mane jaunesnis, pagal mūsų amžiaus skirtumą buvo įvertinta padidėjusi draudimo rizika, todėl iš manęs reikalauja dalies - keturženklės sumos grąžinimo. Laiškas užbaigtas priminimu, kad nesulaukę apmokėjimo per 15 dienų, draudikai kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo teismine tvarka.
Iš karto, kai man tėvai elektroniniu paštu persiuntė tą nuskenuotą dokumentą, tame dokumente nurodytu elektroniniu paštu nusiunčiau vienai iš įmonės teisininkių laišką su situacijos paaiškinimu, kad kažką jie čia, matyt, supainiojo. Tokį pat laišką nusiunčiau ir bendruoju el. paštu, skelbiamu jų internetinėje svetainėje. Pamaniau, kad bent vienas iš dviejų tikrai atrašys. Po kelių dienų atrašė, kad sudarant draudimo sutartį, automobilio registracijos liudijime buvau įrašytas aš, todėl ir gavau tą laišką. Logiška. Į mano nepasitenkinimą man atrašęs teisininkas sureagavo prašymu pateikti pirkimo - pardavimo sutartį arba „Regitros“ pažymą. Kadangi sudarant naują draudimą automobilio registracijos dokumente savininku buvau nurodytas aš, tai supratau, kad naujasis savininkas niekada taip ir nepersiregistravo automobilio savo vardu.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 punktą, ir to paties įstatymo 6 straipsnio 2 punktą, asmuo atėjęs į draudimo įstaigą su visais reikiamais dokumentais, laikomas savininko įgaliotu atstovu ir turi teisę sudaryti draudimo sutartis mano vardu. Tai nuėjęs į draudimą su visais reikiamais dokumentais, naujasis savininkas buvo laikomas įgaliotu atstovu pagal įstatymą. Šioje situacijoje yra viena svarbi smulkmena - naujasis savininkas draudimo įstaigai nepateikė automobilio pirkimo - pardavimo sutarties, kaip reikalauja įstatymas (pateikti visus reikiamus dokumentus). Na kadangi pirkėjas nepateikė tos sutarties, tai draudikas nežinojo apie tą mūsų sandėrį, tai taip ir išėjo.
Aš per daug nenustebau, gavęs tokį lakonišką atsakymą iš draudimo įstaigos, ir nusiunčiau tam teisininkui nuskenuotą pirkimo - pardavimo sutartį, kad viską sustatytų į vietas. Labai operatyviai gavau labai nekompetentingą to paties teisininko atsakymą: „jei ir „naujas“ savininkas, ir Jūs, neįregistravote pakeitimų „Regitroje“, ši sutartis yra niekinė, ir negali būti laikoma pirkimą - pardavimą patvirtinančiu dokumentu.“ Jis savo laiškuose ir gramatinių klaidų darė, ir jo vardas bei pavardė nelietuviška, tai, nusprendžiau, kad nežino jis gerai mūsų šalies įstatymų. Čia aš jau susinervinau ir parašiau jam porą žmogiškų ir neargumentuotų laiškų, į kuriuos jau kažkodėl nebeatsakė.
Paieškojęs teisinio precedento per „Google“, radau vieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį (bylos numeris 3K-3-54/2011). Lietuvoje teisingumą vykdo teismas, tai jo sprendimais geriausia ir vadovautis. Toje nutartyje teismas konstatuoja, kad pagal įstatymą pirkimo - pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą, daiktą įgyjantis asmuo nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
Kadangi su manimi tas prastas teisininkas nebebendravo, reikėjo ieškoti kitų būdų, kaip toliau suktis. Viską apsunkino tai, kad užsienyje esu. Pagal kontaktinį telefono numerį, nurodytą elektroniniame laiške, supratau, kad jis trina stalą ir kėdę Vilniuje, o aš tai Panevėžyje užaugęs, todėl jau ir tėvai namuose nelabai kaip pagaus tą ekspertą. Galima buvo paskambinti į Panevėžio filialą, bet raštu bendrauti tokioje situacijoje yra vertingiau, todėl mano namiškiai išsiuntė elektroninį paštą, su prisegta skenuota pirkimo - pardavimo sutartimi, ir pasiūlymu tą skenuotą sutartį prisegti prie žalos bylos, kurios numerį nurodė, dokumentų. Tada jau vietinės reikšmės teisininkė, kuriai pačiai pirmai išsiunčiau el. laišką dėl tos paštu gautos pretenzijos, atrašė tėvams: „Labas rytas, norėjau Jūsų paklausti, ar ši pirkimo-pardavimo sutartis yra įregistruota „Regitroje“?“ Na jau išvis pašėlau, kai man tėvai tą laišką persiuntė. Klaidų kartoti nenorėjau, tai surašiau ilgą argumentuotą laišką su išaiškinimais pagal įstatymą, pasikartojant kelis kartus, kad tikrai suprastų. Užtrukau rašydamas, bet laikas spręsti, o ne kaltų ieškoti, nes tie jau ir taip aiškūs. Užtai draudimas pas juos ir pigiausias.
Praėjo 8 dienos nuo išsiųsto laiško - tylu, jokio atsakymo. Nusiunčiau porą žodžių dar kartą, tai dar po 2 dienų atrašė, kad pretenzijų man pagaliau atsisako, ir pretenzijas reikš naujam savininkui.
Svarbiausi patarimai ir naujovės
Kad kiekvienam nereikėtų tiek jėgų eikvoti, paaiškinimas visiems: Pirkimo - pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Taip nurodo įstatymas (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalis). Įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo - pardavimo sutarties registracijos.
Galima moralizuoti, kad aš privalėjau kuo greičiau nuvykti į „Regitrą“ ir pateikti pirkimo - pardavimo sutartį. Nemoralizuokite, nereikia, ir taip aišku. Tačiau tai nesuteikia teisės pirkėjui sąmoningai vengti naujos automobilio registracijos ir slėpti pirkimo - pardavimo faktą patvirtinantį dokumentą. Ir nereikia pradėti ant „Regitros“ pykti. Niekas nesugaudys visų gudručių.
Na galbūt vienas patarimas naujajam „Regitros“ vadovui: visiems būtų daug aiškiau ir paprasčiau, jeigu visas automobilių pirkimo - pardavimo sutartis reikėtų ir būtų galima sudarinėti tik „Regitroje“, prie langelio, naudojant valstybinės įmonės patvirtintą sutarties blanką, ir būtinai su serijiniu numeriu. Vis tiek poįstatyminiai aktai reikalauja atvykti į „Regitrą“ su tais dokumentais. Pvz. Kauno skyriuje tai, kiek pamenu, jau seniai galima už 1 Lt ar tai 2 Lt nusipirkti standartinę pirkimo pardavimo sutartį, dabar jau turbūt ir kituose miestuose galima tai padaryti, visgi papildomos pajamos. Vieną tokią pirktinę pirkimo - pardavimo sutartį ir pats turiu, tik jau apie kitą sandėrį bylojančią. Ant jos parašyta data, ir VĮ „Regitra Panevėžio filialas. Bet ji nėra registruota „Regitroje“, tai kokia iš to nauda? Klausimas retorinis.
Aš siūlau pradėti spausdinti sutartis su serijos numeriu, ir pirkėjo bei pardavėjo duomenis įvedinėti kompiuteriu (mano turimoje pirktinėje sutartyje taip ir padaryta). Tokiu būdu duomenys būtų veiksmingiau kaupiami ir sisteminami bendroje duomenų bazėje. Žinoma, galimybę surašyti paprastą pirkimo - pardavimo sutartį kur nors kaime už miškelio irgi galima palikti, bet sandorį sudarant dar ir pinigus reikia sumokėti, o kur pinigai, ten ir problemos įvairiausios. Tai ta išlyga paliktų ir spragas. Tas metodas, visas automobilių pirkimo - pardavimo sutartis sudarant ir automatiškai registruojant taip pat labai pasitarnautų, turint omenyje VĮ „Regitra“ nuostatą dėl transporto priemonių perregistravimo termino (15 dienų), po kurio automobilis automatiškai išregistruojamas. Mano atveju, ir kitais panašiais atvejais, pirkimo pardavimo sutartį pasirašėme, bet kadangi ji nebuvo pateikta „Regitrai“, tai nėra atskaitos taško 15-os dienų terminui.
Net neabejoju, kad tokių ir panašių atvejų yra daugybė. Taip pat, apie šito mano probleminio sandėrio metu gautas pajamas niekas nežino iki šiol, tai kaip dabar tą pajamų mokestį apskaičiuoti? Mano pasiūlymas turi ir daugiau naudos (slepiantiems pajamas - žalos) - automatiškai registruojant visus sandorius, galima iškarto sisteminti duomenis apie gaunamas pajamas už automobilių prekybą. Daugiau mokesčių į biudžetą, neįvedant naujų mokesčių! Priešinsis prekybininkai, kaip ir turgininkai, bet šitoje vietoje nesutikti yra neteisinga. Jeigu Jūsų pažįstami nukentėjo panašioje situacijoje, perduokite jiems žinią, ir einam visi tvarkos daryti!
AR AUTOMOBILIS BUVO DAUŽTAS? 5 BŪDAI KAIP PATIKRINTI! BŪTINA ŽINOTI PRIEŠ PERKANT AUTOMOBILĮ!
„Regitra“ atkreipia klientų dėmesį ir primena, kad dėl naujos transporto priemonių savininkų apskaitos sistemos diegimo nuo balandžio 30 d. 8.00 val. iki gegužės 1 d. 12.00 val. elektroninė transporto priemonių registravimo sistema (eKETRIS) bus laikinai nepasiekiama. Taip pat gegužės 1 d.
tags: #automobilio #nuosavybes #teises #perleidimas