Šis straipsnis skirtas automobilių apmokestinimo klausimams, o konkrečiai - automobilio pardavimo nuostolio leidžiamiems atskaitymams.
Automobilio PVM atskaitos ypatumai
Automobilio CO2 emisija, nurodyta jo registracijos liudijime, tiesioginės įtakos PVM atskaitai neturi. Įmonės įsigyto M1 kategorijos automobilio pirkimo PVM (1 145,45 Eur) nėra atskaitomas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. bus leidžiama tik grynųjų elektromobilių pirkimo ir nuomos PVM atskaita. Įmonės reikmėms naudojamo automobilio PVM atskaita priklauso nuo to, kokiai kategorijai jis bus priskiriamas. Automobilių, skirtų nuomoti ar parduoti, pirkimo PVM leidžiama atskaityti. Jeigu įmonė neatskaitys automobilio pirkimo PVM, jis taps neleidžiamais atskaitymais.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo pakeitimą, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvuosius automobilius, leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti automobilio įsigijimo kainos dalį, neviršijančią nustatytų ribojimų, priklausančių nuo išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio. Lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis yra nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį.
Lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai taikomi automobiliams, įsigytiems ar išsinuomotiems nuo 2025 m. sausio 1 d., apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Jeigu yra patvirtintas kitas, nesutampantis su kalendoriniais metais, mokestinis laikotarpis, pavyzdžiui, kuris prasideda liepos 1 d. ir baigiasi birželio 30 d., tai vienetas lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymo iš pajamų ribojimus pradeda taikyti nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigytiems automobiliams, t. y. prasidėjus 2025 metų mokestiniam laikotarpiui.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo visos turto vertės. Iš pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti nustatytos PMĮ 30-2 straipsnyje. Neatskaitoma įsigijimo kainos dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytą ribojimą viršijanti įsigyto turto vertės dalis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nelaikoma pajamomis.
Po 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems N1 klasės automobiliams, kurie pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, 9.1. punktą priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams, netaikomas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytas nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimas.
Leidžiamiems atskaitymams priskiriamas lengvojo automobilio, įsigyto nuo 2025 m. sausio 1 d., nuomos mokestis apskaičiuojamas taip: 25 000 (nustatyta riba) : 6 (normatyvas metais) : 12 mėn. = 347 eurai. Po 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvąjį automobilį, įsigijimo kainos dalis, viršijanti nustatytus ribojimus, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams per laikotarpį, kurį automobilis bus nudėvimas.
Kai lengvųjų automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė su klientais yra sudariusi ilgalaikes nuomos sutartis, kurios po 2025 m. sausio 1 d. bus pratęsiamos, t. y. nuomos paslaugos bus teikiamos pagal po 2025 m. sausio 1 d. pratęstus sandorius, tai šiuo atveju lengvųjų automobilių nuomininkams (juridiniams asmenims), apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną už 2025 metus ir vėlesnius mokestinius laikotarpius, bus taikomas papildomas išsinuomotų automobilių nuomos išlaidų atskaitymo ribojimas. Jeigu iki 2025 m. sausio 1 d. sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys galios toliau be pratęsimo, tai automobilio nuomininkams nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai nebus taikomi.
Nustatyti apribojimai, siejami su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu, yra netaikomi lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Jeigu lengvasis automobilis faktiškai yra naudojamas keliose vykdomose veiklose, pavyzdžiui automobilių nuomai ir konsultacinių paslaugų teikimui, tokiu atveju bus taikomi PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti šio lengvojo automobilio įsigijimo ar nuomos išlaidų apribojimai. Vykdomos veiklos dalis (procentais) nustatytų sąnaudų apribojimų taikymui įtakos neturi.
Pagal PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 14 punkto nuostatas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ar nuomos sąnaudų apribojimai, siejami su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu, netaikomi, jei lengvasis automobilis naudojamas nuomos veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar teikiamos ilgalaikės ar trumpalaikės nuomos paslaugos.
PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje numatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas, siejamas su konkretaus lengvojo automobilio išmetamu (CO2) kiekiu, netaikomas tuo atveju, jei įsigytas automobilis bus naudojamas tik toms veikloms, kurios išvardytos kaip išimtys - nuoma, vairavimo mokymas ar transporto paslaugos. Todėl jeigu įmonė tam tikrus automobilius išskirtinai naudoja tik nuomos paslaugų teikimo veikloje, o kitose vykdomose veiklose jų nenaudoja, tai PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatyti įsigijimo kainos ribojimai, siejami su išmetamu CO₂ kiekiu, šiems automobiliams netaikomi.
Jei vienetas per mokestinį laikotarpį nuomojasi konkretų lengvąjį automobilį ilgiau nei 30 dienų, tai laikoma, kad šio automobilio nuomos atvejis neatitinka PMĮ 30-2 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties ir jo nuomos išlaidoms (kiekvieno mėnesio, pradedant nuo sausio mėnesio) turi būti taikomi atskaitymo ribojimai.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomas 16 proc. pelno mokesčio tarifas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamajam pelnui, taikomas 6 procentų lengvatinis pelno mokesčio tarifas. Nuostata dėl pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą, nepakeista. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojantis pelno mokesčio tarifas pradedamas taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant įmonės 2025 metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kad įmonės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais. Deklaracijų formos ir jų užpildymo tvarkos keičiamos nebus.
Pagal PMĮ 24 straipsnio 2 dalį iš pajamų galima atskaityti tik tas prekių (paslaugų) pirkimo ir importo PVM sumas, kurios yra neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas bei šios sumos apskaičiuotos nuo PMĮ nustatytų leidžiamų (įskaitant ribojamų dydžių) atskaitymų. Pirkimo ir importo PVM sumos, kurios apskaičiuotos nuo PMĮ 31 straipsnyje nustatytų neleidžiamų atskaitymų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitomos. Todėl iš pajamų galima atskaityti pagal PVM įstatymą neatskaitomą lengvojo automobilio pirkimo ar importo PVM sumą, apskaičiuotą tik nuo lengvojo automobilio įsigijimo kainos (jos dalies), neviršijančios PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytų lengvojo automobilio įsigijimo kainos ribojimų, susijusių su išmetamo CO2 kiekiu. PVM suma iš pajamų atskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį yra patirtos lengvojo automobilio įsigijimo išlaidos. Nuo PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojančią sumą viršijančios lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalies apskaičiuota pirkimo PVM suma, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitoma.
Pagal PMĮ 14 straipsnio 1 dalį turto įsigijimo kaina yra išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus (taip pat mokėtinus) komisinius atlyginimus ir mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto įsigijimu. Turto įsigijimo kaina jį perkant iš kitų asmenų turi būti nustatoma prie jo pirkimo kainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius (muitų, registravimo ir kt.), transportavimo, sumontavimo, patikrinimo, instaliavimo bei kitas tiesiogines išlaidas, susijusias su turto įsigijimu. Todėl, jeigu 2025 m. įsigyjant lengvąjį automobilį, iki jo naudojimo pradžios yra patirtos su šio turto įsigijimu susijusios išlaidos, pavyzdžiui transportavimo, paruošimo naudoti ar remonto išlaidos, kurios priskiriamos įsigyto lengvojo automobilio įsigijimo kainai, tai apskaičiuojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas yra taikomas bendrai visai apskaičiuotai automobilio įsigijimo kainai.
Tais atvejais, kai patirtas remonto išlaidas visiškai ar iš dalies kompensuoja draudimo įmonė, PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas netaikomas kompensuotai remonto išlaidų sumai.
Atsižvelgiant į šio automobilio iš pajamų atskaitomą įsigijimo kainą ribojančią sumą - 10 000 Eur, pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais vieneto pajamos gali būti sumažinamos bendrai apskaičiuota šio automobilio įsigijimo kainos ir remonto išlaidų suma, t. y. - ilgalaikio turto grupei, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas vieneto turtu, taikomą šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo normatyvą (metais).
Pagal PMĮ 24 straipsnis nustato, kad iš pajamų atskaitomos tik tos pirkimo ir importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo PMĮ nustatytų leidžiamų atskaitymų. Tai reiškia, kad iš pajamų gali būti atskaitoma pagal PVM įstatymą neatskaityta lengvojo automobilio pirkimo ar importo PVM suma, apskaičiuota tik nuo lengvojo automobilio įsigijimo kainos (jos dalies) ir / ar nuomos kainos (jos dalies), neviršijančios PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytų lengvojo automobilio įsigijimo kainos ribojimų, susijusių su išmetamo CO2 kiekiu.
Automobilio pardavimo pajamų apmokestinimas
Jeigu parduodate savo asmeninį automobilį, turėsite sumokėti mokesčius nuo gaunamų pajamų. Pajamos iš turto pardavimo Lietuvoje yra apmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Asmenims, parduodantiems automobilį, taikomas 15 proc. pajamų mokestis. Apskaičiuojant mokesčio sumą, iš automobilio pardavimo kainos atimama jo įsigijimo kaina. Pavyzdžiui, jei parduotumėte automobilį už 7000 eurų, kurį įsigijote už 5000 eurų, mokesčių bazė būtų tik 2000 eurų.
Mokėtiną mokesčio sumą apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), remdamasi automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytomis sumomis. Todėl itin svarbu sutartyje nurodyti tikrąsias sumas, nežeminant jų sąmoningai, siekiant sumažinti mokesčių naštą. Nors tokia praktika dažna, tačiau ateityje dėl to gali kilti problemų.
Fiziniai asmenys, gavę pajamų pardavę automobilį, privalo tai deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), pateikdami Metinę pajamų mokesčio deklaraciją iki kitų metų gegužės 1 dienos. VMI turi būti pateikta informacija apie automobilio pardavimo kainą ir jo įsigijimo vertę, nes mokestis skaičiuojamas tik nuo likusios grynųjų pajamų dalies. Per elektroninę VMI sistemą MANO VMI galima ne tik deklaruoti pajamas, bet ir patogiai sumokėti apskaičiuotą mokesčio sumą.
Apibendrinant, prieš parduodant asmeninį automobilį, būtina įvertinti visus mokestinius aspektus. Nors daugeliu atvejų 15% pajamų mokestis yra taikomas, egzistuoja ir išimtys, kai gyventojai gali būti atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo. Svarbu tinkamai apskaičiuoti grynąsias pajamas, kurios gaunamos atėmus automobilio įsigijimo kainą iš jo pardavimo kainos.
Automobilio pardavimo nuostolių registravimas
Jeigu šioje situacijoje žalos įvertinimas, sprendimas dėl draudimo kompensacijos ir automobilio pardavimas įvyko beveik vienu metu, o draudimo bendrovė kompensuos visus įmonės nuostolius, todėl viską galima būtų užregistruoti paprastai, nebandant nustatyti patirtos žalos dydžio. Galima būtų iš karto registruoti automobilio pardavimą, pripažįstant pardavimo nuostolius. Gautina draudimo išmoka būtų registruojama mažinant pardavimo nuostolius.
Apskaičiuojant pelno mokestį, gauta draudimo išmoka (14 680,08 Eur) yra laikoma pelno mokesčiu neapmokestinamomis pajamomis (PMĮ 12 str. 2 p.). Automobilio likutinės vertės dalis, kuri yra lygi gautai draudimo išmokai (14 680,08 Eur), būtų neleidžiami atskaitymai (PMĮ 31 str. 1 d. 17 p.). Pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) 18 laukelyje kaip pelno mokesčio bazė būtų deklaruojama gauta neapmokestinamųjų pajamų suma (14 680,08 Eur). PLN204 deklaracijos Z ir S prieduose neapmokestinamąsias pajamas ir neleidžiamus atskaitymus deklaruosite savo nuožiūra (tokių sumų apskaitos 5 ir 6 kl. sąskaitose nėra, o jų įrašymas į deklaraciją apmokestinimo nepakeis). Pelnas iš automobilio perleidimo (9 226,53 Eur) yra apmokestinama suma, ji perkeliama iš pelno (nuostolių) ataskaitos ir jos papildomai įrašyti į PLN204 deklaraciją nereikia.
Pajamų mokesčio deklaracijos pildymas vedliu
tags: #automobilio #pardavimo #nuostolis #leidziami