Pavarų dėžė - tai krumplinis mechanizmas, keičiantis automobilio ar kitos transporto priemonės važiavimo, staklių įrankio ar detalės sukimosi greitį, sukimo momentą, judėjimo kryptį.

Automobilių pavarų dėžės yra sudėtingos inžinerinės sistemos, kurios svarbios automobilio veikimui. Automobilinėse pavarų dėžėse galima išskirti du pagrindinius tipus: mechanines ir automatines pavarų dėžes. Mechaninėse vairuotojas rankiniu būdu valdo pavarų perjungimą, o automatinėse šį procesą valdo specialus elektroninis valdymo blokas.

Didelio krovumo automobiliuose, autobusuose ir traktoriuose dažniausiai įrengiamos daugiavelenės ir daugiapakopės pavarų dėžės, lengvuosiuose ir krovininiuose automobiliuose - automatinės (persijungia savaime) ir hidromechaninės bepakopės (perjungiamos automatiškai) pavarų dėžės, kombainuose, ekskavatoriuose ir kitose lėtaeigėse žemės ūkio mašinose - hidrostatinės bepakopės pavarų dėžės (turi krumplinį hidraulinį variklį).

Pavarų dėžių tipai

Mechaninė pavarų dėžė

Automobilių pavarų dėžės yra sudėtingos inžinerinės sistemos, kurios svarbios automobilio veikimui. Tai yra seniausias ir labiausiai paplitęs automobiliuose naudojamų pavarų dėžių tipas. Jos veikia naudodamos pavarų ir sankabos sistemą, kuri leidžia vairuotojui pasirinkti norimą pavarų santykį, kad variklio galia būtų perduodama ratams. Vienas iš pagrindinių mechaninės pavarų dėžės privalumų yra tas, kad jos leidžia geriau kontroliuoti automobilio greitį ir galią. Vairuotojas gali perjungti pavaras savo nuožiūra, todėl gali pasirinkti optimalią pavarą konkrečioje situacijoje, pavyzdžiui, važiuodamas į kalną ar lenkdamas. Tačiau mechaninės pavarų dėžės turi ir trūkumų. Nepatyrusiems vairuotojams gali būti sunku jas valdyti, ypač esant intensyviam eismui arba važiuojant stačiomis įkalnėmis, kai vairuotojas turi balansuoti tarp sankabos ir akceleratoriaus pedalų. Svarbu priminti, mažai patyrę vairuotojai, dažnai nę iki galo išmina sankabos pedalą perjungiant pavarą, tačiau taip daryti nepatartina. Be to, mechanines pavarų dėžes reikia reguliariai prižiūrėti, įskaitant sankabos ir pavarų dėžės alyvos lygio tikrinimą, periodišką sankabos plokštelių ir kitų komponentų keitimą. Machaninėje pavarų dėžėje gali tekti periodiškai keisti sankabos plokštelę ir reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį.

Automatinė pavarų dėžė

Automatinė pavarų dėžė - tai sistema, leidžianti automobiliui automatiškai keisti pavaras be vairuotojo įsikišimo. Tai labai patogu, nes vairuotojas gali koncentruotis tik į važiavimą, o ne į tai, kada reikia perjungti pavarą. Pavarų dėžė nustato tinkamą pavarą priklausomai nuo važiavimo sąlygų, kaip greitis, variklio apsukos, kelio nuolydis ir kiti faktoriai.

Automatinės pavarų dėžės pradėtos naudoti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Jos veikia naudojant hidraulinio slėgio ir sukimo momento keitiklio sistemą, kuri leidžia automobiliui automatiškai parinkti optimalų pavarų santykį konkrečioje situacijoje. Vienas iš pagrindinių automatinės pavarų dėžės privalumų yra tas, kad ją labai lengva valdyti. Vairuotojui nereikia rūpintis pavarų perjungimu, o automobilis automatiškai parinks optimalią pavarą konkrečioje situacijoje. Dėl to vairuoti esant intensyviam eismui ar važiuojant stačiomis įkalnėmis yra daug lengviau ir patogiau. Tačiau automatinės pavarų dėžės turi ir trūkumų. Automatinėje pavarų dėžėje gali prireikti pakeisti sukimo momento keitiklį ir reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį.

Automatinė pavarų dėžė pati nusprendžia, kada ir kokią pavarą reikia įjungti, priklausomai nuo variklio apsukų (RPM), greičio ir vairuotojo pageidavimų (jei reikia, galima pasirinkti sportinį režimą arba rankinį režimą). Automatinė pavarų dėžė naudoja tam tikras sudedamąsias dalis, kurios dirba kartu, kad pasiektų sklandų pavarų perjungimą: Planetinės pavaros: Jos leidžia pavarų dėžei keisti pavaras, naudojant kelis dantytus mechanizmus, kurie gali sukti skirtingais greičiais ir kampais, priklausomai nuo situacijos. Hidraulinė sistema: Automatinė pavarų dėžė naudoja hidraulinius vožtuvus ir skysčius, kad sureguliuotų pavarų perjungimą. Hidraulinė sistema padeda valdyti pavarų jungimą ir palaiko tinkamą spaudimą, kad perjungimai būtų sklandūs. Elektroninis valdymas: Daugelis šiuolaikinių automatinės pavarų dėžių naudoja kompiuterines valdymo sistemas, kurios stebi įvairius parametrus, tokius kaip greitis, variklio apsukos ir vairuotojo elgesys. Tai leidžia pavarų dėžei pasirinkti tinkamą laiką pavarų perjungimui ir pagerinti degalų sąnaudas.

Pavaros automatiškai perjungiamos priklausomai nuo: Variklio apsukų: Kai variklio apsukos pasiekia tam tikrą lygį, pavarų dėžė perjungia į aukštesnę arba žemesnę pavarą. Greitis: Greičiu, kuriuo juda automobilis, taip pat atsižvelgiama į pavarų pasirinkimą. Kuo greičiau važiuojama, tuo aukštesnė pavara reikalinga. Aplinkos sąlygos: Pavarų dėžė taip pat gali atsižvelgti į kelio nuolydį ar apkrovą, kad užtikrintų optimalų veikimą. Kai pavarų dėžė keičia pavaras, ji naudoja specialius mechanizmus, tokius kaip planetinės pavaros ir sankabos, kad sujungtų arba atjungtų pavaras, taip leidžiant sklandžiai pereiti nuo vienos pavaros prie kitos.

Automobilis su automatine pavarų dėže - tai neabejotinai didesnis kasdienio vairavimo komfortas, nes nereikia spausti sankabos pedalo (jo paprasčiausiai nėra) ir „vėduoti“ pavarų perjungimo svirties, todėl automatinė pavarų dėžė tampa tikru išsigelbėjimu spūstyse.

Automatinė pavarų dėžė suteikia vairuotojui didelį patogumą ir paprastumą, nes ji pati tvarko pavarų perjungimą priklausomai nuo važiavimo sąlygų. Tai padeda išvengti rankinio perjungimo, kuris gali būti nepatogus, ypač kamščių ar ilgesnėse kelionėse. Tinkamai prižiūrint, automatinė pavarų dėžė gali suteikti sklandų ir patogų važiavimą ilgą laiką.

Visuomenėje vis dar egzistuoja mitas, jog automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis genda kur kas dažniau, nei su mechaninėmis. Galime patikinti, jog automatinių pavarų dėžių gedimai dažniausiai atsiranda dėl per menkos automobilio priežiūros ir uždelstų smulkiųjų remonto darbų. Bene populiariausias mitas - automobilis su automatine pavarų dėže naudoja daugiau degalų nei su mechanine. Tai yra tiesa senesniuose automobiliuose - netgi jų gamintojai varikliui su „automatu“ nurodo didesnes sąnaudas nei su mechanine dėže. Tačiau šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės yra gerokai tobulesnės ir degalų ekonomija netgi lenkia mechanines. Automatinės pavarų dėžės turi daugiau laipsnių (6, 7, 8 ar dar daugiau) nei mechaninės, o dažniau keičiant pavaras, galima išgauti didesnį variklio darbo efektyvumą. Bet kokiu atveju, pagrindinis veiksnys, lemiantis automobilio ekonomiją, yra žmogus.

Egzistuoja ir kiti mitai apie automatines pavarų dėžes, kaip kad dažnesnis stabdžių trinkelių keitimas ar itin ribotas kilometražas, tačiau jie neturi jokio pagrindo. Stabdžių trinkelių dėvėjimasis tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo įpročių ir važinėjimo teritorijos, o pavarų dėžės patikimumas priklauso nuo jos eksploatacijos ir priežiūros.

automobilio pavarų dėžės jungiklis su ženklais

Bepakopė (CVT) pavarų dėžė

Tai palyginti naujo tipo pavarų dėžė, veikianti naudojant skriemulių ir diržų sistemą. Skirtingai nuo tradicinių pavarų dėžių, kurios turi fiksuotą pavarų skaičių, šios pavarų dėžės gali sklandžiai reguliuoti pavarų santykį, kad jis atitiktų automobilio greitį ir išvystomą galią. Vienas iš pagrindinių šio tipo dėžių privalumų yra tas, kad jos užtikrina sklandžiausią vairavimo patirtį iš visų pavarų dėžių tipų. Automobilio pagreitis yra tolygus ir linijinis, be trūkčiojančio pavarų perjungimo, kuris gali būti būdingas mechaninėms ar automatinėms pavarų dėžėms. Tačiau jos turi ir trūkumų. Jų gamyba gali būti brangesnė nei mechaninių ar automatinių pavarų dėžių, todėl jos nėra tokios paplitusios. Be to, jas gali būti sunkiau ir brangiau remontuoti dėl sudėtingesnės bendros sistemos. Nepertraukiamai kintamoje pavarų dėžėje gali tekti keisti skriemulius ir diržus, taip pat reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį.

Daug degalų galima sutaupyti naudojant bepakopes pavarų dėžes, kurios ne veltui naudojamos hibridiniuose automobiliuose.

Bepakopę pavarų dėžę sudaro specialūs komponentai, užtikrinantys nuolatinį perdavimo santykio keitimą.

Dvigubos sankabos (DSG/DCT) pavarų dėžė

Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad šią transmisiją sudaro dvi sankabos - tai gali būti „sausosios“ sankabos (automobiliuose su silpnesniais varikliais) arba „šlapiosios“ (panardintos alyvoje) sankabos. Viena sankaba skiriama nelyginėms ir atbulinės eigos pavaroms, o kita - lyginėms pavaroms. Be to, kiekvienoje sankaboje įtaisyta po du sankabos velenus ir du pagrindinius velenus, todėl pavarai pakeisti neprireikia net sekundės. Minėta konfigūracija lemia geresnes automobilio eksploatacines savybes ir mažesnes vidutines degalų sąnaudas. Deja, ji ne itin patvari, o pajudėdamas iš vietos automobilis linkęs trūkčioti.

DSG (daugiaspaudžių pavarų dėžė): Tai mechaninė pavarų dėžė, tačiau ji yra automatizuota, todėl ji veikia greičiau ir sklandžiau nei tradicinė automatinė pavarų dėžė.

Dvigubos sankabos transmisija (angl. „Dual Clutch Transmission“ (DCT)): Tai pažangus transmisijos tipas, sujungiantis mechaninės pavarų dėžės efektyvumą su automatinės pavarų dėžės komfortu. Čia naudojamos dvi atskiros sankabos: viena nelyginio, o kita - lyginio skaičiaus pavaroms. Važiuojant viena sankaba įjungia esamą pavarą, o kita iš anksto pasirenka kitą pavarą. Iš anksto pasirinkus kitą pavarą, DCT transmisija gali atlikti sklandų perjungimą, nenutraukiant tiekiamos galios. Dėl šios priežasties automobilis gali greičiau įsibėgėti, vartoja mažiau degalų ir yra dinamiškesnis.

Šios transmisijos veikimo principą galima palyginti su dviračio pavarų perjungimu, tik automobilio pavarų dėžėje įtaisytos ne žvaigždutės, o kūgio formos skriemuliai. Skriemuliai sujungiami diržu arba grandine, o perjungiant pavaras ratai artėja arba tolsta vienas nuo kito. Paspaudus akceleratoriaus pedalą, variklio apsukų skaičius per minutę tampa pastovus, o automobilis greitėja, kol pedalas atleidžiamas. Sukimo momentas perduodamas nuolat, todėl automobilis netrūkčioja ir sklandžiai juda - šios savybės patiks nuosaikiam vairuotojui.

Pusiau automatinė pavarų dėžė

Kurdami šio tipo pavarų dėžę inžinieriai norėjo robotizuoti klasikinę mechaninę transmisiją, taigi tai reiškia, kad tokiame automobilyje „įprastos“ konstrukcijos sankabą tiesiog valdo elektronika. Vairuotojas taip pat gali perjunginėti pavaras, naudodamasis prie vairaračio sumontuotomis perjungimo mentelėmis arba „vairasvirte“. Automobilį su tokia transmisija vairuoti lengviau, tačiau ji turi rimtų trūkumų, nes keičiant pavaras automobilis trūkčioja ir dirba labai vangiai, o tai gali sukelti nepatogumų (ypač miesto gatvėse). Be to, jos remonto išlaidos paprastai yra didelės. Populiariausios pusiau automatinės transmisijos - „Selespeed“, „Sensodrive“ ir „Easytronic“. Ši transmisijos kategorija dar neseniai buvo labai populiari, nors pastaruoju metu ją keičia naujesni sprendimai.

Aplaidaus naudojimui atspariausia pusiau automatinė pavarų dėžė, tačiau jei turite tokį automobilį, nepamiršite keisti alyvos sankabos valdymo hidraulinėje sistemoje.

Hidromechaninė pavarų dėžė

Transmisiją su hidrotransformatoriumi sudaro hidrokinetinė sankabos sistema arba hidrokinetinė pavarų dėžė kartu su keliomis epiciklinėmis pavaromis. Tokia pavarų dėžė, be abejo, yra užpildyta alyva, kuri leidžia atskiriems jos elementams sklandžiai veikti. Kitos pavarų dėžės su hidrotransformatoriumi evoliucijos pakopos yra hidraulinė-elektrinė pavarų dėžė ir elektroniniu būdu valdoma pavarų dėžė. Šios konstrukcijos trūkumas yra palyginti mažas eksploatacinis efektyvumas, tiksliau tariant, dideli energijos nuostoliai, kurie pablogina našumą ir padidina degalų sąnaudas. Kita vertus, ši transmisija ypač patvari ir sklandžiai veikia, tad vairuotojui patogu ja naudotis.

Automatinės pavarų dėžės valdymas ir ženklai

Norint teisingai vairuoti automobilį su automatine pavarų dėže, būtina žinoti šalia pavarų perjungimo svirties (jungiklio) ir (arba) rankenėlės esančius ženklus. Juos sudaro keturios pagrindinės raidės - P, R, N ir D, tačiau taip pat galima rasti L, M, S, skaičius (1, 2, 3) arba kitus ženklus (pliusus ir minusus).

P (Parking - stovėjimas): Tai yra ratų blokavimo pavara, naudojama tik tada, kai automobilis stovi. Jos negalima įjungti, kai automobilis važiuoja ar net lėtai „rieda“. Reikia sustoti ir tik tada perjungus pavarų svirtį įjungti P režimą. Jos taip pat nereikėtų naudoti per dažnai, pavyzdžiui, kaskart sustojus prie šviesoforo.
R (Reverse - atbulinė eiga): Trumpai tariant, tai atbulinės eigos pavara.
N (Neutral - neutrali): Rankinėje pavarų dėžėje tai yra laisvosios eigos atitikmuo. N režimu automatinė pavarų dėžė neperduoda sukimo momento ratams, todėl važiuoti su šiuo pavarų santykiu neįmanoma. Tačiau ja negalima pakeisti P padėties, nes N padėtyje pavarų dėžė neužblokuoja ratų. Važiuoti šiuo režimu nerekomenduojama dėl prastesnio pavarų dėžės tepimo ir galimybės ją negrįžtamai sugadinti. Tačiau galite palikti transporto priemonę laisvoje padėtyje, tačiau nepamirškite įjungti rankinio stabdžio.
D (Drive - pavara): Tai priekinės pavaros režimas. Tiesiog įjunkite jį (stovint, nuspaudus stabdį) ir automobilis pradės „važiuoti“ bei pats perjungs pavaras, kai paspausite akceleratoriaus pedalą.
S (Sport - sportas): Perjungus pavarų svirtį į S padėtį, įjungiamas transmisijos sportinis režimas, t. y. režimas, skirtas geriausioms įmanomoms eksploatacinėms savybėms pasiekti. Įjungus S režimą, transmisija išlaiko žemesnes pavaras, o stipriau paspaudus akceleratoriaus pedalą greičiau perjungia pavaras.
W (Winter - žiema): Tai vadinamasis automatinės transmisijos žiemos režimas, rekomenduojamas važiuojant sniegu ar slidžia danga. Kad tokiomis sudėtingomis kelio sąlygomis automobilis neprarastų sukibimo su keliu, esant W nustatymui transmisija dažniausiai važiuoja antra pavara.
M (Manual - mechaninė): Tai nustatymas, leidžiantis pavaras perjungti rankiniu būdu. Tai galima padaryti keliais būdais - judinant svirtį arba spaudžiant už vairo esančias svirtis, arba abiem būdais. Naudojant mentes, pavarų dėžė dažnai pati pereina į rankinį režimą ir kai kuriais atvejais savaime grįžta į automatinį (D) režimą, nors kartais tai tenka „priversti“, grįžtant į D režimą.
L (Low - žemas): Įprastai šis nustatymas naudojamas norint išlaikyti aukštą variklio sūkių dažnį, kad padidėtų jo efektyvumas, pvz., važiuojant į kalną. Jis taip pat naudingas padedant stabdyti varikliu. Kai kuriuose automobiliuose L režimas užblokuoja tam tikrus pavarų perdavimo skaičius arba įjungia tam tikrus važiavimo režimus.
B (Brake - stabdžiai): Elektromobiliuose ir hibridiniuose automobiliuose ją galima rasti šalia krypties pasirinkimo svirties. Nustatymas B įjungia maksimalų rekuperacijos lygį, t. y.

Tekstas „Shift Lock“ rodo, kad automatinė pavarų dėžė yra užblokuota stovėjimo padėtyje (P), kad būtų išvengta atsitiktinio užvedimo ir automobilio sugadinimo, pvz., garaže.

Dažniausi automatinės pavarų dėžės gedimai ir jų požymiai

Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai: Tai vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų, kuris įspėja apie pavarų dėžės problemas. Tiesa, jei problemos vinis yra sumažėjęs tepalų lygis, apsunkinantis bėgių perjungimą, tuomet per daug nerimauti nereikėtų. Tokiu atveju papildykite tepalų bakelį ir ramiai važiuokite toliau. Visgi, jei tepalai nėra problema, situacija kiek rimtesnė.
Variklio apsukų svyravimai: Turbūt kiekvienas vairuotojas žino, jog važiuojant pastoviu greičiu, atitinkamai ir variklio apsukos turėtų būti tolygios. Todėl, pastebėjus, jog apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
Automobilis nejuda iš vietos: Užkuriate automobilį, parkavimo rėžimą perjungiate į važiavimo padėtį, atleidžiate stabdį, tačiau automobilis pajuda ne iškart? Tai gali signalizuoti apie pavarų dėžės gedimus.
Neįprasti garsai: Kaip dar vieną indikatorių, nurodantį pavarų dėžės gedimus, galime išskirti garsus, sklindančius iš pavarų dėžės. Tiesa, tiksliai pasakyti, koks garsas sklinda gana sunku, kadangi kiekvienos markės automobilis gali skleisti skirtingus garsus.
Degėsių kvapas: Dar viena problema, rodanti, jog turite pavarų dėžės problemų - iš automobilio sklindantis degėsių kvapas. Šis kvapas dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros. Padidėti temperatūra gali dėl nekokybiško arba pasenusio tepalo, tepalo trūkumo arba dėl automatinės pavarų dėžės aušinimo sistemos problemų.

Pavarų dėžės priežiūra ir mitai

Automatinė pavarų dėžė jau seniai nebėra prabanga automobilyje. Kalbant apie naujus automobilius, „automatika“ jau plačiai paplitusi net ir miesto modeliuose, o daugelyje populiarių segmentų ji netgi yra standartinė įranga. Automatinės pavarų dėžės taip pat įsitvirtino antrinėje rinkoje. Šio straipsnio rašymo metu beveik pusė visų naudotų, avarijų nepatyrusių automobilių turėjo šio tipo pavarų dėžę.

Šios tendencijos nereikia vertinti neigiamai. Naujesnės automatinės pavarų dėžės, kurios taip pat gaminamos jau kelerius metus, turi kur kas daugiau privalumų nei senesniuose automobiliuose sumontuotos pavarų dėžės. Pirmiausia jos neerzina vangiu pavarų perjungimu ir nedaro didelės įtakos degalų sąnaudoms - nebent kalbame apie vadinamąsias automatines pavarų dėžes, t. y. mechanines pavarų dėžes su pavarų perjungimo elektronika. Tačiau didesnes degalų sąnaudas kompensuoja gerokai didesnis automobilių su šiuolaikinėmis „automatinėmis“ pavarų dėžėmis našumas (šiuo požiūriu pirmauja dinamiškai perjungiamos dvigubos sankabos pavarų dėžės).

Tačiau turėdami tokią pavarų dėžę negalite susitelkti tik į savo naudą. Visų pirma jis turėtų prisiminti, kad nereikėtų išbandyti pavarų dėžės galimybių, kai ji neįkaitusi (variklis nėra pasiekęs reikiamos darbinės temperatūros). „Automatinei“ taip pat reikalinga reguliari techninė priežiūra (tepalų keitimas). Ji taip pat paprastai yra jautresnė nei mechaninė pavarų dėžė vairuotojo klaidoms, padarytoms valdant transmisiją.

Svarbus priežiūros dalykas - atsargiai važiuoti esant šaltam varikliui. Žiemą pavarų dėžės alyva būna sušalusi, tad didelės apkrovos jai - ne į naudą. Nereikėtų piktnaudžiauti staigiai perjunginėjant pavarų dėžės režimus iš D (drive - priekinės pavaros) į R (rear - atbulinės pavaros) ir atvirkščiai. Nerekomenduojama automobilio su automatine pavarų dėže tempti. Jeigu nėra kitos išeities, galima tą daryti, tačiau nedideliu greičiu ir trumpą atstumą. To priežastis - pavarų dėžės tepimo mechanizmas, nedirbant varikliui, neveikia. Stovėjimo stabdžio naudojimas taip pat prailgina pavarų dėžės eksploataciją. Jeigu automobilis sustabdomas, įjungiama P (parking - stovėjimo) padėtis, dar neatleidus stabdžio pedalo reikėtų įjungti stovėjimo stabdį. Tai ypač aktualus nuokalnėse, kadangi pavarų dėžė gaus mažesnę apkrovos, o automobilis stovės stabiliau.

Automobilių su „automatu“ vairuotojai dažnai klausia, ar tokį automobilį prireikus galima užvesti stumiant. Deja, bet kokie bandymai tai padaryti pažeis ar net visiškai sugadins pavarų dėžę.

Jūs niekada neturėtumėte pasirinkti „Neutralaus“ režimo, kai riedate nuo kalno. Kiekvieną kartą, kai norite pakeisti automatinės pavarų dėžės režimą iš važiavimo pirmyn į važiavimą atgal, įsitikinkite, kad visiškai sustojote. Dalis vairuotojų turi blogą įprotį iš pradžių sukelti apsukas ir tik tada perjungti pavarų dėžės svirtį į „Drive“ režimą. Kiekvieną kartą sustojus (pavyzdžiui, sankryžoje) visiškai nėra priežasties perjungti pavarų dėžę į „Neutralų“ režimą - tai nėra veiksminga nei ekonomiškumo, nei technikos tausojimo požiūriu. Jūs niekada neturėtumėte perjungti pavarų dėžės į „Parkavimo“ režimą, kol automobilis visiškai nesustojo. Kai kurie nauji automobiliai jums net neleis to padaryti judant.

Jeigu turite automobilį su automatine pavarų dėže, nepamirškite, kad vairuodami ar trumpai stabtelėdami neturėtumėte piktnaudžiauti neutraliu (N) režimu. Šis režimas gali labai apkrauti pavarų dėžę (ir dėl to gali anksčiau susidėvėti sankabos diskai), o tarp judančių elementų ilgainiui gali atsirasti tarpelių. Tokiu atveju variklis dirba mažomis apsukomis ir neužtikrina pakankamo transmisijos alyvos slėgio, o ji, savo ruožtu, negali tinkamai sutepti ir aušinti pavarų dėžės.

Šiek tiek senesniuose automobiliuose nerekomenduojama išjungti variklio, kai pavarų dėžė veikia vairavimo (D), atbulinės eigos (R) arba rankiniu režimu. Išjungus variklį, pavarų dėžėje staiga sumažėja slėgis, todėl darbiniai jos elementai nepakankamai sutepami. Kita vertus, jeigu įjungti stovėjimo režimą (P) pamiršite naujesniuose automobiliuose, už jus tai padarys elektronika. Galiausiai, važiuojant pirmyn negalima iš karto pasirinkti atbulinės eigos pavaros: pirmiausiai automobilį reikia sustabdyti, o tik tada galima pradėti judėti atgal.

Alyvos keitimas

Specialistai tvirtina, kad klasikinėje pavarų dėžėje (su hidrotransformatoriumi) alyvą reikia keisti kas 60 tūkst. kilometrų, nebent gamintojas rekomenduotų kitaip. Alyvos keitimo intervalai priklauso nuo transmisijos konstrukcijos ir alyvos rūšies. Tai reiškia, kad sintetinę alyvą galima naudoti ilgiau, o mineralinę reikėtų keisti dažniau. Kartu reikėtų pakeisti ir filtrą, nors tai padaryti kartais gali būti nelengva, nes senesniuose automobilių modeliuose jis paprastai montuojamas giliai pavarų dėžėje.

Kai kuriems automobiliams su dvigubos sankabos transmisija gamintojai alyvą rekomenduoja keisti kas 120 tūkst. kilometrų. Visgi siūlome sumažinti šį intervalą per pusę ir į priežiūros dirbtuves užsukti kas 60 tūkst. kilometrų.

Bepakopę pavarų dėžę ypač jautri alyvos kiekiui ir kokybei, todėl geriau ją keisti anksčiau negu po 60 tūkst.

Vilkimų priekabų įtaka

Jau minėjome, kad automatinė transmisija jautri perkaitimui, tad automobilių mechanikai ypatingą dėmesį skiria sunkių priekabų vilkimui. Jeigu ketinate vilkti priekabą, automobilio techninių duomenų plokštelėje pirmiausia patikrinkite didžiausią priekabos, kurią jūsų automobilis gali vilkti, svorį, nes kai kurių automobilių vilkimo galia gali būti tiesiog simbolinė. Be to, patikrinkite, ar jūsų automobilyje yra transmisijos alyvos aušintuvas, nes kai kuriuose modeliuose, ypač importuotuose ne iš Europos, šios detalės nėra. Tokiu atveju velkant priekabą pavarų dėžė gali greičiau perkaisti ir dėl to sugesti.

Vilkimų apribojimai

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jeigu pavarų dėžėje yra neutralus režimas, kurį žymi raidė N, sugedusį automobilį galima nuvilkti į artimiausias remonto dirbtuves ar stovėjimo vietą. Automobilių gamintojai dažnai leidžia tokią galimybę, tačiau įspėja neviršyti nurodyto didžiausio greičio ir atstumo. Daugumoje atvejų ribinis greitis lygus 50 km/h - tokius apribojimus lemia pirmiau minėtas perkaitimo pavojus.

"Pavarų perjungimo laidais" technologija

Aptariant automatines transmisijas, pravartu paminėti ir „pavarų perjungimo laidais“ technologiją, apie kurią daug nekalbama, tačiau ji vis labiau populiarėja. Tikėtina, kad po kurio laiko ši technologija gali tapti svarbiu elementu naujos kartos automobiliuose su autonominėmis sistemomis ar net visiškai autonominiuose automobiliuose, nes tokios transporto priemonės pačios pasirenka važiavimo kryptį ir greitį, o jums pakanka tik nurodyti kelionės tikslą.

Norimas režimas (D, N arba R) įjungiamas svirtele arba mygtuku, kurie įtaisyti vairo kolonėlėje arba šalia centrinio skydelio. Po to signalas belaidžiu būdu siunčiamas į pavarų dėžės imtuvą, kuris įjungia arba išjungia atitinkamą pavarą. Be kita ko, ši naujoviška technologija leidžia efektyviau suprojektuoti automobilio saloną ir sumaži

Automobilio pavarų dėžė: viskas, ką reikia žinoti

Pavarų dėžė yra automobilio ar kitos transporto priemonės mechanizmas, skirtas keisti važiavimo greitį, sukimo momentą ir judėjimo kryptį. Ji sudaryta iš krumplinių pavarų ir perjungimo įtaisų. Pavarų dėžės gali būti pakopinės, bepakopės ir mišriosios.

Didelio krovumo automobiliuose, autobusuose ir traktoriuose dažniausiai įrengiamos daugiavelenės ir daugiapakopės pavarų dėžės. Lengvuosiuose ir krovininiuose automobiliuose populiarios automatinės (persijungiančios savaime) ir hidromechaninės bepakopės (automatiškai perjungiamos) pavarų dėžės. Kombainuose, ekskavatoriuose ir kitose lėtaeigėse žemės ūkio mašinose naudojamos hidrostatinės bepakopės pavarų dėžės, kurios turi krumplinį hidraulinį variklį.

Mechaninė bepakopė pavarų dėžė dažniausiai sutinkama lengvuosiuose automobiliuose. Paprastai ji turi 6 pavaras (1 atbulinę), pirminį ir antrinį velenus bei priekinių pavarų sinchronizatorius. Sinchronizatoriai, jungiant pavarą, suvienodina reikiamo pavaros veleno ir ant jo besisukančių krumpliaračių sukimosi greičius. Reikiama pavara įjungiama stumdant slankiąsias krumplines movas.

Automatinė pavarų dėžė jau seniai nebėra prabanga. Naujuose automobiliuose ji plačiai paplitusi net ir miesto modeliuose, o daugelyje populiarių segmentų yra standartinė įranga. Ji taip pat populiari ir naudotų automobilių rinkoje.

Naujesnės automatinės pavarų dėžės turi daugiau privalumų nei senesniuose automobiliuose sumontuotos. Jos neerzina vangiu pavarų perjungimu ir nedaro didelės įtakos degalų sąnaudoms. Daug degalų galima sutaupyti naudojant bepakopes pavarų dėžes, kurios dažnai sutinkamos hibridiniuose automobiliuose. Dideles degalų sąnaudas kompensuoja didesnis automobilių su šiuolaikinėmis automatinėmis pavarų dėžėmis našumas, ypač dinamiškai perjungiamos dvigubos sankabos pavarų dėžės.

Automobilis su automatine pavarų dėže suteikia didesnį kasdienio vairavimo komfortą, nes nereikia spausti sankabos pedalo (jo paprasčiausiai nėra) ir naudoti pavarų perjungimo svirties. Tai tampa tikru išsigelbėjimu spūstyse.

Tačiau turint automatinę pavarų dėžę svarbu žinoti kelis dalykus. Nereikėtų bandyti išbandyti pavarų dėžės galimybių, kai ji neįkaitusi (variklis nėra pasiekęs reikiamos darbinės temperatūros). Automatinė pavarų dėžė reikalauja reguliarios techninės priežiūros, įskaitant tepalų keitimą. Ji taip pat yra jautresnė vairuotojo klaidoms, padarytoms valdant transmisiją.

Automatinės pavarų dėžės valdymo ženklai

Norint teisingai vairuoti automobilį su automatine pavarų dėže, būtina žinoti šalia pavarų perjungimo svirties (jungiklio) ir (arba) rankenėlės esančius ženklus. Pagrindinės raidės yra P, R, N ir D, tačiau taip pat galima rasti L, M, S, skaičius (1, 2, 3) arba kitus ženklus (pliusus ir minusus).

P (Parking): „stovėjimo“ pavara, skirta tik automobiliui stovint. Negalima įjungti, kai automobilis važiuoja ar net lėtai rieda. Reikia visiškai sustoti ir tik tada perjungti pavarų svirtį į P režimą.
R (Reverse): „atbulinės eigos“ pavara.
N (Neutral): „neutrali“ pavara. Šiuo režimu pavarų dėžė neperduoda sukimo momento ratams. Ja negalima pakeisti P padėties, nes N padėtyje pavarų dėžė neužblokuoja ratų. Važiuoti šiuo režimu nerekomenduojama dėl prastesnio pavarų dėžės tepimo ir galimybės ją negrįžtamai sugadinti. Tačiau galite palikti transporto priemonę laisvoje padėtyje, nepamiršdami įjungti rankinio stabdžio.
D (Drive): „priekinės pavaros“ režimas. Įjungus šį režimą (stovint, nuspaudus stabdį), automobilis pradeda judėti ir pats perjungia pavaras, kai paspaudžiamas akceleratoriaus pedalas.
S (Sport): „sportinis“ režimas. Transmisija išlaiko žemesnes pavaras, o stipriau paspaudus akceleratoriaus pedalą greičiau perjungia pavaras, siekiant geriausių eksploatacinių savybių.
W (Winter): „žiemos“ režimas. Rekomenduojamas važiuojant sniegu ar slidžia danga. Kad automobilis neprarastų sukibimo su keliu, esant W nustatymui transmisija dažniausiai važiuoja antra pavara.
M (Manual): „mechaninis“ režimas. Leidžia pavaras perjungti rankiniu būdu, naudojant svirtį arba prie vairo esančias menteles.
L (Low): „žema“ pavara. Naudojama norint išlaikyti aukštą variklio sūkių dažnį, pvz., važiuojant į kalną, arba padedant stabdyti varikliu.
B (Brake): „stabdžių“ režimas. Elektromobiliuose ir hibridiniuose automobiliuose įjungia maksimalų rekuperacijos lygį.

Tekstas „Shift Lock“ rodo, kad automatinė pavarų dėžė yra užblokuota stovėjimo padėtyje (P), kad būtų išvengta atsitiktinio užvedimo ir automobilio sugadinimo.

Simboliai ant automatinės pavarų dėžės svirties

Automatinės pavarų dėžės tipai

Automobilių pavarų dėžės yra sudėtingos inžinerinės sistemos, svarbios automobilio veikimui. Galima išskirti du pagrindinius tipus: mechanines ir automatines.

Klasikinė automatinė pavarų dėžė: Tradicinis automatinės pavarų dėžės tipas su planetinėmis pavaromis ir sankabomis. Ji perjungia pavaras pagal variklio apsukas ir greitį.
CVT (kintamo greičio pavarų dėžė): Ši sistema neturi tradicinių pavarų, bet naudoja diržus arba grandines, kad pastoviai keistų perdavimo santykį, palaikydama optimalias variklio apsukas bet kuriuo greičiu.
DSG (daugiaspudžių pavarų dėžė) / Dvigubos sankabos transmisija (DCT): Tai automatizuota mechaninė pavarų dėžė, veikianti greičiau ir sklandžiau nei tradicinė automatinė. Naudojamos dvi atskiros sankabos: viena nelyginėms ir atbulinei eigai, kita - lyginėms pavaroms. Tai užtikrina greitesnį įsibėgėjimą, mažesnes degalų sąnaudas ir didesnį dinamiškumą.
Hidromechaninė pavarų dėžė: Transmisiją su hidrotransformatoriumi sudaro hidrokinetinė sankabos sistema arba pavarų dėžė kartu su keliomis epiciklinėmis pavaromis. Ji užpildyta alyva, užtikrinančia sklandų elementų veikimą. Šios transmisijos trūkumas yra palyginti mažas eksploatacinis efektyvumas ir dideli energijos nuostoliai.
Pusiau automatinė pavarų dėžė: Robotizuota klasikinė mechaninė transmisija, kurios sankabą valdo elektronika. Vairuotojas gali perjungti pavaras rankiniu būdu. Šios pavarų dėžės turi trūkumų: keičiant pavaras automobilis gali trūkčioti ir dirbti vangiai, o remonto išlaidos paprastai būna didelės.

Kaip veikia automatinės transmisijos?

Automatinės pavarų dėžės priežiūra ir mitai

Automatinė pavarų dėžė suteikia vairuotojui didelį patogumą ir paprastumą, nes ji pati tvarko pavarų perjungimą. Tinkamai prižiūrint, ji gali tarnauti ilgą laiką.

Mitas: Automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis genda dažniau nei su mechaninėmis.
Realybė: Gedimai dažniausiai atsiranda dėl nepakankamos priežiūros ir uždelstų remonto darbų.

Mitas: Automobilis su automatine pavarų dėže naudoja daugiau degalų nei su mechanine.
Realybė: Tai tiesa senesniuose automobiliuose. Šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės, turinčios daugiau laipsnių, gali būti net ekonomiškesnės už mechanines.

Mitas: Dažnesnis stabdžių trinkelių keitimas arba itin ribotas kilometražas.
Realybė: Šie mitai neturi pagrindo. Stabdžių trinkelių dėvėjimasis priklauso nuo vairuotojo įpročių, o pavarų dėžės patikimumas - nuo jos eksploatacijos ir priežiūros.

Svarbūs priežiūros aspektai:

Vairuoti atsargiai esant šaltam varikliui. Žiemą pavarų dėžės alyva būna sušalusi, todėl didelės apkrovos jai kenkia.
Nereikėtų piktnaudžiauti staigiai perjunginėjant pavarų dėžės režimus iš D į R ir atvirkščiai.
Nerekomenduojama automobilio su automatine pavarų dėže tempti. Jei nėra kitos išeities, tai galima daryti tik nedideliu greičiu ir trumpą atstumą, nes varikliui nedirbant tepimo mechanizmas neveikia.
Stovėjimo stabdžio naudojimas prailgina pavarų dėžės eksploataciją. Įjungus P padėtį, neatleidus stabdžio pedalo, reikėtų įjungti stovėjimo stabdį, ypač nuokalnėse.
Reguliariai tikrinkite ir keiskite pavarų dėžės alyvą bei filtrą.

Dažniausi automatinės pavarų dėžės gedimai ir jų požymiai

Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai: Gali signalizuoti apie problemas, tačiau kartais pakanka papildyti tepalų lygį.
Variklio apsukų svyravimai: Jei pastebėjote, kad apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn - vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
Automobilis nejuda iš vietos atleidus stabdį: Tai gali signalizuoti apie pavarų dėžės gedimus.
Garsai, sklindantys iš pavarų dėžės: Įvairūs neįprasti garsai gali rodyti problemas.
Degėsių kvapas: Dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros, kurią gali sukelti nekokybiškas ar pasenęs tepalas, tepalo trūkumas arba aušinimo sistemos problemos.

Automobilio pavarų dėžė yra atsakinga už galios perdavimą iš variklio į ratus. Kiekvienas pavarų dėžės tipas turi savų privalumų ir trūkumų, todėl pasirinkimas priklauso nuo vairuotojo pageidavimų ir vairavimo stiliaus. Nepriklausomai nuo tipo, būtina reguliari techninė priežiūra.

tags: #automobilio #pavaru #deze