Automobilių keliamas triukšmas yra viena didžiausių aplinkos taršos problemų didmiesčiuose, turinti rimtą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Šiame straipsnyje nagrinėsime triukšmo matavimo metodus, jo poveikį žmogui, triukšmingiausias miesto vietas ir galimus sprendimus.
Kaip matuojamas žalingas triukšmas?
Triukšmas matuojamas decibelais (dB), taip pat nurodomas A svertiniais decibelais (dBA). Nustatyti dBA lygį naudojamas garso energijos sumavimo per girdimų dažnių spektrą metodas ir naudojamas įvertinti žmogaus ausies reakciją į garsą. Yra du svarbūs triukšmo rodikliai: Lden: dienos, vakaro ir nakties triukšmo lygio indikatorius. Ln: nakties triukšmo lygio indikatorius, rodantis vidutinį lygį nuo 22:00 iki 07:00 val., kuris atitinka 9 val., rekomenduojamą suaugusiųjų miego trukmę.
Natūralios aplinkos (paukščiai, medžiai, vėjas) Lden vertė neviršija 40 dBA, Ln - 30 dBA. Rami aplinka namuose, patalpa uždarais langais - 40 dBA. Minimalus garso lygis, kurį jaučia žmogus, yra 3 dBA. Nuo 5 iki 10 dBA žmogus gali aiškiai atpažinti skirtingą akustinę aplinką.
Decibelas yra labai įdomus matavimo vienetas. Juo galima išmatuoti bet ką. Decibelas yra santykinis vienetas. Jis parodo santykį, kiek vienas dydis yra didesnis už kitą. Paprastai decibelais matuojami įvairūs signalai: garso stiprumas, radio signalo stiprumas, šviesos srauto stiprumas ir pan. Decibelas nėra savarankiškas matavimo vienetas. Jis tik nurodo santykį.
Garso stiprumui matuoti naudojami slėgio matavimo vienetai (tarkime, paskaliai). Kai gautas garso stiprumo slėgio paskalių kiekis palyginamas su tam tikra pradine reikšme, apskaičiuojama KIEK KARTŲ gautas garsas stipresnis už sutartą reikšmę ir tie kartai paverčiami į decibelus.
Triukšmo poveikis žmogui ir sveikatai
Remiantis PSO rekomendacijomis, vidutinis kelių eismo triukšmo lygis mieste neturėtų viršyti 53 dBA, o naktimis turėtų būti dar mažesnis ir neviršyti 45 dB. Nustatyta, kad viršijus šį lygį nakties metu, triukšmas pradeda iš esmės trikdyti normalų žmogaus miegą.
Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejaučia. Tačiau neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai, be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresinę būklę. Tai dažniausiai atsitinka dirbant triukšmingoje aplinkoje. Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Pirmiausiai jis pakenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialisto Raimondo Vaidgino, paprastai klausos nusilpimas išryškėja po 10 - 20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Tai dažniausiai nutinka dirbant triukšmingoje aplinkoje. Ar greitai išsivystys klausos neuropatija priklauso nuo daugelio dalykų. Svarbu, koks triukšmo pobūdis. Nuolatinis mašinų ar staklių ūžimas kenkia mažiau nei impulsinis štampavimo ar panašus triukšmas. Ausis nespėja prisitaikyti prie impulsinio triukšmo, veikiančio tik keletą sekundžių, ir klausa pažeidžiama labiau.
Klausos sutrikimai greičiau atsiranda, kai kartu su triukšmu veikia vibracija ar kiti kenksmingi profesiniai veiksniai. Pavyzdžiui, traktorininkų klausa dėl šios priežasties ypač stipriai pažeidžiama. Klausos neuropatija yra ryškesnė, kai žmogų veikia didelis triukšmas ne vien darbo metu, bet ir po darbo gatvėje ar kitose viešose vietose, taip pat ir namuose. Klausos nervo pažeidimo rizika didesnė, jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį ar didesnį cholesterolio kiekį kraujuje, jei perdozuoja kai kuriuos vaistus.
Klausa blogėja vyresniame amžiuje ir be triukšmo poveikio. Kiekvieno vyresnio kaip 50 metų žmogaus klausa aukštiems garso dažniams sumažėja po 2 decibelus kasmet.
Veikdamas ilgą laiką triukšmas sutrikdo daugelio organų darbą. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema - atsiranda nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kiti nerviniai ir psichiniai sutrikimai. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Didelis triukšmas sukelia agresiją. Triukšmas labai erzina, trikdo darbingumą, ypač kūrybinę veiklą, protinį darbą. Padažnėja širdies susitraukimai, ligonis jaučia širdies plakimą ar skausmą. Padidėja kraujospūdis. Pablogėja galūnių kraujotaka. Blogėja virškinimas, gali atsirasti gastritas ar opinė liga. Dažniau sergama kepenų ligomis.
Yra paskaičiavimų, kad nuolat esant 40-50 dBA triukšmui, žmogui atsiranda psichinės reakcijos, nuolatinis 60-80 dBA garsas sukelia vegetacinės nervų sistemos pakitimų, nuo 90-110 dBA garso žmogus gali apkursti, daugiau nei 120 dBA pažeidžia klausos organą.
„Triukšmas dirgina centrinę nervų sistemą ir dėl nuolatinio jo poveikio ji išskiria padidintus streso hormonų kiekius“, - sako Barselonoje įsikūrusio Pasaulinio sveikatos instituto mokslininkas David Rojas. - „Nuolatinis triukšmas didina hipertenzijos riziką, kuri yra pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų - infarkto ir insulto priežastis.”
Nepaisant to, kad triukšmo tarša yra antra pagal svarbą problema miestuose, vyrauja tendencija nekreipti dėmesio į jį, nes žmonių smegenys tiesiog pripranta ir triukšmo nebepastebi. Tačiau tai nereiškia, kad triukšmas mūsų daugiau nebeveikia - net ir sąmoningai nesuvokiamas triukšmas toliau sistemingai dirgina nervinę sistemą su visais iš to sekančiais padariniais.
„Dėl nuolatinio triukšmo ir oro taršos miestuose mes prarandame ne tik gyvenimo kokybę, bet ir gyvenimo metus“, - priduria mokslininkas, pabrėždamas, kad efektyviausias būdas mažinti transporto keliamą triukšmą - patiems daugiau judėti pėsčiomis ar kitomis bemotorėmis transporto priemonėmis.
PSO duomenimis, Europos miestuose kasdien nuo per didelio triukšmo kenčia 60 mln. gyventojų. Kas penktas nuo miestų triukšmo kenčiantis gyventojas patiria jo sukeltų miego sutrikimų - dažnai pabunda naktimis. Tuo tarpu suprastėjusi miego kokybė yra dar viena svarbi chroninių širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. PSO yra paskaičiavusi, kad Europos miestuose sumažinus triukšmą iki organizacijos rekomenduojamo lygio, kasmet būtų galima išvengti 3600 su širdies ligomis susijusių mirčių.
Triukšmingiausios Vilniaus gatvės ir triukšmo kartografavimas
Atlikti daugkartiniai natūriniai triukšmo matavimai judriausiose Vilniaus gatvėse, šalia kurių gyvena ir dirba vilniečiai, parodė, kad PSO rekomenduojamos triukšmo normos viršijamos 20 dBA ir daugiau. Labiausiai sistemingą triukšmą kelia pasenę viešojo transporto autobusai, kurių triukšmo lygis net ir stovint stotelėse gali siekti 80 dBA ir daugiau.
Į padidinto (viršnorminio) kelių ir gatvių triukšmo zoną Vilniuje patenka 66 ugdymo įstaigos, 106 darželiai ir 21 sveikatos priežiūros įstaiga. Viršnorminis triukšmas šiuo atveju viršija 65 dBA.
2022 m. teisės aktų nustatyta tvarka, „Vilniaus planas“ atliko Vilniaus aglomeracijos strateginį triukšmo kartografavimą, kurio metu buvo nustatytas triukšmo poveikis pastatams ir juose gyvenantiems asmenims. Bendras skaičius žmonių, gyvenančių Vilniaus aglomeracijoje, tokiuose būstuose, kuriuos nuolat veikia 55-60 dBA triukšmas - 120 tūkst., 60-65 dBA triukšmas - 70 tūkst., 65-70 dBA triukšmas - 24 tūkst., 70-75 dB triukšmas - 5,5 tūkst., o dar višijantis net 75 dB - 220. Bendras gyventojų skaičius, kurie nuolat veikiami itin aukšto kelių viršnorminio triukšmo - 29,7 tūkst. Viršnorminis triukšmas šiuo atveju žymi viršutinę leistiną triukšmo ribą ir net 12 dBA viršija PSO rekomendacijas miestams.
Remiantis „Vilniaus plano“ statistiniais duomenimis, nustatyta, kad didelį dirginimo poveikį nuolat patiria 34,6 tūkst. Vilniaus gyventojų, aukštą nuolatinį miego trikdymą patiria 7,3 tūkst. vilniečių.
Matuojant triukšmo perviršį Vilniaus gatvėse išskiriamos trys grupės, kuriose gatvės grupuojamos pagal aukščiausio, vidutinio ir žemesnio lygio taršą. Skirtingose tos pačios gatvės vietose gyventojai patiria skirtingo lygio triukšmo taršą, todėl dalis gatvių kartojasi. Vertinant ne pagal garso lygį, o pagal bendrai paveiktą auditoriją, dominuoja miegamųjų rajonų - Lazdynų, Žirmūnų ir Karoliniškių - gatvės, kuriose gyvena daugiausiai vilniečių. Vertinant pagal didžiausią triukšmo lygį, išsiskiria Laisvės pr., Kalvarijų ir Pylimo g., Savanorių pr.
Aukščiausio lygio triukšmo tarša
Remiantis „Vilniaus plano“ strateginiais triukšmo modeliavimais ir pagal juos parengtais triukšmo žemėlapiais, išskiriamos šios „pavojingiausios“ miesto gatvės, kuriose triukšmo lygis nuo autotransporto viršija daugiau nei 10 dBA (Ldvn ≥10 dBA): Laisvės pr., Kalvarijų g., Pylimo g., Savanorių pr., M. Daukšos g., Švitrigailos g., Sodų g., Apkasų g.. Šopeno g. ir Aušros vartų gatvė. Laimei, kad šiose triukšmingiausiose gatvėse gyvena palyginti mažas bendras gyventojų skaičius - kasdien aukščiausio lygio transporto keliamą taršą šiose gatvėse išgyvena ne daugiau nei po 1000 gyventojų (kiekvienoje gatvėje).
Vidutinio lygio triukšmo tarša
Kur kas didesnis Vilniaus gyventojų skaičius kasdien patiria nuo nuo 5 iki 10 dBA (Ldvn < 10 dBA) triukšmo perviršį. Šiose gatvėse kasdien triukšme gyvena nuo 3,5 iki 1 tūkst. gyventojų (kiekvienoje gatvėje): Žirmūnų g., Antakalnio g., Sausio 13-osios g., Architektų g., Laisvės pr., S. Nėries g., Kalvarijų g., Apkasų g., Geležinio vilko g., Žemaitės g.
Žemesnio lygio triukšmo tarša
Švelniausią garso taršą (viršijančią leistinas normas iki 5 dBA) išgyvena didžiausia vilniečių grupė, skaičiuojama dešimtimis tūkstančių gyventojų. Daugiausiai vilniečių ją patiria šiose gatvėse: Architektų g., Žirmūnų g., L. Asanavičiūtės, Justiniškių g., Taikos g., Kalvarijų g., Tuskulėnų g., Savanorių pr., A. P. Kavoliuko g., Ukmergės g.
Didžiausias teršėjas - pasenęs viešasis transportas
Aukšto intensyvumo gatvėse, tokiose, kaip Geležinio vilko ir Ukmergės g., automobiliai, autobusai ir sunkvežimiai kelia panašaus triukšmo lygį, nes judant 50 km/h ir didesniu greičiu, pagrindiniu triukšmo šaltiniu tampa padangų trintis į asfaltą. Tuo tarpu važiuojant mažesniu greičiu miesto gatvėmis, didžiąją dalį triukšmo sukelia variklio darbas. Sunkiasvorės transporto priemonės, ypač didieji autobusai, mieste retai viršija 50 km/h. Ypač pasenę dyzeliniai varikliai, kurie vis dar dominuoja viešajame transporte, didžiausią triukšmą sukelia perjungiant žemiausias pavaras, tad jie miestų gatvėse yra pats didžiausias nuolatinio, sistemingo triukšmo šaltinis.
Siekiant mažinti triukšmą mieste, VIlniaus miesto savivaldybė planuoja iki 2028 m. Viešojo transporto techninės būklės gerinimo ir transporto parko atnaujinimo veiksmus, tarp kurių ir mažai triukšmingo elektrinio transporto įsigijimas.
Ateitis priklauso tyliam transportui
Europos miestų plėtros politika numato, kad siekiant vystytis tvariai, būtina išnaudoti ir gerinti jau esamą miestų infrastruktūrą. Lengviausia tai pasiekti didinant gyventojų tankumą ir diegiant tokius tvarumo sprendimus, kaip žaliųjų zonų plėtra bei gatvių pritaikymas netaršiam transportui. Transportas su vidaus degimo varikliais yra viena didžiausių tokios darnios plėtros trukdžių, nes teršia ne tik orą, bet ir yra pagrindinis triukšmo šaltinis. Miestų planuotojai ir eismo inžinieriai dažnai siekia autobusų stoteles įrengti kuo arčiau keleivių ir jų gyvenamųjų zonų. Tylūs elektriniai autobusai yra pagrindinis sprendimo būdas, kuris suteiks savivaldybėms daugiau lankstumo tai daryti.
„Būdami elektrinių autobusų gamintoju gerai suprantame triukšmo problemą miestuose. Tik išbandęs elektra varomą transporto priemonę gali suprasti, kokius fundamentalius pokyčius šis transportas atneš į mūsų miestus. Elektrinis transportas gyvenamuose rajonuose, kur aktyviai važiuoja viešasis transportas, leidžia kelis kartus sumažinti triukšmo lygį. Laimi ne tik gyventojai, bet ir savivaldybės, kurioms atrišamos rankos steigti viešojo transporto stoteles arčiau gyvenamųjų namų, nes elektrinis transportas tiek greitėdamas, tiek lėtėdamas neskleidžia jokio triukšmo. Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, elektrinių autobusų įvedimas tankiai gyvenamose miestų zonose, taip pat senamiesčiuose, iš esmės gali pakeisti miestiečių gyvenimo kokybę“, - sako ALTAS AUTO vadovas Edvardas Radzevičius.
„Pagrindinis elektrinio autobuso privalumas yra triukšmo ir vibracijų nebuvimas. Tai daro didelę teigiamą įtaką tiek vairuotojui, tiek keleiviams. Vairuojant elektrinį autobusą pagrindinis skirtumas nuo vidaus degimo varikliu varomų autobusų yra tai, jog elektriniame transporte nėra pavarų. Dėl to nėra dyzeliniam transportui būdingo trūkčiojimo keičiant pavaras. Toks tolygus važiavimas tiek greitėjant, tiek lėtėjant sukuria visai kitą kelionės komforto lygį keleiviams, o aplinkiniai nepatiria jokio triukšmo, susijusio su variklio darbu“, - teigia įmonės Vilniaus filiavo vadovas K. Kairaitis.
Elektrinio autobuso privalumai prieš dyzelį. ALTAS AUTO atvejo analizė. Pristato ELINTA MOTORS
Naujos kartos garsiniai signalai pėstiesiems
Garsinių signalų įrenginiai yra įmontuoti virš, po, prie pėsčiųjų šviesoforų arba jų viduje. Jie skleidžia signalą - pypsėjimą, kai yra įjungiamas žalias signalas pėstiesiems. Tai papildoma saugumo priemonė žmonėms su regos negalia, kuri leidžia saugiai ir patogiai pereiti per judrią gatvę esant žaliam šviesoforo signalui - kitoje gatvės pusėje silpnaregis girdi skleidžiamą pypsėjimo garsą ir eina link jo. Šis garsas leidžia teisingai nustatyti ėjimo kryptį ir palengvina orientavimąsi važiuojamojoje dalyje.
Garsinių signalų istorija Vilniuje prasidėjo prieš 30 metų. Pirmieji įrenginiai buvo neišmanūs ir su ribotomis reguliavimo galimybėmis, taip pat, jų veikimas neretai būdavo arba per tylus silpnaregiams arba per garsus šalia esančių namų gyventojams. Žinoma, laikui bėgant reguliavimo įranga tobulėjo ir kartu patobulėjo silpnaregiams skirta įranga. Šiuo metu Vilniaus mieste diegiami naujos kartos garsiniai signalai, turintys galimybę skleisti skirtingo garso lygio signalą priklausomai nuo aplinkos triukšmo. Tokių signalų garso lygis ir rėžiai nustatomi programiškai atsižvelgiant į sankryžos dydį, perėjų ilgį ir triukšmo lygį sankryžoje. Jie automatiškai pasigarsina ir pasitildo, kai kinta triukšmo lygis sankryžoje. Taip pat programiškai reguliuojama ir reakcija į staigiai padidėjusį ar sumažėjusį aplinkos triukšmą. Svarbu pažymėti, jog nauji garsiniai signalai diegiami įgyvendinant naujų sankryžų įrengimą ar esamų rekonstrukciją, todėl vis dar nemaža dalis garsinių signalų mieste yra seno tipo.
Bendradarbiaujant su LASS (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga) atstovais ir su garsinių signalų bei pėsčiųjų mygtukų gamintoju, taip pat, remiantis gerąja užsienio praktika, buvo nutarta naujose ar rekonstruojamose sankryžose naudoti naują garsinių signalų valdymo principą, pagal kurį garsinis signalas sankryžose įjungiamas tik pagal poreikį.
Rekonstruojant sankryžas, įrengiami naujo tipo pėsčiųjų mygtukai, kurie apart prisilietimo jutiklio dar turi ir papildomą apačioje esantį mechaninį mygtuką, skirtą silpnaregiams. Papildomas mechaninis mygtukas yra rodyklės, nurodančios ėjimo kryptį, formos. Vizualiai naujieji mygtukai niekuo nesiskiria nuo senųjų - geltonos spalvos su rankos ar pėsčiojo simboliu ir su mirksinčiu užrašu „Laukite“ mygtukų, tačiau būtent papildomas mechaninis mygtukas, kuris esą apačioje, duoda komandą sankryžos valdikliui ir garsiniam signalui, jog atsirado poreikis įjungti garsinį signalą. Šis naujas funkcionalumas po rekonstrukcijos jau įgyvendintas Algirdo g., Dariaus ir Girėno -Šaltkalvių - Kapsų g., Dariaus ir Girėno - Brolių g., Dariaus ir Girėno - Pelesos g. sankryžose bei Laisvės pr. -Narbuto g. sankryžos dalyje.
Naujo tipo pėsčiųjų mygtukai gali skleisti orientacinį - palydėjimo toną (ang. Pilot tone, PiT), kai šviesoforas dega raudonu signalu. Šis tonas yra kitokio tipo ir dažnio vien tam, kad nesuklaidintų silpnaregių ir pastarieji neįžengtų į važiuojamąją dalį. Skleidžiamas tonas skirtas silpnaregio palydėjimui iki mygtuko, t. y. silpnaregis, naudodamasis vedimo ir įspėjamaisiais paviršiais, ir artėdamas prie sankryžos ar reguliuojamos perėjos, išgirsta iš mygtuko skleidžiamą toną ir paspaudžia apačioje esantį mechaninį mygtuką su krypties rodykle. Jei paspaudimo metu jau yra įsijungęs žalias signalas pėstiesiems, tuomet garsinis signalas skirtas silpnaregio praėjimui per perėją įsijungs iš karto ir veiks iki žalio signalo pabaigos. Jei paspaudimo metu žalias signalas dar nėra įsijungęs - reikia sulaukti kol įsijungs žalias signalas ir kartu pradės veikti garsinis signalas silpnaregiams.
Didelė dalis miesto sankryžų yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje ir nuolat veikiantys garsiniai signalai trikdo gyventojų poilsį, ypatingai, nakties metu. Tokiu atveju, būtų reikalinga sumažinti skleidžiamą garso lygį, tačiau toks veiksmas sukeltų nepatogumus silpnaregiams. Nauji garsiniai signalai šiandien padeda ne tik atliepti visų poreikį gyventi ramiai, bet ir suteikia didesnį saugumą ir patogumą silpnaregiams, nes garsiniai signalai suveikdami tik nuo paspaudimo, jau nuo įsijungimo pradžios veikia didesniu garsumu nei bendras sankryžos triukšmo lygis. Be viso to, nauji garsiniai signalai turi ypatybę automatiškai pasigarsinti atsiradus dar didesniam triukšmo lygiui, pavyzdžiui, kai pravažiuoja triukšmingas sunkvežimis, traktorius ar miesto tvarkymo įranga. Kitaip tariant, toks garsinių signalų veikimo principas padeda silpnaregiams dar sklandžiau orientuotis sankryžoje ir saugiau pereiti gatvę.
tags: #automobilio #signalo #triuksmo #lygis