Automobilio akumuliatorius - tai kiekvieno automobilio širdis, reikalinga varikliui paleisti ir visų elektros imtuvų funkcionavimui užtikrinti. Su kokiomis problemomis gali susidurti vairuotojai dėl šio įtaiso? Nors visada buvo sakoma, kad variklis yra automobilio širdis, moderniuose automobiliuose šį titulą perima akumuliatorius. Su besiplečiančiomis elektros sistemomis kartu didėja ir problemų įvairovė. Viena labiausiai erzinančių yra išsikrovęs akumuliatorius. Vairuotojai, pastebėję išsikrovusį akumuliatorių ryte, dažnai papuola į nepatogią situaciją, todėl šią problemą reikia spręsti kuo greičiau.
Pagal REGITRA ir VGTU Transporto inžinerijos fakulteto atliktas analizes, vidutiniškai 31% Lietuvoje registruotų automobilių susiduria su elektros sistemos problemomis per pirmus 5 eksploatacijos metus. Pagal Lietuvos Techninės apžiūros centro duomenis, apie 27% automobilių nesėkmingai praeina techninę apžiūrą pirmą kartą dėl problemų, susijusių su elektros sistemomis.
Šiuolaikinių automobilių akumuliatorių tipai
Dažniausias akumuliatorių tipas - švino akumuliatoriai, kurie yra gana nebrangūs, tačiau jų kokybė nėra labai aukšta. Didesnės talpos yra geliniai akumuliatoriai, jie yra labai atsparūs išsikrovimui. Hibridiniuose ir intensyviai eksploatuojamuose automobiliuose naudojami AGM akumuliatoriai, kuriuos sudaro elektrolito prisotintas stiklo pluoštas.
Kokių problemų gali kelti akumuliatorius?
Pirmųjų akumuliatoriaus susidėvėjimo požymių nepaisymas labai pagreitina jo galutinį susidėvėjimą. Jo problemoms įtakos gali turėti keli veiksniai, į kuriuos reikia atkreipti ypatingą dėmesį.
1. Važiavimas trumpais nuotoliais šaltomis dienomis
Esant žemai temperatūrai akumuliatoriaus našumas mažėja, nes daugiau energijos jis atiduoda varikliui paleisti. Daugumos automobilių įrangoje yra signalizacija, imobilizatorius, sėdynių šildymo funkcija, salono ventiliatorius, galinio stiklo ir veidrodžių šildymo sistemos, be kurių šaltuoju metų laiku vis sunkiau apsieiti. Prie viso to pridėjus tokius elementus, kaip apšvietimo sistemą ir radijo imtuvą, pasirodo, kad žiemą elektros įrenginių, kurie vartoja srovę iš automobilio elektros instaliacijos, skaičius yra iš tikrųjų didelis.
Todėl, kuo daugiau srovės imtuvų įjungta, tuo mažiau srovės lieka akumuliatoriui įkrauti, o kraštutiniais atvejais suvartojamos srovės kiekis gali viršyti generatoriaus našumą. Toks nepalankių veiksnių derinys labai pavojingas akumuliatoriui, nes tokiomis sąlygomis jis laikui bėgant silpnėja. Esant žemai temperatūrai, taip pat krinta elektrolito temperatūra, didėja jo tankis, iš tirpalo iškrinta švino kristalai, kurie vėliau nusėda ant plokštelių. Tai sukelia sulfataciją.
Žema temperatūra yra nepalanki tik iki galo neįkrautiems akumuliatoriams. Visiškai įkrautas akumuliatorius, kurio talpa, esant +25 °C, yra 100 proc., esant 0 °C temperatūrai, turės tik 80 proc. talpos, esant -10 °C, jo talpa bus 70 proc., o, esant -25 °C, - tik 60 proc. Iš dalies išsikrovusio akumuliatoriaus talpa, esant žemai temperatūrai, bus mažesnė. Paleidimo srovė, krintant temperatūra, taip pat krinta. Esant -18 °C temperatūrai, akumuliatoriaus paleidimo srovės vertė sudaro vos 50 proc. vertės, gaunamos esant +20 °C temperatūrai.
Labai aukšta temperatūra taip pat gali daryti neigiamą poveikį. +30 °C viršijanti temperatūra beveik dvigubai padidina reikiamo įkrovimo dažnį, palyginti su temperatūra, artima +20 °C. Todėl verta įsiminti pagrindines vertes, kurias peržengus akumuliatorių reikia papildomai įkrauti. Įtampa tarp akumuliatoriaus gnybtų nesant apkrovos turi siekti apie 12,5 V, o elektrolito tankis - apie 1,28 kg/l.
Kad nenaudojamas akumuliatorius neprarastų savo savybių, jį reikia reguliariai įkrauti.
2. Netinkamas akumuliatoriaus parinkimas
Dažnai pasitaiko, kad automobilyje yra akumuliatorius, kurio talpa didesnė arba, dar blogiau, - mažesnė, nei rekomenduoja automobilio gamintojas. Tai klaida, nes didesnio akumuliatoriaus generatorius nesugebės įkrauti (generatorius gali greičiau susidėvėti). Per mažos talpos akumuliatorius labai intensyviai eksploatuojamas paleidžiant variklį ir kai yra įkraunamas. Didesnį akumuliatorių blogai veikia visiškas iškrovimas.
Verta gerai apsvarstyti, koks akumuliatorius tinkamiausias jūsų automobiliui, atsižvelgiant į jo įrangą, nuvažiuojamus atstumus ir vietą automobilyje akumuliatoriui montuoti. Kiekvienas automobilis turi tam tikrus akumuliatoriaus reikalavimus, tačiau vartotojui lieka tam tikra pasirinkimo laisvė tiek talpos, tiek paleidimo srovės atžvilgiu.
3. Neprižiūrima elektros instaliacija
Esminis parametras, turintis įtakos akumuliatoriaus įkrovimui, yra įkrovimo srovė. Akumuliatoriaus eksploatavimas esant labai žemam įkrovimo lygiui yra pagrindinė jo gedimo priežastis. Kai elektros sistema veikia blogai ir yra daug srovės imtuvų (nors krovimo įtampa važiuojant atitinka normą), akumuliatorius yra iškraunamas, o įkrovimo srovės galia yra nepakankama. Verta pasirūpinti visų elektros jungčių švara ir gerais kontaktais, ypač akumuliatoriaus polių jungtimis su gnybtais.
Jų nuvalymas ir sutepimas specialiu vario tepalu arba techniniu vazelinu pagerina srovės tekėjimą ir palengvina variklio paleidimą. Gnybtai turi būti kruopščiai ir stipriai priveržti. Apnašas nuo akumuliatoriaus polių galima nuvalyti, pvz., švitriniu popieriumi, tačiau tai daryti reikia labai atsargiai. Geltonos apnašos, kurių gali atsirasti prie gnybtų, - tai elektrolitas, prasisunkęs iš akumuliatoriaus, ir siera, kuri dėl savo izoliacinių savybių gali apsunkinti tinkamą akumuliatoriaus veikimą. Akumuliatorius dažniausiai iškraunamas dėl netinkamai veikiančios elektros instaliacijos ir prie jos prijungtų prietaisų, taip pat dėl blogai veikiančių relių arba prastos kokybės signalizacijos.
Be to, verta paminėti, kad svarbi ir tvarkinga pakaba. Sugedęs amortizatorius gali sugadinti akumuliatorių per vieną sezoną. Pažeista pakaba kartu su blogai pritvirtintu akumuliatoriumi tarp jo plokštelių gali sukelti trumpąjį jungimą, o pasekmės gali būti labai liūdnos - pažeistas borto kompiuteris, kurio taisymas labai brangus. Taip pat reikia patikrinti juostinio diržo įtempimą ir uždegimo žvakių elektrodų užterštumo lygį.
Dažniausios akumuliatoriaus išsikrovimo priežastys
Akumuliatorių gamintojas „Banner“ išskiria 7 pagrindines priežastis, nulemiančias priešlaikinę akumuliatoriaus iškrovą, ir pataria, kaip vairuotojams išvengti šios problemos.
1. Padidėjęs elektros prietaisų naudojimas šiuolaikiniuose automobiliuose
Akumuliatoriams keliami reikalavimai vis didėja sulig kiekviena naujų automobilių karta. Didėjantis elektros prietaisų naudojimas automobiliuose - tikras iššūkis akumuliatoriams. Moderniuose automobiliuose energijos poreikis viršija generatoriaus galią, todėl kyla grėsmė akumuliatorių greičiau iškrauti. Šiuo metu įprasta, kad daugiau kaip 100 prietaisų automobilyje elektros galios poreikis siekia 5000 W. Tai dažnai nulemia neigiamą energijos balansą akumuliatoriaus sąskaita ir priešlaikinį jo išsikrovimą.
Patarimas: įsigykite ir naudokite kaip įmanoma didesnės talpos ir galios akumuliatorių (Ah).
2. Nepakankamos talpos ir galios originalus automobilio gamintojo akumuliatorius
Automobilių gamintojai, taupydami išlaidas, montuoja akumuliatorius, kurių galia ir talpa paprasčiausiai yra nepakankamos. Todėl dažnai akumuliatorius yra nepajėgus tiekti reikiamos energijos visiems automobilyje esantiems prietaisams. Jeigu akumuliatoriaus kompiuterinė sistema nesuveikia, tada akumuliatorius yra iškraunamas ir palaipsniui gadinamas.
Patarimas: lyginant su originaliu, pakeisto akumuliatoriaus talpa turi būti tokia pati arba didesnė.
3. Naudojami papildomi prietaisai, kurių automobilio gamintojas nenumatė
Automobiliuose dažnai naudojami tokie prietaisai kaip navigacijos įrenginiai, stacionarios šildymo sistemos, pramoginės sistemos ir kt., kuriems reikia papildomos energijos. To pasekmė - originalaus akumuliatoriaus talpos nebepakanka ir akumuliatoriaus gyvavimo laikas sutrumpėja. Esant anksčiau minėtoms aplinkybėms patartina pakeisti akumuliatorių į didesnės talpos. Automobiliams, pagamintiems vėliau kaip 2002 metais, akumuliatoriaus pakeitimas į AGM technologijos akumuliatorių - geriausias sprendimas. Lyginant su standartiniais akumuliatoriais, AGM technologijos akumuliatoriai yra trigubai atsparesni iškrovimo ir įkrovimo ciklams, todėl tai yra geriausias pasirinkimas.
Patarimas: įvertinkite savo asmeninius įpročius bei poreikius.
4. Akumuliatoriaus šalto užvedimo funkcija tampa vis labiau atskirta nuo kitų elektros tiekimo funkcijų
Didesnės talpos akumuliatorių poreikis padidėjo po TDI variklių atsiradimo ir ypač išaugo per pastaruosius 3-5 metus. Iš tiesų, energijos suvartojimas šių dienų automobiliuose yra dvigubai didesnis nei buvo prieš dešimtmetį. Todėl dabar akumuliatoriaus talpa, o ne šalto užvedimo srovė (A), yra lemiamas faktorius akumuliatoriaus ilgaamžiškumui.
Patarimas: rinkdamiesi akumuliatorių labiau orientuokitės į jo talpą, o ne į šaltą užvedimo srovę.
5. Akumuliatoriai dažnai naudojami ne pilnai įkrauti
Kuo dažniau automobilio akumuliatorius yra iškraunamas, tuo greičiau jis sensta ir dėvisi. Esant 20 proc. iškrovai, akumuliatoriaus tarnavimo laikas yra maždaug penkis kartus ilgesnis nei esant 50 proc. iškrovai. Senėjimo procesas yra pagreitinamas, kai akumuliatorius ilgą laiką naudojamas iš dalies išsikrovęs. Iš tiesų, tai gali lemti akumuliatoriaus nusilpimą jau pirmais jo naudojimo metais!
Patarimas: pratęskite akumuliatoriaus tarnavimo laiką papildomai jį įkraudami du kartus per metus.
6. Nereguliarūs ir trumpų atstumų važinėjimo įpročiai
Nereguliarūs ir trumpų atstumų važinėjimo įpročiai gali sutrumpinti akumuliatoriaus tarnavimo laiką, nes akumuliatorius ilgai būna iš dalies iškrautas.
Patarimas: jei turite automobilį, kuriuo retai ar nereguliariai važinėjate, pasirūpinkite įkrovikliu, turinčiu palaikomojo įkrovimo funkciją.
7. Šalčio iššūkis
Kai oro temperatūra nukrenta žemiau 0° C, akumuliatorius šiuolaikiniame automobilyje nepakankamai įkraunamas. Esant labai žemai oro temperatūrai, variklio alyva sutirštėja ir variklis sunkiau užvedamas. Tuo pačiu metu akumuliatorius neigiamai veikiamas dėl galios sumažėjimo, kadangi dėl šalčio cheminė reakcija tampa lėtesnė. Net kai oro temperatūra yra tik šiek tiek žemiau 0°C, variklio užvedimo energijos poreikis išauga 50 proc. lyginant su kambario temperatūra, o tuo tarpu net gerai įkrautas akumuliatorius, esant minusinei temperatūrai, maksimaliai turi 80 proc. galios pajėgumo. Šis atotrūkis didėja krentant oro temperatūrai. Kitas neigiamas faktorius - oro temperatūrai esant žemiau 0°C akumuliatorius priima tik dalinį įkrovimą.
Patarimas: nebandykite užvesti variklio ilgai. Leiskite akumuliatoriui bent vieną minutę atsistatyti ir tada bandykite automobilį užvesti iš naujo. Įjunkite šviesas, šildymą, radiją tik tada, kai sėkmingai užvesite automobilį.
Kitos galimos priežastys
Automobilių elektros sistemose, ypatingai senose, laikui bėgant atsiranda tokios problemos kaip laidų oksidacija, izoliacijos pažeidimas arba tiesiog nusitrina ir nulūžta laidai. Tokiais atvejais dažnai vyksta trumpas sujungimas ir, pavyzdžiui, daiktadėžės ar kitas sunkiai pastebimas apšvietimas veikia nuolat.
Visuose šiuolaikiniuose automobiliuose yra įdiegta signalizacija, kuri nuolat yra budėjimo režime ir, jeigu veikia netinkamai, gali iškrauti akumuliatorių per naktį. Tačiau, dažniausiai tokios problemos kyla turint ne originalią signalizaciją.
Muzikos mėgėjai į automobilius mėgsta sumontuoti galingas garso sistemas su papildomais stiprintuvais bei žemų dažnių garsiakalbiais. Šios sistemos reikalauja tokios didelės elektros srovės, kad specialistai kartais rekomenduoja naudoti papildomą aukumuliatorių. Tvarkingai sumontuotos garso sistemos aktyvuojasi tik įjungus magnetolą, o ją išjungus ir užgesinus variklį stiprintuvas turėtų visiškai išsijungti. Nepatyrę jaunuoliai dažnai nesujungia sistemos tinkamai, todėl net ir užgesinus variklį ir ištraukus raktelį iš spynelės garso stiprintuvas lieka įjungtas.
Labai retais atvejais, bet generatorius taip pat gali iškrauti akumuliatorių automobiliui tiesiog stovint. Jeigu jis yra susidėvėjęs arba veikia netinkamai, dėl trumpo sujungimo akumuliatorius gali išsikrauti vos per keletą valandų. Reikia paminėti ir tuos atvejus, kai generatorius tiesiog nebeįkrauna akumuliatoriaus. Jeigu generatorius veikia netinkamai, jis gali krauti akumuliatorių tiek, kad automobilis galėtų funkcionuoti, tačiau vos tik jį užgesinsite, variklio užvesti nebegalėsite.
Galiausiai, jūsų automobilis gali būti puikios būklės ir akumuliatorius išsikrauti savaime. Prastos būklės, pasenę akumuliatoriai nebegali tinkamai įsikrauti bei nebeišlaiko normalios įkrovos.
Kaip patikrinti akumuliatoriaus būklę ir rasti gedimą?
Patikrinti akumuliatoriaus būklę galite įvairiais būdais. Vienas paprasčiausių yra “akies” patikrinimas. Modernūs akumuliatoriai įprastai turi indikatorių viršuje, kurio spalva kinta pagal elektrolitų lygį. Indikatorius visada turėtų būti žalias. Gelsva spalva įspėja apie elektrolitų trūkumą, o juoda apie tai, kad laikas akumuliatorių keisti.
Pabandykite išimti akumuliatorių iš automobilio, jį gerai įkrauti ir atjungti nakčiai. Jeigu ryte įkrova nesiekia 12,4-12,7 V, tai laikas keisti akumuliatorių.
Tiksliai nustatyti priežastį, kodėl išsikrauna automobilio akumuliatorius, gali būti sudėtinga, nes tam gali prireikti ne tik specialios įrangos, bet ir elektros inžinieriaus žinių. Jeigu automobilyje kuri nors sistema ar prietaisas iškrauna akumuliatorių, tai sistemai nuolat tiekiama atitinkamo dydžio srovė, kurią jums reikia pamatuoti.
Dažniausiai akumuliatorių rasite automobilio bagažinėje arba variklio skyriuje, bet kartais jis įstatomas ir po sėdynėmis. Suradę akumuliatorių atlaisvinkite jungtį veržliarakčiu (dažniausiai 10 mm) ir atjunkite laidą, patraukdami jį į šoną taip, kad netyčia jie nekontaktuotų.
Šiame žingsnyje jums reikės multimetro, galinčio matuoti elektros srovę. Įjunkite multimetrą ir nustatykite nuolatinės srovės matavimo režimą (DC), o matavimo vienetai yra amperai. Dabar patikrinkite, kaip yra prijungti laidai prie multimetro. Vieną multimetro laidą prijunkite prie akumuliatoriaus neigiamos jungties, o kitą prie automobilio minusinio laido (nesvarbu, kuriuos multimetro laidus jungsite, srovė vis tiek bus matuojama tinkamai). Prijungę multimetrą pastebėsite srovės šuolį, kadangi sužadinama visa automobilio elektros sistema, bet matuojama srovė pamažu turėtų nukristi. Įprastai, budėjimo režimu, srovė neturėtų viršyti 50 miliamperų - jeigu srovė siekia 100 miliamperų, reikia ieškoti problemos.
Nustatę, kad srovė yra per didelė, galite pradėti ieškoti problemos. Suraskite, kurioje vietoje yra saugikliai ir pasiruoškite įrankį jų išėmimui. Pastatykite multimetrą jums gerai matomoje vietoje ir po vieną ištraukite ir įstatykite saugiklius. Jeigu problema slypi, pavyzdžiui, salono apšvietime, tai ištraukę salono apšvietimo saugiklį pastebėsite didelį matuojamos srovės kritimą. Sužinoję, kokia sistema automobilyje iškrauna akumuliatorių, galite kreiptis į autoelektriką. Kai kurie vairuotojai tiesiog ištraukia tam tikrus saugiklius ir toliau naudoja automobilį ignoruodami problemą. Tačiau, vienas saugiklis neretai yra atsakingas už keletą sistemų, todėl reikėtų problemą pašalinti tinkamai.
Kaip patikrinti automobilio akumuliatorių | AUTODOC
Srovės nuotėkiai per "masę" ir jų prevencija
Srovės nuotėkiai per "masę" yra elektros srovės judėjimas netinkamais keliais dėl prastų įžeminimo taškų ar netinkamai sujungtų elektros grandinių. Šie nuotėkiai gali sukelti įvairius gedimus, pradedant nuo akumuliatoriaus išsikrovimo, elektrinių komponentų nepastovaus veikimo, iki rimtesnių problemų, tokiu kaip trumpieji jungimai ir gaisro pavojus.
Automobilio elektros sistemoje "masė" yra neigiamas polius, paprastai sujungtas su automobilio metaliniu kėbulu. Optimaliai veikiančioje sistemoje, elektros srovė teka nuo akumuliatoriaus teigiamo poliaus (+) per elektrinius komponentus ir grįžta į neigiamą akumuliatoriaus polių (-) per įžeminimo taškus - masę.
Srovės nuotėkius per masę galima atpažinti pagal kelis aiškius požymius: nepaaiškinamai greitai išsikrauna akumuliatorius, elektros prietaisai veikia su trukdžiais (pvz., žibintų mirgėjimas, nevienodas valytuvų darbas), matuojant kontaktinę varžą tarp masės taškų randami didesni nei 0,1 Ω rodmenys, matomi korozijos požymiai ant masės kontaktų, arba pastebimi įkaitę jungiamieji laidai.
Įtampos kritimas yra vienas patikimiausių būdų nustatyti blogą masės kontaktą. Tyrimas, kurį atliko Kauno technologijos universiteto Transporto inžinerijos katedra, parodė, kad tinkamai prižiūrimi masės taškai sumažina elektros sistemų gedimų tikimybę net 74%.
Kontaktinė varža (dar vadinama pereinamąja varža) yra pagrindinė elektrinė charakteristika, kuri rodo, kaip efektyviai elektros srovė juda per jungtis ir kontaktus. Normaliai masės grandinės kontaktinė varža neturėtų viršyti 0,1 Ω (omo). Didesni rodmenys rodo problemą, kurią būtina spręsti.
Korozija yra pagrindinis masės kontaktų priešas, galinčiai padidinti kontaktinę varžą iki 400%. Ji formuojasi dėl oksidacijos, kai drėgmė ir oras kontaktuoja su metalu, sukurdami nevaidų elektrai oksido sluoksnį. Lietuvos klimato sąlygomis, kur vidutiniškai 175 dienas per metus yra drėgna ar lyja, korozijos rizika yra itin didelė. Korozijos procesas paspartėja dėl druskos naudojimo keliuose žiemą, jūros oro pajūryje, ir padidėjusios temperatūros variklio skyriuje.
Korozijos prevencinės priemonės yra ekonomiškai efektyviausias būdas išvengti masės kontaktų problemų. Pagal Europos transporto saugos tarybos duomenis, prastos būklės elektros sistemos dėl korozijos paveiktų masės kontaktų yra susiję su 12% automobilių gaisrų atvejų.
Blogų įžeminimų lokalizavimui naudojama sisteminė metodika, apimanti grandinių izoliavimą, kontaktinės varžos matavimą ir vizualinę inspekciją. Metodas susideda iš trijų etapų: 1) problemos patvirtinimas - akumuliatoriaus ir pagrindinio masės laido patikrinimas, 2) problemos lokalizavimas - sistematiškas atskirų grandinių testavimas, 3) tikslus gedimo taško nustatymas - detalus įtarimų keliančių jungčių tyrimas.
Generatoriaus ir įtampos reguliatoriaus svarba
Kad automobiliui su vidaus degimo varikliu yra būtina elektros energija, niekam nereikia įrodinėti. Tikriausiai daug kam ne kartą teko stebėti arba pačiam atsidurti situacijoje, kai po nakties garaže automobilis nenori užsivesti. Prie to dar pridėjus niūrų žiemos peizažą būtų scenarijus siaubo filmui vairuotojams. Tokioje situacijoje pirmiausia įtarimas krinta akumuliatoriui - kad jis išsikrovė. Tačiau ar tai tikrai jo kaltė? Juk už automobilio akumuliatoriaus įkrovimą yra atsakingas generatorius. Būtent tokios situacijos parodo svarbų aspektą, susijusį su automobilio eksploatacija, - tai, kad vairuotojas turi rūpintis ne tik akumuliatoriaus, bet ir generatoriaus bei jo įrangos būkle.
Paprasčiausiai tariant, automobiliui važiuojant generatorius yra atsakingas už akumuliatoriaus krovimą. Generatorius varomas automobilio variklio diržine pavara ir generuoja kintamąją srovę, kuri diodais keičiama į pastoviosios įtampos nuolatinę srovę. Po to ši nuolatinė srovė stabilizuojama ir perduodama į akumuliatorių. Būtent čia savo darbą pradeda įtampos reguliatorius, kuris reguliuoja į akumuliatorių perduodamos srovės įtampą.
tags: #automobilio #sroves #lyginimas