Netinkamos naudoti alyvos atliekos yra pavojingos aplinkai ir sveikatai, todėl jų tvarkymas reikalauja ypatingo dėmesio ir atsakomybės. Alyvos atliekomis laikomos nebetinkamos naudoti, atitarnavusios alyvos, tepalai, kurie daugiausiai naudojami automobiliuose, sunkvežimiuose ar kitoje ūkinėje technikoje. Alyvos atliekos gali būti skystos arba klampios, turėti įvairią spalvą ir kvapą.
Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 hektarą vandens paviršiaus. Alyvai susimaišius su vandeniu, susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, patekusi į gruntą gali sutrikdyti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimą deguonimi. Alyvos atliekose galima rasti kone trečdalį Mendelejevo lentelės elementų: varį, cinką, įvairius sunkiuosius metalus ir pan. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, sukelti vėžinius susirgimus. Jie po truputį kaupiasi organizme, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja.
Naudota automobilių alyva dėl joje esančių sunkiųjų metalų laikoma pavojinga atlieka, kurią draudžiama šalinti kartu su komunalinėmis ar kitomis atliekomis ir deginti. Nepaisant to, didelis panaudoto tepalo kiekis neteisėtai sudeginamas šildant kai kurių autoservisų, įmonių ar gyventojų patalpas. Dėl alyvos atliekų deginimo į aplinką patenka kenksmingos medžiagos, kurios kelia pavojų žmogaus ir gyvūnų sveikatai.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už netinkamą alyvos atliekų tvarkymą ir neteisėtą jų deginimą. Fiziniams asmenims už tokius pažeidimus gresia bauda iki 540 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - iki 1 200 eurų. Pakartotiniai pažeidimai užtraukia dar didesnes baudas: fiziniams asmenims - iki 1 200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - iki 2 300 eurų.
Lietuvoje vis dar dažni atvejai, kai panaudotas automobilių tepalas yra neteisėtai deginamas. „Panaudoti automobilių kuro, tepalų ir oro filtrai priskiriami pavojingoms atliekoms, kurios netinkamai tvarkomos gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose - plastmasės ir filtruojančios medžiagos. Pavojingoms atliekoms dėl juose esančios alyvos priskiriami ir automobilių tepaliniai bei dujiniai amortizatoriai. Kai šios automobilių detalės patenka į aplinką, alyva užteršiamas dirvožemis ir vanduo.“
Gamintojai ir importuotojai į vidaus rinką kasmet pateikia daugiau kaip 21 tūkst. tonų alyvos, tačiau šios atliekos surinkimo ir perdirbimo rodiklis jau daug metų išlieka itin mažas - oficialiai jos sutvarkoma mažiau nei ketvirtadalis. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais šalyje buvo perdirbta 27,4 proc. „Didžiausią dalį, daugiau kaip 70 proc., sudaro būtent variklinės alyvos atliekos, kurias galima surinkti ir perdirbti. Kadangi Lietuvoje perdirbama tik ketvirtadalis panaudoto tepalo, alyvos atliekomis atsikratoma kitais neteisėtais būdais: ją sudeginant, išpilant, panaudojant darbo įrankių tepimui ar patalpų šildymui.“
„Alyvos atliekų tvarkymo tendencijos Lietuvoje nesikeičia metų metus, o ši problema ypač išryškėja atėjus šaltajam metų sezonui. Su vėsesniu klimatu pastebimai mažėja ir alyvos atliekų pridavimas. Šį sezoną iki rekordinių aukštumų pakilusios energijos kainos taip pat atsiliepė panaudoto tepalo pridavimo kiekiams. Daugiausia automobilių atliekų susidaro transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėse. Naudota alyva, kaip ir kitos automobilių atliekos, kaip padangos, plastikas, stiklas, kilimėliai, sėdynės ir kitos, rinkoje turi neigiamą vertę ir jų sutvarkymas kainuoja. Veiklos nedeklaruojantys ir nelinkę teisės aktų laikytis automobilių remonto ūkio subjektai netvarko neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų.“
Kaip rodo Aplinkos apsaugos agentūros surinkti duomenys, 2022 metais į Lietuvos rinką buvo patiekta 27,4 tūkst. „Lietuvoje surinktos alyvos atliekos - perdirbamos, iš jų gaminama aukštos kokybės bazinė alyva, reikalinga tepalinei ir hidraulinei alyvai pagaminti. Iš vieno litro panaudotos alyvos gaunama apie 90 procentų žaliavos, kuri gali būti pakartotinai panaudota. Alyvos atliekas galima perdirbti daugybę kartų, tačiau, nors lyginant su statistika prieš penkiolika metų, situacija pamažu gerėja, alyvos atliekų surinkimo ir perdirbimo rodiklis vis dar neviršija trečdalio. Tai reiškia, kad iki šiol didelė panaudotos alyvos dalis neteisėtai sudeginama ar panaudojama kitoms reikmėms. Pašnekovės žodžiais, problemų dėl alyvos atliekų surinkimo kyla todėl, kad jų vertė rinkoje yra neigiama. Naudotoje automobilių alyvoje yra švino, kadmio, arseno, todėl ji yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių - vos vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir didžiulius žemės plotus.“
Kai gyventojas keičia automobilio tepalus ar kitas detales namuose, atliekomis taip pat būtina tinkamai pasirūpinti. Naudotą automobilių alyvą galima tiesiogiai nuvežti į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt) arba pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Kiek alyvos atliekų priima savivaldybės atliekų surinkimo aikštelė ar kiek už tai reikia mokėti atliekų tvarkytojui, galima rasti informaciją www.atliekos.lt.
Servisai gali kaupti jų veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas laikyti tik pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. „Transporto priemonių remonto ir priežiūros įmonėms draudžiama susidariusias atliekas atiduoti automobilio savininkui. Taigi, jei automobilį tvarkote autoservise, rūpesčių, kur atiduoti nereikalingas detales nebelieka.“
Gyventojai, patys remontuojantys turimą transporto priemonę, susidariusias alyvos ir kitas automobilių atliekas gali priduoti atliekų tvarkytojams arba jas nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles, kurių Lietuvoje yra beveik 100.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro Gamybinio proceso tarnybos vadovo Aurimo Uldukio teigimu, per kalendorinių metų laikotarpį vienas gyventojas nemokamai gali priduoti iki 10 kilogramų panaudoto tepalo. „Gyventojas, viršijęs nemokamai priimamų atliekų kiekį, alyvos atliekas galės priduoti sumokėjęs nustatyto dydžio mokestį. Svarbu, kad pakuotės būtų sandarios ir ne didesnės kaip 10 litrų talpos.“
Iš perdirbtos alyvos galima pagaminti aukštos kokybės bazinę alyvą. Ji taip pat gali būti iš naujo rafinuojama ir naudojama kaip variklinė alyva. Perdirbant panaudotą alyvą tausojama energija. Iš surinktų alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos - alyva pardavimui ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai.
Gamintojų ir importuotojų asociacija visus metus vykdo aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.
Patekusi į aplinką panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosauginių problemų.
Artėjant atostogų sezonui, daugelis pradeda planuoti ir keliones automobiliu. Prieš išsiruošiant į ilgesnę kelionę, specialistai pataria įvertinti automobilio techninę būklę, pasikeisti automobilio alyvą ir pan. Dauguma vairuotojų šį darbą patiki autoservisams, kur įprastai ir palieka panaudotą alyvą. Visgi jos surenkama ir perdirbama tik maždaug trečdalis Lietuvoje susidarančio kiekio, ir šis skaičius pastaruosius 15 metų mažai keičiasi.
„Regitros“ duomenimis, iki 2024-ųjų pabaigos Lietuvoje buvo registruota daugiau kaip 2,3 mln. transporto priemonių. Skaičiuojama, jog, atliekant transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, turėtų susidaryti daugiau nei 9 tūkst. tonų automobilinės tepimo alyvos atliekų.
Didžiausia dalį, daugiau kaip 70 proc., sudaro būtent variklinės alyvos atliekos, kurias galima surinkti ir perdirbti.
„Padėtis rinkoje autoservisams vis dar yra nepalanki, nes panaudoto tepalo vertė rinkoje išlieka neigiama ir už šių atliekų surinkimą bei tvarkymą reikia mokėti. Dėl šios priežasties kai kurie autoservisai neteisėtai kaupia alyvos atliekas arba jas degina. Pasitaiko taip pat atvejų, kai gyventojai patys keičia filtrus ar tepalus savo kiemuose ir garažuose“, - sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.
Pasak jo, keičiant automobilių tepalus namuose kyla reali grėsmė, kad šiomis atliekomis nebus tinkamai pasirūpinta - jos bus sudegintos arba išmestos į buitinius konteinerius. „Gyventojai, kaip ir autoservisai, privalo tinkamai pasirūpinti alyvos atliekomis, nes už jų deginimą ir perdavimą neturintiems teisės jų tvarkyti asmenims gresia nemenkos baudos. Panaudotą tepalą galima priduoti atliekų tvarkytojams arba pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Gyventojų, priduodančiųjų alyvos atliekas mūsų bendrovei, šiek tiek jau daugėja“, - teigia bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Pasitaiko taip pat atvejų, kai gyventojai patys keičia filtrus ar tepalus savo kiemuose ir garažuose.
Lietuvoje kasmet parduodama iki 25-30 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, tačiau surenkamas ir sutvarkomas tik nedidelis panaudoto tepalo kiekis - iki 4 tūkst. tonų per metus. Manoma, kad apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų, esančių nelegalioje rinkoje, sudeginama arba kitaip neteisėtai panaudojama.
Automobilių variklių, pavarų dėžės ar tepamosios alyvos atliekos yra stipriai užterštos įvairiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl jas būtina tinkamai perdirbti ir jokiu būdu nedeginti krosnyse. Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir kt.), kurie neiš teršia orą, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai.
„Gamintojus ir importuotojus vienijančios organizacijos organizuoja naudotos alyvos atliekų surinkimą ir tvarkymą, šviečia visuomenę, kaip tinkamai tvarkyti šias atliekas ir vykdo kitas pareigas, tačiau to kartais nepakanka. Kol kas tikrai neetas naudotas automobilių tepalas patenka pas pavojingų atliekų tvarkytojus, o esami teisės aktai neužtikrina tinkamo alyvos atliekų sutvarkymo.
Aplinkos apsaugos agentūra neturi duomenų, kaip Lietuvai sekėsi tvarkyti alyvos atliekas pastaruosius dvejus metus. 2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai patiekė 20,1 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos (2016 metais - 22 tūkst. tonų, o 2015-aisiais - 28,1 tūkst. tonų), o buvo surinkta ir panaudota bei eksportuota perdirbimui atitinkamai 5,3 tūkst. tonų ir 4,8 tūkst.
Rinkos dalyvių vertinimu, realiai Lietuvoje parduodamos automobilių alyvos kiekis turėtų būti didesnis (apie 25-30 tūkst. tonų per metus), o kasmet sudeginama ar kitaip neteisėtai panaudojama maždaug 6 tūkst.
Perdirbimo proceso metu automobilių filtrai yra susmulkinami, atskiriamas metalas, alyva ir filtruojanti medžiaga. Amortizatoriuose esanti alyva pašalinama specialia įranga, panaudotas tepalas, kaip ir metalas, po perdirbimo prikeliamas antram gyvenimui.
„Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.
Iš perdirbtos alyvos galima pagaminti aukštos kokybės bazinę alyvą.
Alyvos atliekų regeneravimas leidžia sutaupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką.
Patekusi į aplinką panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosauginių problemų.
Fiziniai asmenys už tokius pažeidimus gresia bauda iki 540 eurų.
Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - iki 1 200 eurų.
Pakartotiniai pažeidimai užtraukia dar didesnes baudas.
Fiziniams asmenims - iki 1 200 eurų.
Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - iki 2 300 eurų.
Akivaizdu, kad daugiausia automobilių atliekų (padangų, akumuliatorių, filtrų, amortizatorių, alyvos, baterijų, stiklų, gumų, buferių, metalų ir pan.) susidaro autoservisuose ir jie privalo tinkamai jomis pasirūpinti, t. y., perduoti atliekas jų tvarkytojams ir jokiu būdu negrąžinti vairuotojams.
Automobilių tepalo atliekų daugėja atėjus šaltajam metų sezonui, kuomet vairuotojai skuba tinkamai paruošti transporto priemonę žiemai.
„Padėtis rinkoje autoservisams vis dar yra nepalanki, nes panaudoto tepalo vertė rinkoje išlieka neigiama ir už šių atliekų surinkimą bei tvarkymą reikia mokėti.
Dėl šios priežasties kai kurie autoservisai neteisėtai kaupia alyvos atliekas arba jas degina.
Pasitaiko taip pat atvejų, kai gyventojai patys keičia filtrus ar tepalus savo kiemuose ir garažuose“, - sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.
Pasak jo, keičiant automobilių tepalus namuose kyla reali grėsmė, kad šiomis atliekomis nebus tinkamai pasirūpinta - jos bus sudegintos arba išmestos į buitinius konteinerius.
„Gyventojai, kaip ir autoservisai, privalo tinkamai pasirūpinti alyvos atliekomis, nes už jų deginimą ir perdavimą neturintiems teisės jų tvarkyti asmenims gresia nemenkos baudos.
Panaudotą tepalą galima priduoti atliekų tvarkytojams arba pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Gyventojų, priduodančiųjų alyvos atliekas mūsų bendrovei, šiek tiek jau daugėja“, - teigia bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro Gamybinio proceso tarnybos vadovo Aurimo Uldukio teigimu, per kalendorinių metų laikotarpį vienas gyventojas nemokamai gali priduoti iki 10 kilogramų panaudoto tepalo.
„Gyventojas, viršijęs nemokamai priimamų atliekų kiekį, alyvos atliekas galės priduoti sumokėjęs nustatyto dydžio mokestį.
Svarbu, kad pakuotės būtų sandarios ir ne didesnės kaip 10 litrų talpos“, - paaiškino A. Uldukis.
Panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais, todėl jį būtina perdirbti.
Alyvos atliekų degimo metu išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį.
Iš alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos - alyva pardavimui ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai.
Lietuvos rinkoje kasmet parduodama iki 25-30 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, tačiau surenkamas ir sutvarkomas tik nedidelis panaudoto tepalo kiekis - iki 4 tūkst. tonų per metus.
Manoma, kad apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų, esančių nelegalioje rinkoje, sudeginama arba kitaip neteisėtai panaudojama.
Skatinant autoservisus rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, daugiau nei 1,5 tūkst. vienijanti GIA kasmet vykdo aplinkosauginį projektą „Mes rūšiuojam autoservise“.
Transporto priemonių remonto ir ardymo metu susidaro įvairiausios atliekos - metalas, plastikas, guma, stiklas, tekstilė ir kitos.
Neretai, siekiant išvengti papildomų išlaidų ir mokesčių ar pagaliau rūpesčių, kai kurie automobilių servisai jų veikloje susidarančias atliekas šalina neteisėtais būdais.
Naudotu automobilių tepalu neretai šildomos patalpos, seną alyvą neleistinai buitiniuose katiluose degina ir gyventojai.
Tačiau krosnyse ir (ar) kieto kuro katiluose deginti buityje susidarančias ar kitos kilmės atliekas draudžiama.
Aplinkos apsaugos departamentas 2019 metais iš viso gavo 17 856 pranešimus, iš jų 1 280 - apie atliekų deginimą.
Už teršalų išmetimą į aplinkos orą pagal Administracinių nusižengimo kodeksą pernai buvo nubausti 294 asmenys.
Lietuvos teisės aktai numato, kad už nelegalų alyvos atliekų tvarkymą ir jų deginimą užtraukia gyventojams nuo 250 iki 540 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 550 iki 1 200 eurų.
Jei administraciniai nusižengimai buvo padaryti pakartotinai, bauda išauga nuo 750 iki 2 tūkst.
„Gamintojus ir importuotojus vienijančios organizacijos organizuoja naudotos alyvos atliekų surinkimą ir tvarkymą, šviečia visuomenę, kaip tinkamai tvarkyti šias atliekas ir vykdo kitas pareigas, tačiau to kartais nepakanka.
Kol kas tikrai ne visas naudotas automobilių tepalas patenka pas pavojingų atliekų tvarkytojus, o esami teisės aktai neužtikrina tinkamo alyvos atliekų sutvarkymo.
Aplinkos apsaugos agentūra neturi duomenų, kaip Lietuvai sekėsi tvarkyti alyvos atliekas pastaruosius dvejus metus.
2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai patiekė 20,1 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos (2016 metais - 22 tūkst. tonų, o 2015-aisiais - 28,1 tūkst. tonų), o buvo surinkta ir panaudota bei eksportuota perdirbimui atitinkamai 5,3 tūkst. tonų ir 4,8 tūkst.
Rinkos dalyvių vertinimu, realiai Lietuvoje parduodamos automobilių alyvos kiekis turėtų būti didesnis (apie 25-30 tūkst. tonų per metus), o kasmet sudeginama ar kitaip neteisėtai panaudojama maždaug 6 tūkst.
Automobilių variklių, pavarų dėžės ar tepamosios alyvos atliekos yra stipriai užterštos įvairiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl jas būtina tinkamai perdirbti ir jokiu būdu nedeginti krosnyse.
Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir kt.), kurie ne tik teršia orą, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai.
Iš surinktų alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos - alyva pardavimui ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai.
„Gyventojai, patys remontuojantys turimą transporto priemonę, susidariusias alyvos ir kitas automobilių atliekas gali priduoti atliekų tvarkytojams arba jas nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles, kurių Lietuvoje yra beveik 100“, - primena V.
Gyventojai dėl alyvos, kaip ir kitų automobilių atliekų pridavimo, gali tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt).
Iš perduodamų atliekų bendros mokėtinos sumos išskaitomas 5 proc. u) - iš bendro priduoto atliekų svorio išskaičiuojamas užterštumo mokestis - iki 5 proc.
T - atliekos priimamos su pakuote, pakuotės svoris įskaičiuojamas į priėmimo kainą.
Vidaus degimo variklių tepalų, degalų, oro įsiurbimo filtrų, transporto priemonių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių, nebetinkamų naudoti padangų, švino akumuliatorių bei nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas (toliau - Atliekos) nurodytomis kainomis surenkame/priimame tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių veiklos metu susidarė šios atliekos ir kurios nebuvo įvežtos/importuotos į Lietuvos Respubliką bei nebuvo surinktos iš kitų fizinių ir juridinių asmenų.
Iš minėtų Atliekų tvarkytojų/surinkėjų šias Atliekas surenkame/priimame tuomet, kai jie užtikrina savo veiklos atitikimą 2013 m. gegužės 20 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. atvažiavimą pas Atliekų turėtoją surinkti atliekų.
rūšiavimą, jei Atliekų turėtojo perduotos ATC atliekos tinkamai neišrūšiuotos, sumaišytos su kitomis medžiagomis ir (ar) atliekomis.
prastovą.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 34 p. 35 p.
Įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.
informuojame, kad iš įmonių, kurios atveža pavojingąsias atliekas į UAB „Atliekų tvarkymo centras“ veiklos vykdymo vietą, esančią Riovonių g. 2A, Vilniuje, nesilaikant Atliekų tvarkymo taisyklių 33, 34 ir 35 p.
Lietuvoje vis dar dažni atvejai, kai panaudotas automobilių tepalas yra neteisėtai deginamas.
„Panaudoti automobilių kuro, tepalų ir oro filtrai priskiriami pavojingoms atliekoms, kurios netinkamai tvarkomos gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose - plastmasės ir filtruojančios medžiagos.
Pavojingoms atliekoms dėl juose esančios alyvos priskiriami ir automobilių tepaliniai bei dujiniai amortizatoriai.
Kai šios automobilių detalės patenka į aplinką, alyva užteršiamas dirvožemis ir vanduo.
„Panaudoti automobilių filtrai ir amortizatoriai, kaip ir kitos automobilių atliekos, turi patekti pas atliekų tvarkytojus.
Perdirbimo proceso metu automobilių filtrai yra susmulkinami, atskiriamas metalas, alyva ir filtruojanti medžiaga.
Amortizatoriuose esanti alyva pašalinama specialia įranga, panaudotas tepalas, kaip ir metalas, po perdirbimo prikeliamas antram gyvenimui.
Ji primena, kad gyventojai, patys remontuojantys savo transporto priemonę, susidariusias automobilių atliekas gali priduoti atliekų tvarkytojams arba jas nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles (jų Lietuvoje yra arti 100).
„Transporto priemonių remonto ir priežiūros įmonėms draudžiama susidariusias atliekas atiduoti automobilio savininkui.
Taigi, jei automobilį tvarkote autoservise, rūpesčių, kur atiduoti nereikalingas detales nebelieka“, - teigia V.
Kaip teisingai prižiūrėti automobilio variklį?
Automobilių tepalo atliekų perdirbimas yra svarbus aplinkosaugos aspektas, siekiant išvengti taršos ir tausoti gamtos išteklius. Naudota alyva, dėl joje esančių kenksmingų medžiagų, laikoma pavojinga atlieka.
Netinkamai sutvarkyta alyva gali užteršti didelius vandens plotus ir dirvožemį, o jos deginimas išskiria kenksmingas medžiagas į atmosferą. Lietuvoje perdirbama tik nedidelė dalis susidarančios panaudotos alyvos, todėl didelė jos dalis neteisėtai deginama ar naudojama kitoms reikmėms.
Gyventojai ir autoservisai privalo atsakingai tvarkyti alyvos atliekas, jas priduodant į specializuotas surinkimo aikšteles arba atliekų tvarkytojams. Už netinkamą tvarkymą ar neteisėtą deginimą numatytos baudos. Perdirbta alyva gali būti naudojama naujos alyvos gamybai, taip tausojant gamtos išteklius.
tags: #automobilio #tepalo #perdirbimas