Pastaraisiais metais automobilių rinka Lietuvoje ir visoje Europoje išgyvena reikšmingus pokyčius, kuriuos lemia augantis ekologiškumo poreikis, technologinės inovacijos ir besikeičiantys vartotojų prioritetai. Viena ryškiausių tendencijų yra iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių (PHEV) populiarumo augimas. Šie automobiliai, derindami vidaus degimo variklio ir elektros motoro privalumus, tampa patrauklia alternatyva tradiciniams modeliams, siūlydami mažesnes degalų sąnaudas ir mažesnį poveikį aplinkai.
Statistika rodo, kad Europoje naujų iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių (angl. Plug-in hybrid electric vehicle, PHEV) populiarumas jau kone susilygino su dyzelinu varomu modelių. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius naujų PHEV modelių pardavimo dalis Europos Sąjungos valstybėse siekė 7,4 proc. visos rinkos ir populiarumu šio pavaros tipo modeliai jau beveik pasivijo dyzelinius (9,7 proc.). Ekspertai tokias tendencijas grindžia tuo, kad savo savybėmis šio pavaros tipo transporto priemonės yra vertinga alternatyva tradiciniams modeliams. Be to, jie dar ir gerokai tvaresni, tačiau neformuoja priklausomybės nuo įkrovimo infrastruktūros plėtotės.
Automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis sako, kad įkraunamuosius hibridus dažnai renkasi iš tradicinių automobilių persėdantys žmonės, kuriems dar baugu stipriau keisti savo įpročius ir iš karto šokti į elektromobilius. „PHEV modeliai kainuoja šiek tiek brangiau nei tradiciniai, bet ne tiek brangiai, kiek elektriniai. Be to, protingai išnaudojant elektros sistemos pagalbą, įmanoma važinėti tokiomis mažomis sąnaudomis, kad tas kainų skirtumas gana greitai ištirps. Ankstesnės kartos PHEV modeliai nepasižymėjo dideliu efektyvumu dėl trumpų realiomis sąlygomis elektra nuvažiuojamų atstumų. Štai Lietuvoje populiarus krosoveris „Toyota RAV4“ su įkraunamojo hibrido sistema vien elektra gali nuvažiuoti iki 75 kilometrų, „Peugeot 3008“ įveikia iki 87 kilometrų, „BMW X3 30e“ - iki 90 kilometrų, o Europoje vienas populiariausių „Mercedes-Benz“ SUV modelių „GLC 300e“ be vidaus degimo variklio pagalbos nurieda ir iki 120 kilometrų. E. Babelis pažymi, kad nepamirštant retsykiais įkrauti baterijos galima mėgautis ir maksimaliu PHEV modelių ekonomiškumu.
„Iš tinklo įkraunami hibridai dėl savo privalumų iš esmės yra tvaresnė alternatyva visų pirma dyzeliniams automobiliams, nes užtikrina didelį galios sistemų našumą ir mažas degalų sąnaudas. Jo teigimu, galimybė naudoti ir vidaus degimo variklio, ir elektros motoro sistemas suderina du skirtingus pasaulius viename modelyje, išryškina jų privalumus ir maskuoja trūkumus. Automobilis gali važiuoti vien elektra ar vien naudodamas degalus, taip pat galima nustatyti automatinį abiejų sistemų derinimą. Pasibaigus elektros energijai, galios sistema švelniai persijungia į vidaus degimo variklio režimą, tad nebūtina tučtuojau atstatyti baterijos atsargų - tą galima padaryti esant progai. Dėl universalių savybių automobilių gamintojai nuolat augina PHEV modelių asortimentą. Pastarasis gamintojas taip pat išsiskiria siūlydamas ir iš tinklo įkraunamas hibridines galios sistemas su dyzeliniais varikliais.
Naujų automobilių techninių duomenų pokyčiai: WLTP standartas
Naujų lengvųjų automobilių techninių duomenų lentelėse pastaraisiais metais įvyko pasikeitimų. Didžiausi - tose eilutėse, kuriose nurodytos išmetamos anglies dvideginio (CO2) emisijos bei degalų sąnaudos, mat lengvieji automobiliai nuo 2018 m. Ilgainiui tai pirkėjams suteiks daugiau aiškumo, nes WLTP (angl. Worldwide Harmonized Light-Duty Vehicle Test Procedure) metodika yra tikslesnė, artimesnė realiam važiavimui. Tačiau iki pat 2020 m. pabaigos visi automobiliai turi būti testuojami pagal abi metodikas - naująją ir NEDC (angl. New European Driving Cycle), o nuo 2021 m.
Senasis NEDC standartas buvo sukurtas dar 1992 m., kai automobiliai neturėjo kietųjų dalelių (DPF) filtrų, sistemų „Start-Stop“ ir daugybės kitų prie ekologijos prisidedančių technologijų. Nuo 1992 m. Pasaulyje prieš kelerius metus nuvilnijęs dyzelgeito skandalas šią problemą iškėlė aukštai, tad Europoje buvo paspartintas naujo - realesnio - standarto kūrimas. Pats WLTP testo ciklas trunka ilgiau nei NEDC (atitinkamai 30 ir 20 minučių), automobilis vietoje stovi trumpiau (atitinkamai 13 proc. ir 25 proc. viso laiko), įveikia daugiau kilometrų didesniu greičiu (atitinkamai 23 km, didžiausias greitis 131 km/val. ir 11 km, 120 km/val.). Vidutinis greitis WLTP testo metu yra apie 50 proc. Rezultatas - didesnės degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisija. Kiekvienam automobiliui šie pokyčiai yra individualūs, tačiau vidutiniškai skirtumas yra apie 10-20 procentų. Ilgalaikis Europos Komisijos tikslas yra WLTP standartą įteisinti kaip pagrindinį visame pasaulyje.
Automobilių gamintojai nuo 2019 m. yra įpareigoti skelbti pagal WLTP metodiką išmatuotos CO2 emisijos duomenis, tačiau išaugusių degalų sąnaudų pateikti dar nebūtina. Kai kurie gamintojai buvo priversti pasielgti kiek kitaip - dėl pernelyg padidėjusių sąnaudų mažinti modelių galingumą. Palyginus kelis skirtingus modelius, galima susidaryti kur kas aiškesnį vaizdą apie naujojo WLTP standarto įtaką. To paties modelio, tik turinčio 4 varančių ratų pavarą, vidutinės degalų sąnaudos vos didesnės - 5,8 l/100 km, o pagal NEDC metodiką - 4,9. Įdomu, kad 2017 m. „Neste Eko ralyje“ tokiu „Suzuki Swift 4×4“ startavę Rimgaudas Statnickas ir Rimantas Pukėnas mišriais keliais besidriekiančią 340 km trasą įveikė itin ekonomiškai - automobilis vartojo vos 4,89 l/100 km. Tačiau pokyčių yra ir kur kas didesnių. Pavyzdžiui, „Nissan Qashqai“ skirtumas su kai kuriomis jėgainėmis yra didesnis nei 20 proc. - 1,3 l benzininis variklis (140 AG) pagal WLTP vartoja 6,9 l/100 km, o pagal NEDC - 5,3 l. „Nissan Juke“ su 1,6 l varikliu ir automatine pavarų dėže - 7,9 l/100 km (WLTP) vietoje 6,3 l (NEDC). Dyzelinių automobilių skirtumai yra panašūs. „Hyundai i30“ hečbekas su 1.7 CRDI dyzeliniu varikliu (136 AG) pagal WLTP metodiką vartoja 4,9 l/100 km degalų, o pagal NEDC - 4,3. Pasitaiko ir išimčių: pavyzdžiui, keturiais ratais varomas ir automatinę pavarų dėžę turintis „SsangYong Rexton“ su 181 AG pasiekiančiu 2,2 l dyzeliniu varikliu vidutiniškai vartoja 8,3 l/100 km degalų (pagal WLTP).
Numatoma, kad WLTP standartas didžiausios įtakos turės iš tinklo įkraunamų hibridinių modelių ekologiškumui, mat didžiąją NEDC testo dalį jie įveikdavo elektra. Taip buvo gaunami nerealūs skaičiai, pavyzdžiui, 887 AG pasiekiančio hibridinio „Porsche 918“ vidutinės degalų sąnaudos tėra 3,1 l/100 km. Mažesnės nei „Toyota Prius“, „Volkswagen Up!“ ir kitų itin ekonomiškų automobilių. Tačiau nuo 2021 m.
Prabangos automobilių rinka Lietuvoje
Lietuvoje prabangių automobilių rinka taip pat sparčiai kinta. Sąvoka „brangus automobilis“ Lietuvoje turi du labai skirtingus svorio centrus. Vienoje pusėje - daugeliui įkandamas „Premium“ automobilių segmentas, o kitoje - „Luxury“ automobilių lyga, kurių kainos įprastai prasideda nuo 100 000 eurų ar daugiau. Visgi, jei reikėtų nupiešti pasiturinčio lietuvio automobilio portretą, jame neabejotinai stovėtų vokiškas automobilis. Remiantis „AutoTyrimų“ duomenimis, vokiškų markių paklausa šalyje išlieka milžiniška. Lyderio poziciją „Premium“ segmente užima „Audi“ - per 11 šių metų mėnesių Lietuvoje registruota net 1650 šios markės automobilių. Tuo metu artimiausi konkurentai atsilieka beveik dvigubai. Antroje ir trečioje vietoje esantys BMW bei „Mercedes-Benz“ atitinkamai surado 880 ir 767 pirkėjus.
Tačiau, jei vokiškų markių atstovai gali mėgautis nemažėjančia paklausa, itališkų automobilių pardavėjams metai buvo gerokai niūresni. Prasčiausiai „Premium“ segmente pasirodė „Alfa Romeo“ - per vienuolika praėjusių metų mėnesių registruota vos 14 naujų šios markės automobilių. Tiesa, tokį kuklų rezultatą galima paaiškinti. Užpernai įvykusi importuotojo ir atstovų kaita Lietuvoje praktiškai paralyžiavo automobilių prekybą, nes norintys kurį laiką tiesiog negalėjo jų įsigyti. Ir nors, palyginti su ankstesniais metais, situacija gerėja, proveržį stabdo Suomijoje įsikūrusio importuotojo sprendimas Baltijos šalyse siūlyti itin ribotą modelių ir modifikacijų skaičių. Skirtingai nei, pavyzdžiui, Lenkijoje, Lietuvoje oficialiai galima įsigyti tik du iš keturių markės modelių. Tuo tarpu „Luxury“ automobilių lygoje išryškėjo vienvaldis lyderis - čia be didesnės konkurencijos dominuoja britų markė „Bentley“. Vadovaujantis „AutoTyrimų“ duomenimis, per vienuolika 2025 m. mėnesių šalyje buvo įregistruoti net 42 nauji šios markės automobiliai. Solidžiu pirkėjų dėmesiu mėgavosi ir „Lamborghini“. Iš 14 šiemet Lietuvoje registruotų naujų šio gamintojo automobilių, absoliučią daugumą (11 vnt.) sudarė „Urus“ visureigiai. Likę trys modeliai skirti tikriems entuziastams - tai superautomobiliai „Huracan“ bei hibridinis „Revuelto“. Sąrašo pabaigoje - tikrieji vienaragiai. Išskirtinių automobilių gretas pernai papildė po vieną naują „Ferrari“ bei „McLaren“ modelį.
Statuso vaikymąsi keičia investicinis azartas
Šiandien prabangaus automobilio įsigijimas - nėra didžiulis iššūkis. Šalyje veikia anksčiau minėtų gamintojų oficialios atstovybės, užtikrinančios ne tik jų pardavimą, bet ir aptarnavimą. Visgi rinkos ekspertai mano, kad tikrasis lūžis įvyko 2013 metais, kai duris atvėrė pirmasis oficialus „Porsche“ centras. Tai tapo savotišku signalu, kad Lietuvos vairuotojai pribrendo ne tik „Premium“, bet ir sportinių automobilių kultūrai. Stebint daugiau nei dešimtmetį trunkančią evoliuciją, „Porsche“ atstovai pastebi fundamentalų pokytį. Pasak jų, ilgą laiką visuomenėje vyravęs stereotipas, esą brangus automobilis perkamas tik norint pasirodyti prieš aplinkinius, šiandien jau yra gerokai pasenęs mitas. „Mūsų klientas yra išprusęs, turintis aukštus poreikius ir gerai įsigilinęs į technologijas, vairavimo savybes bei individualias automobilio konfigūracijas. Teiginys, kad prabangus automobilis perkamas vien dėl statuso, jau senokai tapo praeitimi“, - teigia gamintojo atstovai.
Geriausiai rinkos brandą iliustruoja pasikeitę individualizavimo įpročiai. Lietuviams nebeužtenka tiesiog nusipirkti brangų automobilį iš sandėlio. Vietoje to siekiama susikurti vienetinį modelį, atspindintį asmeninius poreikius. „Porsche“ atstovai tvirtina, kad 99 proc. Lietuvoje užsakomų modelių turi bent vieną individualizuotą „Exclusive Manufaktur“ programos opciją. Maža to, kas antras pirkėjas renkasi gerokai platesnį sprendimų paketą, apimantį tiek unikalius dizaino elementus, tiek techninius niuansus. Galiausiai, Lietuvoje formuojasi stiprus kolekcininkų sluoksnis, medžiojantis riboto leidimo modelius. Tiesa, norint įsigyti tokį automobilį, vien pinigų neužtenka, nes paklausa čia dažnai viršija pasiūlą. „Lietuvos rinkoje daugėja klientų, kurie ne tik domisi, bet ir turi galimybių įsigyti riboto leidimo automobilius, o kartu didėja ir supratimas apie tokių modelių techninę bei istorinę vertę. Žvelgiant plačiau, šių automobilių paklausa dažnai viršija gamintojo pasiūlą, nes „Porsche“ tokius modelius kuria labai apgalvotai ir ribotais kiekiais“, - atskleidžia atstovai.
Ieško kam patikėti priežiūrą
Išskirtinių automobilių saugojimo ir priežiūros erdvės „Lumber Room“ vadovas Karolis Matuševičius prabangių automobilių pasaulį mato iš kitos, tačiau daugeliui nematomos pusės. Pasak jo, dažniausia priežastis, kodėl brangūs automobiliai atsiduria specialistų globoje, yra elementari - savininkams rūpestis jais tampa per sunki našta. „Rūpestis automobiliu dažnai tampa ne tik fizine, bet ir psichologine našta. Žmonės arba neturi laiko, arba specifinių žinių, kaip teisingai prižiūrėti retą techniką: kaip priparkuoti, kad nesideformuotų padangos, kaip rūpintis akumuliatoriais ar atlikti techninę apžiūrą“, - pasakoja K. Matuševičius. „Nutinka situacijų, kai požeminiame parkinge, minus trečiame aukšte, automobilis tiesiog neužsiveda arba nuleidžia padangą. Tokiais momentais prabanga virsta stresu. Todėl savininkai ieško sprendimų, kaip turėti automobilį, bet neturėti su juo susijusių buitinių rūpesčių.“
K. Matuševičius pastebi ir specifinę Lietuvos kolekcininkų elgsenos tendenciją, kurią vadina „euforijos spąstais“. „Mažai kas pradeda kolekcionuoti ir tą daro nuosekliai visą laiką. Dažniausiai viskas vyksta bangomis: nusiperkamas pirmas automobilis - didžiulė euforija. Tada antras, trečias... Ir staiga žmogus pamato, kad garažas pilnas, o laiko ir energijos jiems prižiūrėti nėra. Tuomet ateina nuovargis, galbūt dalis kolekcijos parduodama, daroma pertrauka. Ir tik vėliau, atšalus emocijoms, grįžtama prie brandesnio, strateginio kaupimo“, - savo pastebėjimais dalinasi pašnekovas. Vis dėlto, nepaisant to, K. Matuševičius tikina, kad šalyje jau turime žmonių, kurie automobilius sistemingai kaupia jau 10-15 metų. Tai nėra tik pavieniai impulsyvūs pirkiniai, o rimtos, vertingos kolekcijos. Labiausiai domina „Porsche“ Pasiteiravus kokios markės ar kokie modeliai dažniausiai domina Lietuvos vairuotojus, K. Matuševičius išskiria vienvaldį lyderį - „Porsche 911“. Dėl savo universalumo, istorijos ir plataus modifikacijų spektro šis modelis yra populiariausias pasirinkimas tiek pradedančiųjų, tiek patyrusių kolekcininkų gretose. Tačiau pasak eksperto, renkantis istorinius modelius, racionalumas dažnai užleidžia vietą sentimentams. „Aš tai vadinu „vaikystės plakato“ efektu. Pirkimo sprendimus dažniausiai diktuoja tai, kas kabojo ant sienos, kai žmogus buvo vaikas. Jei pirkėjas gimęs 90-aisiais, jis ieškos to laikmečio legendų. Jei 60-aisiais - žvalgysis į 70-ųjų klasiką. Kai žmogus subręsta ir gali sau tai leisti, jis stengiasi realizuoti tą vaikišką emociją, kuri jam paliko didžiausią įspūdį“, - apibendrina K. Matuševičius.
Brangiausias šalyje - prancūziškas hiperautomobilis
Absoliučia šių metų sensacija tapo faktas, kad Lietuvoje šiemet buvo užregistruoti net du „Bugatti Chiron Super Sport“ modeliai. Tai yra beprecedentis įvykis, mat šie prancūzų gamintojo hiperautomobiliai yra vieni brangiausių ir greičiausių serijinių automobilių planetoje, kurių pradinė kaina siekia 3,8 mln. eurų. Po variklio dangčiu slepiasi 8,0 litrų darbinio tūrio W16 variklis su keturiais turbokompresoriais, generuojantis stulbinančią 1600 arklio galių jėgą. Šie modeliai, galintys pasiekti 440 km/val. greitį, yra laikomi kolekcinėmis vertybėmis, kurių vertė laikui bėgant tik auga. Greta prancūziškų monstrų, prabangių automobilių žemėlapyje įsitvirtino Italijos gamintojai. Ypač didelio dėmesio sulaukė „Lamborghini“ naujiena - „Revuelto“. Tai pirmasis gamintojo modelis su V12 varikliu ir įkraunama hibridine sistema, simbolizuojantis naują erą „Lamborghini“ istorijoje. Vadovaujantis „Regitra“ duomenimis, šiemet šalyje buvo užregistruoti trys tokie modeliai. Ne mažiau populiarūs ir „Ferrari“. Į brangiausių šiemet Lietuvoje užregistruotų modelių sąrašą taip pat pateko trys „Ferrari Purosangue“ modeliai (du 2024 m. ir vienas 2025 m. gamybos). Tai pirmasis „Ferrari“ modelis, kurį gamintojas atkakliai atsisako vadinti visureigiu, tačiau būtent jis tapo geidžiamiausiu pasirinkimu tiems, kurie nori legendinį V12 variklio dinamiką su praktiškumu. Į brangiausių šiemet Lietuvoje užregistruotų automobilių gretas taip pat pateko du „Rolls-Royce“ atstovai: „Black Badge Cullinan“ visureigis ir „Rolls-Royce Phantom EWB“.
5 brangiausi superautomobiliai „Grand Tour“ lenktynėse
Techninė apžiūra įveikiama ne visiems
Nors gatvėse šie automobiliai prikausto praeivių žvilgsnius, techninės apžiūros stotyse jiems galioja tie patys fizikos ir saugumo dėsniai. Tiesa, dėl itin mažo šių modelių kiekio jie dažniausiai neįtraukiami į bendrąsias patikimumo ataskaitas, tačiau pažvelgus į keturių išskirtinių gamintojų („Bentley“, „Ferrari“, „Rolls-Royce“ ir „Lamborghini“) rezultatus, matyti intriguojanti statistika. Vadovaujantis Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, iš 278 patikrą atlikusių „Bentley“ automobilių, 29 teko grįžti namo be naujo techninės apžiūros lapo. Panaši situacija ir su dar retesniais egzemplioriais. Iš 61 patikrinto „Ferrari“, penkiems buvo nustatyti rimti trūkumai. Iš 51 patikrinto „Lamborghini“ - šešiems nepavyko praeiti apžiūros iš pirmo karto. Net ir prabangos etalonu laikomi „Rolls-Royce“ nėra tobuli: iš 44 patikrintų automobilių, 5 turėjo trūkumų. Tad kas gi genda automobiliuose, kurių vertė neretai siekia šimtus tūkstančių eurų? Paradoksalu, bet dažniausiai tai - ne sudėtingi inžineriniai gedimai. Absoliuti dauguma prabangių automobilių techninės apžiūros neįveikė dėl smulkių, bet reikšmingų trūkumų. Dažniausiai kontrolierių įrangai užkliūva netinkamai sureguliuoti žibintai, neveikiantys jų apiplovimo mechanizmai ar tiesiog perdegusios posūkių lemputės. Tarp rečiau pasitaikančių problemų fiksuojami netvarkingas stovėjimo stabdys, įskilę priekiniai stiklai ar neveikiantys odometrai. Taip pat pasitaiko atvejų, kai galingi varikliai neatitinka išmetamųjų dujų reikalavimų, tačiau tai dažnai siejama su itin retu automobilio eksploatavimu arba modifikacijomis.
Iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai: praktiniai aspektai
Benzininis variklis ilgoms kelionėms ir elektros variklis trumpoms, jei automobilį įkraunate: tai geriausi iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliaiNorite pereiti prie elektromobilio, bet dar nesate pasirengę atsisveikinti su benzininės ar dyzelinės galios saugumu? Jūs nesate vieninteliai. Nors tiesa, kad automobilis su nedideliu benzininiu varikliu yra kur kas draugiškesnis aplinkai nei anksčiau, persėdę į hibridinį ar net elektrinį automobilį neabejotinai dar labiau sumažinsite anglies pėdsaką.
Įkraunamų hibridinių automobilių technologija tampa vis labiau paplitusi, dauguma gamintojų gamina dabartinių modelių įkraunamus hibridinius (PHEV) variantus arba net pristato naujas hibridinių ir elektrinių modelių gamas, pavyzdžiui, „Hyundai Ioniq“. Įkraunamas hibridinis automobilis taupo degalus naudodamas didelį akumuliatorių ir elektros variklį. Dažniausiai įkraunami hibridiniai automobiliai gali nuvažiuoti iki maždaug 48 km vien elektra, o po to įsijungia benzininis variklis ir važiuoja kaip įprastas automobilis. Tai reiškia, kad iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai geriausiai tinka labai specifiniams poreikiams tenkinti.
Jei per dieną retai nuvažiuojate daugiau kaip 48 km ir turite galimybę įkrauti automobilio akumuliatorių per naktį, galėsite pasikliauti tik elektros energija, o degalų bakas bus nereikalingas. Tačiau jei paprastai važiuojate toliau nei 48 km, tikėtina, kad iš tinklo įkraunamas hibridinis automobilis jums netinka. Tai, kad vežate didelį ir sunkų akumuliatorių, turi didžiulę įtaką degalų naudojimo efektyvumui, todėl labai greitai pastebėsite, kad degalams iš tikrųjų išleidžiate daugiau nei važiuodami standartiniu benzininiu automobiliu.
Populiariausi iš tinklo įkraunamų hibridų modeliai Lietuvoje:
- Hyundai Ioniq: Geriausias iš tinklo įkraunamas hibridinis automobilis dėl kainos ir kokybės santykio.
- Toyota Prius Plug-in: Geriausias iš tinklo įkraunamas hibridas dėl degalų sąnaudų ekonomiškumo.
- BMW i3 (Range Extender): Geriausias iš tinklo įkraunamas hibridinis automobilis, kuriuo galima sužavėti kaimynus.
- Kia Niro (PHEV): Geriausias iš tinklo įkraunamas hibridas taupiam krosoverio valdymui.
- Mini Countryman: Geriausias iš tinklo įkraunamas hibridas, pasižymintis veržlumu ir praktiškumu.
- Volvo XC90: Geriausias iš tinklo įkraunamas hibridas septynioms sėdimoms vietoms.
- Volkswagen Passat universalas (GTE): Geriausias iš tinklo įkraunamas hibridas dėl praktiškumo.
- Range Rover: Geriausias iš tinklo įkraunamas prabangus hibridas.
- Porsche Panamera: Geriausias iš tinklo įkraunamas hibridinis automobilis greičio atžvilgiu.
- Audi A3 Sportback 40 TFSI e: Geriausias iš tinklo įkraunamas hibridinis automobilis dėl brandaus interjero.
UAB ARX AUTO yra oficialus Škoda atstovas Vilniaus mieste. Jūsų patogumui įmonė turi du prekybos salonus Vilniuje, adresu: Geležinio Vilko g. 53 ir Dubliškių g. 7. UAB ,,Adampolis" - vienintelis įgaliotasis MAN Truck & Bus SE atstovas Lietuvoje, veiklą vykdantis nuo 1995 m. UAB ,,Adampolis" viena didžiausių komercinio, nekomercinio ir spec. transporto pardavėjų.
tags: #automobilis #daug #egp