Neeksploatuojami automobiliai kelia ne tik estetines ir aplinkosaugines problemas, bet ir gali tapti potencialiu pavojumi. Užimamos stovėjimo vietos kiemuose, aplinkos tarša, o kartais net ir netikėtas savaiminis užsidegimas - tai tik dalis rūpesčių, kuriuos sukelia apleisti automobiliai.
Situacija Lietuvoje dėl transporto priemonių amžiaus yra gana rimta. Vidutinis automobilių amžius siekia 14-17 metų, o daugelis jų yra nuvažiavę apie 0,5 mln. kilometrų. Toks didelis susidėvėjimas kelia nerimą, ypač šaltuoju metų laiku, kai automobiliai dažniau užsiliepsnoja. Pagrindinės savaiminio užsidegimo priežastys - netvarkinga elektros įranga arba netinkamai veikiantys priedai, tokie kaip signalizacija ar dujų įranga.
Nauja tvarka - paprastesnis automobilių utilizavimo procesas
Nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. įsigaliojo naujovė, palengvinanti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) tvarkymą. Anksčiau savininkams patiems tekdavo rūpintis transporto priemonės sunaikinimo deklaracijos pateikimu ir išregistravimu. Dabar šiuos veiksmus atlieka transporto priemonių tvarkymo įmonės. Tai reiškia, kad perdavus automobilį utilizavimui, jį automatiškai išregistruos transporto priemonių tvarkymo įmonė, gavusi reikiamą informaciją iš „Regitros“. Ši naujovė ne tik mažina biurokratinę naštą, bet ir skatina didesnį gyventojų sąmoningumą bei tvarumą.
„Šis pokytis reiškia, kad transporto priemonių naudotojams nebereikės rūpintis, kaip ir kada pateikti sunaikinimo deklaraciją - viską už juos atliks utilizavimo įmonė. Procesas tampa patogesnis, aiškesnis ir sklandesnis, o tai ne tik mažina biurokratinę naštą, bet ir padeda užtikrinti tikslesnius duomenis apie utilizuojamas transporto priemones“, - teigia „Regitros“ Transporto priemonių registracijos paslaugų skyriaus vadovė Renata Šostakienė.
Gerės duomenų kokybė ir skaidrumas
Naujoji tvarka leis užtikrinti didesnį perduodamų transporto priemonių apskaitos tikslumą ir sumažinti piktnaudžiavimo rizikas. Dėl aiškiai apibrėžto proceso didės tvarkytojų atsakomybė, o duomenys apie sunaikintas transporto priemones taps patikimesni. Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai klientai pamiršdavo pateikti sunaikinimo deklaracijas arba nežinodavo, kad tokį dokumentą turi gauti. Dabar tokių situacijų išvengsime.
Savivaldybių vaidmuo ir gyventojų atsakomybė
Neeksploatuojami automobiliai dažnai tampa gyventojų skundų priežastimi. Savivaldybės, reaguodamos į pranešimus, ieško automobilių savininkų. Jei savininkas nustatomas, jam pirmiausia skiriamas įspėjimas ir įpareigojimas pasirūpinti transporto priemone. Jei tai nepadeda, skiriama piniginė bauda, o automobilis gali būti konfiskuojamas. Jei savininko nepavyksta nustatyti, automobilis perimamas savivaldybės žinion ir pradedama bešeimininkio turto pripažinimo procedūra.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigia, kad kasmet priverstinai nuvežamų automobilių skaičius svyruoja nuo 2,5 iki 3 tūkst. Kauno mieste pastebimas nežymus pranešimų ir priverstinai nutempiamų nenaudojamų transporto priemonių skaičiaus mažėjimas, kas leidžia manyti, kad transporto priemonių savininkai tampa sąmoningesni.
Gyventojai yra raginami pranešti savivaldybėms apie automobilius, kurie yra neeksploatuojami, teršia aplinką ir užima stovėjimo vietą. Svarbu pasirinkti licencijuotą atliekų tvarkymo įmonę, kad būtų užtikrintas tinkamas automobilių utilizavimas ir išvengta aplinkosauginių pažeidimų.
Mitai apie naudotus automobilius
Perkant naudotą automobilį, svarbu atskirti faktus nuo mitų. Ekspertai paneigia daugybę populiarių įsitikinimų:
- Mitas: Automobiliu važinėjo pensininkų pora. Maža rida ne visada atspindi automobilio būklę. Svarbiau bendra automobilio būklė, kurią lemia daugelis faktorių, įskaitant kelio sąlygas ir eksploatavimo režimą.
- Mitas: Dyzelinis variklis geriau už benzininį. Dyzeliniai automobiliai tampa ekonomiškai naudingesni tik nuvažiuojant didelius atstumus. Remonto išlaidos gali būti didesnės, o variklio tarnavimo laikas - trumpesnis nei benzininio.
- Mitas: Vokiški automobiliai geresni už kitus. Automobilių kokybė priklauso nuo konkretaus modelio ir gamintojo, o ne nuo šalies kilmės.
- Mitas: Vokiškų automobilių detalės pigesnės. Populiarumas skatina pigių, bet prastos kokybės detalių tiekimą iš Kinijos, kurios gali sukelti daugiau problemų.
- Mitas: Ką tik iš Vokietijos yra geriau nei važinėtas Lietuvoje. Nors Vokietijoje keliai geresni, lietuviai dažnai eksploatuoja automobilius mažesniais atstumais. Lietuvoje pirktų automobilių eksploatacijos istoriją lengviau atsekti.
- Mitas: „Nedaužtas, garantuoju“. Dauguma į Lietuvą atvežamų automobilių yra buvę autoįvykiuose, su techniniais gedimais ar kitaip pažeisti.
- Mitas: Visi „Opel“ rūdija. Tai mitas, kilęs iš 90-ųjų modelių su konstrukciniais trūkumais. Šiuolaikiniai „Opel“ automobiliai nerūdija labiau nei kiti gamintojai.
- Mitas: Dideli automobiliai saugesni už mažus. Saugumą lemia ne tik dydis, bet ir automobilio technologinis naujumas bei saugos sistemos.
- Mitas: Į automobilį neverta daug investuoti, nes jis greitai nuvertėja. Automobilis nėra investicija, bet tinkamai parinktas, 2-5 metų senumo automobilis gali būti optimalus pirkinys, jau atsikratęs didžiosios dalies pirminio nuvertėjimo.
- Mitas: Lizingu reikia pirkti tik naujus automobilius. Rinkoje yra galimybių įsigyti lizingu ir senesnius automobilius.
Štai DIDŽIAUSI ĮSPŪDŽIAI PERKANT NAUDOTĄ AUTOMOBILĮ! BŪKITE DĖMESINGI!
Atidžiai rinkdamiesi automobilį, atsižvelkite į jo techninę būklę, eksploatavimo istoriją ir ieškokite patikimų pardavėjų bei transporto priemonių tvarkytojų. Tai padės išvengti ne tik finansinių nuostolių, bet ir rūpesčių ateityje.
tags: #automobilis #nera #ekspoatuojamas