Daugiabučių kiemuose, gatvėse ar automobilių stovėjimo aikštelėse paliekami automobiliai kelia daug nepatogumų gyventojams ir gali sukelti papildomų problemų. Ne paslaptis, kad daugelis vairuotojų, nepaisydami Kelių eismo taisyklių (KET), palieka automobilius stovėti su užvestu varikliu ilgiau nei būtina, o kai kurie netgi ilgus metus laiko kiemuose nenaudojamas transporto priemones. Tai sukelia ne tik estetinį diskomfortą, bet ir trukdo kitiems eismo dalyviams bei specialiosioms tarnyboms.
Paliktas automobilis su užvestu varikliu: įspėjimas ar bauda?
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad daugiabučio kieme už paliktą transporto priemonę su užvestu varikliu galite atsipirkti įspėjimu, tačiau vėliau galimybė gauti baudą yra reali. Tiesa, ši taisyklė - nėra naujovė. Daugelyje Europos bei kitose didžiosiose pasaulio šalyse keliami griežti aplinkosauginiai reikalavimai ir yra prievolė nepalikti automobilio dirbti sava eiga, mat už tai taip pat gali būti skiriamos baudos.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas anksčiau komentavo, kad pagal KET gyvenamosiose zonose yra draudžiama stovėti užvedus variklį ilgiau, nei būtina transporto priemonę paruošti važiavimui. „Daugiabučių namų kiemuose šios taisyklės taip pat galioja. Taip pat mieste yra įrengta ir kelio ženklų „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis „Stovėti išjungus variklį“, - kalbėjo A. Žukas.
Administracinių nusižengimų kodekse sakoma, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.
„Bausti už tokius pažeidimus turi teisę Policijos, savivaldybių administracijų, Karo policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgalioti pareigūnai“, - tikino savivaldybės atstovas.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas antrina, kad sostinėje draudžiama stovėti įjungtus transporto priemonės variklį gyvenamosiose zonose ir ten, kur yra įrengti ženklai „Stovėti išjungus variklį“. Pasak G. Grubinsko, šio reikalavimo vykdymą sostinėje kontroliuoja policija.
Tuomet Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Griauslys taip pat užsiminė, kad Kaune jau netrukus pradės veikti sumažintos taršos zona. „Miestuose, kur neprieštarauja teisės aktai, naudojamas gyvenamosios zonos ženklas. Kelių eismo taisyklės numato, kad šiose zonose stovėti įjungus transporto priemonės variklį draudžiama. Gyvenamųjų zonų plėtra vertinama atsakingai, nes jose atsiranda ir kitų reikalavimų. Pavyzdžiui, pirmumo teisę turi pėstieji. Įrengus tik kelio ženklus, saugumas ir eismo dalyvių atsakingumas ne visada pasiteisina. Jau greitai Kaune, senamiestyje, pradės veikti sumažintos taršos zona. Taip bus siekiama kovoti su tranzitinio transporto keliama tarša“, - kalbėjo A. Griauslys.
O štai Panevėžio mieste, kaip teigė savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga, yra nemažai ramaus eismo gatvių. „Jose įrengtos gyvenamosios zonos, kuriose pagal KET reikalavimus draudžiama stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti, pavyzdžiui, nuvalyti sniegą ir pan. Vairuotojai dažnai pamiršta, kad šie reikalavimai taikomi ne tik zonose, pažymėtose 552 ženklu, bet ir visuose daugiabučių namų kiemuose. Važiavimo tvarkos pažeidimas gyvenamosiose zonose ir daugiabučių namų kiemuose užtraukia vairuotojams baudą nuo 30 iki 90 eurų“, - priminė savivaldybės atstovas.
Vis dėlto, panašu, ne visose savivaldybėse tokie reikalavimai galioja. „Šiaulių mieste šiuo metu nėra nustatytų zonų, kuriose draudžiama stovėti automobiliams su užvestais varikliais“, - komentavo Šiaulių miesto savivaldybės komunikacijos atstovas Vitalis Lebedis.
Nenaudojami automobiliai daugiabučių kiemuose: problema ir sprendimai
Nenaudojami automobiliai daugiabučių kiemuose - opi ir gana dažna didmiesčiuose problema. Su ja susidūrė ir uostamiesčio Sausio 15-osios gatvės 12-ojo namo gyventojai. Žmonių teigimu, prie namo jau kurį laiką stovi du nenaudojami automobiliai, ir gyventojams, savo transporto priemones eksploatuojantiems kasdien, nėra kur jų palikti.
„Aikštelė nėra didelė, todėl dėl paliktų rūdyti automobilių mes savo mašinas priversti statyti kitur, dažnai net pažeisdami Kelių eismo taisykles ar niokodami žaliąsias erdves. Kitur vietų tiesiog nėra. Viena iš tų mašinų prie laiptinės stovi jau gal 5 metus. Kaimynas kartkarčiais įlipa vidun, kartais su drauge, „padaro“ buteliuką ir net juokaudamas pareiškia, kad tai - jo baras. Sako, kad automobiliu ims važinėti, kai jį susiremontuos...“ - „Vakarų ekspresui“ guodėsi viena savo tapatybės atskleisti nepanorusi gyventoja.
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, atsakingo už panašių atvejų kontrolę, vedėja Kristina Vintilaitė pritaria, jog problema miesto gyventojams iš tiesų yra aktuali. „Savivaldybėje suformavus mūsų skyrių ir paskelbus kontaktus, kuriais galima pranešti apie apleistą automobilį, pranešimų ženkliai padaugėjo“, - pažymi K. Vintilaitė.
Iš tiesų, 2012 metais Viešosios tvarkos skyrius sulaukė 16 tokių pranešimų, o 2015 m. buvo sprendžiamos jau 165 situacijos dėl nenaudojamų automobilių. Tais metais tokių atvejų užfiksuota jau daugiau nei 80.
K. Vintilaitė tikina, jog kiemuose stovinčių neeksploatuojamų automobilių klausimą galima išspręsti gana paprastai - tereikia pranešti apie tai Viešosios tvarkos skyriui. „Transporto priemonės valdytojui skiriame 10 dienų terminą patraukti ją iš esamos vietos. Jeigu asmuo nepatraukia automobilio, o mes nežinome priežasčių, kurios trukdytų žmogui įvykdyti mūsų reikalavimą, pranešimas bei kiti dokumentai yra perduodami Kelių policijai. Tada automobilio savininkas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.“
Tad formaliai viskas atrodo nesudėtinga. Juolab kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra atskiras straipsnis, numatantis atsakomybę už „neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno raštiško perspėjimo nesiėmimą priemonių ja pasirūpinti“. Šis straipsnis užtraukia baudą savininkui nuo 72 iki 144 eurų. Už analogišką pažeidimą gavus antrą tokią nuobaudą, suma jau sieks nuo 144 iki 289 eurų, be to, tada grės ir transporto priemonės konfiskavimas.
Tačiau laikinai miesto Kelių policijos tarnybos viršininko pareigas einantis Mindaugas Džermeika pripažįsta, kad ne viskas ir ne visada yra taip paprasta. „Jeigu savininkas nevažiuoja automobiliu, tačiau laiko jį tvarkingą, su atlikta technine apžiūra ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, niekas jo nebaus. Gali būti, kad, pavyzdžiui, draudimo nėra, tačiau pirminį Savivaldybės pranešimą gavęs žmogus paaiškino, kad savo mašina naudojasi tik vasaros sezono metu, ir ją prižiūri. Tokiu atveju pagrindo jį bausti už tvarkingai atrodančio automobilio laikymą kieme irgi nėra“, - teigia M. Džermeika.
Kriterijus - „šiukšlė“
Tad kas yra „neeksploatuojama, palikta be priežiūros transporto priemonė“? „Tai - transporto priemonė su akivaizdžiais požymiais to, kad ji nejuda. Pavyzdžiui, išleistos padangos, ratlankiai apaugę žolėmis, išdaužyti stiklai, ant stogo - paukščių gūžta. Kitaip sakant, tai - šiukšlė, gadinanti estetinį vaizdą. Tokią transporto priemonę jos savininkas privalo pašalinti, ir, jei to nepadaro, drąsiai skiriame baudą“, - aiškina Kelių policijos tarnybos atstovas.
Jis neigia galimybę, kad būtų nubaustas žmogus, sakykime, porai savaičių išvykęs į užsienį ir palikęs savo mašiną prie daugiabučio, o Savivaldybė dėl jos sulaukusi kerštingų kaimynų skundo. „Prieš skirdami baudą visuomet pasidomime aplinkybėmis, įsitikiname, ar yra priežastis bausti žmogų. Jei mašina iš pažiūros tvarkinga, žmogaus niekas tikrai nebaus. Jei, sakykime, galioja ir draudimas, ir techninė apžiūra, skirti baudos irgi nėra pagrindo. O kartais būna atvirkščiai - stovi automobilis kieme, o mes išsiaiškiname, kad jo savininkas čia nebegyvena jau kelerius metus. Žodžiu, situacijų būna visokių, todėl ir stengiamės įsigilinti į aplinkybes“, - sako M. Džermeika.
Šiaip ar taip, jis ragina neeksploatuojamų automobilių savininkus arba atsikratyti nereikalingų transporto priemonių, arba tinkamai jas prižiūrėti.
Trukdymas specialiosioms tarnyboms ir bendras eismas
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipia dėmesį, kad vis dar gajus asmeninio patogumo mentalitetas, kuomet į kitus eismo dalyvius bei bendrą situaciją pasirenkama numoti ranka. „Parkavimo vietų trūkumo klausimas aktualus tankiau apgyvendintuose miestuose. Tai gali būti ir senos statybos, ir visiškai naujų rajonų problema. Šeimos turi ne po vieną automobilį, palikti jo mokamose vietose nenori, todėl bet kokia kaina stengiasi įsisprausti į šalia namų esančias erdves: palieka ant vejos, šaligatvio, užstato kitus vairuotojus, įvažiavimus, atliekų konteinerius. Taip apsunkinamas darbas medikams, ugniagesių tarnyboms ar atliekų tvarkytojams, kurie net negali įvažiuoti į kiemą arba yra priversti jame pavojingai manevruoti“, - sako A. Žiukelis.
Pasak jo, po vasaros sugrįžus atostogavusiems gyventojams, ši problema tampa ypač aktuali. Vairuotojams patariama stebėti perspėjamuosius ženklus, užrašus bei žymėjimus, tačiau net ir tai gali neišgelbėti nuo pažeidimo.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodoma, kad transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta net jei konkrečioje vietoje stovėti galima, jeigu užstatytą erdvę trukdo valyti ir tvarkyti savivaldybės įgaliotoms institucijoms, atlikti gelbėjimo darbus, likviduoti avarijos padarinius arba kai automobilį reikia patraukti dėl rengiamo oficialaus vizito. Už automobilio palikimą neleistinoje vietoje ar trukdymą specialiosioms tarnyboms vairuotojai rizikuoja užsidirbti baudą, o trukdžiusį automobilį gali tekti vykti atsiimti į specialią aikštelę. Už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą neabejotinai teks susimokėti.
Draudikai, vertindami žalų atvejus, neretai susiduria su situacijomis, kai specialiosios tarnybos uždelsia atvykti dėl joms sudarytų kitų vairuotojų trukdžių - užstatyto privažiavimo ar kliūčių kelyje. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai policijos pareigūnai susiduria su trukdžiais greitai reaguoti į iškvietimą apie vagystę, o ilgapirščiai gauna daugiau laiko ir spėja pabėgti.
Susidūrus su parkavimo vietų trūkumu A. Žiukelis pataria ieškoti galimų išeičių ir nesistengti įtilpti į kiemą bet kokia kaina. Pavyzdžiui, Vilniuje, centrinėje miesto dalyje gyvenantiems žmonėms registracijos adresas suteikia galimybę už simbolinį mokestį tam tikru atstumu nuo gyvenamosios vietos palikti automobilį mokamose vietose gatvėse. Galbūt derėtų įvertinti ir turimų transporto priemonių skaičių ar galimybę rinktis alternatyvius judėjimo būdus.
„Į pagalbos ar paslaugų teikimą susitelkusios tarnybos, tikėtina, nepuls pirmiausiai rinkti parkavimo pažeidimo įrodymų, bet tai nereiškia, kad taip galite elgtis ir toliau. Pagalvokite apie tai, kad medikų, ugniagesių pagalbos, kai svarbi kiekviena minutė ar net sekundė, kitą kartą gali prireikti ir jums. Taip pat nemalonu gyventi su perpildytais atliekų konteineriais, kurių nepasiekia vežėjai. Jei kiti gyventojai nuo tokių dalykų pavargo, jie turi tikrai plačias galimybes pranešti apie automobilių statymo pažeidimus, todėl nenustebkite, jei su jumis susisieks pareigūnai perspėti arba būsite informuotas apie jums iškeltą administracinio nusižengimo bylą bei galiausiai nubaustas bauda“, - perspėja specialistas.
Jis pataria vadovautis sveiku protu ir neužmiršti įvertinti, ar paliekamas automobilis netrukdo kitiems vairuotojams, ar šalia priparkuotų automobilių vairuotojai sugebės atsidaryti dureles ir patekti į savo automobilį, ar užtenka vietos pėstiesiems praeiti. Kur kas rečiau galvojama, ar tilps didesnė transporto priemonė, pavyzdžiui, gaisrinė ar greitoji, nors skubios ir neatidėliotinos pagalbos gali prireikti bet kuriuo momentu.
Automobilio pastatymas ir apsisukimas
Eismo įvykiai daugiabučių kiemuose
Daugiabučių kiemai žiemos mėnesiais didmiesčių vairuotojams tampa vairavimo įgūdžių ir dėmesingumo išbandymų vieta. Gyventojai prigrūstuose kiemuose susiduria su nenuvalytu sniegu, slidžia kelio danga ar nepatogiomis parkavimo sąlygomis. Draudikų duomenys rodo, kad šiose vietose daugiausia eismo nelaimių registruojama šaltuoju sezonu.
„Daugiabučių kiemuose eismo situacija dažnai būna sudėtinga dėl ribotos erdvės ir netvarkingo transporto priemonių parkavimo. Net ir esant nedideliam greičiui, šiose vietose įvyksta daug smulkių avarijų dėl netinkamo manevravimo ar riboto matomumo. Daugiabučio kieme padarius žalą kaimyno automobiliui, A. Gučius pataria nedelsiant rasti apgadintos transporto priemonės savininką ir prisipažinti apie įvykį, drauge užpildyti eismo įvykio deklaraciją bei apie tai pranešti draudikams. „Jeigu kaimyno rasti nepavyksta, išvažiuoti iš įvykio vietos ir tikėtis kaimyną surasti grįžus namo - klaidingas scenarijus, kuriuo, deja, žmonės, padarę eismo įvykį kieme, dažnai vadovaujasi. Taip pat negalima palikti raštelio už valytuvų ar kitoje vietoje, pranešant apie eismo nelaimę. Dažnai gyventojai pagalbos prašo ir kitų asmenų, kad sutikę nukentėjusįjį kaimyną informuotų jį apie patirtą eismo įvykį”, - pasakoja A.
Tokia elgsena, pasak draudiko, yra klaidinga, nes iš įvykio vietos pasišalinti yra neteisėta. „Jei kaimyno rasti nepavyksta ar nežinote, kam priklauso automobilis, kurį apgadinote, reikėtų skambinti policijai. Paskambinus 112 privalu pranešti apie eismo nelaimę ir laikytis policijos nurodymų. Kartais yra prašoma nufotografuoti situaciją, nepasitraukus iš įvykio vietos - užfiksuoti savo ir kaimyno automobilių apgadinimus. Įvykdžius policijos nurodymus, dažnu atveju leidžiama pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o deklaracija yra užpildoma tuomet, kai pavyksta susisiekti su nukentėjusios transporto priemonės savininku”, - kalba A.
Draudiko teigimu, jei vairuotojas, apgadinęs kaimyno automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalina pats, jis tampa Kelių eismo taisyklių ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo pažeidėju. Pasak A. Gučiaus, tokiais atvejais vairuojantis asmuo gali sulaukti ne tik baudos, bet ir prievolės atlyginti kaimynui padarytą žalą. „Net jei su kaimynu puikiai sutariate ir esate tikri, kad situaciją pavyks išspręsti taikiai, jūs nežinote, ar eismo nelaimės neužfiksavo jos liudytojai, kurie, jums pasišalinus, galėjo kreiptis į policiją ir apie eismo įvykį pranešti pareigūnams. Tokiais atvejais eismo įvykį padariusio vairuotojo ketinimai grįžti ir susitarti su kaimynu taip pat yra bereikšmiai“, - sako A.
Jis pabrėžia, kad kieme padarius eismo įvykį galimi tik du teisingi scenarijai: pasikviesti kaimyną ir kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o jei kaimyno nėra - skambinti 112 ir apie įvykį pranešti policijai. „Jokių kitų išlygų negali būti, kitokia elgsena jau yra pažeidimas.“
Draudikas atkreipia dėmesį, kad kiemuose nutinkantiems eismo įvykiams yra būdingas ir sezoniškumas. „Vasarą daugiabučių kiemai yra tuštesni, todėl eismo nelaimių juose įvyksta mažiau. Daug jų - rudens pradžioje, kai visi po vasaros sugrįžta namo, tačiau daugiausia tokių eismo įvykių registruojama žiemą, kai kiemuose yra sniego, kelio danga - apledėjusi, o matomumas - prastesnis“, - pasakoja A.
Kiemuose dažniausiai nutinka smulkūs eismo įvykiai: draudikai dažniau fiksuoja nedidelius įlenkimus, šonų apibraižymus, žibintų dūžius, veidrodėlių nulenkimus ar buferių suskaldymus. „Pastarosiomis savaitėmis aplink daugiabučius eismo nelaimės dažniau nutinka dėl to, kad vairuotojai neįvertina slidžios kelio dangos. Žiemos metu jie iš kiemų išvažiuoja apledėjusiais langais, nuo parkavimo daviklių ir automobilio kameros nenuvalytu sniegu, o tokios situacijos, kai tinkamai nepasirūpinama aplinkos matomumu, baigiasi eismo įvykiais“, - kalba A.
Vairuotojams, norintiems automobilius kiemuose apsaugoti nuo eismo nelaimių, draudikas pataria nepalikti jų prie posūkių. „Parkuokite transporto priemones tik tose vietose, kurios yra tam pritaikytos. Net jei esate įgudęs vairuotojas, kieme paliekant automobilį visada įvertinkite, ar jis netrukdo saugiai įvažiuoti bei išvažiuoti, atlikti posūkį ar kitus manevrus. Kai automobiliai statomi vienas šalia kito, pasak A.
Jei išėjus į kiemą randamas įlenktas ar kitaip apgadintas automobilis, o paliekant jį tokių pažeidimų nebuvo, A. Gučius pataria skambinti 112. „Gali būti, kad kaimynas, apgadinęs jūsų automobilį, jau pranešė apie tai policijai. Jei apgadinęs automobilį vairuotojas piktybiškai pasišalino ir nepavyksta aptikti šį įvykį mačiusiu liudytojų, žala bus atlyginta pagal kasko draudimą. Kitais atvejais, nukentėjęs vairuotojas turės apgadinimą remontuoti savo lėšomis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas žalą atlygins tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas, eksploatuodamas savo transporto priemonę, padarė žalą. Šio draudimo aprėpčiai priklauso ir tokie atvejai, kai vairuotojas ar keleivis durimis apgadina kitą transporto priemonę. Kai kaltininko nepavyksta nustatyti, veikia kasko draudimas.“
tags: #automobilis #saugotas #kitoje #vietoje