Superautomobilių gamintojai dažnai nori išsiskirti durelėmis.
„Lamborghini“, „McLaren“, „Koenigsegg“, „Gumpert“ ir daug kitų gamintojų naudoja ypatingus durelių mechanizmus, kurie kasdieniuose automobiliuose tiesiog nėra sutinkami.
Taigi būtų lengva pamanyti, kad Mercedes-Benz 300 SL durelės buvo tik ekstravagantiškas dizaino pasirinkimas. Tačiau taip nebuvo.
Mercedes-Benz 300 SL - prijaukintas lenktyninis automobilis
1954-1963 metais gamintas „Mercedes-Benz 300 SL“ (W198) iš tikrųjų buvo gatvėms pritaikytas lenktyninis automobilis.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje „Mercedes-Benz“ nusprendė visa galva pasinerti į automobilių sportą.
1952 metais pristatytas lenktyninis automobilis W194 buvo labai pažangus.
Inžinierius Rudolfas Uhlenhautas jam sukūrė itin aptakų kėbulą su lengvu vamzdiniu rėmu.
Šio automobilio priekyje buvo 3 litrų 6 cilindrų variklis, paimtas iš prabangaus „300 Adenauer“ (W186) automobilio.
Jis išvystė tik 130 kW (175 AG) galią - „Ferrari“ ir „Jaguar“ konkurentai turėjo žymiai galingesnius variklius.
Nepaisant to, W194 dominavo ir Le Mano, ir kitose ištvermės lenktynėse, nes buvo lengvas ir aptakus.
„Mercedes-Benz“ galėjo džiaugtis sėkmingu W194 pasirodymu pasaulinio lygio lenktynėse, tačiau buvo manančių, kad to nepakanka.
1953 metais W194 gavo mechaninę „Bosch“ įpurškimo sistemą, didesnius ratus ir 85 kg lengvesnį magnio lydinio kėbulą, tačiau 1954-aisiais „Mercedes-Benz“ susikoncentravo į „Formulę 1“ ir W194 programa buvo baigta.
Niujorke įsikūręs prabangių automobilių importuotojas Maxas Hoffmanas negalėjo patikėti, kad W194 istorija eina į pabaigą.
1953 metais susitikime Štutgarte jis ragino „Mercedes-Benz“ vadovus sukurti gatvėms skirtą W194 versiją.
Kompanijos atstovai iš pradžių entuziazmu netryško, tačiau Hoffmanas buvo įsitikinęs, kad toks automobilis būtų labai paklausus.
Hoffmanas iš karto užsakė net tūkstantį tokių mašinų, tikėdamas, kad šios investicijos atsipirks, nes amerikiečiai greitai išpirks tokius greitus ir gražius automobilius.
Toks didelis užsakymas galutinai įtikino „Mercedes-Benz“ - lenktyninis W194 virto prijaukintu W198.
Būtent Hoffmanas entuziazmo dėka užbaigtas „Mercedes-Benz“ W198, gavęs 300 SL vardą, 1954 metais buvo pristatytas ne Ženevoje ar Frankfurte, o Niujorke.
Šalia jo buvo pristatytas ir mažesnis bei pigesnis roudsteris 190 SL - dar vienas Hoffmanas pasiūlymas.
Mercedes-Benz 300 SL variklis su naikintuvų technologijomis
Viena iš priežasčių, kodėl „Mercedes-Benz“ neplanavo keliams skirtos W194 versijos buvo šio automobilio sudėtingumas ir nepraktiškumas.
Jis buvo triukšmingas, nelabai patogus, neturėjo bagažinės, o variklis reikalavo ypatingos priežiūros.
Kitaip tariant, tai buvo tik lenktyninis automobilis.
1953-ųjų „Mercedes-Benz“ sprendimas karbiuratorius keisti mechanine „Bosch“ tiesioginio įpurškimo sistema buvo susijęs su galios siekiu.
Dar Antrojo pasaulinio karo naikintuvuose (pavyzdžiui, Messerschmitt Bf 109E) naudota įpurškimo sistema padidino to variklio galią nuo 130 iki 179 kW.
300 SL turėjo 3 litrų 6 cilindrų variklį su mechanine tiesioginio įpurškimo sistema.
Tačiau „Mercedes-Benz 300 SL“ variklis dėl jos reikalavo daug priežiūros.
Benzinas į cilindrus buvo purškiamas dar akimirką po degimo išjungimo, todėl jis po truputį skiesdavo tepalus.
Dėl to „Mercedes-Benz 300 SL“ savininkai turėjo prisiminti, kad jų automobilių variklių alyva yra keičiama kas 4000 km.
Bet tai nėra didelė problema - kas tiek laiko reikia ir sutepti važiuoklę.
Kai prasidėjo 300 SL pardavimai, „Mercedes-Benz“ mechanikai turėjo būti apmokyti aptarnauti šiuos automobilius, nes daugiau tokių tiesiog nebuvo.
300 SL variklis, beje, neturi įprasto karterio - alyva buvo laikoma atskirame rezervuare automobilio sparne.
Tokia sauso karterio tepimo sistema leido variklį sumontuoti žemiau ir užtikrino g চুলের geresnį tepalų judėjimą automobiliui greitai manevruojant per staigius posūkius.
300 SL su atidarytomis durelėmis - atkreipkite dėmesį, kokie aukšti yra šio automobilio slenksčiai.
„Žirklinių“ durelių revoliucija
Į viršų atsidarančios durelės, kokias matome „Lamborghini Aventador“, jau yra tapusios išskirtiniu šios markės ženklu.
Jos atrodo tikrai ypatingai, todėl jas dažnai kopijuoja savo automobilius modifikuojantys entuziastai.
Internete nesunku aptikti ir įvairių mažų hečbekų su taip atsidarančiomis durelėmis, ir sportinių, ir net limuzinų klasės automobilių.
Regis, jau vien šios durelės gali transformuoti įprastą automobilį į egzotišką superautomobilį.
Į viršų atsidarančios durelės su vyriu priekyje lietuviškai dažnai vadinamos „žirklinėmis“ (ang. „Scissor door“), nors ir „Lamborghini“ vardas prie jų klijuojamas labai dažnai.
Visgi, iš tikrųjų pirmą kartą pasaulis jas išvydo 1968 metais, kai buvo pristatytas „Alfa Romeo Carabo“ koncepcinis superautomobilis.
Atrodė jis tikrai neprastai, o ir varomas buvo gana mažu, dviejų litrų V8 varikliu.
Galite įsivaizduoti, kokį garsą skleidė šis agregatas.
Visgi, automobilis niekada neperėjo į serijinės gamybos stadiją - „Alfa Romeo“ tuo metu dėmesį skyrė kiek kitokiems automobiliams.
„Alfa Romeo Carabo“ jau turėjo į viršų vertikaliai atsidarančias dureles.
Įdomu tai, kad automobilio kūrėjas Marcello Gandini jas sugalvojo dėl praktinių priežasčių.
Šis koncepcinis superautomobilis turėjo neįtikėtinai mažą galinį stiklą, per kurį buvo beveik neįmanoma gerai apsižvalgyti.
Tai garsusis automobilių dizaineris išsprendė sukurdamas „žirkines“ dureles.
Jos leido vairuotojui persisverti per slenkstį ir matyti, kur automobilis važiuoja atbulas.
Lamborghini Countach - pirmasis serijinis automobilis su "žirklinėmis" durelėmis
„Lamborghini Countach“ tapo pirmuoju serijinės gamybos automobiliu, naudojančiu „žirklinės“ dureles.
Jos buvo panaudotos dėl dviejų priežasčių.
Pirma, „Lamborghini“ ir pats Marcello Gandini norėjo, kad automobilis visus priblokštų savo išvaizda.
„Countach“ turėjo būti ypatingas ne tik savo dinaminėmis charakteristikomis, bet ir dizainu, todėl jam buvo skirtas didžiulis dėmesys.
Be jokios abejonės, šis tikslas buvo įgyvendintas, nes automobilis iš karto tapo visų berniukų svajone.
Antroji priežastis, žinoma, išliko praktine.
„Countach“ taip pat turėjo itin mažą galinį stiklą, kurio dalį dengė variklio gaubtas.
Kai kurios „Countach“ versijos praktiškai neturėjo jokio matomumo per galinį stiklą.
Todėl vairuotojas, norintis tvarkingai pasistatyti savo superautomobilį, turėjo atsidaryti dureles ir atsisėsti ant plataus slenksčio.
Taip, sėdėdamas lauke, jis galėjo puikiai matyti, kur važiuoja.
Šios durelės iš karto tapo automobilių pasaulio klasika.
Dažnai tokio tipo durelės vadinamos „Lamborghini“ durelėmis, nes jos tarsi suaugo su šia marke.
Po „Countach“ jas naudojo ir „Diablo“, ir „Murciélago“, ir „Aventador“, ir keletas riboto tiražo modelių.
Galima neabejoti, kad jas išvysime ir naujame superautomobilyje, kuris kada nors pakeis „Aventador“.
Tiesa, mažesni „Lamborghini“ automobiliai „žirklinės“ durelių neturi.
„Urraco“, „Jalpa“, „Gallardo“ ir „Huracán“ durelės turėjo įprastą atidarymo mechanizmą.
Nors „Lamborghini Countach“ dizaino prasme ir taip buvo ypatingas automobilis, durelės tapo vienu iš pagrindinių jo elementų.
Didžiulės automobilių entuziastų simpatijos ir durelių praktiškumas paskatino ir kitus gamintojus pabandyti jas pritaikyti savo superautomobiliuose.
Kiti automobiliai su "žirklinėmis" durelėmis
„Countach“ buvo pradėtas gaminti 1974 metais ir, galima sakyti, iš karto tapo klasikiniu automobiliu.
Visgi, egzistuoja ir keli kiti ypatingi superautomobiliai su „žirklinėmis“ durelėmis.
Pavyzdžiui, „Bugatti EB 110“, gamintas 1991-1995 metais.
Šis automobilis savo laiku nebuvo tinkamai įvertintas vien todėl, kad tuo pat metu buvo gaminamas ir „McLaren F1“.
„Bugatti EB 110“ buvo gaminamas Italijoje ir buvo pavadintas legendinio Ettore Bugatti garbei.
Automobilis buvo neįtikėtinai greitas - V12 3,5 litrų variklis su keturiomis turbinomis per šešių pavarų mechaninę transmisiją suko visus keturis ratus.
Todėl 552 AG (412 kW) išvystantis automobilis iki 100 km/h įsibėgėjo per vos 3,2 sekundės ir galėjo pasiekti net 343 km/h greitį.
„Bugatti EB 110“ savo laiku buvo neįtikėtinai pažangus technologijų prasme.
Automobilių žurnalistai dažnai kritikuodavo tik automobilio išvaizdą.
Superautomobilis turėjo „žirkines“ dureles, tačiau neatrodė labai elegantiškas ar toks agresyvus kaip kiti tuo metu gaminti greiti automobiliai.
Kaip ir „Lamborghini“ garsėja savo durelėmis, taip ir „Koenigsegg“ turi, kuo pasigirti.
Tam tikra prasme Švedijos automobilių gamintojo durelės taip pat yra „žirklinės“ - atsidaro vertikaliai į viršų.
Tačiau „Lamborghini“ durelių vyriai yra gana paprasti - durelės juda vienoje plokštumoje ir kyla aukštai virš automobilio kėbulo.
O „Koenigsegg“ durelės tuo pat metu juda ir į išorę, ir į viršų, o durelių priekis nusileidžia arti žemės.
Kuomet „Koenigsegg“ pradėjo naudoti tokias dureles, automobilio keleiviams reikėjo patiems dureles pastumti į išorę, o tada į viršų.
Dabar visą šį darbą atlieka mechanizmas, todėl dureles atidaryti ir uždaryti galima vienu judesiu.
Tačiau priekinis atidarytų durelių kampas nusileidžia labai žemai ir atsiranda kiek toliau nuo automobilio, todėl jį nesunku atremti į, pavyzdžiui, šaligatvio bortelį.
Kita vertus, „Koenigsegg“ durelės nekyla labai aukštai virš automobilio viršaus, priešingai nei „Lamborghini“ atveju, todėl jas galima atidaryti ir garaže su itin žemomis lubomis.
„Žirkines“ dureles naudoja ir maži automobilių gamintojai.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose veikiantis „Spyker“.
Ši markė pasižymi tuo, kad jos automobiliai yra itin greiti, bet kuriami ne rekordams laužyti.
Todėl „Spyker“ automobilių interjeras yra itin aukštos kokybės, o ir važiuoklė yra sureguliuota taip, kad keleiviams būtų patogu ilgose kelionėse.
Šiame sąraše būtina paminėti ir „Arrinera Hussarya“ koncepcinį automobilį.
Iš karto reikia pasakyti, kad serijinės gamybos automobilis „žirklinės“ durelių neturės.
Dienos šviesą išvydo gausybė automobilių koncepcijų su „žirklinėmis“ durelėmis, tačiau tik „Arrinera Hussarya“ verta paminėti, nes tai - pirmasis lenkiškas superautomobilis.
Tiesa, jo gamyba dar nėra pradėta - kompanija kol kas gamina tik lenktyninius automobilius.
Tačiau teigiama, kad jau visai greitai automobilių entuziastai galės įsigyti ir gatvėms skirtą „Hussarya“.
Manote, kad „žirklinės“ durelės tinka tik superautomobiliams?
Ne visai taip.
Vienas iš linksmiausių pavyzdžių - „Renault Twizy“.
Tai - mažytis miesto elektromobilis.
Dabartinės tendencijos ir praktiškumas
Nors, kaip jau minėta, šios durelės buvo sugalvotos tam, kad automobiliu būtų įmanoma lengviau manevruoti važiuojant atbulam, šiais laikais „žirklinės“ durelės montuojamos tik dėl stiliaus.
Šiuolaikinės technologijos jau leidžia variklius sumontuoti gerokai žemiau, jiems nebereikia karbiuratorių, todėl matomumas pro galinį stiklą nebėra toks prastas.
Pavyzdžiui, galima be problemų važinėti atidarytomis durelėmis.
Jos neišsikiša už automobilio pločio (arba išsikiša labai mažai).
Tai praverčia dalyvaujant įvairiuose renginiuose.
Klasikinių „Lamborghini“ suvažiavimuose ir šventėse automobiliai dažnai pro žmonių minias važiuoja pakeltomis durelėmis - taip salone yra vėsiau ir galima pabendrauti su markės gerbėjais.
| Automobilis | Durelių tipas |
|---|---|
| Alfa Romeo Carabo | Žirklines |
| Lamborghini Countach | Žirklines |
| Bugatti EB 110 | Žirklines |
| Koenigsegg (įvairūs modeliai) | Koenigsegg durelės (panašios į žirkines) |
| Spyker (įvairūs modeliai) | Žirklines |
| Renault Twizy | Žirklines |
„Žirklines“ dureles galima atidaryti ir ankštoje erdvėje, jei kitas automobilis stovi labai arti arba garažas yra gana siauras.
Tiesa, nors durelės puikiai veikia siaurame garaže, žemos lubos joms yra tikra kliūtis.
Kita vertus, superautomobiliai įprastai yra gana žemi, todėl ir aukštai kylančios durelės neturėtų kliudyti daugelio garažų lubų.
Teigiama, kad įprastiems kasdieniams automobiliams „žirklinės“ durelės paprasčiausiai netiktų dėl praktiškumo, ne tik dėl kainos - į automobilį su įprastomis durelėmis yra kur kas lengviau įlipti.
Galiausiai, jei automobilis su „žirklinėmis“ durelėmis per autoįvykį apsiverstų, iš jo išlipti gali būti gerokai sunkiau, nes durelės neatsidarytų.
„Lamborghini“ durelės yra mėgstamos dėl jų stiliaus ir išskirtinumo.
Jos yra ypatingos ir paliko gilų pėdsaką automobilių kultūros istorijoje.
Galima neabejoti, kad, nepaisant jų praktiškumo trūkumo, didesnės kainos ir saugumo problemų, jos bus montuojamos dar ne viename superautomobilyje.
tags: #automobilis #su #atidarytomis #durelemis