Žodis "automobilis" kilęs iš graikų kalbos žodžio "autos", reiškiančio "pats", ir lotyniško žodžio "mobilis", reiškiančio "judantis". Taigi, automobilis - tai savaeigė, judanti transporto priemonė.
Pirmieji automobiliai sukurti XVIII a., kai arkliniam vežimui pritaikytas mechaninis variklis. 1769 m. Prancūzijoje N. J. Cugnot pritaikė garo mašiną savaeigiams vežimams. Jo pagamintas garo automobilis galėjo vežti 2,5 tonos krovinį 2-4 km/h greičiu. 1831 m. Didžiojoje Britanijoje tarp miestų pradėta vežioti keleivius garo automobiliais (omnibusais) su priekabomis; greitis siekė apie 30 km/h.
Automobilius sparčiau imta kurti pritaikius benzininius variklius. 1885 m. K. F. Benz pagamino triratį automobilį su 0,55 kW benzininiu varikliu, o 1886 m. G. Daimleris - keturratį automobilį. 1898 m. įvyko pirmoji automobilių paroda Paryžiuje. 1892 m. H. Fordas pagamino pirmąjį Jungtinėse Amerikos Valstijose automobilį, o 1903 m. pradėjo serijinę jų gamybą.
XX a. automobilių technologijos sparčiai tobulėjo. 1904 m. atsirado krumplinė pavarų dėžė ir sankaba, 1907 m. - mechaniniai stabdžiai, 1914 m. - pneumatiniai stabdžiai, 1910 m. - elektrinis apšvietimas ir elektrinis starteris, 1929 m. - aptakus, o 1932 m. - berėmis kėbulas ir automatinė pavarų dėžė. 1950 m. automobiliui pritaikyta dujų turbina, 1962 m. - F. Wankelio variklis, 1966 m. - saugos diržai, 1968 m. - stabdžių antiblokavimo sistema, o 1989 m. - dyzelinis variklis su elektroniniu valdymu.
Automobilių Evoliucija 1768-2018
Automobilio sandara ir tipai
Automobilio svarbiausios dalys yra kėbulas arba kabina, variklis, transmisija, važiuoklė, vairavimo įtaisai, stabdžiai, elektros įrenginiai, kontrolės prietaisai, eismo saugos įranga, saugos nuo vagysčių įranga ir degalų bakas. Dauguma automobilio agregatų tvirtinami prie rėmo, tačiau berėmio automobilio rėmą atstoja kėbulas.
Pagal paskirtį automobiliai skirstomi į transportinius ir specialiuosius. Transportiniai skirstomi į keleivinius ir krovininius. Keleiviniai toliau skirstomi į lengvuosius automobilius ir autobusus, krovininiai - į sunkvežimius, automobilines cisternas, automobilinius šaldytuvus, vilkikus. Prie specialiųjų automobilių priskiriama automobilinės kopėčios, sanitariniai, gaisriniai, kelių priežiūros ir statybos, grunto gręžimo, lenktyniniai, sportiniai, atrakcionų, didelio važumo bei pusiau vikšriniai automobiliai, taip pat amfibijos.
Variklis ir transmisija
Daugumą automobilių varo stūmoklinis vidaus degimo variklis. Jis būna įtaisytas priekyje arba užpakalyje ir suka priekinius arba užpakalinius ratus (didelio važumo automobiliuose - visus). Transmisija jungia variklį su varančiaisiais ratais. Kai kurie automobiliai turi automatinę pavarą, automatiškai keičiančią variklio sukimo momentą ir transmisijos perdavimo skaičių pagal variklio apkrovą.
Dauguma šiandieninių automobilių yra varomi benziną arba dyzeliną naudojančiais vidaus degimo varikliais. Benzininiai varikliai yra naudingesni už dyzelinius tuo, kad yra lengvesni ir gali dirbti didelėmis apsukomis, todėl lenktyniniai automobiliai naudoja benzininius variklius. Iki 9-o dešimtmečio beveik visuose automobiliuose buvo naudojami karbiuratoriai, kol jį pamažu pakeitė įpurškimo sistema. Netiesioginis kuro įpurškimas buvo pradėtas naudoti lenktyniniuose automobiliuose 4-ajame dešimtmetyje ir įprastuose automobiliuose 6-o dešimtmečio pabaigoje. Dyzeliniai automobiliai jau seniai populiarūs Europoje. Pagrindinė dyzelinių variklių teigiama savybė yra ta, kad kuro deginimo efektyvumas yra 50 %, lyginant su benzininio variklio 27 %.
Tačiau vidaus degimo varikliai teršia aplinką bei yra kritikuojami dėl įtakos visuotiniam atšilimui. Augančios kuro kainos, nauji griežtesni taršos įstatymai, bei išmetamųjų dujų taršos apribojimai verčia kurti automobilius varomus alternatyviu kuru. Automobiliuose paprastai naudojami vidaus degimo ar elektriniai varikliai. Dažniausi - keturtakčiai (rečiau - dvitakčiai) benzininiai bei dyzeliniai stūmokliniai vidaus degimo varikliai. Rečiau paplitę - dujų turbinos, rotoriniai (Wankelio) varikliai.
Važiuoklė ir vairavimo sistema
Automobilio važiuoklę sudaro rėmas, tiltai (ašys), pakaba ir ratai. Pakaba turi amortizatorius ir slopintuvus, kurie švelnina kėbulą veikiančius smūgius ir slopina kėbulo supimąsi.
Automobilio važiavimo kryptis keičiama vairavimo įtaisais. Dešiniapusiam eismui skirtuose automobiliuose vairuotojo vieta yra kairėje, kairiapusiam - dešinėje. Vienviečiuose lenktyniniuose automobiliuose vairuotojo vieta - viduryje. Paprastai vairuojami priekiniai ratai, visureigių automobilių - visi, kai kurių specialiųjų automobilių - tik užpakaliniai.
Stabdžiai ir saugos įranga
Automobilio stabdžiai mažina važiavimo greitį ir neleidžia automobiliui pajudėti iš vietos. Jie būna rankiniai (mechaniniai) ir kojiniai (hidrauliniai arba pneumatiniai). Stabdymo efektyvumui padidinti įtaisomi stabdžių stiprintuvai bei antiblokavimo sistema.
Avarijos galimybę mažina, o jai įvykus eismo dalyvius nuo sužalojimų ir automobilį nuo sugadinimų saugo eismo saugos įranga: priekinis ir užpakalinis buferiai; beskeveldris stiklas, elastingos kabinos briaunos, smūgio metu blokuojamos durys, saugos diržai, keleivių sėdynių atlošai su atramomis galvai, nuo smūgio prisipučiančios oro pagalvės.
Automobilių klasifikacija ir charakteristikos
Svarbiausios automobilio charakteristikos yra automobilio klasė, masė, trauka, dinamiškumas ir važumas.
Lengvųjų automobilių klasės
- Žemiausioji - variklio cilindrų tūris mažiau kaip 1,2 litro, savoji masė mažiau kaip 850 kilogramų.
- Žemoji - 1,2-1,8 litro, 850-1150 kilogramų.
- Vidutinė - 1,8-3,5 litro, 1150-1500 kilogramų.
- Aukštoji - 3,5-5,0 l, 1500-1700 kilogramų.
- Aukščiausioji - daugiau kaip 5,0 litrai, daugiau kaip 1700 kilogramų.
Sunkvežimių klasės
Sunkvežimiai į klases skirstomi pagal krovumą (krovinių masę):
- Žemiausiosios klasės krovumas mažiau kaip 0,5 tonos.
- Žemosios - 0,5-2,0 tonos.
- Vidutinės - 2,0-5,0 tonos.
- Aukštosios - 5-15 tonų.
- Aukščiausiosios - daugiau kaip 15 tonų.
Krovumo santykis su savąja mase nusako automobilio konstrukcijos tobulumą. Lengvųjų automobilių šis santykis 0,25-0,6, sunkvežimių 0,6-1,6.
Trauka ir dinamiškumas
Automobilio trauką nusako jėga, kurią variklis per transmisiją sukuria tarp varytuvų (ratų) ir kelio. Lengvųjų automobilių trauka - 3-5 kN, sunkvežimių - 10-20 kN.
Automobilio dinamiškumas nusakomas laiku, per kurį pasiekiamas didžiausias greitis. Lengvųjų automobilių dinamiškumą rodo laikas, per kurį horizontaliame kelyje su kieta danga automobilis pasiekia greitį nuo nulio iki 100 km/h. Sedanų dinamiškumas yra apytiksliai 15 sekundžių, sportinių automobilių - 9-12 sekundžių, lenktyninių automobilių - 4-8 sekundės.
tags: #automobilis #zodzio #kilme