Rūdys yra viena iš labiausiai paplitusių ir brangiai kainuojančių problemų, paveikiančių automobilius Lietuvoje. Dėl oksidacijos tarp metalo, deguonies ir drėgmės korozija gali greitai plisti, ypač drėgnoje, sūrioje aplinkoje. Rūdys susidaro, kai geležis arba plienas reaguoja su deguonimi ir vandeniu, susidarant geležies oksidui. Lietuvoje drėgnas klimatas ir žiemą naudojama kelių druska labai paspartina šį procesą.
Nepaisant automobilių gamintojų nuolat kuriamų antikorozinių technologijų, rūdys visame pasaulyje išlieka didžiausiu automobilio priešu. Kova su automobilių rūdimis yra amžina - gamtos veiksniai ir kelių būklė nuolat kėsinasi į tavo automobilio išvaizdą ir tvirtumą. Tai ypač pavojinga neatsakingiems savininkams, kurie nepastebi korozijos jos ankstyvoje stadijoje ir nežino, kaip su ja susitvarkyti. Nors susidoroti su automobilio rūdijimu ir jo išvengti yra įmanoma, visgi tam prireiks šiek tiek pastangų ir pasiryžimo.
Šiame straipsnyje pateikiame svarbiausius patarimus ir būdus, kurie padės kovoti su rūdimis ir apsaugoti automobilį nuo aštrių korozijos nagų.
Kas yra rūdys ir kaip jas atpažinti?
Įprastai rūdys pasireiškia rudų dėmių pavidalu ant metalinių automobilio detalių. Nors nėra būdo, leidžiančio šią problemą sutvarkyti greitai ir lengvai, ankstyvas bėdos pastebėjimas gali būti naudingas. Priklausomai nuo rūdžių tipo, jos gali būti skirstomos į tris pagrindines kategorijas.
Paviršinės rūdys
Tai yra pradinis korozijos etapas. Šios rūdys atsiranda nusilupus dažams, tada plikas metalas staiga pasidengia rūdimis. Tuomet metalas dar yra kone nepažeistas, todėl paviršinių rūdžių tvarkymas yra palyginti nesudėtingas. Žmonės neretai į paviršines rūdis nekreipia dėmesio, tačiau jeigu planuoji
Išplitusios rūdys
Plintančios rūdys skverbiasi gilyn į metalą, todėl dalis jo paviršiaus tampa tarsi žvynuotas, ant jo užsideda pluta. Automobiliuose rūdys iki tokios stadijos išsiplečia dažniausiai per keletą mėnesių nuo paviršinių rūdžių atsiradimo, tačiau šis laikotarpis priklauso nuo aplinkos sąlygų. Tokių rūdžių tvarkymas yra sudėtingesnis, kadangi metalas gali būti stipriai pažeistas, dėl ko jis tampa plonesnis ir silpnesnis.
Giluminės rūdys
Bjauriausios rūdys - giluminės. Šis rūdžių tipas suardo metalą, todėl šis tampa skylėtas. Rūdys gali prasiskverbti kiaurai metalą per vos keletą metų. Įprastai vairuotojai rūdis pastebi, kol šios dar nėra itin išplitusios, tačiau ignoruojamos jos gali sukelti rimtų problemų. Pirmaisiais kėbulo korozijos etapais gali pastebėti nedidelius dažų iškilimus, burbuliukus ant paviršiaus, kurie netruks išplisti ir prasiskverbti pro dažus. Kuo anksčiau imsiesi veiksmų, tuo pigesnis ir lengvesnis bus remontas.
Kaip atsiranda rūdys?
Rūdys susidaro dėl ganėtinai nesudėtingų cheminių pakitimų, tad supratimas, kaip jos atsiranda, yra būtinas kovojant su šiuo procesu ir apsaugant automobilį nuo rūdžių. Rūdyjimas prasideda plikam metalui kontaktuojant su drėgme ir deguonimi, taigi tai reiškia, kad kol dažų ir kiti apsauginiai sluoksniai nėra pažeisti, tol metalas nerūdys. Visgi gyvename ne idealiame pasaulyje, tad automobilių rūdys nėra retas reiškinys.
Štai keletas pagrindinių priežasčių, lemiančių automobilių rūdijimą:
- Drėgmė: Įprastai rūdys atsiranda vietose, pažeistose vandens, akmenukų ir kitų kelio nešvarumų. Drėgmė pati savaime nėra pakankamai stipri, kad prasiskverbtų pro automobilio dažų sluoksnį, tačiau jai pakliuvus į vidinę ratų arkos pusę arba tarp plastikinių detalių, neretai įvyksta reakcija su įvairiomis cheminėmis medžiagomis, todėl dažų sluoksnis prayra ir iškyla rūdys. Kiekviename automobilyje yra latakai, skirti surinkti vandeniui iš uždaresnių vietų ir jam nubėgti ant žemės. Bėgant laikui jie gali užsikimšti purvu ir lapais, todėl vanduo nebegali nubėgti ir korozija paspartėja.
- Druskos: Jeigu tavo gyvenamojoje vietovėje žiemą keliai barstomi druskos mišiniu, puikiai žinai, koks storas jo sluoksnis gali susidaryti nuvažiavus vos keletą kilometrų. Druska ne tik nekaip atrodo - ji taip pat pažeidžia dažus ir kitus apsauginius sluoksnius, galiausiai atidengdama pliką metalą. Gali pastebėti, kad automobilis nebėra toks blizgus, koks būdavo anksčiau, kadangi druska nuėda laką, o vėliau tose vietose iškyla rūdys. Tik įsivaizduok, kiek siaurų tarpų užsipildo vandeniu ir druska - vienu kenksmingiausių mišinių dažams. Tiesą sakant, itin dažnas kelių barstymas druska yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl perkant automobilį iš Skandinavijos šalių reikėtų būti itin atsargiam.
- Pažeisti dažai arba lakas: Akmenukų įdaužos, paukščių „dovanėlės“ ir įbrėžimai - to užtenka potencialiam korozijos židiniui atsirasti. Vairuotojai dažnai ignoruoja mažas įdaužas ir kitus dažų pažeidimus, mat jie neturi įtakos automobilio veikimui ar saugumui, tačiau tokios vietos greitai pradeda rūdyti, todėl jas sutvarkyti laiku yra gerokai pigiau.
- Netinkama priežiūra: Kiekvieną metalinę automobilio kėbulo dalį dengia bent trys apsauginiai sluoksniai - gruntas, dažai ir lakas. Lako sluoksnis su laiku dėvisi, todėl dažų ir grunto sluoksnis tampa labiau pažeidžiami. Visgi jo dėvėjimąsi spartina ir netinkama priežiūra, todėl reguliariai plaunant automobilį galima išlaikyti jo blizgesį ir dažų stiprumą.
Aliumininės detalės nėra atsparios korozijai
Daugybė automobilių gamintojų pastaruosius porą dešimtmečių kėbulo dalis gamina iš aliuminio. Pavyzdžiui, variklio, bagažinės dangčiai, stogas, durelės ir kai kurios kitos naujosios BMW 5 serijos automobilių kėbulo detalės yra gaminamos iš aliuminio siekiant sumažinti svorį. Be to, naudotų automobilių pirkėjai tai neretai laiko patikima apsauga nuo rūdžių. Nors aliuminis iš tikrųjų nerūdija, visgi jis nėra visiškai atsparus korozijai. Jis daug atsparesnis oksidacijai, tačiau jeigu oksidacija jį visgi pažeidžia, paveiktos vietos tiesiog suyra. Vis dėlto tokie atvejai yra gerokai retesni nei plieno rūdys, be to, aliuminio korozija plinta lėčiau, tačiau verta įsidėmėti, kad aliuminis nepadės visiškai išvengti bėdų dėl korozijos.
Kokias apsaugas nuo rūdžių naudoja automobilių gamintojai?
Automobilių gamintojai įprastai siūlo 5-6 metų garantiją apsaugai nuo rūdžių, kai kurie ją pratęsia net iki 12 metų. Visgi, kad būtų išvengta ankstyvos korozijos, gamintojai turi imtis rimtų apsaugos priemonių. Šiandien yra daugybė skirtingų pasirinkimo variantų, tačiau viską lemia gamintojo prioritetai. Žemiau pateikiame keletą įprasčiausių būdų ir technologijų, kurias pasitelkdami gamintojai saugo automobilius nuo korozijos:
- Cinkavimas: Daugelio šiuolaikinių automobilių kėbulai yra cinkuoti - tai reiškia, kad jie buvo panardinti į skystą cinką, taip gaunamas papildomas sluoksnis, tvirtesnis net už plieną. Cinkavimas yra vienas populiariausių korozijos prevencijos būdų.
- Nerūdijantis plienas: Jis dažnai naudojamas išmetimo sistemos, žarnų gnybtų ir kitų metalinių dalių, pvz., saugos diržų sagčių, gamybai. Nerūdijančio plieno atsparumą korozijai lemia chromas ir kiti priemaišos. Tačiau kėbulai negaminami iš tokio plieno, kadangi jis yra sunkesnis, brangesnis ir sunkiau apdirbamas.
- Apsauginiai sluoksniai: Pagrindinis apsauginis sluoksnis, būdingas praktiškai visiems automobiliams, yra lakas, užtikrinantis blizgesį ir patikimumą. Didelė dalis gamintojų kaip papildomą apsaugą taip pat siūlo apsauginę dažų plėvelę.
- Chromavimas: Šio proceso metu metalas padengiamas chromu elektrolizės būdu, taip užtikrinant puikias apsaugines ir išvaizdos savybes. Visgi chromo šiuolaikiniuose automobiliuose beveik nesutiksi, o nuo šių metų jis visai uždraustas naujų automobilių gamyboje.
- Sausikliai: Sausiklis - medžiaga, naudojama sugerti drėgmei ir palaikyti sausai aplinkai. Jie dažnai naudojami saugiklių arba jungiklių dėžutėse ir ventiliacijos sistemose.
Automobilių gamintojai siekia užtikrinti, kad automobilis garantinio aptarnavimo periodu nepradėtų rūdyti, tačiau jie neatsako už tai, kas nutinka pasibaigus garantiniam laikotarpiui. Nepaisant to, neturėtum susidurti su tokiomis bėdomis, jei automobilį reguliariai plausi ir tinkamai prižiūrėsi.
Kaip panaikinti atsiradusias rūdis?
Esamų korozijos šaltinių pašalinimas yra būtinas norint apsaugoti automobilį nuo tolesnio rūdijimo. Gali tai atlikti savomis rankomis, tačiau pasiekti puikių rezultatų beveik neįmanoma be profesionalių įrankių ir atitinkamų įgūdžių. Visgi, jeigu mėgsti eksperimentuoti ir išbandyti savo jėgas, žemiau pateikiame šio proceso pagrindus.
Pasiruošimas, įrankiai ir priemonės rūdžių šalinimui
Sėkmingas rūdžių šalinimas prasideda nuo tinkamo pasiruošimo ir tinkamų įrankių bei priemonių. Pirmiausia įsitikink, kad turi apsauginius akinius, pirštines ir veido kaukę, kad išvengtum sužalojimų ir dulkių. Stiklo pluošto rinkinys būtinas tik tvarkant gilumines rūdis, kadangi jo pagalba galima užtaisyti skyles be virinimo. Visus šiuos daiktus turėtum rasti artimiausioje pramoninių prekių parduotuvėje.
Esamų rūdžių šalinimas
Pirmas dalykas, kurį reikia atlikti tvarkant atsiradusias rūdis, tai pažeistų dažų ir rūdžių pašalinimas. Tuomet vieliniu šepečiu arba kampiniu šlifuokliu nušveisk likusias rūdis iki pliko metalo ir vietą nušlifuok vidutinio (80) grubumo švitriniu popieriumi. Gali pastebėti, kad kai kurios vietos vis dar bus tamsesnės dėl korozijos pažeidimų, tačiau neišsigąsk ir, svarbiausia, nepersistenk jas šveičiant - metalas jau gali būti pažeistas, todėl gali tik pabloginti situaciją.
Užtepk rūdžių rišiklio
Nuvalyk paviršių vaitspiritu ir šepetėliu užtepk šiek tiek rūdžių rišiklio. Jis stabdo rūdžių plitimą, tad luktelėk keletą valandų, kol chemikalai rūdis pavers apsauginiu cheminiu barjeru (laukimo laikas priklauso nuo rišiklio, tad pirmiau atidžiai perskaityk instrukciją). Rišikliui išdžiūvus, paviršiaus nebeliesk - nešveisk, nevalyk ir nešluostyk. Ekspertų patarimas: šiek tiek rūdžių rišiklio įsipilk į atskirą talpą, taip neužterši likusio skysčio, ir rišiklis nepraras savo efektyvumo.
Pasiruošk ir tepk glaistą
Štai čia gali pasireikšti tavo meniškoji pusė - galutinis rezultatas reikšmingai priklausys nuo to, kaip paruoši ir užtepsi glaistą. Pradėk nuo glaisto paruošimo - tau reikės glaistą sumaišyti su kietikliu, santykiu 1:50 (1 dalis kietiklio 50 dalių glaisto). Mišinį tepk glaisto mentele. Stenkis išlaikyti bendrą kėbulo formą, tačiau dėl smulkmenų nepergyvenk - bet kokiu atveju dar laukia šlifavimas. Turėk omenyje, kad tinkamai paruoštas glaistas pilnai sustingsta per 20-30 minučių, o kietėti pradeda dar anksčiau, taigi mišiniui užtepti teturėsi viso labo 5-10 minučių. Tiesa, glaistas stingsta tik 15-32 °C temperatūroje. Glaistui sukietėjus, nušlifuok aštrius kampus pirmiausia smulkaus (180) grubumo švitriniu popieriumi, vėliau panaudok labai smulkaus (240) grubumo popierių - ir, žinoma, nepamiršk naudoti šlifavimo kaladėlės. Įprastai neįmanoma pasiekti tobulų rezultatų išsyk po pirmojo tepimo - pastebėsi griovelius, duobutes ir kitus netobulumus nušlifavus. Tokiu atveju reikia užtepti kitą sluoksnį glaisto ir procesą kartoti tiek kartų, kiek reikės.
Gruntavimas ir dažymas
Baigus glaistymo darbus reikia atskirti tvarkomą vietą nuo likusių kėbulo dalių popieriumi ir lipnia juosta bei nuvalyti paviršių vaitspiritu - taip pašalinsi visas dulkes ir riebalus, ir paviršius bus paruoštas gruntavimui. Gruntas - tarsi lipnus sluoksnis, prie kurio puikiai limpa dažai. Taip pat gruntas padeda paslėpti likusius įbrėžimus ir kitus glaisto nelygumus. Gruntą purkšk maždaug 25 cm atstumu nuo automobilio - nupurkšk visą plotą, kurį ruošiesi dažyti, tolygiai judinant skardinę pirmyn ir atgal. Gruntui išdžiūvus, nušlifuok vietą ekstra smulkaus (800) grubumo šlapiu švitriniu popieriumi, vėliau pereik prie ultra smulkaus (2000) grubumo. Jeigu šiek tiek persistengei ir nušlifavai kiaurai gruntą, nieko baisaus, tiesiog pakartok visą procesą. Gruntui visiškai išdžiūvus, nuvalyk paviršių vaitspiritu. Viskas, jau gali dažyti ir lakuoti. Dažus purkšk judinant skardinę tolygiai - taip pat kaip ir gruntuojant. Užpurkšk bent porą dažų sluoksnių, tuomet gali purkšti 3-4 sluoksnius lako. Tarp kiekvieno sluoksnio reikėtų luktelėti apie 10 minučių, ilgesnės pertraukos reikėtų tarp dažų ir lako purškimo - dažams leisk džiūti apie 30 minučių. Patarimas: valandą prieš purškiant dažų ir lako skardines pamerk į šiltą vandenį. Taip purškimas bus tolygesnis ir lengvesnis.
Apsaugos nuo rūdžių būdai
Apsauga nuo rūdžių automobiliams yra būtina norint užtikrinti jų ilgaamžiškumą ir išsaugant estetinę vertę. Kaip jau minėjome, rūdys atsiranda plikam metalui kontaktuojant su vandeniu ir deguonimi, taigi, tavo tikslas - užtikrinti, kad metalas yra apsaugotas ir visi kėbulo tvarkymo darbai atlikti tinkamai.
- Automobilio valymas: Žmonės yra linkę plauti ir čiustyti automobilius tuomet, kai tai leidžia orai, tačiau jie visiškai nekreipia dėmesio į purvą, druską ir kitus nešvarumus šaltuoju sezonu, taip leisdami susidaryti idealioms sąlygoms korozijai. Nepriklausomai nuo metų laiko, automobilį reguliariai plauk bekontaktėje plovykloje arba mikropluošto kempine nuvalyk purvą, druską ir kitas sąnašas. Kad apsaugotum laką, venk automatinių plovyklų ir aštrių kempinių.
- Nuolat patikrink, ar neatsirado rūdžių: Korozijos sukeltos dėmės dažniausiai atsiranda netikėtai, akmenuko įdauža arba paukščių išmatoms pažeidus dažus. Kas porą mėnesių atidžiai apžiūrėk automobilį, ypač pakabą, langų rėmus ir visą apatinę kėbulo dalį. Ankstyvos korozijos stadijos pasireiškia dažų burbuliukais, kuriuos ganėtinai lengva pataisyti. Svarbu spręsti problemą iki rūdims pažeidžiant metalą - tuomet remontas bus gerokai brangesnis.
- Pasirūpink papildoma apsauga: Papildoma dažų apsauga yra labai dažna ir veiksminga priemonė nuo rūdžių. Priklausomai nuo biudžeto ir poreikių, gali rinktis iš skirtingų priemonių ir būdų, pvz., vaškavimo, keraminės dangos arba apsauginės plėvelės. Vaškavimas - pigiausias ir greičiausias būdas, įprastai kainuojantis 45-140 Eur ir išliekantis veiksmingu iki 3 mėnesių. Keraminė danga yra pažangesnis metodas, padedantis sukurti tvirtą, blizgų ir veiksmingą apsauginį sluoksnį, išliekantį 2-5 metus. Tokia apsauga įprastai kainuoja apie 500 Eur, priklausomai nuo automobilio dydžio ir būklės. Galiausiai, brangiausias ir patikimiausias apsaugos sprendimas - apsauginė plėvelė, veiksminga išliekanti iki 10 m. ir kainuojanti keletą tūkstančių eurų.
Ar plėvelė stabdo rūdijimą?
Norint pakeisti automobilio spalvą ar tiesiog suteikti jam papildomą apsaugą, galima rinktis iš aukščiausios klasės vinilinių plėvelių prekinių ženklų, tokių kaip Oracal, Avery, 3M ir Hexis. Plėvelės savo kokybe nenusileidžia viena kitai, skiriasi tik spalvų paletės. Gamyklinis produkto numatomas tarnavimo laikas - iki 6 metų, jeigu nebus mechaninių pažeidimų. Plėvelės yra atsparios įvairioms oro salygoms bei temperatūros skirtumams, spalva laikosi ilgai, neblunka. Patyrę meistrai padės išsirinkti, patars bei atneš išskirtinės estetikos jūsų kėbului. Kuomet norėsite plėvelę nulupti, ši, specialiomis priemonėmis, bus visiškai pašalinta nepalikus buvusios spalvos pėdsakų, cheminių priemonių.
Automobilių apklijavimo plėvele kaina gali svyruoti, priklauso nuo mašinos dydžio, viso automobilio aptraukimo plėvele kaina prasideda nuo maždaug 1200 eurų. Kaina priklauso nuo automobilio dydžio ir norimos spalvos. Jeigu domintų chameleono, chromo stilius, kaina kiekvienu atveju yra derinama individualiai. Plėvelės gali būti ryškios, blizgios arba matinės, turite galimybę rinktis iš daugybės spalvų variantų. Taip pat galime apklijuoti atskiras automobilio dalis, spoilerį, gaubtą, sparnus ir t.t.
Plėvelė gali tarnauti kaip papildomas barjeras nuo aplinkos poveikio, taip pat nuo smulkių mechaninių pažeidimų, kurie gali tapti korozijos židiniu. Ji apsaugo originalią automobilio dažų dangą, o tai yra esminis žingsnis kovojant su rūdimis.
BMW M4 apklijuotas Gloss Lime Green Spalva | Automobilio apklijavimo plėvele procesas
Ar verta daryti papildomą antikorozinį padengimą?
Jei automobilis nenaujas ir jau yra matomų rūdžių, verta jam daryti papildomą antikorozinį padengimą. Svarbu žinoti, kad automobiliams, kurių amžius virš 3 metų, garantija padengimui suteikiama priklausomai nuo realios automobilio būklės iki padengimo. Rūdys, matomos ant dažų paviršiaus, suvirinimo siūlėse, ant briaunų dengimo metu nėra šalinamos, nes jų priežastys yra sunkiai prieinami ir nematomi vidiniai paviršiai. Tačiau padengus jau pradėjusias rūdyti vietas tinkamomis antikorozinėmis medžiagomis, jau prasidėjusios korozijos greitis sumažėja iki 100 kartų.
Šiuolaikinių automobilių atsparumas tikrai pagerėjo, lyginant su gamintais prieš 10-15 metų. Tačiau visai nerūdijančio kėbulo kol kas pagaminti nepavyksta. Net 90 proc. automobilio masės sudaro metalas (geležis), kuris veikiamas aplinkos (oras bei drėgmė) koroduoja (rūdija). Gamybos metu neįmanoma užtikrinti, kad automobilis visiškai nerūdytų. Automobilių korozija, arba kitaip rūdys, pavojingos tiek naujiems, tiek ir seniems automobiliams. Tad ir labai kokybiškai surinktas automobilis neišvengiamai pradės rūdyti. Rudų dėmių atsiradimui svarbų vaidmenį atlieka du veiksniai: eksploatacijos aplinka ir automobilio priežiūra.
Ne paslaptis, kad Lietuvos klimatas automobilių rūdijimui yra itin palankus: žiemą, vieno mėnesio automobilio eksploatacija keliais, pabarstytais druska, atstoja vienerių metų eksploataciją keliais, kuriuose nėra druskos. Žiemą, neprižiūrint automobilio, ypač druskų paveikiamas transporto priemonės dugnas, o prasidėjus pavasario purvams, kurie patenka ant druskų, tik dar labiau ėda detales.
Siekiant apsaugoti automobilį nuo rūdžių ir jį apsaugoti nuo korozijos, siūlome automobilių dugnų smėliavimą. Tai vienas efektyviausių būdų nuvalyti paviršius nuo rudžių, korozijos židinių, purvo ir kita. Smėliavimu efektyviai išvalomos net ir sunkiai prieinamos konstrukcijų vietos, apdirbamas paviršius yra tolygiai pašiaušiamas, o tai būtina sąlyga norint paviršių gruntuoti ar padengti antikorozinėmis priemonėmis.
Šimtaprocentinės apsaugos nuo rūdžių nėra. Nepaisant to, automobiliui galima padėti žiemą dažnai jį plaunant, naudojant purvasargius ir apatinę kėbulo dalį padengiant antikorozine apsauga. „70 proc. automobilio kėbulą sudaro metalinės detalės. Kol metalas automobilyje vyraus, tol korozijos nebus išvengta. Visai nesvarbu, kaip jis bus saugomas, kiek sluoksnių dažų tepama. Amžinų medžiagų nėra. Kur yra metalas, ten yra korozija“, - sako UAB „Makvis“, atliekančios automobilių antikorozinį padengimą, vadovas Kęstutis Mikučionis. Jo žodžiais, Lietuvos klimatas automobilių rūdijimui yra itin palankus.
Siekdamas apsaugoti transporto priemones „Makvis“ vadovas pataria naudoti purvasargius, žiemą automobilius plauti kur kas dažniau nei šiltuoju metų laiku. Be to, nemažiau svarbu numazgoti ne tik gerai matomą viršutinę kėbulo dalį, bet ir apatinę. Taip pat rekomenduojama naudoti specialius žieminius šampūnus, „atstumiančius drėgmę“. Buitiniai valikliai, pašnekovo tikinimu, nėra tinkamiausias sprendimas. Spaudžiant šalčiui automobilio plovimui nerekomenduojama naudoti ir karšto vandens. Priešingu atveju gali įvykti „termošokas“, neigiamai paveiksiantis kėbulą dengiančias medžiagas - „todėl lakai, dažai gali suplyšinėt, stiklas gali įtrūkti“.
K. Mikučionio aiškinimu, kėbulo cinkavimas yra viena efektyviausių kovos su korozija priemonių. Tačiau jis priduria, kad šis būdas taip pat negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos. Esą automobilio kėbulas dažniausiai būna padengiamas 3 - 6 µm cinko danga: vienas mikronas automobilį nuo rūdžių apsaugo metus. Verslininko nuomone, tirpdamas cinkas apsaugo metalą, o kai cinkas galutinai ištirpsta, šis ima rūdyti. Jo žodžiais tariant, patikimiausiai automobilį nuo rūdžių gali apsaugoti antikorozinėmis medžiagomis padengta apatinė jo kėbulo dalis. Šią procedūrą galima atlikti ir vasarą, ir žiemą. Vis dėlto aukštesnė darbų kokybė pasiekiama šiltuoju metų laiku.
K. Mikučionis pasakoja, kad pusvalandį pasivaikščiojus stambaus prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje net neįgudusi akis nesunkai pastebėtų dažniausiai rūdims pasiduodančias kėbulo vietas: ratų arkas (ypač korozijai jautrūs užpakalinių vidinių arkų paviršiai), durų slenksčius, variklio ir bagažinės kapoto kampus.
Antikorozinis padengimas automobilio eksploataciją pailgina nuo 3 iki 5 metų. Anot jo, korozija pavojingesnė, jei prasideda plika akimi nematomose automobilio ertmėse. Todėl „jei finansai neleidžia daryti viso padengimo, svarbiau padengti uždaras ertmes, o ne ratų arkas“.
tags: #automobiliu #auptraukimas #plevele #stapdo #rudyjima