Lietuvoje registruota daugiau kaip 1,6 mln. lengvųjų (M1 klasės) automobilių ir beveik visi jie rieda šalies keliais.
Kasmet Lietuvoje generuojama tūkstančiai tonų atliekų, tarp kurių yra ir automobilių remonto atliekos. Kai kurios automobilių atliekos yra degios ir toksiškos, jų negalima tiesiog išpilti į žemę ar kanalizaciją arba po naudojimo išmesti į šiukšlių dėžę. Kiekvienas transporto priemonės savininkas yra atsakingas už tinkamą automobilio atliekų tvarkymą ir turi žinoti, kad kai kurios atliekos gali būti pakartotinai naudojamos ar perdirbamos.
Padangų tvarkymas
Įprastai padangos, priklausomai nuo jų kokybės, tarnauja keturis sezonus, o keičiamos dukart per metus. „Keičiantiems automobilių padangas galioja kelios pagrindinės taisyklės, kaip tinkamai atsikratyti netinkamomis naudojimui padangomis.
Taisyklės, kaip tinkamai atsikratyti senomis padangomis:
- Perkantieji padangas jų prekybos vietoje senas padangas gali atiduoti šių gaminių platintojams. Pasinaudojus tokia galimybe, nereikės automobilių savininkams patiems pasirūpinti senomis padangomis.
- Kai vairuotojai keičia padangas autoservisuose ar padangų remonto dirbtuvėse, klientų transporto priemonių senos padangos turi būti priimamos nemokamai. Privaloma priimti tiek senų padangų, kiek jų keičiama ir nereikalauti už tai papildomo mokesčio.
- Gyventojai, keičiantys padangas namuose, taip pat turi pasirūpinti, kad senos padangos patektų pas atliekų tvarkytojus. Naudotas padangas galima nuvežti tiesiogiai šių atliekų perdirbimo įmonėms arba į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
„Patarimai - paprasti ir nesunku jų laikytis, tačiau realybėje senos padangos vis dar dūla prie garažų ar kitų pastatų bei neteisėtai šalinamos pamiškėse ir pakelėse. 2020 metais buvo surinkta daugiau kaip 268 tonos vien Lietuvos miškuose išmestų nenaudojamų padangų, o tokių padangų kiekis kasmet tik auga.
Padangų gamintojams ir importuotojams galioja tokios pareigos, kaip senų padangų surinkimo ir sutvarkymo finansavimas, visuomenės švietimas. Pagal teisės aktus, Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc.
Tačiau pas atliekų tvarkytojus patekusios naudotos padangos yra tinkamai perdirbamos: nuo padangų atskiriama guma, tekstilė ir metalas. Iš tekstilės atliekų gaunama energija, metalas naudojamas naujiems gaminimas, o guma - įvairiems gaminiams arba energijai gauti. Tinkamo sutvarkymo dėka šios atliekos dalyvauja žiedinėje ekonomikoje, taupomi gamtos ištekliai ir saugoma aplinka“, - sako A.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai atskirai patiekė 31 tūkst. tonų padangų, skirtų lengvosioms, krovininėms, pramoninėms ir žemės ūkio transporto priemonėms. Šalyje minimais metais buvo sutvarkyta 29,92 tūkst. tonų senų padangų, arba 96,6 proc. nuo atskirai rinkai patiekto kiekio. Tačiau itin dideli nesutvarkytų padangų kiekiai susidaro, nes į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis - skaičiuojama, kad kiekvienais metais gali susidaryti apie 9 tūkst. tonų padangų. Dar apie 4 tūkst.
Mažai susidėvėjusios ar restauruotos padangos panaudojamos dar kartą ir tai yra gera žinia. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o gamtoje suyra tik per 120-140 metų. Iš perdirbtų padangų gaunama guma (granulės) naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms. Iš gumos granulių gaminama bituminė stogų danga ar automobilių statymo apsauginiai kuoleliai ir kiti gaminiai.
Automobilių skysčių tvarkymas
Lietuvoje šiuo metu panaudota transporto priemonės vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva turi neigiamą vertę, todėl neretai ji tiesiog yra neteisėtai deginama ar ja šildomos patalpos. Visgi panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais (alyva turi beveik trečdalį Mendelejevo lentelės elementų), todėl jį būtina perdirbti. Alyvos atliekų degimo metu išsiskiria sunkiųjų metalų dalelės, kurios nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį.
„Dažniausiai vairuotojai automobilio alyvą keičia autoservisuose, kurie ir turi pasirūpinti šios atliekos sutvarkymu. Tais atvejais, kai alyvą keičiame namuose, naudotu tepalu tenka pasirūpinti patiems. Vienas iš būdų - alyvos atliekas pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams.
Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens. Senos alyvos išpylimas kieme sukeltų didelį pavojų aplinkai dėl naudotame tepale esančių teršalų kaip švino, kadmio ir arseno.
Automobilių tepaliniai ir dujiniai amortizatoriai priskiriami pavojingoms atliekoms dėl juose esančios alyvos. Atliekų tvarkymo įmonės specialia įranga pašalina alyvą iš senų amortizatorių.
Yra daug automobilių, kurių oro kondicionavimo sistema yra užpildyta šaldymo reagentu (freonu), aplinkai kenksmingomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Freonas kelia pavojų aplinkai tuomet, kai patenka į orą, pavyzdžiui, dėl transporto priemonės kondicionavimo sistemos gedimo ir jos pralaidumo. Freonui iš kondicionierių ištraukti būtina speciali įranga, todėl patiems ardyti automobilių kondicionierius (taip pat ir buitinius) draudžiama.
Kitų automobilių detalių ir medžiagų tvarkymas
Automobilių pramonė gamyboje naudoja vis daugiau plastiko - tai žibintai, prietaisų skydeliai, buferiai, bakai, sėdynės ir kitos dalys. Šios automobilių plastiko atliekos, kaip ir alyva, neturi teigiamos vertės rinkoje, todėl nemažai šių atliekų lieka nesutvarkytų ar nugula pakelėse, miškuose ir panašiai. Tačiau nemažai automobilių plastiko dalių (pavyzdžiui, žibintus ar buferius) galima panaudoti dar kartą.
Automobilių stiklą galima remontuoti ar panaudoti kitai transporto priemonei. Jei vis tik stiklas netinkamas naudojimui, jis keliauja perdirbimui. Kai kurių šaltinių duomenimis, pavyzdžiui, JAV kasmet keičiama apie 15 mln. automobilių stiklų ir dauguma jų patenka į sąvartynus.
Panaudoti automobilių tepalų, kuro ir oro filtrai, jei netinkamai tvarkomi, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose - plastmasės ir filtruojančios medžiagos. Metalą galima daug kartų perdirbti, nes jo pagrindinės savybės nekinta. Filtrus, kaip ir kitas automobilių atliekas, gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui.
Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios laikosi ir Lietuva, numato, kad švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir saugiai perdirbami, o po perdirbimo proceso gautos medžiagos dar kartą panaudotos naujiems gaminiams. Maždaug net 98 proc. automobilių akumuliatorių sudedamųjų dalių gali būti perdirbama. Akumuliatorių perdirbimo procese saugiai atskiriamas plastikas, švinas ir rūgštis, vėliau dar kartą panaudojami gamyboje.
„Svarbu, kad naudotas akumuliatorius būtų laikomas sandarioje talpykloje ir taip būtų užkirstas kelias teršalams patekti į aplinką ir ją užteršti. Jokiu būdu negalima deginti senos automobilio baterijos, nes išmetami dūmai yra pavojingi ir gali sprogti. Seni automobilių akumuliatoriai irgi turi patekti pas atliekų tvarkytojus“, - teigia V.
Akumuliatorius yra toksiškas dėl korozinių medžiagų ir jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų, kuriems patekus į aplinką gali būti užterštas dirvožemis ir vanduo.
Automobiliuose yra tiek juodųjų, tiek spalvotųjų metalų. Aliuminiai ratlankiai, durų rankenos, durys ir kitos automobilių dalys gali būti dar kartą panaudojamos, jei jos nėra itin susidėvėjusios.
Automobilių katalizatoriai yra brangi antrinė žaliava, nes katalizatorių viduje yra brangiųjų metalų (aukso, platinos, paladžio).
Sugedo automobilio variklis, starteris ar generatorius? Yra didelė tikimybė, kad po remonto senąjį bus galima prikelti naujam gyvenimui.
Automobilių guminės žarnos, kilimėliai, laidai neturėtų keliauti į komunalinių atliekų konteinerius. Atliekų tvarkytojai nuo automobilių laidų atskiria plastiką, o metalą sumala. Taigi, šios atliekos irgi perdirbamos.
„Į aplinką patekusios automobilių atliekos gali užteršti ją pavojingomis ir toksiškomis medžiagomis. Pavyzdžiui, kai akumuliatoriai yra tvarkomi netinkamai, jų gamyboje naudojama sieros rūgštis garuoja ir patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus, o išbėgusi ant žemės gali toje vietoje išdeginti augmeniją, įsiskverbti į dirvožemį, o per jį patekti į gruntinius vandenis.
„Atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad kuo daugiau automobilių dalių būtų perdirbta ar pakartotinai panaudota. Tai leidžia sumažinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių poveikį aplinkai ir taupyti gamtos išteklius“, - pažymi V.
Kur priduoti automobilių atliekas?
Nesvarbu, ar keičiate automobilio detalę ar seną transporto priemonę nauja, būtina nepamiršti, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti jų surinkimu ir tvarkymu.
Visas automobilių atliekas taip pat galima palikti autoservisuose, jei naudojamasi jų paslaugomis tvarkant transporto priemonę, arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles.
„Automobilio naikinimo procesas yra griežtai teisiškai reglamentuotas. Visų pirma privalu seną automobilį nukenksminti pašalinant iš jo pavojingas dalis (akumuliatorius, dujinę įrangą, amortizatorius, filtrus, oro pagalves, alyvą, aušinimo, stadžių ir pan. skysčius). Tik nukenksmintas automobilis gali būti toliau ardomas.
Automobilių gamintojų ir importuotojų asociacija kasmet vykdo aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ ir „Mes rūšiuojam autoservise“. Projektų metu jo dalyviai informuojami apie tinkamą alyvų, filtrų, automobilių amortizatorių atliekų sutvarkymą bei sudaromos palankios šių atliekų pridavimo sąlygos.
Tai galima padaryti užpildant specialią formą svetainėje www.autotvarkymas.lt.
Automobilių tepaliniai ir dujiniai amortizatoriai priskiriami pavojingoms atliekoms dėl juose esančios alyvos. Atliekų tvarkymo įmonės specialia įranga pašalina alyvą iš senų amortizatorių.
Vidaus degimo variklių tepalų, degalų, oro įsiurbimo filtrų, transporto priemonių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių, nebetinkamų naudoti padangų, švino akumuliatorių bei nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas (toliau - Atliekos) nurodytomis kainomis surenkame/priimame tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių veiklos metu susidarė šios atliekos ir kurios nebuvo įvežtos/importuotos į Lietuvos Respubliką bei nebuvo surinktos iš kitų fizinių ir juridinių asmenų.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 34 p. 35 p.Įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. informuojame, kad iš įmonių, kurios atveža pavojingąsias atliekas į UAB „Atliekų tvarkymo centras“ veiklos vykdymo vietą, esančią Riovonių g. 2A, Vilniuje, nesilaikant Atliekų tvarkymo taisyklių 33, 34 ir 35 p.
Eil. (Riovonių g. (skersmuo didesnis nei 1,18 m ir (ar) platesnės nei 0,4 m sunkiajai technikai, traktoriams ir pan. ***- iš perduodamų atliekų bendros mokėtinos sumos išskaitomas 5 proc. u) - iš bendro priduoto atliekų svorio išskaičiuojamas užterštumo mokestis - iki 5 proc. T - atliekos priimamos su pakuote, pakuotės svoris įskaičiuojamas į priėmimo kainą.
Iš minėtų Atliekų tvarkytojų/surinkėjų šias Atliekas surenkame/priimame tuomet, kai jie užtikrina savo veiklos atitikimą 2013 m. gegužės 20 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. atvažiavimą pas Atliekų turėtoją surinkti atliekų. rūšiavimą, jei Atliekų turėtojo perduotos ATC atliekos tinkamai neišrūšiuotos, sumaišytos su kitomis medžiagomis ir (ar) atliekomis. prastovą.
Vadovaujantis naujausiais prieinamais Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2023 metais Lietuvoje buvo surinkta 43 tūkst. tonų ENTP atliekų, 2,6 proc.
Lyginant su 2023 metais, šių pranešimų skaičius, išaugo beveik 3% - iki daugiau nei 2500. Daugiausiai pranešimų iš gyventojų buvo gauta Kaune - 800. Gyventojai skundžiasi, kad apleistos transporto priemonės ne tik užima vertingą parkavimo vietą, bet ir trukdo valyti sniegą bei saugiai manevruoti. Kaip teigė A. „Paliekant šias transporto priemones kiemuose ar kitose viešose vietose jos ne tik teršia aplinką, bet ir kelia rimtą grėsmę ekosistemoms bei gyvūnų ir žmonių sveikatai.
Toli gražu ne visos automobilinės atliekos turi vertę. Šiuo metu parduoti atliekų tvarkymo rinkoje galima tik metalo, akumuliatorių, kai kurių rūšių katalizatorių ir menką dalį plastiko atliekų, o už didžiosios dalies automobilinio plastiko, stiklo, visų skysčių, padangų, filtrų ir pan.
Atliekų tvarkymo problemų aptarimas
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal šiuo metu VĮ „Regitra“ galiojančią tvarką, išregistruoti gyventojų naikinimui atiduotus automobilius privalo atliekų tvarkytojai, kurie teisėtai užsiima automobilių naikinimu.
Paprastai tolimesniam ardymui naudojami du būdai. Automobilis susmulkinamas naudojant specialią įrangą arba ardomas rankiniu būdu. Tačiau abiem atvejais yra privaloma atskirti pakartotiniam naudojimui tinkamas automobilio dalis, o susidariusias atliekas išrūšiuoti atskiriant metalą, plastiką, stiklą, padangas, gumą, tekstilę ir pan. Susidariusios atliekos vėliau perduodamos atitinkamų atliekų tvarkytojams prioritetą teikiant atliekų perdirbimui.
„Itin svarbu užtikrinti, kad automobilių padangos, akumuliatoriai, filtrai ir amortizatoriai būtų tinkamai utilizuojami. Anot pašnekovo, Lietuvoje pilnai perdirbami tiek švino, tiek elektromobilių akumuliatoriai. Beveik 100 proc.
Automobiliuose, be kėbulo bei variklio, gausu ir kitų perdirbimui tinkamų metalinių komponentų, pavyzdžiui aliuminio ratlankiai, durų rankenos ir kitos dalys. Senos padangos gali būti perdirbamos į gumos granules, kurios naudojamos sporto aikštynų, žaidimų aikštelių ir kitoms dangoms bei automobilių statymo apsauginiams kuoleliams gaminti. Automobilių stiklai, jiems esant pakankamai geros būklės, remontuojami ir panaudojami kitose transporto priemonėse.
Atėjus laikui išvalyti garažą, nereikėtų palikti jame nereikalingų automobilio dalių.
Senos alyvos išpylimas kieme sukeltų didelį pavojų aplinkai dėl naudotame tepale esančių teršalų kaip švino, kadmio ir arseno.
„Atliekų tvarkytojai už seno akumuliatoriaus ir filtrų atidavimą jo turėtojui atlygina, tačiau už alyvos ir padangų atliekų pridavimą gali tekti sumokėti.
tags: #automobiliu #detales #is #gyventoju #priima