Atšilus orams ir į kelius sugrįžtant intensyvesniam eismui, ekspertai primena paprastą, bet dažnai pamirštamą dalyką - pasitikrinti, ar galioja privalomasis civilinės atsakomybės draudimas.
Tai nėra pavienės situacijos. Pavasaris tradiciškai tampa laikotarpiu, kai baigiasi didelė dalis sutarčių. Praėjusių metų kovą, lyginant su vasariu, sudarytų ar atnaujintų draudimo sutarčių skaičius išaugo daugiau nei 40 procentų.
„Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovas Gediminas Marius Pakeltis pažymi, kad dauguma be draudimo važiavusių vairuotojų tiesiog pamiršo laiku pratęsti sutartį.
Viena klaida - ir sąskaita gali siekti 65 tūkst. eurų
Statistika kalba pati už save. Praėjusiais metais vidutinė eismo įvykių žala siekė 1420 eurų. Didžiausia užfiksuota suma viršijo 65 tūkst. eurų.
Tai reiškia, kad viena nesėkminga situacija kelyje gali stipriai smogti asmeniniam ar šeimos biudžetui.
Apklausa atskleidė, kad dažniau be draudimo vairuoja 26-45 metų amžiaus žmonės. Priežastys - gana žemiškos. Kas trečias nurodė paprasčiausiai pamiršęs pratęsti sutartį, dar 32 procentai buvo įsitikinę, kad draudimas vis dar galioja.
Tarp tų, kurie važiavo be draudimo, 39 procentai tai darė ne ilgiau nei savaitę, 35 procentai - iki mėnesio.
Čia slypi pavojingas mąstymo modelis: „važiuosiu tik trumpai“, „nieko nenutiks“, „sutaupysiu šį mėnesį“.
Ekspertai primena, kad Lietuvos keliuose veikiančios eismo stebėjimo kameros fiksuoja ne tik greičio viršijimą. Sistema taip pat tikrina, ar transporto priemonė turi galiojantį privalomąjį draudimą.
Pavasaris dažnai siejamas su atsinaujinimu, tačiau vairuotojams jis turėtų reikšti ir atsakomybės patikrinimą. Draudimo sutarties galiojimo data gali pasirodyti smulkmena, kol neįvyksta incidentas.
Jaunų vairuotojų amžiaus ir stažo įtaka draudimo kainai
Pradėti vairuoti - svarbus ir įdomus gyvenimo etapas, tačiau kartu jis atneša ir naujų atsakomybių. Draudimo kompanijos vertina vairuotojus pagal įvairius kriterijus, o vieni svarbiausių - amžius ir vairavimo stažas.
Jauni vairuotojai, ypač tie, kurie dar neturi daug patirties kelyje, dažniau patenka į eismo įvykius, todėl jų draudimo įmokos dažnai būna didesnės.
Amžius taip pat turi įtakos. Dažniausiai didesnės įmokos taikomos vairuotojams iki 25 metų, nes šiai grupei būdingas didesnis polinkis į rizikingą vairavimą, net jei asmuo yra atsakingas ir atsargus.
Patirtis kelyje formuojasi per laiką - vairavimo stažas leidžia geriau numatyti galimas situacijas, greičiau reaguoti į netikėtumus ir priimti saugesnius sprendimus.
Lietuvoje privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAPD) yra būtinas kiekvienam vairuotojui. Tačiau jo kaina stipriai priklauso nuo draudėjo profilio - ypač daug įtakos turi vairuotojo amžius ir vairavimo stažas.
Jauni vairuotojai dažnai nustemba, kodėl jų draudimas brangesnis nei, pavyzdžiui, tėvų ar vyresnių kolegų.
Draudimo bendrovės vertina riziką - kuo didesnė tikimybė, kad įvyks eismo įvykis, tuo didesnė draudimo įmoka. Statistika rodo, kad vairuotojai iki 25 metų dažniau patenka į eismo įvykius. To priežastys - dar neišlavinti refleksai, patirties trūkumas, didesnis polinkis rizikuoti kelyje ar neįvertinti situacijos.
Todėl, net jei jaunas vairuotojas važinėja atsargiai ir atsakingai, jis vis tiek priskiriamas „rizikos grupei“. Draudimo bendrovės dažnai tai vertina automatiškai pagal amžių ir teisės vairuoti suteikimo datą.
Net jei vairuotojui daugiau nei 25 metai, vairavimo stažas vis tiek gali turėti reikšmės. Pavyzdžiui, jei asmuo įgijo teisę vairuoti tik prieš metus, jis vis dar laikomas „nepatyrusiu vairuotoju“, o tai padidina draudimo kainą.
Draudimo bendrovės, nustatydamos kainą, įprastai įvertina:
- kiek metų praėjo nuo vairuotojo teisių išdavimo;
- ar vairuotojas buvo draudėju (t.y. buvo sudaręs šios rūšies sutartį) anksčiau;
- ar anksčiau buvo registruotų eismo įvykių.
Jeigu vairuotojas vairuoja jau 5-7 metus ir neturi žalų istorijos, įmoka pastebimai sumažėja - dažnai iki 30-50 %, lyginant su pradedančiuoju vairuotoju.
Kaip jauni vairuotojai gali sumažinti TPVCAPD kainą?
Yra keli praktiniai patarimai, padedantys sumažinti privalomojo draudimo kainą:
- Rinktis transporto priemonę su mažesniu variklio tūriu ir galia - galingesni automobiliai dažnai laikomi rizikingesniais, ypač kai vairuotojas neturi daug patirties.
- Atidžiai pasitikrinti sąlygas dėl kitų vairuotojų - jei automobilį vairuosite tik jūs, kaina gali būti geresnė, nei pasirinkus, kad vairuos ir kiti.
- Naudotis kainų palyginimu - www.draudimas.lt svetainėje matysite kelių draudikų pasiūlymus vienoje vietoje.
- Vengti žalų istorijos. Draudimo bendrovės kreipia didelį dėmesį į įvykių skaičių - net menki įvykiai (pvz., nedidelis kito automobilio bamperio įbrėžimas) gali paveikti draudimo istoriją.
- Stebėti pasiūlymus per atnaujinimą. Jei pirmaisiais metais įmoka buvo didelė, tai nereiškia, kad antraisiais ji tokia pati - svarbu palyginti pasiūlymus iš naujo.
Jauniems ir nepatyrusiems vairuotojams automobilio privalomojo draudimo kaina neišvengiamai bus didesnė, bet vairavimo patirtis, atsakingas elgesys kelyje ir palanki istorija per kelerius metus leidžia sumažinti draudimo įmoką.
Kokių klaidų nevalia daryti ir kaip sumažinti įmoką
Portalo draudimas.lt aptarnavimo grupės vadovė Donata Norkuvienė pastebi, kad vairuotojams nebereikia aiškinti, kodėl reikia drausti civilinę atsakomybę, tačiau dauguma jų siekia privalomąjį draudimą įsigyti kuo pigiau.
Todėl prieš apsidrausdami žmonės tikrina kelių draudimo įmonių įkainius ir linkę rinktis mažiausią įkainį. Vis dėlto draudimo ekspertė pataria, kad net ir norint apsidrausti pigiau, privalu nurodyti tikslią informaciją, o sutaupyti galima geriau suprantant, nuo ko priklauso draudimo įmoka.
„Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kaina priklauso nuo daug veiksnių, tačiau didžiausios įtakos turi keli pagrindiniai - vairuotojo amžius ir vairavimo stažas, drausmingumas, automobilio modelis, galingumas bei vietovė, kurioje registruota transporto priemonė“, - sako D. Norkuvienė.
Draudimo ekspertė pateikia keletą konkrečių pavyzdžių. Pvz., pernai 21 m. amžiaus vilnietei apdrausti civilinę atsakomybę, naudojantis keturiolikos metų 2,7 l variklio tūrio ir 140 Kw galios „Audi“ automobiliu, metams kainavo 1014 eurų. Tuo tarpu, nedideliame Lietuvos miestelyje gyvenantis 65 m. vyras, vairuojantis dvidešimties metų senumo 1,9 l variklio tūrio ir 81 Kw galios „Volkswagen“, savo civilinę atsakomybę pernai apdraudė už 24 Eur.
„Tokiu kainų skirtumu draudimo įmonės labai tiksliai parodo, kaip vertina skirtingų vairuotojų ir jų vairuojamų transporto priemonių rizikingumą, - komentuoja portalo draudimas.lt atstovė. - Nepatyrusiam vairuotojui, didmiestyje sėdančiam prie galingo automobilio vairo, teks sumokėti palyginti aukštą kainą. Tačiau patyrusiam ir drausmingam mažo miestelio gyventojui, vairuojančiam ne tokią galingą transporto priemonę, civilinės atsakomybės draudimas atsieis kelis kartus pigiau.“
Populiariausias gudravimo būdas - senelių kaime vardu užregistruoti galingą automobilį.
Vis dėlto, D. Norkuvienės teigimu, dalis vairuotojų, sužinoję apie savo TPVCAPD kainą, mėgina gudrauti ir taip passpendžia sau spąstus. Pvz., galingą automobilį registruoja kaimo vietovėje gyvenančių senelių vardu, tačiau nenurodo, kad automobilį vairuos menką patirtį turintis vairuotojas, paprastai važinėjantis viename iš didmiesčių.
Tapusiems eismo įvykio kaltininku, tokiems vairuotojams draudimo apsauga gali negalioti, o padarytą žalą gali tekti atlyginti patiems.
Portalo draudimas.lt atstovė taip pat pastebi, kad norėdami išsaugoti gerą transporto priemonės draudimo istoriją, nauji savininkai kartais mėgina draudimą įforminti ankstesnio savininko vardu. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kad nuo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento draudimas galioja tik naujojo savininko vardu, tiksliai nurodant jo asmens duomens ir ankstesnę draudimo patirtį.
Vis dėlto, D. Norkuvienė teigia, kad ieškant geriausios kainos verta įsigilinti į skirtingų draudimo įmonių sąlygas - vienos bendrovės jaunu nepatyrusiu vairuotoju, kuriam taiko aukštesnes įmokas, laiko žmogų iki 23 metų su mažesne nei 3 metų vairavimo patirtimi. O kitos įmonės pradeda taikyti geresnius įkainius vairuotojams nuo 25 metų, nepriklausomai nuo vairavimo patirties.
Portalo draudimas.lt duomenimis, dėl ekonominių sąlygų augant įmokoms, dabar vairuotojai prieš įsigydami draudimą kur kas aktyviau lygina kelių draudimo bendrovių sąlygas.
Geriausias būdas sutaupyti - palyginti kelių draudimo bendrovių sąlygas ir įkainius.
„Geriausias būdas sutaupyti yra palyginti draudimo bendrovių kainas internete. Patogiai ir greitai tai galima padaryti www.draudimas.lt svetainėje“, - tvirtina draudimo ekspertė.
D. Norkuvienės teigimu, per pastaruosius metus jame apsidraudę klientai sutaupė bent 10 proc. sumos, kurią paprastai sumokėdavo už civilinės atsakomybės draudimą.
„Turėdami skirtingų draudimo bendrovių sąlygų ir kainų palyginimą, vairuotojai gali išsirinkti sau tinkamiausią variantą. Nuo ko priklauso draudimo įmoka, verta pasidomėti kasmet, nes draudikai nuolat analizuoja nuostolingumo priežastis ir gali tobulinti sąlygas, - pasakoja draudimas.lt atstovė. - Pavyzdžiui, kai kuriose draudimo įmonėse apdrausti juodą automobilį kainuos brangiau, nes paskaičiuota, kad tamsesnės spalvos transporto priemonės statistiškai dažniau patenka į eismo įvykius.“
D. Norkuvienė taip pat ragina pasidomėti, į kokias šalis pasirinkta draudimo įmonė išduoda žaliąsias korteles.
Statistika apie eismo įvykius ir žalas
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, 2022 m. Lietuvoje įvyko 2893 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo žmonės. Kasdien Lietuvoje atsitinka vidutiniškai po 8 avarijas, kurių metu ne tik sugadinamos transporto priemonės, bet ir sužalojama eismo dalyvių, sutrikdoma vairuotojų, keleivių, dviratininkų arba pėsčiųjų sveikata. Pernai mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 120 žmonių.
Tačiau tikimybė sukelti ar patekti į eismo įvykį, kurio metu bus padaryta žala tik turtui, yra kur kas aukštesnė. Lietuvos banko (LB) skelbiama draudimo statistika liudija, kad 2022 m. pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) sutartis buvo atlikta daugiau 71 tūkst. išmokų. Tai reiškia, kad tikrasis kasdien įvykstančių avarijų skaičius vidutiniškai gali siekti 195.
Gilesnė analizė rodo, kad daugiau nei pusė visų avarijų įvyksta Lietuvos didmiesčiuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, o mažesniuose miesteliuose pasitaiko dienų ir be eismo įvykių.
Vien pernai draudikai pagal TPVCAPD sutartis išmokėjo išmokų už daugiau kaip 82 mln. Eur, o išmokos vidutinis dydis sudarė 1162 eurų.
Automobilių vagysčių tendencijos ir apsauga
Draudikai pastebi, kad pastaraisiais metais keičiasi automobilių vagysčių tendencijos. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, ilgapirščiai vis dažniau taikosi į didelės vertės komercinį transportą, o privačių automobilių savininkai susiduria su kita grėsme - ardomos jų transporto priemonės dalys ir pavienė įranga, kurios vėliau realizuojamos antrinėje rinkoje.
Pasak ekspertų, siekiant apsaugoti savo transporto priemones, nebeužtenka vien atidos ir atsargumo - būtinos ir papildomos išmaniosios apsaugos priemonės.
Komercinis transportas - vis dažnesnis taikinys
Draudikų turimais duomenimis, nusikalstamos veikos tendencijos rodo tam tikrą persiorientavimą − praėjusiais metais ilgapirščiai vis dažniau taikėsi į komercinį transportą.
Palyginus su 2023 m., komercinių transporto priemonių vagysčių skaičius išaugo 13 proc. Tuo metu privačių automobilių vagysčių buvo registruota 35 proc. mažiau, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.
„Privačių automobilių vagysčių skaičius menksta, ir tikėta, kad tai yra susiję su vis išmanesnių apsaugos priemonių naudojimu, pavyzdžiui, kai būna įdiegtas GPS sekimas, kuris apsunkina vagystes. Tuo tarpu komercinių automobilių vagysčių augimą galima sieti su aukšta tokių transporto priemonių verte. Šiuolaikiniai komerciniai automobiliai, krovinių vilkikai, žemės ūkio technika yra ypatingai modernūs ir jų vertė neretai gali bent kelis kartus viršyti privačių automobilių vertę“, - komentuoja Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Ekspertas pažymi, kad įprastos fizinės priemonės, tokios kaip aptvėrimas ar užrakinimas, negarantuoja apsaugos, nes vagys operatyviai prisitaiko ir ieško naujų saugumo spragų.
Be to, ir privačių, ir komercinių automobilių vagysčių atveju svarbu visa nusikaltimo grandinė, įskaitant ir pavogto turto realizavimo fazę - jam turi būti paklausa.
„Pastebime, kad vis rečiau automobiliai vagiami iš chuliganiškų ar spontaniškų paskatų. Ruošiantis automobilio vagystei vagys paprastai žino, kur ir kaip realizuos pasisavintą turtą, todėl nusikaltimai būna kruopščiai suplanuoti, jų pasiruošimui skiriama nemažai laiko ir pastangų“, − komentuoja A. Juodeikis.
Pavienės automobilių dalys - vis vertingesnis grobis
Pastaraisiais metais ypač privačių automobilių savininkai vis dažniau susiduria su atvejais, kai pasisavinamos skirtingos transporto priemonių dalys. Šių žalų mastas 2024 m. išaugo 12 proc., palyginti su 2023 m., ir bendra išmokų suma siekė 666 tūkst. eurų. Bendra tendencija rodo, jog dažniau tokios žalos padaromos privatiems automobiliams.
„Transporto dalių vagystėms nusikaltėliai dažniausiai pasirenka „BMW“, „Audi“ ir „Mercedes-Benz“ markių automobilius. Iš jų dingsta šviestuvai, bamperiai, katalizatoriai, ratlankiai, varikliai, elektronikos komponentai. Be to, užfiksuota atvejų, kai vagystės įvykdytos požeminiuose garažuose bei stovėjimo aikštelėse, kurios ne visada filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis, todėl ilgapirščiams lengviau vykdyti nusikaltimus“, - komentuoja A. Juodeikis.
Žalų departamento direktoriaus teigimu, ši statistika atskleidžia platesnę nusikalstamumo tendenciją - ilgapirščiai orientuojasi į lengvai parduodamas detales, be to, dėl technologijų pažangos automobilių dalys tampa vis brangesnės ir patrauklesnės prekybai antrinėje rinkoje.
Pasak draudimo eksperto, dažnu atveju vagys net nebūtinai įsilaužia į automobilio vidų, tačiau „nurenka“ išorines automobilio detales. Tokia vagystė gali tetrukti keliolika sekundžių, tačiau vairuotojai patiria nuostolių, kurie gali kainuoti keletą tūkstančių eurų.
„Po tokių vagysčių automobilių savininkai pasigenda veidrodėlių stikliukų, dangtelių arba net viso veidrodėlio korpuso, dažnai ir su side assist sistema. Nuostolių sumos išauga, net jei pavagiamas tik stikliukas, nes tokiu atveju dažnai sugadinami ir veidrodėlio korpusai, todėl gali tekti keisti visą veidrodį“, - sako A. Juodeikis.
Pagrindinės saugumo priemonės
Ekspertas primena pagrindines saugumo priemones, kurios padeda apsaugoti transporto priemones nuo vagysčių:
- Stenkitės palikti automobilį gerai apšviestose, stebimose vietose, vengiant tamsių ar atokesnių gatvių, aikštelių, kiemų.
- Papildomi įrengti užraktai ant vairo ar pedalų, kaip ir kiti apsauginiai įrenginiai, gali atgrasyti ilgapirščius nuo vagystės.
- Į transporto priemonę įdiegus GPS sekimą, galima realiu laiku stebėti transporto priemonės vietą ir greitai reaguoti į galimus vagystės atvejus.
- Modernios signalizacijos sistemos, kurios gali būti sujungtos su mobiliosiomis programėlėmis, leidžia transporto priemonės savininkui greitai gauti pranešimus apie bet kokius įtartinus veiksmus.
Svarbu atminti, kad net ir įdiegus geras apsaugos priemones, automobilio salone patariama nepalikti vertingų daiktų, tokių kaip mobilieji telefonai, piniginės ar elektronikos prietaisai - tai visada atkreipia ilgapirščių dėmesį.
Draudimo rinkos tendencijos: turtas ar asmuo?
Lietuvos banko duomenų analizė atskleidė išskirtinę situaciją - lietuviai neprivalomam automobilių draudimui išleidžia bene 4 kartus daugiau negu savo pačių finansinei apsaugai nuo nelaimingų atsitikimų, sunkių sužalojimų ar ligų. Ekspertė atskleidžia, kad tai yra kone įprasta praktika - gyventojai prioritetą teikia savo turtui.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad pernai KASKO automobilio draudimas sudarė beveik ketvirtį visos draudimo rinkos - 25,8 proc. Toks rezultatas gerokai viršija pinigų sumas, kurias gyventojai skiria savo finansiniam saugumui po nelaimingų atsitikimų. Pastaroji dalis rinkoje sudaro vos 7,7 proc.
Vis dėlto privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas išliko didžiausia draudimo rūšimi, sudarydamas 33,2 proc. rinkos. Tai reiškia, kad kas trečias draudimo euras buvo skirtas užtikrinti, jog eismo įvykio metu būtų padengti tretiesiems asmenims padaryti nuostoliai.
Situacija keičiasi
Duomenys rodo, kad tendencijos Lietuvoje po truputį ima keistis. Nors gyventojai vis dar teikia didesnį prioritetą automobilių KASKO draudimui, tačiau asmens draudimas nuo nelaimingų atsitikimų tapo dažnesniu ir gerai apgalvotu pasirinkimu.
Draudimo bendrovės BTA Draudimo rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė teigia pastebinti besikeičiančias tendencijas. Vis dėlto, anot jos, lietuviai ir toliau yra linkę užsitikrinti transporto priemonės saugumą dažniau nei savęs pačių.
„2024 m. nuo nelaimingų atsitikimų mes apdraudėme apie 60 tūkst. klientų, o KASKO draudimu buvo apdrausta apie 35 tūkst. automobilių. Nors iš pirmo žvilgsnio laimi žmogaus draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, Lietuvoje turime apie 2,9 mln. fiziniams asmenims priklausančių lengvųjų automobilių, iš kurių nemaža dalis jau gana seni. Vertinant proporciją išlieka akivaizdu, kad renkantis tarp automobilio ir asmens draudimo nuo nelaimingų atsitikimų Lietuvoje vis dar laimi automobilis“, - pabrėžia BTA draudimo ekspertė.
Nevertina kol kažkas nenutinka
Ekspertės teigimu, gyventojai yra linkę labiau vertinti turtą, už kurį jau yra patyrę nuostolį, t.y. nusipirkus automobilį atsiranda suvokimas, kad atsitikus eismo įvykiui antram tokiam pačiam lėšų nebus.
Anot A. Variakojienės, nemaža dalis klientų vis dar painioja draudimą nuo nelaimingų atsitikimų su sveikatos ar gyvybės draudimo produktais. Tai kartais lemia gyventojų nepasitikėjimą produktu - apsidraudęs gyvybės draudimu žmogus nusivilia negavęs žalos atlyginimo už prakirstą antakį ar lūžusią koją. Taip, pasak jos, tik sustiprinamas mitas, kad iš draudimo naudos yra mažai.
A. Variakojienė priduria, kad ne visada gyventojai įvertina nelaimės ar traumos sukeltus finansinius nuostolius.
„Žmogui daug paprasčiau suprasti galimą nuostolį sudaužius automobilį, negu įvertinti galimą pajamų praradimą traumos, sunkaus sužalojimo ar ligos atveju“, - tikina ji.
Automobilių modeliai ir avaringumas
Į eismo įvykius daugiausiai patenka automobilių modeliai, kurių keliuose yra daugiausiai. Vis dėlto, pažvelgus į procentus ir statistiką, avaringumo rezultatai gerokai išsiskiria.
Įmonė „CarVertical“, renkanti automobilių istorijos duomenis, ištyrė beveik 1 mln. Paaiškėjo, kad dažniausiai į eismo įvykius patenka japoniški automobiliai: pirmoji vieta teko Lexus modeliams: GS, CT, NX. Nuo Lexus nedaug atsilieka ir Subaru automobiliai.
Šių transporto priemonių avaringumas vidutiniškai siekia net 48,1 ir 47,5 proc. Nors šie automobiliai vertinami dėl savo saugumo ir patikimumo, tikėtina, kad vairuotojai per daug pasikliauja automobilio saugos sistemomis ir neįvertina kelyje pasitaikančių rizikų.
Lietuvoje statistika šiek tiek skiriasi ir atitinka populiarius stereotipus. Prieš kelerius metus buvo paskaičiuota, kiek iš 100 to paties modelio automobilių patenka į avarijas. Skaičiai parodė, kad „garbinga“ pirmoji vieta tenka BMW markės automobiliams: štai BMW 530D ir BMW 530 avarijų dažnis atitinkamai siekė 8,5 ir 8,4 proc.
Net ir turint nepriekaištingos būklės automobilį, vairuojant saugiai, laikantis visų KET reikalavimų, nebūsite šimtu procentų apsaugoti nuo avarijos, kurios metu automobilis gali būti negrįžtamai sugadintas.
Didesnį saugumą kelyje suteikia privalomasis ir papildomas KASKO automobilio draudimas. Šiuo draudimu bus atlyginti ne tik avarijos metu patirti nuostoliai.
Kaip tvarkomi automobiliai po draudiminio įvykio 🚘 | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
Šeimyninė padėtis ir jos įtaka automobilių draudimo įmokoms Europoje ir Lietuvoje
Remiantis „MoneySuperMarket“ platformos 2025 m. pirmojo pusmečio duomenimis, šeimyninė padėtis Jungtinėje Karalystėje daro reikšmingą įtaką metinei automobilio draudimo įmokai. Skirtumai tarp skirtingų socialinių statusų gali siekti net kelis šimtus svarų sterlingų per metus.
Didžiausias draudimo įmokas Jungtinėje Karalystėje moka vieniši vairuotojai - jų vidutinė metinė draudimo įmoka siekia 859,04 svarų sterlingų (apie 991,30 euro). Mažesnės sumos taikomos tiems, kurie yra sudarę civilinę partnerystę - 799,25 svarų sterlingų (apie 922,31 euro). Arba tiems, kurie nurodo, kad turi partnerį, tačiau jų santykiai nėra teisiškai įregistruoti kaip santuoka ar civilinė partnerystė, vidutinė metinė įmoka siekia 760,77 svarų sterlingų (apie 877,90 euro).
Vedę asmenys dažnai yra laikomi mažesnės rizikos grupe ir moka vidutiniškai 721,35 svarų sterlingų (832,41 euro). O dar mažesnės įmokos taikomos nesusituokusiems, bet kartu gyvenantiems asmenims - vadinamo „common law“ statuso atveju. Šie vairuotojai moka 606,82 svarų sterlingų (700,25 euro) - beveik 250 svarų sterlingų (288,49 euro) mažiau nei vieniši vairuotojai.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl automobilio draudimo įmokos gali skirtis priklausomai nuo šeimyninės padėties, yra su konkrečiomis grupėmis siejamas elgsenos ir rizikos vertinimas. Draudimo bendrovės, remdamosi statistika ir elgsenos analizėmis, priskiria skirtingą rizikos lygį įvairioms socialinėms kategorijoms. Pavyzdžiui, vieniši vairuotojai dažnai yra laikomi didesnės rizikos grupe - jie siejami su didesniu avaringumu ir mažesniu stabilumu. Tuo metu santuokoje gyvenantys asmenys dažniau laikomi finansiškai stabilesniais ir atsargesniais kelyje, todėl jiems dažnai taikomos mažesnės draudimo įmokos.
Lietuvoje situacija - kitokia
Skirtingai nei Jungtinėje Karalystėje ar kitose šalyse, kuriose šeimyninė padėtis yra svarbus parametras formuojant potencialią automobilio draudimo įmoką, Lietuvoje tokio pobūdžio praktika nėra taikoma.
Pasak „If“ transporto draudimo produkto vadovo Dano Dilio, draudimo bendrovė Lietuvoje nenaudoja šeimyninės padėties kaip rizikos vertinimo kriterijaus nei privalomojo civilinės atsakomybės, nei Kasko draudimo pasiūlymuose. Pasak jo, įmokų dydžiui įtaką daro tik tie veiksniai, kurie tiesiogiai susiję su vairavimo rizika: vairuotojo stažas, eismo įvykių istorija, automobilio tipas, jo naudojimo intensyvumas ir kiti objektyvūs parametrai.
„Šeimyninė padėtis, ar tai būtų santuoka, ar skyrybos, ar našlystė, mūsų kainodaroje nėra vertinama. Sprendimai grindžiami aiškiais duomenimis apie vairuotojo elgseną ir automobilio naudojimą“, - teigia D. Dilys.
Tokią pačią poziciją šiuo klausimu pateikė ir „Ergo“ verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius: „Vadovaujamės tokiais kriterijais, kurie yra objektyvūs. Tai yra tokie parametrai, kurie yra fiksuojami registruose, pavyzdžiui: automobilio techniniai duomenys, vairuotojų patirtis, gyvenamoji vieta. Rizikai įvertinti naudojami duomenys, kurie yra pasiekiami Lietuvos registruose vadovaujantis Lietuvos įstatymais bei draudimo duomenų istorija.“
Europoje - skirtinga praktika
Skirtingose Europos valstybėse šeimyninės padėties reikšmė privalomojo transporto draudimo kainodaroje vertinama labai nevienodai. Štai Latvijoje ir Estijoje ši informacija apskritai nenaudojama - nei klientas ją nurodo, nei draudikai ją vertina kaip rizikos veiksnį. Ten įmokų dydis priklauso nuo tokių pačių parametrų kaip ir Lietuvoje, t. y. automobilio tipas, savininko gyvenamoji vieta ar vairuotojo avaringumo istorija.
Tuo metu Lenkijoje ir Vokietijoje šeimyninė padėtis laikoma vienu iš veiksnių, padedančių įvertinti vairuotojo elgseną.
Lenkijoje privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainodaroje šeimyninė padėtis yra laikoma realiu rizikos vertinimo kriterijumi. Draudimo skaičiuoklėse ar vadybininko sudaromose paraiškose klientas privalo nurodyti savo šeimyninį statusą, o šis duomuo turi įtakos galutinei įmokos sumai. Remiantis draudimo rinkos portalų (ubea.pl, mubi.pl, rankomat.pl) analize, nevedę vairuotojai Lenkijoje vidutiniškai moka apie 4 proc. didesnę automobilio draudimo įmoką, net ir esant identiškoms sąlygoms.
Kaip ir Jungtinėje Karalystėje, draudimo bendrovės aiškina, esą santuoka rodo didesnį atsakingumą, mažesnę riziką ir rečiau pasitaikančias avarijas. Be to, Lenkijoje egzistuoja papildoma praktika, kai sutuoktiniai gali perimti vienas kito sukauptas nuolaidas.
Vokietijoje draudimo bendrovės taip pat dažnai atsižvelgia į vairuotojo šeimyninę padėtį. Pildant draudimo paraišką, vairuotojas turi pasirinkti vieną iš galimų statusų - vedęs, vienišas, našlys, išsiskyręs ir pan. Nors šis veiksnys dažniausiai nėra lemiamas, kai kurios draudimo bendrovės taiko vadinamąją „partnerio nuolaidą“, jei nurodoma, kad transporto priemone naudosis ir sutuoktinis arba gyvenimo partneris.
Vokietijoje, pavyzdžiui, lytis negali būti naudojama kaip draudimo įmokos nustatymo kriterijus, tačiau šeimyninė padėtis nelaikoma diskriminaciniu pagrindu. Jei draudimo bendrovė statistiškai pagrindžia, kad susituokę vairuotojai kelia mažesnę riziką, tokioms klientų grupėms taikomos nuolaidos laikomos teisėtomis.
Ar tai įmanoma Lietuvoje?
Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ar Vokietijoje šeimyninė padėtis gali turėti reikšmingos įtakos automobilio draudimo įmokai. Nors Lietuvoje tokia praktika šiuo metu netaikoma, ar tokio tipo rizikos vertinimo modelis galėtų būti pritaikytas ir mūsų šalyje?
Draudimo bendrovės „If“ transporto draudimo produkto vadovas D. Dilys pabrėžia, kad tokios informacijos naudojimą riboja ne tik asmens duomenų apsaugos reglamentavimas, bet ir lygių galimybių principai. „Bet kokie kriterijai, kurie galėtų būti laikomi diskriminaciniais - pavyzdžiui, lytis ar šeimyninė padėtis - turi būti itin tvirtai pagrįsti tiek statistiniais duomenimis, tiek teisės normomis“, - sako D. Dilys.
Teoriškai, pasak jo, tokio kriterijaus taikymas būtų įmanomas, jei Lietuvoje būtų surinkti patikimi duomenys, įrodantys jo ryšį su vairavimo elgsena. Vis dėlto praktikoje šis klausimas išlieka teisiškai ir etiškai jautrus, todėl bet kokie bandymai jį įtraukti į kainodaros modelius reikalautų aiškaus pagrindimo ir atitikties galiojantiems reglamentams.
tags: #automobiliu #draudimas #statistika