Automobilių gamintojas - įmonė, kurianti ir gaminanti automobilius. Prancūzų išradėjas Nikola Žozefas Kiunjo (Nicolas Joseph Cugnot) sukonstravo pirmąjį garo automobilį. Vokiečių inžinieriai Karlas Bencas (Karl Benz) ir Gotlibas Daimleris (Gottlieb Daimler) sukūrė pirmąjį šiuolaikinį automobilį su vidaus degimo varikliu. K. Henris Fordas (Henry Ford) įkūrė JAV „Ford Motor Company“ ir pirmasis pradėjo serijinę automobilių gamybą.
Praėjus vos dienai nuo tada, kai įsigaliojo 25 proc. mokestis importuojamoms prekėms iš Meksikos ir Kanados, Donaldo Trumpo administracija išimtį suteikė tų šalių automobilių gamintojams - muitų jie nemokės mažiausiai mėnesį. Užvakar prekėms iš Meksikos ir Kanados įsigaliojo 25 proc. muitai. „Ketiname suteikti vieno mėnesio išimtį visiems automobiliams, įvežamiems pagal Meksikos, Jungtinių Valstijų ir Kanados prekybos susitarimą. Abipusiai muitai vis tiek įsigalios balandžio 2 dieną. Gamyba Amerikoje - pagrindinis D. Trumpo tikslas.
Didieji Amerikos automobilių gamintojai palankiai įvertino sprendimą atidėti mokesčius mėnesiui ir išreiškė įsipareigojimą investuoti į Jungtinių Valstijų gamybą. Tuo metu Europa ruošia planą, kaip apsaugoti savo pramonę - Vašingtonas kol kas susilaiko nuo prekybos karo su Europos Sąjunga, bet D. Trumpas grasina muitais.
Automobilių Gamybos Globalizacija ir Pasaulinės Tendencijos
Praėjusio amžiaus pabaigoje pastebimai pasikeitė pasaulio automobilių gamybos žemėlapis. 1995 metais pasaulyje pagaminta 36,3 mln. lengvųjų automobilių, palyginti su 35,6 mln. 1994 metais, tačiau mažiau negu rekordinis 36,7 mln. kiekis 1990 metais. Įdomiai klostosi dviejų didžiausių pasaulio lengvųjų automobilių gamintojų Japonijos ir JAV santykiai. 1995 metais šioms šalims teko 38,5% pasaulio lengvųjų automobilių gamybos, palyginti su 44% 1990 metais ir 46% 1980 metais. 1995 m. abi valstybės sumažino gamybą. Japonijos lengvųjų automobilių gamyba sumažėjo nuo beveik 10 mln. 1990 m. iki 7,6 mln. 1995 m. JAV gamyba didėjo 1991-94 metais nuo 5,4 iki 6,6 mln. Japonija yra didžiausia pasaulyje lengvųjų automobilių eksportuotoja, JAV importuotoja.
Didžiųjų Japonijos automobilių gamintojų „Toyota/Lexus“, „Honda/Acura“, „Nissan/Infiniti“, „Mazda“, „Mitsubishi“ gamyklos JAV gamina apie 25% šios šalies automobilių. Netgi didžiausia JAV automobilių gamykla Smirnoje (Smyrna) Tennessee valstijoje priklauso Japonijos „Nissan“. 1995 metais didėjo lengvųjų automobilių gamyba vakarų Europoje, kuriai tenka per 36% pasaulio gamybos.
Sparčiausiai gamyba didėja Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuris be Japonijos jau dabar gamina 10% pasaulio lengvųjų automobilių. Pietų Korėja, Taivanas, Indija, Kinija, Malaizija, Indonezija, Tailandas anaiptol ne visas naujųjų automobilių gamintojų sąrašas. Pietų Korėja, 1995 metais nustūmusi Ispaniją, 1993 metais Italiją, 1992 metais Didžiąją Britaniją, 1991 metais Rusiją ir 1990 metais Kanadą, tapo penktąja pasaulyje lengvųjų automobilių gamintoja. Gali būti, kad panašios ekspansijos XXI a. pradžioje reikėtų laukti iš Kinijos bei Taivano. Lengvųjų automobilių pramonė atsigauna Čekijoje ir Lenkijoje, kurių įmonės tapo galingiausių Europos koncernų padaliniais.
Praėjo tie laikai, kai automobilį gamindavo vienoje šalyje ar tuo labiau įmonėje. Automobiliai surenkami vartojimo rajonuose, o atskirų agregatų ir detalių fabrikai išmėtyti visame pasaulyje. Pasaulio automobilių sostinė Detroit dažnai vadinamas „Motown“ (iš „motor town“ motorų miestas). Detroit’e bei jo priemiesčiuose Dearborn’e ir Highland Park’e yra trijų didžiausių JAV ir dviejų didžiausių pasaulio automobilių firmų „General Motors“, „Ford Motor“ ir „Chrysler“ būstinės. Automobilių, detalių ir agregatų gamyklų yra beveik kiekviename Didžiųjų ežerų mieste ir miestelyje Michigan’o, Ohio, Indianos, Ilinojaus, Visconsin’o valstijose bei Kanados Ontario provincijos pietuose. Detroit’o priemiestis Kanados pusėje Windsor garsėja automobilių varikliais, kitas Kanados miestas Saint-Thomas sniegomobiliais, Grand Rapids ir Battle Creek Michigan’e kėbulais ir žibintais, Dayton Ohio valstijoje stabdžiais.
Didžiausios automobilių bendrovės tapo didžiuliais tarptautiniais konglomeratais. Japonijos bendrovės gamina 25% JAV, 20% Didžiosios Britanijos, 15% Ispanijos lengvųjų automobilių. Japonai plečia įtakos sferas. Filipinuose ir Tailande dominuoja „Toyota“, Malaizijoje „Mitsubishi“, subsidijuojama garsioji „Proton“ bei „Daihatsu“. Nemažiau įspūdingai atrodo ir JAV automobilių įmonės užsienyje. Didžiausias pasaulyje automobilių gamintojas „General Motors“ kontroliuoja dvi plačiai žinomas Europoje bendroves Vokietijos „Opel“ ir Didžiosios Britanijos „GM Vauxhall“. 1995 metais „Opel“ pagamino vieną milijoną lengvųjų automobilių ir Vokietijoje nusileido tik „Volkswagen“ui. 12% Vokietijos lengvųjų automobilių pagamino kitos JAV bendrovės „Ford“ padalinys „Ford Werke“. Britų „Jaguar“ irgi priklauso „Ford“o grupei, o švedų „SAAB-Scania“ 50% kapitalo kontroliuoja JAV „General Motors“. Vokietijos „Volkswagen“ grupė garsėja didelėmis investicijomis užsienyje 1995 metais iš 3,4 mln. lengvųjų automobilių pusė pagaminta ne Vokietijoje. Bene sėkmingiausiu šių laikų sandėriu tapo čekų „Škoda Automobilova“ įsigijimas. 1996 metais naujų automobilių „Škoda“ vakarų Europos rinkoje parduota ketvirčiu daugiau negu prieš metus.
Meksika Kaip Automobilių Gamybos Centras
Meksika tapo rimtu pasauliniu automobilių tiekėju. Sunkiai rasite automobilių gamybos kompaniją, kuri neturėtų Meksikoje savo gamyklos arba neplanuotų ten jos atidaryti. Yra kelios itin svarios priežastys, kodėl automobilių gamintojų dėmesys nukreiptas į Meksiką, dėl kurių, pasak ekspertų, Meksika, po kelerių metų taps automobilių pramonės lydere.
Meksika tapo antru, po Kinijos, pasauliniu automobilių gamybos centru. Kinai daugiausia automobilių pagamina savo rinkai, o Meksika daug jų eksportuoja. Pagal automobilių eksporto apimtys Meksika užima ketvirtą vietą pasaulyje po Vokietijos, Japonijos ir Pietų Korėjos. 2012 metais Meksikos eksportas siekė 2,86 mln. automobilių. Iš jų 63 proc. iškeliavo į JAV. Meksikos automobilių industrijos asociacijos duomenimis, šiais metas eksporto apimtys pasieks 3 mln., o po ketverių metų - 4mln. automobilių ribą. Tokie skaičiai labai tikėtini, žinant, kad „Honda“, „General Motors“, „Ford“, „Fiat“, „Nissan“ ir „Mercedes-Benz“ planuoja plėsti savo gamyklų tinklą šioje šalyje ir atidaryti naujas gamyklas, pirmąsias gamyklas Meksikoje planuoja atidaryti „Audi“ ir „Mazda“. „Volkswagen“ taip pat planuoja plėtrą. Gamyklų atidarymą svarsto „BMW“ ir „Hyundai“. Tik per dvejus paskutinius metus automobilių koncernai Meksikoje investavo 7,8 mlrd. JAV dolerių.
Meksika automobilių gamintojus vilioja žemais gamybos kaštais, aukštos kvalifikacijos darbuotojais. „Forbes“ duomenimis, Meksikoje prie konvejerio dirbantis darbininkas gauna 4 dolerius per valandą, o JAV dirbančio darbininko uždarbis - 50 dolerių per valandą (atskaičius mokesčius, 2,5 doleriai į rankas). Tiek pat, kiek ir meksikiečiai, gauna kinai, dirbdami savo šalies fabrikuose, tačiau manoma, kad Kinijoje valandinis atlyginimas 2015 metais sieks 4,5-6,3 JAV dolerio. Ne antraeilį vaidmenį sėkmingoms investicijoms vaidina ir palankus Meksikos valiutos peso santykis su kitomis valiutomis. Tačiau bene didžiausiu privalumu laikoma tai, kad Meksika yra JAV - šalies, kurios automobilių poreikiai milžiniški - kaimynė. Gamyklos esančios Meksikoje, automobilius JAV rinkai patiekia per kelias dienas. O per vandenyną automobiliai į Ameriką keliauja savaitėmis. Meksikiečių ambicijos labai didelės, manoma, kad 2020 metais Meksika gali tapti ne tik pagrindiniu JAV ir Kanados, bet ir viso pasaulio automobilių tiekėju.
„Audi“ atėjimą į Meksiką lėmė keletas pagrindinių veiksnių. Visų pirma, Meksika turi pasirašiusi per 50 laisvosios prekybos sutarčių su daugeliu pasaulio šalių, tarp kurių yra ir stambiausios prioritetinės „Audi“ rinkos. Geografinė Meksikos padėtis lemia, kad ji yra Amerikos žemyno viduryje. Todėl lengvai pasiekiamos JAV ir Kanados rinkos, taip pat žemi logistikos kaštai prekiaujant pačioje pastaruoju metu stipriai augančioje Meksikos rinkoje. Renkantis vietą gamyklų plėtrai ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad Meksikoje gerai išvystyta automobilių komplektuojančių dalių gamyba. Čia savo gamyklas arba stambius logistikos sandėlius turi visi pagrindiniai komplektuojančių dalių tiekėjai. „Audi“ AG gamybos direktorius ir „Audi“ Meksikos padalinio vadovas prof. dr. H. Waltlas naująjį fabriką drąsiai vadina pirmąja pasaulyje išmaniąja gamykla. Prieš pradedant statybos darbus buvo sukurtas ir virtualioje realybėje išbandytas veikiantis kompiuterinis gamyklos modelis. Architektai, konstruktoriai, techniniai darbuotojai - visi prie naujojo projekto dirbo virtualiai, tai yra kompiuterinės simuliacijos programose. Visa įranga ir gamybos procesas taip pat pirmiausia sumodeliuoti kompiuteriu ir įgyvendinti realybėje virtualaus modelio tobulinimo būdu. Pasak „Audi“ gamybos direktoriaus, optimizuotas gamybos procesas 30 proc. „Audi“ AG personalo skyriaus vadovas T. Sigi pabrėžia naujosios gamyklos žmogiškųjų išteklių ir socialinės atsakomybės svarbą. Be to, prieš trejus metus, dar prieš padedant naujosios gamyklos pamatinį akmenį, San Chosė Čiapos mieste duris atvėrė modernus „Audi“ mokymo centras, ruošiantis darbuotojus darbui tiek būsimojoje gamykloje, tiek visame Meksikos „Audi“ padalinyje. Naujoji „Audi“ gamykla Meksikoje užima beveik 400 hektarų plotą.
Meksikoje telkiasi ne tik automobilių gamintojai, bet ir automobilių detalių bei mazgų, padangų gamintojai. Dauguma visų įmonių kuriasi centrinėje Meksikos dalyje, kur kriminogeninė situacija yra pati geriausia.
Konkurencija ir Iššūkiai
Be abejo, Meksikos pasiekimai automobilių gamyboje negali džiuginti Brazilijos. Pastaroji - antra pagal dydį automobilių gamintoja Lotynų Amerikoje, taigi Meksika Brazilijai yra konkurentė. Tačiau Brazilijos kiek kitokia specifika - jos automobilių gamintojai daugiausia aptarnauja milžinišką Brazilijos rinką. 2012 m. šioje šalyje buvo pagaminta 3,8 mln. automobilių, 82 proc. jų pasiliko Brazilijoje. Be to, Brazilija sėkmingai aprūpina ir kaimynus - Argentiną, Boliviją, Paragvajų, Urugvajų, Venesuelą ir net Meksika. Tai šalys, su kuriomis Brazilija turi laisvos prekybos sutartis. Brazilija savo automobilių pramonę labai gerai gina mokesčiais. Ne Brazilijoje pagamintiems automobiliams uždedamas 37-55 proc. mokestis, todėl brazilams neapsimoka pirkti P. Korėjoje ar Kinijoje pagamintų automobilių. Tiesa, jei automobilyje yra ne mažiau nei 54 proc. detalių ir mazgų, pagamintų Brazilijoje, mokesčiai jau gerokai mažesni - 7-25 proc. Tačiau pamėginkite rasti Azijoje pagamintą automobilį, kuriame būtų daugiau nei pusė braziliškų detalių. Auganti Meksikos automobilių pramonė Braziliją baugina, nes Brazilija su Meksika yra pasirašiusi laisvos prekybos sutartį. Tačiau kaip bus ateityje, neaišku, nes greitai sutartys bus peržiūrėtos.
Tačiau didžiausias Meksikos rūpestis yra ne draugystė su Brazilija, bet didelis nusikalstamumas, narkotikais prekiaujančių gaujų karai. Didelis nusikalstamumas visada pristabdo investuotojus, be to, išleidžiamos nemažos sumos saugos tarnyboms, o tai didina automobilių gamybos kaštus.
Siekdami išplėsti savo prekės ženklo veiklą užsienyje, trys Kinijos automobilių gamintojai BYD, SAIC MG ir Chery planuoja Meksikoje įkurti visas transporto priemonių gamyklas. Meksika yra tvirtovė Šiaurės Amerikos automobilių rinkoje ir yra septinta pagal dydį automobilių gamintoja ir penkta pagal dydį automobilių komponentų gamintoja pasaulyje, galinti pasigirti gausiais metalo rūdos ištekliais ir kvalifikuota darbo jėga. BYD oficialiai įžengė į Meksikos lengvųjų automobilių rinką 2023 m. kovą ir vėliau pristatė tokius modelius kaip Dolphin ir Sea Lion. Li Ke, BYD vykdomasis viceprezidentas, pareiškė, kad bendrovė svarsto statyti naują gamyklą Meksikoje. Panašiai SAIC MG atidarė tarptautinį savarankiškai valdomą maršrutą iš Ningdės į Meksiką 2023 m. kovo mėn. Didžiausias automobilius gabenantis riedantis laivas „Anji Phoenix“ gabeno pirmąją tūkstančio naujų partiją. MG markės automobilius į paskirties vietą. „Chery“ taip pat ketina Meksikoje statyti automobilių gamyklą, kurios metinis pajėgumas būtų 400 000 transporto priemonių, visų pirma skirtą kitoms tarptautinėms rinkoms. Užjūrio rinkos yra svarbi Chery automobilių pardavimo augimo sritis.
Nors Meksika yra gyvybiškai svarbi Šiaurės Amerikos automobilių rinkos sudedamoji dalis ir joje gamyklas steigiančios įmonės gali naudotis tam tikromis tarifinėmis lengvatomis JAV, Kanadoje ir Meksikoje įsigytoms dalims, kaip numatyta USMCA susitarime, Kinijos automobilių gamintojų ateities į JAV perspektyvos. rinką nustelbė JAV paskelbtas „Infliacijos mažinimo įstatymas“. Neapibrėžtumas JAV rinkoje trukdė jiems patekti į rinką.
D. Trumpas aršiai kritikuoja savo pirmtakų užsienio prekybos politiką ir teigia, kad dėl jos Jungtinės Valstijos prarado milijonus darbo vietų. Jis taip pat grasino pasitraukti iš ar iš naujo derėtis dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties, prie kurios prisijungusios ir Kanada bei Meksika. Remiantis čia sutartimi, jeigu mažiausiai 65 proc. automobilio dalių buvo pagaminta Šiaurės Amerikoje, automobilis gali būti parduodamas visame regione be muitų. Automobilių gamintojai Jungtinėse Valstijose suskubo naudotis šia nuostata ir investuoti Meksikoje: 1999-2013 metais šalis pritraukė daugiau nei 30 mlrd. JAV dolerių investicijų. O Jungtinės Valstijos pirmąjį 2015 metų ketvirtį tapo didžiausia Meksikoje pagamintų automobilių importuotoja. Šiuo metu beveik visos didžiosios automobilių gamybos kompanijos turi gamyklas Meksikoje.
Baltiesiems rūmams atstovė spaudai Karoline Leavitt sakė, kad išimtis bus taikoma automobiliams, atitinkantiems 2020 m. Tame susitarime, dėl kurio D. „Prezidentas suteikia jiems išimtį vienam mėnesiui, kad jie neatsidurtų ekonomiškai nepalankioje padėtyje“, - sakė K. Išimtis taikoma po to, kai rinkos audringai sureagavo į antradienį įsigaliojusius D. Trumpo administracijos 25% muitus importui iš Kanados ir Meksikos bei papildomą 10% tarifą Kinijai. K. Leavitt užsiminė, kad daugiau pramonės šakų galės pateikti argumentus dėl tarifų išimčių, sakydama, kad D. Tačiau ji sakė, kad D. K. Leavitt sakė, kad D. „Niekas negali vykdyti verslo pagal 30-ies dienų grėsmės ciklą - net amerikiečių verslininkai. Amerikos automobilių pramonės taryba pasveikino šį D. Trumpo žingsnį.
Kanada pažadėjo atsakyti 25% tarifais: iš pradžių bus taikomi muitai 30 mlrd. Kanados dolerių (20,7 mlrd. USD) vertės prekėms, o po 21 dienos - likusiems 125 mlrd. Kanados dolerių (86,2 mlrd. Į tai reaguodamas D. Apkaltino J. Trudeau pasitelkiant muitus, kad išliktų valdžioje Trečiadienį D. D. Trumpas pareiškė, kad J. Trudeau „nesugebėjo man pasakyti, kada vyks rinkimai Kanadoje, todėl man pasidarė smalsu, kas čia vyksta? J. J. Trudeau ne kartą yra sakęs, kad per Kanados sieną į Jungtines Valstijas patenka mažiau nei 1% fentanilio ir nelegalių migrantų. D. D.
Stebės D. Kitos kompanijos sako stebinčios įvairius kanalus. „Mes stebim visą žiniasklaidos spektrą, įskaitant socialinius tinklus, visas naujienas“, - sakė „Volkswagen“ atstovė Jeannine Ginnivan. Panašių atsakymų AFP sulaukė ir iš „Audi“ atstovo.
Vos praėjusią savaitę būsimasis Amerikos prezidentas užsipuolė Japonijos kompaniją „Toyota“ už tai, kad ši gamina automobilius Meksikoje. Kliuvo ir „Ford“ bei „General Motors“. Veikiausiai baimindamasis patekti į D. Trumpo taikiklį bendra JAV ir Italijos automobilių gamintoja „Fiat Chrysler“ sekmadienį pranešė JAV sukursianti 2 tūkst. darbo vietų.
2011 pasaulyje pagaminta 80,1 mln. lengvųjų automobilių, daugiausia jų pagamino Kinija (18,4 mln.), Jungtinės Amerikos Valstijos (8,7 mln.), Japonija (8,4 mln.), Vokietija (6,3 mln.), Pietų Korėja (4,7 mln.), Indija (3,9 mln.), Brazilija (3,4 mln.), Meksika (2,7 mln.), Ispanija (2,4 mln.), Prancūzija (2,3 mln.), Kanada (2,1 mln.), Rusija (2 mln.). Didžiausios bendrovės: General Motors Corporation (2011 pagamino 11,6 % visų pasaulio automobilių), Volkswagen AG (10,4 %), Toyota Motor Corporation (10,2 %), Hyundai Motor Company (7,8 %), Ford Motor Co. (5,9 %), Peugeot (4,5 %), Honda Motor Co.
Gali būti, kad panašios ekspansijos XXI a. pradžioje reikėtų laukti iiš Kinijos bei Taivano.
1995 metais kasmetinėje žurnalo „Fortune“ didžiausių pasaulio bendrovių (korporacijų) apžvalgoje tarp 100 didžiausių korporacijų 13 buvo automobilių gamintojos. Vienu populiariausiu masinės gamybos automobiliu pelnytai laikomas „Volkswagen“o gaminamas „Käfer“ (lietuviškai „vabalas“). Nuo 1937 metų „vabalų“ pagaminta per 20 milijonų. Automobilių bendrovės turi platų automobilių pardavimo, remonto ir aptarnavimo tinklą visame pasaulyje. 1997 metų pradžioje 30 pasaulio automobilių gamintojų turėjo atstovus Lietuvoje.
Tarptautinės lengvųjų automobilių prekybos duomenys labai skiriasi priklausomai nuo informacijos šaltinio. Plečiasi lengvųjų automobilių eksporto geografija. 1991 metais Japonijai ir Vokietijai teko daugiau negu pusė, o 1995 metais preliminariniais duomenimis tiktai trečdalis pasaulio lengvųjų automobilių eksporto. Antrąją didžiausių lengvųjų automobilių eksportuotojų porą sudaro Prancūzija ir Pietų Korėja. Pirmoji jau ilgą laiką kasmet eksportuoja po 1.5 - 2 mln. lengvųjų automobilių ir užima trečią vietą pasaulyje. 1995 metais Pietų Korėja eksportavo vieną milijoną lengvųjų automobilių, palyginti su 0.5 0.3 mln. 1993 ir 1991 metais. Beveik visas Kanados ir Meksikos lengvųjų automobilių eksportas tenka JAV. Brazilija daugiausia automobilių parduoda Argentinai ir kitoms Amerikos valstybėms. JAV lengvųjų automobilių importas nuo 3.25 mln. 1986 metais sumažėjo iki 1.6 mln. 1995 metais. Importas iš Japonijos per šį laikotarpį sumažėjo nuo 2.4 iki 0.98 mln. 1996 metais Vakarų Europoje naujų automobilių parduota 12,8 mln. arba 6,6% daugiau negu prieš metus.
Vienas visuomenės gerovę lemiančių rodiklių yra lengvųjų automobilių skaičius 1000 žmonių. Daugiau negu po vieną automobilį dviem žmonėms tenka JAV, Liuksemburge, Italijoje bei nykštukinėse Europos valstybėse Monake, Lichtenšteine ir San Marine. Šiose ir kai kuriose kitose išvystytose valstybėse (Kanada, Islandija, Australija, Naujoji Zelandija, Šveicarija ir kitos) dauguma šeimų turi po du ir daugiau automobilių. Daugiausia automobilių gaminančioje Japonijoje vienas automobilis tenka kas trečiam šalies gyventojui. Panašūs rodikliai yra Persijos įlankos valstybėse, išskyrus Iraką ir Iraną. Beveik kiekvienoje iš 50 silpniausiai išvystytų valstybių 1 000 žmonių tenka ne daugiau 5 automobilių. Indijoje ir Kinijoje gyvena 38 % pasaulio gyventojų, tačiau joms tenka tiktai 1 % automobilių parko ( atitinkamai 3 ir 2 milijonai ). Automobilizacijos lygis čia tebėra ne ką aukštesnis negu labiausiai ekonomiškai atsilikusiose valstybėse.
JAV rinką “Automechanika” mažai domina, kadangi amerikiečiai turi tiek savo atskirą, visai skirtingą nuo Europos automobilių konstravimo koncepciją, tiek ir specifinę antrinę rinką. Analitikai sako, kad šis skirtumas palaipsniu turėtų išnykti ir maždaug po 30-40 metų viso pasaulio automobiliai supanašės. Priežastis banali - benzino kainos. Amerikoje degalai dar ir šiandien pigūs, todėl vidutinis JAV gyventojas gali sau drąsiai leisti važinėti mašina su 4-5 litrų darbinio tūrio varikliu, 100 km kelio ryjančio po 20 ir daugiau litrų, tuo tarpu degalų kainos Europoje automobilių koncernus verčia konstruoti kompaktiškus mažos kubatūros, bet pakankamo galingumo ekonomiškus variklius, kur kas mažesnių išmatavimų kėbulus ir važiuokles. Nedidelių automobilių kūrimas yra gerokai brangesnis, todėl europiniams konstruktorių centrams skiriamų investicijų skaičius smarkiai lenkia pinigų kiekį, investuojamų į šią sritį Amerikoje. Ir Amerikoje degalų kainos palyginus greitai nebus juokingomis, ir jie bus priversti taupyti benziną, pereiti prie kitų kuro rūšių, vietoj daugelį atbaidančių griozdiškų pikapų dizaino kurti elegantiškus kompaktiškus kėbulus, kartu spręndžiant labai sudėtingą mažų automobilių saugumo problemą.
Pasaulio automobilių gamybos monstrai dar ir šiandien nuo visuomenės stengiasi slėpti, kad jie kur kas didesnę pelno dalį gauna ne iš pačių automobilių (jų sukūrimui reikia siaubingai daug investuoti), bet iš prekybos detalėmis. Labiau patyrę vairuotojai ir pas mus, pavyzdžiui, žino, jog, patekime, japonų gamintojai mašinas kuria maždaug aštuoniems metams, vėliau jos pradeda byrėti tarsi kortų kaladės. O japoniškų automobilių detalės yra apie 35-40 proc. brangesnės negu, tarkime, vokiškų. Todėl ir mūsų turguose “japonai” kainuoja pigiau. Resursas korėjietiškiems automobiliams mokslininkų yra paskaičiuojamas dar mažesnis. Tad lietuvis, pavažinėjęs dviem ar trim skirtingomis naudotomis vakarietiškomis mašinomis ima skaičiuoti - kiek be privalomų eksploatacinių išlaidų, papildomų pinigų atiduota servisams bei atsarginėms detalėms. Tad gal geriau pereiti prie naujos ar bent apynaujės mašinos? Su kiekviena diena vis daugiau vairuotojų tai supranta. Jie taip pat supranta, kad, tarkime, sugedus dyzelinio variklio įpurškimo sistemai joks Petro garažas mažai gali padėti, reikės važiuoti tik į servisą, kuris turi specialų dyzelinių sistemų testerį.
Aplinkosaugos Iššūkiai
Cigarečių dūmai 10 kartų labiau teršia orą nei iš automobilių su dyzeliniais varikliais išmetamos medžiagos, teigiama Didžiosios Britanijos mokslininkų tyrimo ataskaitoje. „British Medical Journal“ atliktas, žurnale „Tobacco Control“ išspausdintas tyrimas taip pat parodė, kad cigarečių sukeliamas oro taršos lygis uždaroje erdvėje yra 15 kartų didesnis nei atviroje teritorijoje. Eksperimentas buvo atliktas garaže, Šiaurės Italijos mieste Čiavenoje, kur atviroje erdvėje yra mažai sveikatai žalingų dalelių. Šios dalelės yra pavojingiausios oro taršos elementas. Jos į orą patenka iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, cigarečių ir automobilių išmetamųjų dujų. Jos yra rizikos faktorius emfizemos, bronchito, astmos ir plaučių vėžio atvejais. Tyrimo autoriai pasirinko garažą, kadangi jis yra panašaus dydžio kaip daugelio biurų ir namų patalpos. Mokslininkų teigimu, rezultatai „privertė sunerimti“, nes jie parodė, kad tokio masto sąlytis su cigarečių dūmais gali sukelti trumpalaikę kvėpavimo žalą nnerūkantiesiems. Eksperimento metu garaže 30 minučių buvo paliktas užvestas 2 litrų talpos „Ford Mondeo“ dyzelinis variklis. Patalpos durys buvo uždarytos, tik šešios mažos orlaidės buvo atviros. Tada rezultatai buvo palyginti su eksperimentu, kai 30 minučių garaže buvo paliktos trys smilkstančios cigaretės. Tyrimo autoriai nustatė, kad tuo metu, kai buvo uždegtos cigaretės, sveikatai žalingų dalelių kiekis viduje 15 kartų viršijo jų kiekį lauke.
Kad ir kaip ten būtų automobilių išskiriamos nuodingos medžiagos teršia mūsų planetos orą. Pramoniniuose rajonuose net 51% visų teršulių susidaro iš transporto priemonių. Kasmet pasaulyje daugėję žmoniu, taigi daugėja ir jų susiekimo priemonių - automobilių. Benzine, kuris naudojamas daugelyje šalių, yra švino junginių. Labai daug jų patenka į aplinką su automobilių išmetamomis dujomis. Automobiliai išmeta į orą ir kitų teršulių, tarp jų - asbesto pluoštą iš stabdžių trinkelių. Kiat problema tai, kad dalis automobilius sidarančių dalių yra neperdirbamos ir laikomos savartynuose yra ir teršia gamtą. Taigi dabartiniai mašinų gamintojai labai daug dėmesio skiria tam, kad automobniliai būtų kuo ekologiškesni. Jau kūrį laiką yra gaminami saulės baterijomis varomi automobiliai, automobilio salone yra panaudotos ekologiškos medžiagos, kurios sumažina alergijos riziką iki minimalios, JAV padangų gamintoja „Goodyear“ netrukus ppradės gaminti naujas ekologiškas padangas, kurių sudėtyje yra kukurūzų miltų.
Automobilius gaminančio koncerno „Daimler Chrysler“ inžinieriai, pasėję saulėgrąžų ir garstyčių, sėkmingai išvalė švinu užterštą gruntą Detroite (JAV) buvusioje automobilių gamyklos liejykloje. Pavyko sumažinti bendrą švino koncentraciją grunte net 43 procentais. Be to, kaip teigė koncerno būstinės Štutgarte atstovai, toks grunto valymo būdas leido sutaupyti apie milijoną dolerių. Tiek būtų kainavęs grunto išvežimas į sąvartyną. Užterštoji vieta buvo liejykla, kurioje iki 1990 metų buvo liejami alkūniniai velenai ir kitos automobilių detalės. Gruntas ten buvo taip užterštas, kad reikėjo jį nukasti iki metro gylio. Nukastas gruntas buvo suverstas į didžiulius vandeniui nelaidžius konteinerius. 1998 metais juose buvo pasėtos saulėgrąžos ir garstyčios. Abi augalų rūšys ima šviną iš dirvožemio ir kaupia lapuose. Ypač gausiai šviną rinko saulėgrąžos, kurios, beje, per kelias savaites išaugo iki pusantro metro aukščio. Minėtoje vietoje sunkiaisiais metalais buvo užteršta apie 4 tūkstančius 500 kubinių metrų, arba 8 tūkstančius tonų grunto. Po valymo augalais pakako į sąvartyną išgabenti keturias tonas augalinės medžiagos ir 15 tonų grunto. Anot „Daimler Chrysler“, didžioji dalis konteineriuose buvusio grunto tapo švari; ją galima buvo grąžinti atgal į vietą. „Vietovė dabar švari“, - pareiškė Gregas Rouzas, atsakingas už aplinką ir energetiką automobilių pramonės milžinėje.
Lietuvoje transporto mašinų ir priemonių gamyba prasidėjo nuo dviračių gamybos. 1928-1940 dviračius (apie 2000 vienetų per metus) Kaune gamino Amerikos lietuvių akcinės bendrovės dirbtuvės. 1948 Šiauliuose įkurta Šiaulių dviračių gamykla (nuo 1964 gamykla Vairas) daugiausia gamino dviračius paaugliams (Ereliukas berniukams, Kregždutė mergaitėms), juos eksportavo į daugiau kaip 70 užsienio šalių. 1993 privatizuota gamykla tapo bendrove Baltik vairas, 21 a. pradžioje gamino apie 80 pavadinimų dviračius (garsiausi - Panther, Bauer, Mosquito, Pegasus), 2011 jų pagamino daugiau kaip 313 000 vienetų (iš viso 1951-2011 - daugiau kaip 17 mln.). Lengvųjų automobilių priekabas gamina bendrovė Taurata (Rainiai).
Meksika: pliusai ir minusai | AŽ Kelionių įspūdžiai
Pirmuoju lengvuoju automobiliu Lietuvoje įregistruotas 1896 metais. Tai buvo keturvietis „Panhard - Levasseur“. Per 100 automobilizacijos metų Lietuvos lengvųjų automobilių parkas viršijo 700 tūkstančių ribą. Geografinė statistika Lietuvoje labai paprasta - ketvirtadalis importuojančių bendrovių iš pačios Vokietijos, kitas ketvirtadalis - Vakarų Europa, o likusioji pusė - visas pasaulis.
Lietuvos automobilių verslui taip jau lemta, jog mūsų “kapitalistams” yra skirta tenkintis tik transporto mašinų ir priemonių gamyba, mašinų ir prietaisų pramonės šakų grupė, kurios įmonės gamina transporto priemones, vežančias keleivius ir krovinius sausuma, vandeniu ir oru.
tags: #automobiliu #gamyba #amerika #ir #meksika