Brazilijos automobilių pramonė ilgą laiką buvo viena dinamiškiausių pasaulyje, tačiau pastaruoju metu ji susiduria su reikšmingais iššūkiais. Šalis, anksčiau laikoma viena sparčiausiai augusių BRIC ekonomikos galių, dabar patiria ekonominį nuosmukį, kuris tiesiogiai atsiliepia automobilių gamybos sektoriui.
Nuo 2013 m. Kuritibos gamykloje „Renault“ gamins po 100 000 papildomų transporto priemonių per metus, tai leis sukurti tūkstantį naujų darbo vietų. Kapitalinės investicijos siekia 500 mln. Brazilijos realų, t. y. apie 200 mln. EUR. Gamybos apimčių padidėjimas suteiks „Renault“ galimybę pasiekti numatytus tikslus Brazilijoje. „Renault“ siekia užsitikrinti 8 proc. dydžio rinkos dalį iki 2016 m. Šiandien kompanija užima daugiau nei 5 proc. Kartu su Indija ir Rusija, Brazilija yra viena iš trijų prioritetinių „Renault“ rinkų, numatytų „Renaut“ - Drive the Change“ plane. 2011 m. pirmąjį pusmetį buvusi trečia didžiausia grupės rinka po Prancūzijos ir Vokietijos, 2011 m. „Renault-Nissan“ koncerno prezidentas ir generalinis direktorius Carlosas Ghosnas teigia: „2011 m. Brazilija taps antra didžiausia „Renault“ rinka po Prancūzijos ir liks tokia ateinančius kelis metus. Brazilija yra vienas iš kertinių akmenų mūsų tarptautinėje augimo strategijoje: Brazilija bus atsakinga už daugiau nei ketvirtadalį gamybos apimčių augimo. Šiuo metu Kuritibos gamyklos keleivinių ir lengvųjų komercinių automobilių gamybos apimtys siekia daugiau negu 280 000 transporto priemonių per metus. 2013 m. pradžioje ji bus padidinta 100 000 transporto priemonių, kaip numatyta grupės ir Paranos valdžios pasirašytoje sutartyje. „Renault“, be įprastų 1 mlrd. realų kapitalinių investicijų (2010-2015 m.), į šį vystymo projektą (naujos sistemos, surinkimo linijos pailginimas) investuos 500 mln. Brazilijos realų (apie 200 mln. EUR). Investicijos taip pat suteiks galimybę šalia gamyklų įkurti inžinerijos centrą, nes šiandien inžinerinis personalas ir padaliniai („Renault Technologies Americas“ - RTA) yra išsibarstę visame pramonės komplekse. „Renault do Brasil“, siekdama racionaliau išnaudoti sandėliavimo patalpas, planuoja atidaryti mokymų centrą bei naujus logistikos centrus. Visi šie veiksmai sukurs 1 000 naujų darbo vietų neskaitant tūkstančio naujai nusamdytų žmonių 2011 m. - 2015 m. gamykla turės 2 000 darbo vietų. „Renault“ turi tris gamyklas Ayrton Senna komplekse Kuritiboje: keleivinių automobilių gamyklą, lengvųjų komercinių automobilių gamyklą bei variklių gamyklą. Šis gamybos apimčių padidinimas vejasi stiprų augimą Brazilijos rinkoje (žr. priedą). Brazilija, kaip grupės tarptautinio augimo už Europos ribų strategijos dalis, kartu su Indija ir Rusija, yra viena iš trijų prioritetinių „Renault“ rinkų, numatytų „Renault“ 2016 - Drive the Change“ plane. Pirmąjį 2011 m. pusmetį Brazilija įsitvirtino kaip trečioji didžiausia grupės rinka po Prancūzijos ir Vokietijos, turėdama 4,9 proc. rinkos dalies ir 24,6 proc. išaugusias gamybos apimtis. 2011 m. rugpjūčio pabaigoje, užėmusi daugiau negu 5 proc. rinkos dalies, Brazilija tapo antra didžiausia grupės rinka. „Renault Brazil“, penktoji automobilių gamintoja šalyje (didįjį ketvertuką sudaro „Fiat“, „Volkswagen“, „Chevrolet/GM“ ir „Ford“), iki 2016 m. siekia užimti 8 proc. 2011 m. liepos mėn. Buenos Airės automobilių parodoje pristatytas „Renault Duster“ yra naujausias keleivinis automobilis, kuris bus gaminamas Kuritibos gamykloje. „Renault Design Latin America“ ir „Renault Technologies Americas“ (RTA) pritaikė europietišką versiją vietinėms sąlygoms ir poreikiams. Labiau prieinamų SUV ir visiems skirtų inovacijų simbolis „Duster“ Argentinos ir Brazilijos rinkoms bus pristatytas spalio 7 d.
Ekonominės krizės ir jos pasekmės automobilių pramonei
Roberto Cortesas, vadovaujantis „Volkswagen“ valdomai „MAN Latin America“ kompanijai, sako, kad per savo profesinį gyvenimą jis išgyveno 17 ekonominių krizių, pradedant Meksikos „tekilos krize“ 1994 m. ir baigiant 2008 m. „Lehman Brothers“. Brazilija, buvusi pasaulio ekonomikos variklis ir viena sparčiausiai augusių BRIC šalių, tapo besivystančių rinkų ligone. Nedarbas auga, verslo pasitikėjimas - smunka. Reitingų agentūra „Standart & Poor“ planuoja mažinti šalies investicinį reitingą.
„Manome, kad ši recesija Brazilijai bus blogiausia iš visų. Bent jau nuo 1996 m., kai mes ėmėme kaupti duomenis“, - sako „BNP Paribas“, prognozuojantys bendrąjį vidaus produktą nuo teigiamo 0,1% pernai šiemet sumenksiantį 2,5%. Apie stringantį Brazilijos automobilių pramonės variklį trimituota dar pernai. Šiemet šalis stebi, kaip pildosi prastos ekonomistų prognozės. Brazilijos automobilių pardavėjų asociacija „Fenabrave“ pranešė, kad iš 8 000 automobilių pardavimo taškų maždaug 250 šiemet užsidarys. „Vangi ekonomika mažina vartotojų galimybes gauti kreditus, taip pat - smukdo ir jų pasitikėjimą.
Marcos Aurelio Prado Araujo, buvęs „Mercedes“ sunkvežimių ir automobilių važiuoklių gamyklos San Paulo priemiestyje suvirintojas, pasakoja, kad jo žmona Erika taip pat dirba „Mercedes“, tik surinkimo linijoje. Tačiau p. Araujo dabar yra bedarbis, turi skolų ir jokios vilties, kad jo reikalai pasitaisys. „Mačiau, kaip byra mano svajonės. Iš pradžių turėjau daugybę vilčių, tačiau dabar esu bedarbis, turiu skolų ir jokios vilties, kad mano reikalai pasitaisys. Turėjau parduoti būstą ir automobilį, o mano dukra nebegali lankyti privačios mokyklos“, - skundžiasi p. Araujo. „Mercedes-Benz“ skelbė, kad smarkiai „sumenko autobusų ir sunkvežimių pardavimai“, todėl gegužę jie nutraukė sutartis su bent 500 darbuotojų.
Per pirmus šešis šių metų mėnesius MAN autobusų ir vilkikų gamyba sumenko 45% palyginus su metais ankstėliau. Brazilijos automobilių gamintojų asociacija prognozuoja, kad šiemet šalyje bus pagaminta apie 2,6 mln. automobilių. Tai stiprus smūgis automobilių gamintojams, kurie mažiausiai dešimtmetį mėgavosi augančiais pardavimais Brazilijoje.
Investicijos į ateitį: „Hyundai“ ir ekologiškos technologijos
Nepaisant ekonominių sunkumų, kai kurie gamintojai ir toliau investuoja į Brazilijos rinką. Anot naujienų agentūros „Yonhap“, vasario 23 d. Pietų Korėjos „Hyundai Motor Company“ pareiškė, kad „Hyundai Motor Group“ valdybos pirmininkas Euisunas Chungas neseniai per savo vizitą Brazilijoje pažadėjo, kad „Hyundai Motor Brazil“ ir jos vietiniai partneriai investuos 1,1 mlrd. dolerių į gamyklos plėtrą ir technologijų modernizavimą.
Brazilijos prezidentūros pranešime teigiama, kad „Hyundai“ investicijos bus nukreiptos į technologijų sektorių, ypač į hibridines, elektrines ir ekologiškas vandeniliu varomas transporto priemones. Pranešama, kad Euisunas Chungas pristatė „Hyundai“ elektrifikavimo strategiją Brazilijos prezidentui Luizui Inacio Lula da Silva, įskaitant elektrines ir vandenilio kuro elementų transporto priemones, tikėdamasis pasiekti nulinės emisijos tikslus. Dar 2012 m. lapkričio mėn. „Hyundai“ padėkojo Brazilijos vyriausybei už ilgalaikį rūpestį ir paramą „Hyundai“ operacijoms Brazilijoje ir pristatė įvairias „Hyundai“ pastangas vietos darbuotojams ir bendruomenėms. Brazilija įgyvendina įvairiapusę aplinkosaugos politiką, siekdama iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 50 %, palyginti su 2005 m. lygiu, ir iki 2050 m. „Hyundai Motor Group“ pareiškė, kad plečia savo pasaulinį vandenilio tinklą į Centrinę ir Pietų Ameriką, o Brazilija yra priešakyje.
„Lean“ principai ir darbo kultūra Brazilijos automobilių gamyklose
Praėjusios vasaros delegacija iš Lietuvos lankėsi keturių tarptautinių įmonių - „Toyota“, „Delphi“, „Mars“ ir „Eaton“ - filialuose Brazilijoje. Visi aplankyti gamintojai yra pasaulinės lyderės savo srityse. „Toyota“ - automobilių gamybos milžinė, turinti virš 330 tūkst. darbuotojų.
Amerikiečių kompanijos, tame tarpe ir „Eaton“, vadovaujasi kitokia filosofija nei japoniškosios. Tai natūraliai dėl kultūrinių skirtumų išryškėjantys neatitikimai lyginant požiūrį į ilgalaikius ir trumpalaikius organizacijos tikslus bei darbuotojų lojalumą. Nepaisant to, kompanijoje „Eaton“ sėkmingai prigijo „Lean“ filosofija ir metodologijos. Administracijoje veikia 5S principai - vizualiai valdoma ir tvarkoma dokumentacija. „Delphi“ kompanijoje „Lean“ principai efektyviai taikomi personalo valdymo srityje, kur ypač vertinama disciplina. Remiantis „Lean“ principais gamybos procesuose užtikrinama efektyvi klaidų kontrolė: meistras kas valandą stebi rodiklius, skaičiuoja gaminius, rašo veiksmų planus iškilusioms problemoms spręsti. Aiškios tvarkos rezultatas - 5000 idėjų, kurias iniciavo ir įgyvendino 700 darbuotojų. Darbuotojai motyvuojami aktyviai generuoti idėjas - pagal tam tikrą sistemą jie kaupia taškus, kurie paskui virsta vertingomis dovanomis.
Aukščiausio lygmens „Toyota“ vadovai Brazilijoje - japonai. Nepaisant kultūrinių ir geografinių skirtumų tarp Brazilijos ir Japonijos, gamyboje pavyko sėkmingai įdiegti „Lean“ vadybos principus. Daug dėmesio skiriama darbuotojų saugai - pėstiesiems skirtos specialios perėjos, jie vaikšto nuo krautuvų atskirtoje zonoje. Vyrauja aukštas procesų vizualizacijos lygis - nuo patikros lapų konkrečiai darbo vietai iki viso cecho plano su darbuotojų nuotraukomis prie jų darbo vietų. Brazilijos „Toyota“ filiale į darbuotojus žiūrima kaip į ypač svarbų elementą. Net jei darbuotojui nesiseka išmokti naujų funkcijų, siekiama jį išsaugoti kompanijoje, skiriant išsilavinimą (patirtį) atitinkančias užduotis (pareigas). Žmogaus apmokymas ir paruošimas įmonei brangiai kainuoja, todėl į jo praradimą žiūrima kaip į didelį nuostolį. Visi darbuotojai apmokomi atlikti kelias funkcijas, todėl galima vykdyti reguliarią jų rotaciją. Šioje kompanijoje per metus įgyvendinama dešimtys tūkstančių Kaizen`ų - tai efektyvios motyvavimo sistemos ir organizacinės kultūros išdava.
Naujos gamyklos ir darbo sąlygų skandalai
Naujos automobilių gamyklos statybos dar niekada nekėlė tiek kontroversijų. Brazilijos prokuratūra, atsakinga už darbo inspekciją, pradėjo stebėti naujausią Kinijos investiciją Kamasari mieste. Čia ne taip seniai savo automobilius gamino „Ford“, tačiau 2021 m. amerikiečiai pasitraukė iš verslo. Kamasari mieste įsitvirtino koncernas BYD, kuris perėmė buvusią „Ford“ gamyklą ir pradėjo statyti naują.
Brazilijos valdžiai ir vietos bendruomenei tai atrodė kaip geriausia įmanoma žinia, tačiau netrukus paaiškėjo, kad ne viskas vyksta pagal planą. Po nerimą keliančių pranešimų darbo inspekcija kartu su prokuratūra, federaline policija ir kitomis tarnybomis atliko didelio masto patikrinimą. Nustatyta daugybė pažeidimų: neteisėtas darbininkų dokumentų paėmimas, žeminančios sąlygos, dažni nelaimingi atsitikimai ir tragiškos apgyvendinimo sąlygos. Patys rimčiausi kaltinimai susiję su darbu, primenančiu vergiją. Paaiškėjo, kad naujas gamyklas statė nelegalūs darbuotojai iš Kinijos (iš viso suskaičiuoti 224 asmenys).
Tyrimas truko daugybę mėnesių. Tik prieš pat Naujuosius metus buvo paskelbta apie sudarytą teisminę taikos sutartį. Tiesioginė atsakomybė teko dviem Kinijos įmonėms, kurios BYD užsakymu vykdė gamyklos statybas. Jos įsipareigojo sumokėti 26 mln. Brazilijos realų (apie 6,2 mln. eurų) kompensacijų (po 20 mln. už individualią ir kolektyvinę žalą). Kaip garantas, BYD įsipareigojo sumokėti šią sumą, jei rangovai nesilaikys susitarimo. Be to, nustačius naujus pažeidimus, už kiekvieną nukentėjusį darbuotoją bus skiriama 20 tūkst. realų bauda.
Nepaisant skandalų, gamykla iškilo rekordiniu tempu - per 15 mėnesių. Pirmoji surinkimo linija jau paleista. Vienas iš 26 planuojamų milžiniško komplekso pastatų buvo baigtas 2025 m. spalį, tada nuo konvejerio nuriedėjo pirmasis automobilis - iš tinklo įkraunamas hibridas „BYD Song Pro“, pritaikytas važiuoti etanoliu. 2025 m. lapkričio pabaigoje koncernas šventė 10-tąjį tūkstantį pagamintų automobilių. Esant tokiam tempui, planai padidinti gamybos pajėgumus nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. vienetų atrodo realūs. Galutinis tikslas - 600 tūkst. automobilių - taip pat neatrodo nepasiekiamas, juolab kad BYD Brazilijoje jau sukūrė daugiau nei 200 atstovybių tinklą (planuojama 250).
Brazilijos automobilių pramonės istorija ir reikšmė
Daugumai europiečių „Opel Omega“ asocijuojasi su nebrangiu darbiniu arkliu arba, geriausiu atveju, nostalgija dešimtajam dešimtmečiui. Tačiau kitoje Atlanto pusėje situacija kardinaliai skiriasi. Brazilijoje šis modelis laikomas tikru nacionaliniu turtu ir vietinės pramonės pasididžiavimu. Tai įrodė neseniai įvykęs aukcionas, kuriame už restauruotą „Chevrolet Omega“ (Europoje žinomą kaip „Opel Omega“) pirkėjas nepagailėjo beveik 70 tūkst. eurų.
Tokia astronominė suma už daugiau nei 30 metų senumo sedaną žymi ne tik kolekcininkų užgaidas, bet ir istorinę šio automobilio reikšmę. Dešimtajame dešimtmetyje, kai Brazilijos automobilių pramonė balansavo tarp priklausomybės nuo importo ir bandymų kurti kažką savo, „Omega“ tapo lūžio tašku. Tai buvo įrodymas, kad šalis pati gali gaminti aukščiausios klasės, technologiškai sudėtingus automobilius.
Šis konkretus sandoris nėra atsitiktinis. Jis žymi „General Motors“ veiklos Brazilijoje šimtmetį. Minėdama šią sukaktį, bendrovė pristatė naują programą „Chevrolet Vintage“. Jos tikslas - ne šiaip remontuoti, o gamykliškai, iki menkiausio varžtelio restauruoti istorinius, Brazilijoje pagamintus modelius. Pirmasis šios iniciatyvos vaisius ir tapo minėtas „Omega“. Pasirinkimas nebuvo atsitiktinis. Tuo metu San Kaetano do Sulio gamykloje rinktas modelis buvo Brazilijos inžinerijos viršūnė. Nors techniškai jis buvo artimas vokiškajam „Opel Omega“ ar britiškajam „Vauxhall Carlton“, vietinei rinkai jis buvo pritaikytas taip, kad atitiktų specifines sąlygas. Tai buvo didelis, komfortiškas ir prabangus automobilis, užpildęs rinkos spragą, kurioje iki tol karaliavo tik brangūs importiniai modeliai.
Aukcione parduotas modelis yra dar vertingesnis dėl savo retumo - tai „Omega CD Irmscher“ versija. Legendinė automobilių tobulinimo kompanija „Irmscher“, glaudžiai bendradarbiavusi su „Opel“, šiam modeliui paruošė ypatingą jėgainę. Standartinio šešių cilindrų variklio darbinis tūris buvo iki 3,6 litro ir generavo apie 200 arklio galių. Dešimtojo dešimtmečio Brazilijoje tokie skaičiai prilygo stebuklui. Tai leido vietinės gamybos sedanui stoti į vieną gretą su Europos prabangių limuzinų elitu.
Restauracijos procesas, kurį atliko patys gamintojai, stebina kruopštumu. Nors automobilis buvo nuvažiavęs nedaug, inžinieriai jį išrinko iki smulkiausio varžtelio. Kiekviena detalė buvo patikrinta, atnaujinta arba pakeista originalia nauja dalimi. Ypatingas dėmesys skirtas autentiškumui. Buvo atkurtas skaitmeninis prietaisų skydelis (kuris tuo metu buvo technologijų viršūnė), originali kėbulo spalva ir interjero medžiagos. Galutinis rezultatas buvo patikrintas ne gatvėje, o uždarame gamyklos bandymų poligone, siekiant įsitikinti, kad automobilis važiuoja lygiai taip pat, kaip 1994 metais. Panašu, kad tai tik pradžia. „Chevrolet Vintage“ padalinys jau anonsavo, kad eilėje laukia ir kitos Brazilijos automobilių legendos - „Opala“, „Monza“ bei sportiškasis „Kadett GSi“.
Transporto mašinų ir pramonės apžvalga
Transporto mašinų ir pramonės gamyba apima transporto priemonių, vežančių keleivius ir krovinius sausuma, vandeniu ir oru, gamybą. 2011 m. pasaulyje pagaminta 80,1 mln. lengvųjų automobilių. Daugiausia jų pagamino Kinija (18,4 mln.), Jungtinės Amerikos Valstijos (8,7 mln.), Japonija (8,4 mln.), Vokietija (6,3 mln.), Pietų Korėja (4,7 mln.), Indija (3,9 mln.), Brazilija (3,4 mln.), Meksika (2,7 mln.), Ispanija (2,4 mln.), Prancūzija (2,3 mln.), Kanada (2,1 mln.), Rusija (2 mln.).
Didžiausios bendrovės: General Motors Corporation (2011 m. pagamino 11,6 % visų pasaulio automobilių), Volkswagen AG (10,4 %), Toyota Motor Corporation (10,2 %), Hyundai Motor Company (7,8 %), Ford Motor Co. (5,9 %), Peugeot (4,5 %), Honda Motor Co. Laivų statyba nuo XX a. pabaigos daugiausia sutelkta Pietų Korėjoje ir Japonijoje. Geležinkelio, tramvajaus, metro riedmenų daugiausia gamina Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Rusija, Didžioji Britanija, Italija, Japonija, Ispanija, Indija, Kanada, Ukraina. Motociklų, motorolerių ir dviračių daugiausia gamina Kinija, Indija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija, Brazilija, Tailandas, Japonija.
Lietuvoje transporto mašinų ir priemonių gamyba prasidėjo nuo dviračių gamybos. 1928-1940 m. dviračius (apie 2000 vienetų per metus) Kaune gamino Amerikos lietuvių akcinės bendrovės dirbtuvės. 1948 m. Šiauliuose įkurta Šiaulių dviračių gamykla (nuo 1964 m. gamykla „Vairas“) daugiausia gamino dviračius paaugliams (Ereliukas berniukams, Kregždutė mergaitėms), juos eksportavo į daugiau kaip 70 užsienio šalių. 1993 m. privatizuota gamykla tapo bendrove „Baltik vairas“, 21 a. pradžioje gamino apie 80 pavadinimų dviračius (garsiausi - Panther, Bauer, Mosquito, Pegasus), 2011 m. jų pagamino daugiau kaip 313 000 vienetų (iš viso 1951-2011 m. - daugiau kaip 17 mln.). Lengvųjų automobilių priekabas gamina bendrovė „Taurata“ (Rainiai).
tags: #automobiliu #gamyba #brazilijoje