Automobilių korozija - tai neišvengiama problema, su kuria susiduria kiekvienas automobilio savininkas. Korozijos terminas kilęs iš lotyniško žodžio „corrosio“, reiškiančio graužimą ar irimą. Kalbant apie automobilių koroziją, turimas omenyje procesas, kai metalas, pagrindinė bet kurio automobilio medžiaga, sąveikauja su aplinka - deguonimi ir drėgme, dėl ko metalas rūdija, koroduoja arba kitaip irsta. Rūdys yra šio proceso rezultatas.
Kai korozijos procesas tampa pastebimas, dažnai jau būna per vėlu ką nors daryti. Automobilis praranda savo prekinę vertę, išvaizdą, o svarbiausia - tampa nepakankamai saugus eksploatuoti. Metalas, o konkrečiau geležis, sudaro iki 90% automobilio svorio. Kur yra geležis, ten visada vyksta ir jos korozija. Tai yra neišvengiama termodinamiškai.
Geležis gamtoje natūraliai randama stabilioje formoje, t. y., junginiuose su deguonimi. Žmogus, norėdamas panaudoti geležį savo reikmėms, naudoja didžiulį kiekį energijos, kad perdirbtų gamtines geležies rūdas, paversdamas geležį iš oksidų formos į gryno metalo, turinčią kristalinę, bet nestabilią formą. Tačiau geležis iš tokios nestabilios formos visada stengiasi grįžti į pirminę savo gamtinę formą - oksidų formą. Tai jai lengvai pavyksta, nes tokiai grįžtamai reakcijai tereikia dviejų sąlygų: deguonies ir drėgmės. Akivaizdu, kad automobilio kėbulas, pagamintas iš plieno, neišvengiamai kontaktuoja su ore esančiu deguonimi ir drėgme, dėl ko jis grįžta į įprastą oksidų formą, o mes stebime korozijos procesą.
Korozijos prevencija automobilių gamykloje
Šiandien pasaulyje priskaičiuojama virš 450 milijonų automobilių. Automobilių gamintojai deda pastangas, kad apsaugotų savo produkciją nuo korozijos. Nuo 1975 m. iki 1990 m. išlaidos apsaugai nuo korozijos vienam automobiliui išaugo nuo 100 USD iki 500 USD, o bendros išlaidos JAV automobilių parkui sudarė milijardus dolerių. Nors pramoninėse šalyse, kur žiemos metu kelių priežiūrai naudojamos NaCl druskos bei mišiniai, korozija kasmet sumažina automobilio vertę 1-2%, gamintojai nuolat tobulina antikorozines technologijas.
Automobilių gamintojai, siekdami padidinti savo produkcijos atsparumą korozijai, naudoja šias priemones:
- Automobilio konstrukciniai sprendimai, mažinantys korozijai jautrių vietų skaičių.
- Galvaninių dangų panaudojimas (cinkas ir jo lydiniai).
- Fosfatavimas ir elektrocheminis gruntavimas.
- Daugiasluoksnio dažymo technologijos (iki 10 sluoksnių).
- Specialių hermetikų ir mastikų panaudojimas.
- Gamyklinis antikorozinis padengimas.
- Metalo (juodo) pakeitimas lengvais lydiniais ir plastmasėmis.
Tik kompleksinis visų šių priemonių naudojimas duoda gerų rezultatų, pailginant automobilių eksploatacijos laiką ir gamintojų suteikiamą antikorozinę garantiją. Tačiau, nepaisant visų šių priemonių, visi automobiliai eksploatacijos metu rūdija - vieni daugiau, kiti mažiau, bet visiškai nerūdijančių automobilių nebūna.
Pagrindinės korozijai jautrios zonos
Nors egzistuoja tam tikri dėsningumai, būdingi visiems automobiliams, korozija dažniausiai prasideda sunkiai prieinamose, nematomose kėbulo vietose, kur kaupiasi nešvarumai ir drėgmė. Tai dažniausiai būna suvirinimo vietos arba uždaros ertmės, susidarančios tarp sparno ir vidinio posparnio.
Švedijos Korozijos instituto specialistai, tyrinėdami serijinius automobilius, nustatė bendrus korozijos dėsningumus:
- Visiškai nerūdijančių automobilių nėra.
- Jau po 3 metų jautriausiose kėbulo vietose neišvengiamai prasideda korozija.
- Kuo ilgesnis eksploatacijos laikas, tuo didesni kėbulo plotai yra pažeidžiami korozijos.
Cinkavimo reikšmė automobilio apsaugoje
Cinkavimas yra viena populiariausių ir efektyviausių geležies apsaugos nuo korozijos priemonių. Labai svarbu, kad abi plieno lakšto pusės būtų cinkuotos. Cinko lydiniai su Fe, Ni, Co yra patikimesni nei gryno cinko dangos. Dangos storis turėtų būti: gryno cinko atveju 9-12 mikronų, o lydinių atveju 5-7 mikronai. Kai cinko dangos storis mažesnis nei 6 mikronai, tokios dangos užtenka tik 3-4 metams.
Cinko sluoksnis praktiškai visai nudega taškinio virinimo vietose, o pakaitinus metalą dėl jo pakitusios struktūros, ši vieta tampa potencialia korozijos pradžios vieta. Čia labai svarbus ir tinkamas hermetikų panaudojimas.
Papildoma antikorozinė apsauga
Gamintojo garantija kėbului korozijos požiūriu, ypač jei ji viršija 6 metus, dažnai būna labiau teorinė nei reali. Ilgametė patirtis rodo, kad per automobilio eksploatacijos 6 metus vyksta negrįžtami procesai, kai dėl išorinės aplinkos poveikio bei vibracijos, panaudoti gamybos metu hermetikai praranda savo elastingumą, sudarydami palankias sąlygas drėgmei patekti į siaurus plyšius ir suvirinimo siūles. Antikorozinės medžiagos praranda savo apsaugines savybes, o pats kėbulas tampa ne toks hermetiškas.
Lietuvos klimato sąlygos, pasižyminčios pajūrio klimatu, dažnais temperatūros svyravimais, padidintu drėgnumu, užterštu oru, intensyviu kelių druskų naudojimu žiemos metu, nepakankamai lygiais keliais, sukeliančiais vibraciją, bei nepakankama automobilių priežiūra, spartina korozijos greitį. Vidutinis pilno korozijos greitis mūsų sąlygomis gali būti 1,3-1,6 karto didesnis nei išsivysčiusiose vakarų šalyse ir artimas 1 mm per metus.
Dėl šių priežasčių nederėtų aklai pasitikėti gamintojo duodama garantija. Savalaikis ir kokybiškas papildomos apsaugos nuo korozijos priemonių panaudojimas ne tik prailgina kėbulo tarnavimo laiką, bet ir padeda išsaugoti automobilio prekinę išvaizdą bei vertę.
Profesionali antikorozinė apsauga apima:
- Individualią technologinę schemą kiekvienam modeliui, nurodančią padengiamas vietas, naudojamas medžiagas ir prieigos būdus.
- Specialios profesionalios purškimo įrangos naudojimą (aukšto slėgio beorio purškimo siurbliai, specialūs antgaliai).
- Profesionalių, patikimų, atestuotų ir suderinamų su gamyklinėmis medžiagomis antikorozinių medžiagų naudojimą.
- Standartizuotą padengimo technologiją, griežtai laikantis operacijų eiliškumo.
Papildomas ir savalaikis antikorozinis padengimas atitolina korozijos pradžią, o savalaikiai pakartotiniai daliniai padengimai gali prailginti automobilio tarnavimo laiką dvigubai. Tokią paslaugą teikia antikoroziniai centrai, naudojantys švediškas medžiagas DINITROL ir griežtai laikantys standartizuotos technologijos.
Kaip dažnai reikia dengti automobilį antikorozine danga Krown?
Kovos su korozija būdai
Nors visiškai nugalėti rūdžių neįmanoma, galima ieškoti būdų, kaip nutolinti rūdžių dėmių atsiradimą. Automobilių „daktarai“ siūlo dvi pagrindines išeitis: kėbulo cinkavimą arba pilną antikorozinį automobilio padengimą. Cinkavimas veikia iki tam tikro laiko, o pažeidus dažus ar metalą, cinkuotas kėbulas tampa neatsparus korozijai. Antikorozinį padengimą rekomenduojama atlikti dar iki rūdžių atsiradimo, o taip pat derinti šią procedūrą su kėbulo cinkavimu - tai būtų dviguba automobilio apsauga.
Antikorozinis padengimas paprastai atliekamas nuplovus automobilį aukštu spaudimu, jį džiovinant ir valant senąjį kėbulo padengimą bei matomas rūdis. Po to, naudojant aukšto spaudimo režimą, antikorozine medžiaga padengiamos vidinės, o vėliau - išorinės kėbulo dalys.
Geriausios antikorozinės priemonės yra prevencinės. Reguliari automobilio priežiūra, kokybiškos automobilių plovyklos, polirolio ir specialaus šampūno naudojimas, reguliarus automobilio dugno apžiūrėjimas, mažų įbrėžimų padengimas antikorozine medžiaga ir uždažymas - visa tai padeda išsaugoti automobilio blizgesį ir išvengti korozijos.
Labai svarbu atidžiai apžiūrėti automobilio dugną, ypač perkant naudotą automobilį. Jei dugnas yra smarkiai aprūdijęs, tai gali sukelti rimtų problemų. Su mažais korozijos židiniais galima kovoti ir antikorozinėmis medžiagomis. Automobilio švara - tai ne tik estetinis grožis, bet ir saugumas.
Būtina atsiminti, kad gamintojas kalba apie garantiją, kad nebus kiauryminės kėbulo korozijos. Tačiau konkretūs automobilio eksploatacijos sąlygos labai skiriasi nuo tų, kuriose gamintojas norėtų matyti savo automobilį. Todėl papildomos apsaugos nuo korozijos priemonės yra būtinos.
tags: #automobiliu #kebulo #cinkavimas