Automobiliai su ES šalių registracijos numeriais iki šiol būdavo vadinami „eurobliachomis“. Anksčiau tai būdavo problema, nes Ukrainos gyventojai neperregistruodavo ir jais toliau važinėdavo Ukrainos keliais. Dėl to kildavo problemų ir draudimo bendrovėms, ir buvusiems savininkams. Nuo šiol tokių užsienyje registruotų automobilių įvežimo tvarka, jei jie skiriami labdarai (kariuomenei ar humanitarinėms reikmėms), taps paprastesnė.
Pagal naują tvarką į Ukrainą tokiu būdu galima įvežti tik visureigius, minivenus ir mikorautobusus. Sedanams galioja sena tvarka. Labdarai skirtiems automobiliams bus taikomas toks muitinės algoritmas:
- Atvykęs prie Ukrainos valstybinės sienos tokio automobilio vairuotojas turi pateikti pareigūnams savo pasą. ID kortelės netinka. Taip pat - automobilio techninį pasą arba jį atstojantį identifikacijos dokumentą.
- Muitinėje remiantis potvarkiu КМУ №174 (01.03.2022) vairuotojas turi užpildyti daiktų/prekių, gabenamų kaip labdara, sąrašą. Taip pat nurodomas automobilio numeris, gavėjas, sienos kirtimo punktas. Skyrelyje „Pagalbos būdas“ nurodomi transporto priemonės duomenys (markė, VIN kodas ir t.t.). Skiltyje PREKĖ muitinės pareigūnai įrašo „Humanitarinė pagalba“.
- Tokį automobilį vairuojančiam asmeniui būtina turėti dokumentą, kuris patvirtina ir įrodo, kad pagalba gabenama konkrečiai organizacijai. Tam tinka laiškai, oficialus kreipimasis ir pan.
Deklaruojantis automobilio įvežimą į Ukrainą asmuo taip pat pasirašo įsipareigojimą išregistruoti automobilį ankstesnėje naudojimo šalyje.
2025 m. spalio 29 d. oficialiai įsigaliojo Ukrainos ir Europos Sąjungos abipusės prekybos muitų tarifų pakeitimai, žymintys naują dvišalio ekonominio bendradarbiavimo etapą. Sprendime Nr. „Tai atveria naujas galimybes Ukrainos eksportuotojams. Mažesni importo muitai ir padidintos kvotos paskatins eksportą ir padės Ukrainos produktams patekti į naujas rinkas. Ukrainai tai yra stiprus signalas, kad gilėja integracija į ES, didėja investicinis patrauklumas ir stiprėja vietos gamintojų konkurencingumas“, - pažymėjo Muitinės tarnyba.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Ukraina įsipareigojo iki 2028 m. suderinti savo žemės ūkio standartus su ES standartais.
Lietuvos ambasadorė Ukrainoje Inga Stanytė-Toločkienė teigė, jog automobilių perdavimas kaip humanitarinė pagalba yra svarbus Ukrainos pastangoms apsiginti. „Automobiliai yra labai reikalingi logistikos užtikrinimui ir tai labai glaudžiai susiję su Ukrainos pastangomis apsiginti nuo Rusijos agresijos“, - sakė ji.
Lietuva yra viena pirmųjų valstybių, pradėjusių automobilių perdavimo kaip humanitarinės pagalbos iniciatyvą. „Mes esame turbūt, jei ne pirmieji, tai vieni pirmųjų, kurie pradėjome šitą takelį“, - sakė ji. VMI vadovė Edita Janušienė pridūrė, kad nuo karo pradžios perduota jau 600 automobilių, kurių vertė siekia 2 mln. eurų.
Perduodami ne tik automobiliai, bet ir kitos konfiskuotos priemonės, pavyzdžiui, elektronika. Vis tik transporto priemonės išlieka svarbiausia parama. „Pagrinde vis tiek važiuoja automobiliai, jų nuo karo pradžios mes esame perdavę jau 600, už 2 mln. eurų. Kitų daiktų vertė tikrai nėra tokia didelė ir reikšminga, bet jeigu tik konfiskuojame ką nors, kas galėtų praversti Ukrainos pergalei pasiekti, tai tuo ir dalinamės su Ukraina“, - teigė E. Janušienė.
Tarptautinio labdaros fondo „Amicus Ukraine“ prezidentas Vitaliy Naumenko patvirtino, kad automobilius kaip humanitarinę pagalbą Ukrainai taip pat teikia Didžioji Britanija, Italija, Lenkija, Vokietija ir kitos šalys.
Ketvirtadienį pristatyti šeši Ukrainai kaip humanitarinė pagalba perduodami automobiliai. Jie į Ukrainą turėtų išvykti jau penktadienį ryte. VMI ir Lietuvos muitinės humanitarinės pagalbos perdavimo Ukrainai pristatymo metu Tarptautinio labdaros fondo „Amicus Ukraine“ prezidentas Vitaliy Naumenko Lietuvos finansų ministrui Kristupui Vaitiekūnui perdavė padėkos laišką ir dekoruotą, tuščią raketinį vamzdį iš Bučos.
Istorinė perspektyva ir anksčiau galiojusios taisyklės
Ukrainoje lietuviškais numeriais jau bendrai vadinami visi europietiški automobilių registracijos numeriai, kurių muitinės dokumentai nebuvo įforminti Ukrainoje. Anksčiau tokių automobilių kiekis atitiko šalyje gyvenančių nerezidentų skaičių. Tačiau pradedant 2014 metais šalies parlamentas leido tranzitu dešimčiai dienų įvežti į Ukrainą mašinas su europietiškais numeriais be muitinės dokumentų įforminimo. Tai buvo padaryta tam, kad iš Europos būtų varomi seni ir pigūs automobiliai antiteroristinės operacijos poreikiams tenkinti. Jie buvo varomi į frontą kariams, ten mašinos vos per kelis mėnesius būdavo „užmušamos“, ir vėl perkamos naujos.
Tačiau vėliau vyriausybė pastebėjo, kad nuo 2015 metų Ukrainoje padaugėjo mašinų, kurios kirto sieną tranzitinio įvežimo sąlygomis. Pagal įstatymą, automobilio su lietuviškais registracijos numeriais buvimas Ukrainoje bet kokiu atveju yra neteisėtas. Įstatymai leidžia tokiai mašinai būti šalies teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt dienų. Tačiau sumanūs verslininkai naudojasi keliomis įstatymo spragomis. Pagal šią schemą automobilis lietuviškais registracijos numeriais turi būti įformintas kaip priklausantis užsienio kompanijai. Mašinos savininkas sudaro sutartį su pirkėju ir tariamai įdarbina jį į savo įmonę. Tada pirkėjas gali metus važinėti su muitinės dokumentų neturinčia transporto priemone.
Jeigu automobilis iš Lietuvos Ukrainoje užsibūna ilgiau nei dešimt parų, jo savininkui gresia 8500 grivinų (279 eurų) bauda, mašina gali būti nugabenta į specialią aikštelę ar areštuota. Įdomu, kad policijos pareigūnai negali nustatyti muitinės taisyklių pažeidimo fakto, nes neturi prieigos prie muitinės tarnybos duomenų bazės. Vis dėlto, policininkai gali sulaikyti lietuviškus registracijos numerius turinčias mašinas. Tuo atveju, kai vairuotojas negali paaiškinti, kokiomis sąlygomis jis naudojasi transporto priemone ir parodyti reikiamų dokumentų, arba tvirtina, kad šis automobilis yra jo nuosavybė, patruliai kviečia muitinės tarnybos darbuotojus ir šie surašo protokolą. Tokių atvejų jau pasitaikė. Kijevo teismas skyrė baudą automobilio „Mercedes-Benz E320“ su lietuviškais registracijos numeriais savininkui. Baudos suma viršijo 1,6 milijono grivinų (apie 52,5 tūkstančio eurų). Taip pat yra žinoma, kad Aukščiausiasis administracinis teismas įpareigojo sumokėti 420 tūkstančių grivinų (1377 eurų) ukrainietį, kuris važinėjo automobiliu lietuviškais registracijos numeriais be įformintų muitinės dokumentų.
Oficialiai policininkai neturi teisės stabdyti mašinos vien už tai, kad ji turi europietiškus numerius, o muitininkai negali susekti kiekvienos į Ukrainos teritoriją įvažiavusios mašinos.
Nuo pernai metų Ukrainoje veikia įstatymo projektas, numatantis sumažinti tarifą iš Europos įvežamiems automobiliams. Pagal naujas taisykles, automobiliui su varikliu iki 1000 kubinių centimetrų tarifas sumažintas iki 0,102 euro. Aukščiausioje Radoje taip pat įregistruotas įstatymo projektas, kuris numato užsienyje registruotų automobilių buvimui Ukrainos teritorijoje taisyklių sušvelninimą. Tad, panašu, kad šis klausimas anksčiau ar vėliau bus sprendžiamas vairuotojų naudai.
Lietuvos muitinė ir VMI bendradarbiauja su 33 Ukrainos savivaldybėmis automobilių perdavimo srityje. Automobiliai siūlomi per specialią svetainę, tačiau nėra tikslaus grafiko - jie atiduodami pagal poreikį ir pasiūlą. „Automobiliai muitinės ir VMI dažniausiai yra siūlomi, svetainėje galima juos pasirinkti. Nėra tikslaus grafiko, kada atvažiuoja - kada yra poreikis, kada yra būtent tie automobiliai, kurių reikia. Kartais, žinote, mes konfiskuojame ir laužą, kurio tikrai niekam nereikia“, - pridūrė V. Dovydėnas.
VMI vadovė Edita Janušienė patikino, kad perduodami automobiliai yra važiuojantys, tačiau jie nėra remontuojami - siūlomi tokie, kokie gaunami. Partneriai Ukrainoje arba patys juos tvarko, arba turi rėmėjų Lietuvoje.
Automobilių atidavimo procesas užtrunka tiek pat, kiek bet kokios kitos humanitarinės pagalbos perdavimas. Pirmiausia pateikiamas prašymas muitinei arba VMI, tuomet humanitarinė komisija priima sprendimą automobilius perduoti, dėl leidimo kreipiamasi į steigėją, o jam sutikus, ukrainiečiai informuojami apie paruoštus automobilius. „Automobilis paimamas iš aikštelės, minimaliai prikeliamas, nes Lietuvoje remontuoti yra sudėtinga, ir atvyksta į muitinę kartu su deklaracija tam, kad išvyktų iš Europos Sąjungos. (...) Čia yra tas taškas, kurio neįmanoma aplenkti ir jis visada bus perduodant bet kurią humanitarinę pagalbą“, - sakė muitinės atstovas.
Lietuvos ambasadorė Ukrainoje Inga Stanytė-Toločkienė teigė, kad Lietuva yra viena pirmųjų valstybių, pradėjusių automobilių perdavimo kaip humanitarinės pagalbos iniciatyvą. „Mes esame turbūt, jei ne pirmieji, tai vieni pirmųjų, kurie pradėjome šitą takelį“, - sakė ji. Jai antrino VMI vadovė Edita Janušienė, paminėdama, kad latviai panašią iniciatyvą priėmė vėliau, galbūt atsižvelgdami į Lietuvos patirtį.
Kalbant apie kitas įvairias prekes, tai jos labiausiai padeda viduje perkeltiems asmenims, kuriems tenka evakuotis iš jų namų ir tikrai žmonės lieka be nieko, turi pradėti naują gyvenimą naujoje, tuščioje vietoje. „Smulkesnės prekės yra sukraunamos į automobilius ir paraleliai išvažiuoja. (...) Šiuo metu (perduodami - ELTA) tik automobiliai“, - sakė ji.
Nauji muitų tarifai ir prekybos susitarimai
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalios naujos muitinės taisyklės, kurios ženkliai keičia importo sąlygas, ypač elektrinių automobilių segmente. Elektrinių automobilių importo mokesčiai dabar apima 20 % pridėtinės vertės mokestį (PVM), nors muito tarifas lieka 0 %, o akcizas yra minimalus - apie 1 eurą už 1 kWh baterijos talpos, kas sudaro apie 60-80 eurų.
Benzininių krosoverių importas apmokestinamas pilnu mokesčių paketu: 10 % muito mokestis nuo automobilio vertės (arba 0 % automobiliams iš ES su EUR.1 sertifikatu), akcizas skaičiuojamas pagal formulę 50 eurų × variklio tūris litrais × automobilio amžius. Pavyzdžiui, 4 metų Nissan Rogue su 2,5 l varikliu akcizas sieks 500 eurų.
Hibridiniai automobiliai, tokie kaip Toyota RAV4 Hybrid, muitinami pagal benzinių automobilių taisykles. Tačiau plug-in hibridams taikoma lengvatinė akcizo norma - 100 eurų už automobilį.
Be to, pirmosios registracijos metu MVS paslaugų centre reikia sumokėti pensijų fondui skirtą mokestį, kuris 2026 metais svyruoja nuo 3 % iki 5 % nuo automobilio vertės.
Naujoji tvarka reiškia, kad tiek ES, tiek Moldovos Respublika abipusiškai pripažins viena kitos įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO) programas, sutelkdamos tam tikrus kriterijus atitinkančius prekybininkus, kuriems dėl to gali būti taikomos supaprastintos muitinės procedūros. Nuo lapkričio 1 d. tiek ES, tiek Moldova suteiks abipusės naudos viena kitos įgaliotiesiems ekonominių operacijų vykdytojams, pavyzdžiui, mažės muitinio tikrinimo ir pirmenybės tvarka atliekant muitinį įforminimą. Šis susitarimas yra svarbus žingsnis į priekį ES ir Moldovos prekybos santykių srityje. Tai dar labiau padidins prekybos galimybes ir prisidės prie sklandaus prekių judėjimo tarp abiejų pusių, nepakenkiant aukštiems saugumo standartams.
Europos Sąjungos Taryba galutinai patvirtino prekybos žemės ūkio produktais su Ukraina ir Moldova taisyklių galiojimo pratęsimą. Reglamento priėmimas ES Taryboje yra paskutinis teisėkūros proceso etapas. Sąjungos ir Ukrainos prekybos liberalizavimo priemonės bus taikomos nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2025 m. birželio 5 d. Reglamente taip pat numatyti du ES rinkos apsaugos mechanizmai. Viename iš jų numatoma, kad Ukraina ir toliau galės eksportuoti maisto prekes į Europos Sąjungą pagal liberalizuotas taisykles, tačiau kai kurioms prekėms, pavyzdžiui: kiaušiniams, paukštienai, medui, cukrui, avižoms, kukurūzams ir kruopoms, bus taikomi kiekybiniai apribojimai. Apskaičiuojant tarifines kvotas bus atsižvelgiama į 2023 m., 2022 m. ir 2021 m. Be to, jei dėl Ukrainos importo ES rinkoje arba vienos ar daugiau Bendrijos šalių rinkose atsirastų didelių sutrikimų, Europos Komisija galės imtis skubių veiksmų. Šis mechanizmas yra naujas ir nebuvo įtrauktas į iki šiol galiojusį reglamentą, kuriuo buvo reglamentuojama neapmuitinama prekyba su Ukraina. Muitų ir kvotų panaikinimas Ukrainos žemės ūkio produktams buvo įvestas 2022 m.
Ukrainos automobilių rinkoje išlieka stabilus susidomėjimas gana naujais naudotais automobiliais. 2024 metų vasarį importuota beveik 2,9 tūkstančio tokių transporto priemonių, kas sudaro apie 20 % visų įvežtų lengvųjų automobilių su rida. Įdomu, kad pirmąjį dešimtuką sudaro tik SUV segmento krosoveriai, kurie dėl savo universalumo puikiai tinka tiek miestui, tiek sudėtingesnėms kelionėms.
tags: #automobiliu #muitai #ukrainoje #naujas #istatymas #20