Automobilių pardavimas gali kelti stresą, ypač kai sukčiai tyko internete ir asmeniškai. Automobilių pardavėjus norintys apgauti sukčiai gali sukelti didelį galvos skausmą visiems automobilių prekybos rinkos dalyviams. Kai pirkėjas yra nesąžiningas, jis gali norėti pasinaudoti pardavėju, nesumokėdamas už automobilį arba bandydamas jį pavogti. Ne kiekvienas greitas pirkėjas turi sąžiningų ketinimų, o tam tikras elgesys turėtų iš karto sukelti įtarimą. Kai kurios taktikos yra subtilios, o kitos - įžūlesnės. Žinodami, į ką atkreipti dėmesį, galite išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Pasidalinsime su jumis bendrais patarimais, kaip atpažinti sukčių ir kokių veiksmų reikėtų imtis norint išvengti automobilio vagystės, neatsiskaitymo už transporto priemonę ar kitų apgaulių.
Dažniausiai pasitaikančios sukčiavimo schemos
Lietuvoje naują automobilį gali įpirkti tikrai nedaugelis. Todėl dauguma Lietuvos gyventojų renkasi naudotus automobilius. Tokia gyva antrinė automobilių rinka naudojasi ir profesionalūs sukčiai, ir tiesiog nesąžiningi žmonės. Aptarsime tris dažniausiai naudojamus apgavystės būdus, kurie naudojami:
- Siekiant išvilioti iš žmogaus pinigus, kai jokio realaus automobilio net neparduoda.
- Parduoti automobilį „pigiau“, tačiau apkrauti pirkėją papildomais mokesčiais.
- Atsiriboti nuo pirkėjo, pakišant negaliojančią pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje teigiama, kad klientas neturi priekaištų, jog automobilis yra be garantijos.
Sena kaip pasaulis afera
Pirmasis sukčiavimo būdas, kaip ir skelbia šio skyriaus pavadinimas - tikrai yra senas. Tiems, kurie dar nežino apie šį sukčiavimo būdą paaiškiname. Internetinių skelbimų portale atsiranda koks nors automobilis, kurio rinkos kaina yra gerokai mažesnė. Dažniausiai tai būna reprezentatyviai atrodantis potencialus pirkinys - gausi komplektacija, gera techninė būklė. Taigi realybėje tokio parduodamo automobilio, kuris apibūdintas skelbime, jūs nerasite. Kitaip tariant, nemokamas sūris - tik pelėkautuose. Dažniausiai nuotraukose vaizduojama transporto priemonė parduodama kur nors toli Vokietijoje už dvigubai didesnę kainą. Susigundę neva parduodamu pigiu automobiliu, patiklūs pirkėjai į „pardavėjo“ sąskaitą perveda iki šimto eurų. Kitaip tariant, sukčiai, realiai neturėdami parduodamo automobilio, pasinaudoja svetimomis nuotraukomis ir išvilioja pirkėjų pinigus.
Papildomas mokestis perkant automobilį
Kaip teigia automobilių skelbimo portalo Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis, pastebima, kad kai kurie pardavėjai sukčiauja nesumokėję muito mokesčio: „Tarkime, parduodamas automobilis iš Norvegijos, Šveicarijos ar kitos Europos šalies, nepriklausančios ES. Pirkėjui pakišama tos šalies pirkimo-pardavimo sutartis. Pasirašęs ją, žmogus gali neįtarti, kad „Regitroje“ išgirs naujieną: reikia dar susimokėti ir muito mokestį“, - teigia Matas Buzelis. Tikėtina, kad toks sukčiavimo atvejis pasitaikys retai. Nesvarbu, iš kokios šalies atvežtas automobilis.
Skelbimas apie automobilio pardavimą ir sutartys
Naudotiems automobiliams garantiją teikianti įmonė „Autoguarant“, sutiko pasidalinti keliais sukčių naudojamų pirkimo-pardavimo sutarčių pavyzdžiais. Štai ši sutartis nurodo, kad pirkėjas sutinka su automobilio technine būkle ir spidometro rodmenimis bei pasirašo, kad pretenzijų neturi. Akivaizdu - tokios pirkimo-pardavimo sutartys „Regitros“ gali būti paskelbiamos negaliojančiomis. Visuose sutarčių pavyzdžiuose dominuoja žodžių kombinacijos „garantija negalioja“, „dėl techninės būklės pretenzijų neturiu ir neturėsiu“, „susipažinau ir sutinku, kad automobiliui garantija negalioja“ ir t.t. Dokumente pažymėta, kad nėra nustatytas nei variklio numeris, nei transporto priemonės trūkumai, nenurodomi ir buvę eismo įvykiai. Taip pat šį dokumentą pasirašęs asmuo sutinka, kad perka transporto priemonę be garantijos ir pretenzijų neturi. Taip pat naudojamos formuluotės, kuriose skelbiama: „Pirkėjas patvirtina, jog transporto priemonė yra apžiūrėta, bandomasis važiavimas buvo atliktas, pretenzijų dėl bendros techninės būklės neturi ir niekada neturės. Trūkstamos dalys ir priedai turi būti pakeisti savo sąskaita. Automobilis be garantijos. Su pirkimo sąlygom susipažinau“.
Esate teisūs - įstatymas, šiuo atveju Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.333 straipsnis yra aukščiau tokio dokumento, tačiau reikia žinoti vieną dalyką. Automobilio gedimo atveju jūs turėsite teisę kreiptis į teismą ir, ko gero, jis pripažins tokį dokumentą negaliojančiu. O kas jeigu apie CK 6.333 straipsnį jūs nesate girdėjęs ir patikėsite pardavėjo kalbomis, kad pasirašėte pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje pažymėjote, kad sutinkate su išgalvotomis sąlygomis ir teismą pralaimėsite? Patarimas - netikėti nepagrįstomis pardavėjų kalbomis, neva neturite jokių teisių. Pats galingiausias jūsų koziris - būtinos teisinės žinios. Susipažinkite CK straipsniais, ginančiais pirkėją ir įpareigojančiais pardavėją suteikti visą informaciją apie automobilio būklę. Pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.333 str. 1 d., kuri nustato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (turi būti techniškai tvarkingas, kad jį galima būtų naudoti pagal paskirtį.
Kaip atpažinti nesąžiningą pirkėją ir išvengti sukčiavimo
Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos turėtumėte atlikti sudarydami bet kokį automobilio sandorį, yra pirkėjo tapatybės patikrinimas. Svarbu atlikti potencialių pirkėjų tyrimus ir įsitikinti, kad visa jums pateikiama informacija sutampa. Internete peržiūrėkite jų adresą ir telefono numerį, taip pat el. pašto adresą, socialinių tinklų paskyras ir t. t. Patikrinkite, ar visa pateikta informacija yra tiksli. Šių žingsnių praleidimas yra neįprastas ir dažnai signalizuoja, kad pirkėjas iš tiesų nesidomi tikrąja automobilio būkle.
Dar vienas būdas užtikrinti, kad iš jūsų nebūtų išviliotas automobilis - iš anksto patikrinti mokėjimą. Jei pirkėjas nori mokėti grynaisiais pinigais, prieš pasirašydami dokumentus paprašykite pateikti visą sumą. Nepriklausomai nuo to, kokį mokėjimo būdą pasirinksite, geriausia viską iš anksto įforminti raštu ir pateikti kopijas abiem susijusioms šalims, kad būtų galima apsidrausti, jei vėliau kas nors nutiktų ne taip (taip dažnai nutinka susidūrus su sukčiavimu). Dauguma tikrų pirkėjų Lietuvoje pasiūlys atsiskaityti grynaisiais pinigais arba per gerai žinomus Lietuvos bankus, tokius kaip „Swedbank“, SEB ar „Luminor“. Neleiskite niekam daryti spaudimo, kad priimtumėte mokėjimo būdą, kuris jums atrodo neįprastas. Jei pirkėjas siūlo už jūsų automobilį sumokėti didesnę nei sutarta kainą, o vėliau prašo grąžinti permoką, tai yra pagrindinis įspėjamasis ženklas Lietuvos pardavėjams. Šią taktiką automobilių pardavimuose, ypač per Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje populiarias internetines platformas, dažnai naudoja piktavaliai. Prieš grąžindami pinigus ar perduodami automobilį, visada patikrinkite, ar lėšos tikrai gautos į jūsų sąskaitą.
Viena iš raudonųjų vėliavų, kurių Lietuvos automobilių pardavėjai niekada neturėtų ignoruoti, yra pirkėjas, kuris skuba arba spaudžia juos užbaigti pardavimą. Toks spaudimas gali sukurti klaidingą skubos jausmą, todėl pardavėjas gali jaustis nepatogiai ir neužtikrintai. Atviras ir sąžiningas bendravimas yra labai svarbus siekiant saugaus automobilio pardavimo Lietuvoje.
Parduodant automobilį labai svarbu būti budriems ir nepamiršti apgaulės požymių. Jei pirkėjas nori praleisti apžiūrą, siūlo keistus mokėjimo būdus, permoka, skubina procesą arba vengia atsakyti į paprastus klausimus, pardavėjai turėtų elgtis atsargiai. Sukčiai dažnai remiasi tokia taktika, kad pasinaudotų nieko neįtariančiais žmonėmis.
Pardavus automobilį, bet vis dar gaunant baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, arba kai senutėlė ir nebevažiuojanti transporto priemonė, pardavus, taip ir liko neišregistruota - tai gali būti sukčiavimo ženklai. Tad nepasiduokite įtikinėjimams perrašyti automobilį naujam savininkui, kol negausite visos už pirkinį sutartos sumos. Taip pat atidžiai patikrinkite pirkėjo asmens dokumentus, jei perka įmonė - viešus jos duomenis. Venkite atsiskaitymų grynaisiais pinigais, ypač didelėms sumoms.
Pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartį išsamiai aprašykite esamus automobilio trūkumus. Bėdų pridaryti gali ir aplaidžiai pildomi dokumentai. Dokumentų šablonus rasite oficialiose valstybinių įstaigų svetainėse ar padaliniuose, tad naudokite tik juos. Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, reikia deklaruoti nuosavybės pasikeitimą VĮ „Regitra“. Tai galima padaryti internetu arba atvykus į įmonės padalinį. Jeigu transporto priemonę parduodate Lietuvos gyventojui, užpildyti dokumentus pirmas privalo pirkėjas, o tada juos patvirtinti turi pardavėjas. Jeigu automobilis parduodamas užsienio gyventojui, nuosavybės pasikeitimą deklaruoti turi tik Lietuvos gyventojas.
Pavyzdžiui, jeigu pirkėjas „Regitrai“ nepateikia duomenų, kad nusipirko automobilį, pardavėjas neturi galimybės „Regitros“ sistemoje nurodyti, kad pardavė automobilį, kol pirkėjas nenurodo, kad jį nupirko. Tad automobilis lieka registruotas pardavėjo vardu - jam gali keliauti ir pranešimai apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, teks aiškintis, jei automobilis pateks į avariją, taip pat pirkėjas ne savo vardu registruotu automobiliu gali vykdyti nelegalią veiklą ir taip sukelti įvairiausių problemų pirmajam savininkui.
Senesni automobiliai gali būti eksportuojami į šalis, kur nėra griežtos aplinkosaugos kontrolės. Taip automobiliai, kurie neatitinka tarptautinių taršos normų, gali prisidėti prie taršos problemų kitose regionuose. Spragomis naudojasi nelegalūs ardytojai. Transporto priemonių registravimo ir išregistravimo proceso spragomis naudojasi ir senus, techniškai netvarkingus ar net visai nebevažiuojančius automobilius medžiojantys nesąžiningi pirkėjai. Įsigiję tokį automobilį, jį nelegaliai išardo, kai kurias dalis parduoda, o likusias palaidoja kur nors gamtoje ar sąvartynuose. Todėl atsikratyti eksploatuoti netinkama transporto priemone (ENTP), tai yra, smarkiai pasenusiu, nebevažiuojančiu, neberemontuotinu automobiliu norintys gyventojai turėtų būti itin atidūs - jų nuosavybėje gali likti ne tik nelegaliai išardytas automobilis, bet ir atsakomybė už užterštą aplinką.
„Viename automobilyje yra apie 0,7 kg šaltnešio, tai - šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). Jos patenka į aplinką ir prisideda prie klimato kaitos, jeigu transporto priemonė yra ardoma nelegaliai. Be to, nelegalius ardytojus domina tik tos dalys, kurias galima parduoti, visa kita atsiduria, kur papuola ir teršia aplinką. Kita bėda - neišnaudojamas atliekų potencialas - jos neperdirbamos, neatgaunamos jose esančios vertingos medžiagos, taigi gamtos ištekliai yra švaistomi“, - sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė ir patikslina, kokią žalą gali daryti kai kurios atliekomis tapusios, netinkamai tvarkomos transporto priemonių dalys bei skysčiai. Pavyzdžiui, akumuliatorių sudėtyje yra sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų, tad atitarnavę, netinkamai tvarkomi ir patekę į aplinką jie tampa itin toksiškomis atliekomis. Dideliu taršos šaltiniu laikomi ir seni amortizatoriai, kuro bei tepalo filtrai. Iš alyvos atliekų išsiskiria sunkieji metalai ir kitokios kenksmingos medžiagos, o vos vienas litras senos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens bei didžiulius žemės plotus. Gamtoje išmestos nudėvėtos padangos kenkia augalams bei gyvūnams.
„Todėl jeigu nusprendėte parduoti nebevažiuojantį automobilį, geriausia kreiptis tiesiai į legalius ardytojus, taip būsite tikri, kad automobilis tikrai neliks registruotas jūsų vardu, o aplinka nebus užteršta. Pagal aukščiausius standartus veikiantys atliekų tvarkytojai pakartotinai panaudos beveik viską - automobilių kėbulo dalis, variklius ir jų dalis, žibintus, veidrodžius, ratlankius, pavarų dėžes, radiatorius, salono ir kitas dalis. Iš išlydytų aliuminio ratlankių, ašių, rankenų ir kitų metalinių dalių gautas metalas taip pat gali būti naudojamas pakartotinai. Alyvą perdirbti apskritai galima daugybę kartų“, - pabrėžė A. Pakštaitė-Marcinkienė. Kreiptis dėl nebevažiuojančio automobilio pridavimo bei sužinoti, kaip tinkamai tvarkomos automobilių atliekos gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo, galima svetainėje www.autotvarkymas.lt.
Automobilio pardavimas gali būti varginantis procesas, todėl svarbu saugotis sukčių. Apgaulė gali atnešti ne tik finansinių nuostolių, bet ir automobilio bei asmeninių duomenų praradimą. Sukčių tikslas - gauti pinigus, o ne juos atiduoti. Todėl nepatikimas pirkėjas greičiausiai mokės nelegaliais pinigais. Nors grynieji pinigai yra patogus mokėjimo būdas, jie nepateikia elektroninių mokėjimų teikiamos apsaugos. Saugesnis būdas - banko pavedimas. Būkite atsargūs, jei pirkėjas teigia perkantis automobilį eksportui arba atstovaujantis užsienio pirkėjui. Dažna apgaulė - pasinaudojimas tariamu mokėjimo agentu ir netikrų dokumentų pateikimas apie atliktą mokėjimą. Nepriklausomai nuo mokėjimo būdo, visada patikrinkite pirkėjo asmens dokumentus, pvz., vairuotojo pažymėjimą, ir įsitikinkite, kad automobilis registruojamas šio asmens vardu.
Galimas pirkėjas gali bandyti įtikinti jus, kad automobilis turi didelį mechaninį gedimą, kurio jūs nežinojote, siekdamas sumažinti kainą. Tai ypač tikėtina, jei leidžiate pirkėjui apžiūrėti ar išbandyti automobilį be jūsų priežiūros. Kai kuriais atvejais jie netgi gali bandyti sabotuoti automobilį. Derėtis dėl kainos parduodant naudotą automobilį - įprasta praktika. Tačiau jei pirkėjas bando smarkiai sumažinti kainą dėl tariamos automobilio būklės, atsiimkite pasiūlymą ir nutraukite sandorį.
Pirkėjo noras fotografuoti automobilio dokumentus gali reikšti, kad jis ketina nukopijuoti jūsų duomenis ir panaudoti juos sukčiavimui. Atminkite, jog turite teisę neleisti fotografuoti dokumentų dėl duomenų apsaugos. Jei pastebėjote, kad potencialus pirkėjas slapta fotografuoja dokumentus, nutraukite sandorį ir paprašykite jo išeiti. Lengviausias būdas to išvengti - perduoti V5C registrą (arba analogiškus dokumentus) naujam savininkui prieš jam išvažiuojant.
Kai kurie automobilių pirkėjai-sukčiai veikia tiesmukiau. Visiškai apsisaugoti nuo vagystės yra sudėtinga, tačiau imdamiesi tam tikrų priemonių galite sumažinti riziką. Pirmiausia, visus susitikimus dėl automobilio apžiūros derinkite telefonu - taip geriau įvertinsite pašnekovą. Venkite susitarimų žinutėmis ar per žinučių programas. Nepriklausomai nuo to, ar apžiūra vyksta namuose, ar viešoje vietoje, rinkitės dienos laiką ir pasiimkite ką nors į kompaniją. Kartais automobilio apžiūros naudojamos kaip proga apžiūrėti turtą ir vėliau jį apvogti. Jei susitikimas vyksta viešoje vietoje, pasirinkite gerai apšviestą ir judrią vietą. Jūsų saugumas svarbiau už automobilį. Jei jums grasina ir reikalauja raktelių, atiduokite juos ir nedelsdami skambinkite policijai.
Apie pasitaikančias apgaulas automobilių prekyboje Žinių radijo laidoje „Žalia rodyklė“ žurnalistas Vitoldas Milius kalbino kompanijos „Autopretenzija“ pardavimų vadovą Ramūną Mackevičių. Pastaroji įmonė rūpinasi automobilio sandoryje nukentėjusiais pirkėjais - padeda paslėptus defektus aptikusių transporto priemonių savininkams susitarti su šį pardavusiais žmonėmis. Statistika rodo, jog iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, nukenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų. Dažniausiai pasitaikantys defektai aptinkami variklio skyriuje bei pavarų dėžėse. Šiek tiek rečiau problemos kyla dėl prastos elektronikos, automobilio kėbulo suvirinimo iš skirtingų dalių atvejų. Pasitaiko ir ridos klastojimų. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, apie 68 proc. į kas dvejus metus privalomą transporto priemonės patikrą atvykstančių automobilių yra su suklastota rida.
Jei pastebimas paslėptas defektas, žmogus turi teisę reikalauti pakeisti transporto priemonę į tvarkingą analogišką, šią gražinti ir atsiimti pinigus, prašyti, jog pardavėjas suremontuotų pažeidimus arba prašyti kompensacijos. Visų pirma, būtina informuoti pardavėją: pranešti, jog pastebėti nesklandumai, paprašyti, jog šis atvyktų į servisą ir su šiais susipažintų. Tiesa, dažnu atveju tokie pardavėjai nuo atsakomybės kratosi - sako, jog ne jų bėdos. Tokiu atveju, procedūra išlieka panaši: pirkėjas turi vykti į servisą, kur automobilis būtų apžiūrėtas, o gautas defektų išrašas vėliau turėtų būti siunčiamas abejingam pardavėjui, leidžiant šiam susipažinti su situacija.
Automatinės pavarų dėžės defektas dažnu atveju paaiškėja tik po mėnesio ar dviejų, o variklio - pakeitus pastarojo alyvą. Taip yra dėl to, jog alyvoje esantys priedai maskuoja variklio pažeidimus, tad šią pakeitus kita, tikėtina, jog išaiškės tikroji variklio būklė. Tačiau Civilinis kodeksas teigia, jog dėl defekto kreiptis galima per 24 mėnesius nuo automobilio įsigijimo.
Pirmas logiškas pirkėjo žingsnis ir turėtų būti kreiptis į pardavėją ir į servisą vykti kartu su juo. O ekspertas, ardydamas detalę, ir nustatys, ar tai buvo tyčinis defekto slėpimas, ar tiesiog tam tikrai automobilio detalei baigėsi eksploatavimo resursas. Jei visgi automobilį pardavęs žmogus apie defektą pirkdamas parduotą automobilį nežinojo ir pats, tai bet kokiu atveju sandoris buvo fiksuotas sutartyje, tad tuomet kreiptis reiktų į defekto maskavimo kaltininką. Tiesa, tokių atvejų pasitaiko retai.
Prieš perkant, siūlyčiau pasitikrinti automobilio istoriją pagal kėbulo numerį, kuris dažnu atveju parodo visus nerimą keliančius įvykius. Viso ko pagrindas yra pirkimo pardavimo sutartis, kurios pildymas privalo būti teisingas. Rekomenduojama labai aiškiai išdėstyti ir aprašyti visą automobilio būklę, mat tai - saugumo garantas. Bent pusmetį transporto priemonę eksploatavęs pardavėjas tikrai turi galimybę susidaryti bendrą suvokimą apie automobilio būklę. Taip, kiekvienos detalės sužiūrėti neįmanoma, tačiau dar kartą pasitelksiu Civilinį kodeksą, kuriame rašoma, jog gedimas turi būti esminis. Tai reiškia, jog jei variklis neveikia - automobilis nevažiuos. Tos pačios sąlygos galioja ir pavarų dėžėms, elektronikai. Mano manymu, pardavėjas turėtų išlikti sąžiningu, nes taip tiesiog išvengs nereikalingų problemų.
Labai dažnai pastarosiose informacija išdėstyta labai glaustai. Mes rekomenduojame labai aiškiai išdėstyti ir aprašyti visą automobilio būklę, mat tai - saugumo garantas. Bent pusmetį transporto priemonę eksploatavęs pardavėjas tikrai turi galimybę susidaryti bendrą suvokimą apie automobilio būklę. Taip, kiekvienos detalės sužiūrėti neįmanoma, tačiau dar kartą pasitelksiu Civilinį kodeksą, kuriame rašoma, jog gedimas turi būti esminis. Tai reiškia, jog jei variklis neveikia - automobilis nevažiuos. Tos pačios sąlygos galioja ir pavarų dėžėms, elektronikai. Mano manymu, pardavėjas turėtų išlikti sąžiningu, nes taip tiesiog išvengs nereikalingų problemų.
Beveik su 80 proc. klientų pardavėjų susisiekti iš pirmo karto nepavyksta. Tuomet tenka ieškoti kontaktų. Yra priemonių, pardavėją vis tiek surandama. Tai tik dalis problemų, su kuriomis gali susidurti savo automobilį parduoti nusprendę gyventojai, užkibę ant nesąžiningų pirkėjų jauko.
Sukčiai gali bandyti spausti nuleisti kainą arba greitai priimti sprendimą, vilioti siūlydami gerokai daugiau pinigų, dosnų avansą, tad prieš paskelbdami apie automobilio pardavimą atidžiai ištyrinėkite rinką, nustatykite realią kainą ir būkite pasiruošę protingoms deryboms. Labai svarbu atidumas.
Venkite atsiskaitymų grynaisiais pinigais, ypač didelėms sumoms. Nesusidėkite su neaiškiais tarpininkais, kurie gali reikalauti apmokėti už jų paslaugas iš anksto.
Bėdų pridaryti gali ir aplaidžiai pildomi dokumentai. Dokumentų šablonus rasite oficialiose valstybinių įstaigų svetainėse ar padaliniuose, tad naudokite tik juos. Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, reikia deklaruoti nuosavybės pasikeitimą VĮ „Regitra“. Tai galima padaryti internetu arba atvykus į įmonės padalinį. Jeigu transporto priemonę parduodate Lietuvos gyventojui, užpildyti dokumentus pirmas privalo pirkėjas, o tada juos patvirtinti turi pardavėjas. Jeigu automobilis parduodamas užsienio gyventojui, nuosavybės pasikeitimą deklaruoti turi tik Lietuvos gyventojas.
Šiame etape atsiranda nemažai landų nesąžiningiems pirkėjams. Pavyzdžiui, jeigu pirkėjas „Regitrai“ nepateikia duomenų, kad nusipirko automobilį, pardavėjas neturi galimybės „Regitros“ sistemoje nurodyti, kad pardavė automobilį, kol pirkėjas nenurodo, kad jį nupirko. Tad automobilis lieka registruotas pardavėjo vardu - jam gali keliauti ir pranešimai apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, teks aiškintis, jei automobilis pateks į avariją, taip pat pirkėjas ne savo vardu registruotu automobiliu gali vykdyti nelegalią veiklą ir taip sukelti įvairiausių problemų pirmajam savininkui.
Senesni automobiliai gali būti eksportuojami į šalis, kur nėra griežtos aplinkosaugos kontrolės. Taip automobiliai, kurie neatitinka tarptautinių taršos normų, gali prisidėti prie taršos problemų kitose regionuose. Spragomis naudojasi nelegalūs ardytojai. Transporto priemonių registravimo ir išregistravimo proceso spragomis naudojasi ir senus, techniškai netvarkingus ar net visai nebevažiuojančius automobilius medžiojantys nesąžiningi pirkėjai. Įsigiję tokį automobilį, jį nelegaliai išardo, kai kurias dalis parduoda, o likusias palaidoja kur nors gamtoje ar sąvartynuose. Todėl atsikratyti eksploatuoti netinkama transporto priemone (ENTP), tai yra, smarkiai pasenusiu, nebevažiuojančiu, neberemontuotinu automobiliu norintys gyventojai turėtų būti itin atidūs - jų nuosavybėje gali likti ne tik nelegaliai išardytas automobilis, bet ir atsakomybė už užterštą aplinką.
„Viename automobilyje yra apie 0,7 kg šaltnešio, tai - šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). Jos patenka į aplinką ir prisideda prie klimato kaitos, jeigu transporto priemonė yra ardoma nelegaliai. Be to, nelegalius ardytojus domina tik tos dalys, kurias galima parduoti, visa kita atsiduria, kur papuola ir teršia aplinką. Kita bėda - neišnaudojamas atliekų potencialas - jos neperdirbamos, neatgaunamos jose esančios vertingos medžiagos, taigi gamtos ištekliai yra švaistomi“, - sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė ir patikslina, kokią žalą gali daryti kai kurios atliekomis tapusios, netinkamai tvarkomos transporto priemonių dalys bei skysčiai. Pavyzdžiui, akumuliatorių sudėtyje yra sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų, tad atitarnavę, netinkamai tvarkomi ir patekę į aplinką jie tampa itin toksiškomis atliekomis. Dideliu taršos šaltiniu laikomi ir seni amortizatoriai, kuro bei tepalo filtrai. Iš alyvos atliekų išsiskiria sunkieji metalai ir kitokios kenksmingos medžiagos, o vos vienas litras senos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens bei didžiulius žemės plotus. Gamtoje išmestos nudėvėtos padangos kenkia augalams bei gyvūnams.
„Todėl jeigu nusprendėte parduoti nebevažiuojantį automobilį, geriausia kreiptis tiesiai į legalius ardytojus, taip būsite tikri, kad automobilis tikrai neliks registruotas jūsų vardu, o aplinka nebus užteršta. Pagal aukščiausius standartus veikiantys atliekų tvarkytojai pakartotinai panaudos beveik viską - automobilių kėbulo dalis, variklius ir jų dalis, žibintus, veidrodžius, ratlankius, pavarų dėžes, radiatorius, salono ir kitas dalis. Iš išlydytų aliuminio ratlankių, ašių, rankenų ir kitų metalinių dalių gautas metalas taip pat gali būti naudojamas pakartotinai. Alyvą perdirbti apskritai galima daugybę kartų“, - pabrėžė A. Pakštaitė-Marcinkienė.
6 žingsniai, kaip sumažinti riziką parduodant automobilį privačiai
Atpažindami nesąžiningą automobilio pirkėją, galite apsaugoti nuo automobilio praradimo. Reikia būti budriems, nepatikliems ir tinkamai pasiruošti iš anksto, kad būtų išvengta tokių atvejų.
tags: #automobiliu #pardavimo #sukciai