Lietuvos automobilių parkas yra vienas didžiausių Baltijos šalyse, tačiau kartu ir vienas seniausių. Šiandien Lietuvoje važinėja daugiau automobilių nei Latvijoje ar Estijoje, tačiau vidutinis jų amžius yra žymiai didesnis nei kaimyninėse šalyse. Ši situacija kelia susirūpinimą ne tik dėl aplinkos taršos, bet ir dėl eismo saugumo.
Automobilių skaičius ir palyginimas su kaimynėmis
Remiantis Valstybės įmonės „Regitra" duomenimis, 2025 m. Lietuvos keliais važinėjo tris kartus daugiau automobilių nei Latvijoje ar Estijoje. Mūsų šalyje šių metų pradžioje buvo 1,87 mln. automobilių, Latvijoje - 0,66 mln., o Estijoje - 0,656 mln. Tačiau, remiantis „Transekstos" duomenimis, su techninės apžiūros talionais Lietuvoje yra 1,2 mln. automobilių. Taigi Lietuvos automobilių parkas yra maždaug dvigubai didesnis už Estijos ar Latvijos. Pagal automobilį, tenkantį vienam šalies gyventojui, pirmauja estai - 0,51, mūsų santykis - 0,4, latvių - 0,33 automobilio. Tai rodo, kad nors automobilių skaičius Lietuvoje didesnis, gyventojų santykinai tenka mažiau.
Šiemet į Lietuvą buvo įvežta 32,5 tūkst. automobilių, į Latviją - 9,1 tūkst., į Estiją - 6,5 tūkst. Tai rodo, kad Lietuva yra patrauklesnė automobilių importuotojams, tačiau tai nebūtinai reiškia parko atsinaujinimą.
Automobilių parko amžius: Lietuva atsilieka
Lietuvoje važinėja seniausi automobiliai Baltijos šalyse. Mūsų šalies automobilių parko amžiaus vidurkis - 15 metų, o tai atsilieka nuo estų - 13,3 metų bei latvių - 13,5 metų. V. „Deja, bet mes negalime pasigirti itin naujais automobiliais. Į Lietuvą dažniausiai įvežami 11-15 metų, o į Estiją ir Latviją jaunesni - 6-10 metų automobiliai. Į Estiją įvežama tris kartus daugiau 1-5 metų automobilių nei pas mus".
Bendras metinis Lietuvos automobilių parko amžius išliko toks pat - 16,2 metų, tačiau atsinaujinimo teks palaukti. Vidutinis Lietuvos keliais važinėjančio automobilio amžius 2023 metų III ketv. duomenimis siekia 16 m. ir 9 mėn. Automobiliai šalyje sensta jau daug ketvirčių iš eilės. Nors sumažėję importo kiekiai šiek tiek turėjo įtakos parko amžiui - galimas senėjimo lėtėjimas, tačiau parko amžių veikia ir daugiau veiksnių, pavyzdžiui, iki šiol nesutvarkytas ir atvirkščiai nei planuota veikiantis „taršos“ mokestis.
Pagal Suomijos Automobilių sektoriaus informacijos centro pateikiamus duomenis, vidutinis Lietuvos keleivinio automobilio amžius - 16,8 metai. Pagal šį rodiklį nežymiai atsiliekame nuo Estijos (16,7 m.), Rumunijos (16,5 m.) ir Graikijos (16 m.). Visų kitų į sąrašą įtrauktų valstybių automobilių parko amžiaus vidurkis nesiekia ir 15 metų. Taigi, atotrūkis tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos vidurkio yra milžiniškas.
VĮ „Regitra“ duomenys, įtraukiantys tik tuos M1 ir N1 kategorijos lengvuosius automobilius, kurie turi teisę dalyvauti eisme (turi galiojantį draudimą ir techninę apžiūrą), atrodo šiek tiek kitaip. Pagal juos, 2017 metais vidutinis lengvųjų automobilių parko amžius Lietuvoje buvo 14 m., 2018-aisiais ir 2019-aisiais - 14,1 m. 2020-aisiais vidutinis lengvųjų automobilių parko amžius Lietuvoje pasiekė 14,5 metus.
Daugiau nei 54 proc. visų paskutinį ketvirtį įsigytų automobilių skaičiuoja 11-20-ies metų tarnavimo laikotarpį. Nors daug kalbama apie Lietuvos automobilių parko atnaujinimą, vidutiniškai lietuvių automobiliai per metus „paseno“ 2 mėnesiais ir populiariausia, 16-20 m. senumo automobilių kategorija, išaugo 2 proc. - iki 547 tūkst. automobilių.
Tarp populiariausių markių seniausios markės (pagal amžių) yra „Audi“ ~ 18,5 metų ir VW 16,3 metų. Jauniausia - „Toyota“ markė ~ 11,3 metų.
Kuro tipų tendencijos
Atsižvelgiant į kuro tipą, Lietuva - vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kurioje dyzelinių automobilių (48,7 proc.) daugiau nei varomų benzinu (39,9 proc.). Didžiausia benzininių automobilių dalis yra Estijoje - net 66,3 proc. „Estijoje dyzelinių automobilių dalis auga jau trejus metus iš eilės. Tokia tendencija pastebima ir Latvijoje. Kita situacija Lietuvoje, kur įvežamų dyzelinių automobilių procentinė dalis per metus sumažėjo nuo 77,7 proc. iki 73,6 proc. Nepaisant to, dyzelinu varomi automobiliai išlieka žymiai populiaresni už benzininius".
Šiemet didžiausią įregistruotų naudotų automobilių dalį sudaro dyzelinu varomos transporto priemonės, jos užima daugiau nei 63 proc. šios rinkos. Taip pat pastebima tendencija, kad per paskutinius ketverius metus stipriai padidėjo dyzelinių variklių dalis. Lyginant su 2012 metais jų dalis išaugo nuo 53 proc. Didžiausią dyzelinių automobilių dalį turi VW ~ 76,8 proc. ir „Opel“ ~ 75,8 proc.; BMW ~ 74,7 proc.; „Mercedes Benz ~ 74,4 proc.; „Peugeot“ ~ 73,2 proc..
Didžiausią naujų pirmą kartą šalyje įregistruotų automobilių rinkos dalį užima benzininiai ir benzinu bei elektra varomi hibridai - po kiek daugiau nei 37 proc. Kai dyzelinu varomi automobiliai sudaro beveik 12 proc. Per šiuos metus kol kas įregistruoti 2828 dyzeliniai automobiliai. Tai gali būti susiję su artėjančiu draudimu pardavinėti dyzelinius automobilius bei elektromobilių ir hibridų subsidijavimu.
Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko didžiausia dalis teko dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kurios sudarė 65,48 proc. visų mūsų šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių. Benzinu varomos transporto priemonės sudarė 22,72 proc., hibridinės transporto priemonės (HEV - hibridiniai automobiliai, išskyrus iš išorės įkraunamus hibridus) - 4,43 proc.
Elektromobiliai ir hibridai: augantis, bet lėtas populiarumas
Iki 2023 lapkričio 1 d. išaugo hibridinių automobilių, kurie yra varomi dyzelinu ir elektra, palyginti su praėjusiais metais, jų žmonės nusipirko daugiau nei dvigubai - įregistruoti 1485 tokie automobiliai ir tai yra 131 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau bendroje rinkoje jie sudaro vos 1,2 proc. Neatsilieka ir vien elektra varomų automobilių pasirinkimas, kuris išaugo beveik 75 proc., palyginti su duomenimis iki praėjusių metų lapkričio, tačiau ir jie bendroje pirmą kartą įregistruotų naudotų automobilių rinkoje sudaro mažiau nei 2 proc.
Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 metams uždavinių - didinti atsinaujinančių ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje bei skatinti darnų įvairiarūšį judumą. Šiuo metu transporto sektorius atsilieka labiausiai, siekiant, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje 2030 m. Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme nustatyta, kad iki 2025 m. M1 kategorijos elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų, o N1 kategorijos elektromobilių skaičius - ne mažiau kaip 30 proc.
2024 m. liepos 1 d. Lietuvoje iš viso buvo įregistruoti 23 003 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), iš jų 13 481 - grynasis elektromobilis ir 9 522 - iš išorės įkraunami hibridai. Per birželio mėnesį elektromobilių užimama viso Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo iki 1,32 procento (grynieji elektromobiliai užėmė 0,77 proc. Per mėnesį elektromobilių skaičius parke išaugo 2,75 proc., o nuo metų pradžios - 20,96 proc.
Lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorija) parke 2024 m. liepos 1 d. elektromobiliai sudarė 0,60 proc. (2024 m. birželio 1 d. - 0,59 proc.). Šioje kategorijoje dyzelinu varomos transporto priemonės užima 95,94 proc.
Per 2024 m. sausio-birželio mėnesius lengvųjų keleivinių elektromobilių (M1 kategorija) skaičius, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 4,95 proc. Lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių dalis, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 0,97 proc.
Verslai Lietuvoje pamažu keičia savo automobilių pirkimo įpročius ir, siekdami sumažinti išlaidas degalams, perka vis daugiau elektrinių automobilių. Tarp įmonių šiemet įsigytų automobilių, elektromobiliai sudarė 9 proc., tačiau verslo reikmėms skirtų elektromobilių populiarumas auga. Manoma, kad elektromobiliai verslui yra naudingi dėl gerokai sutaupomų lėšų: „Elektromobiliams vis dar siūlomos nemažos lengvatos, tačiau dar svarbiau yra tai, kad verslams, kurie įmonės automobilį naudoja neintensyviai, pagrindiniai elektromobilių trūkumai, tarp kurių - ilgas krovimo laikas, nėra svarbūs - jiems tereikia nedidelės miesto transporto priemonės atstumams įveikti“.
Lietuvos automobilių rinkos problemos! Kodėl automobiliai stovi?
Populiariausios automobilių markės ir modeliai
Autoplius.lt duomenimis, populiariausia Baltijos šalių automobilių marke išlieka „Volkswagen". Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje populiariausių trejetuke toliau rikiuojasi „Audi" ir „Opel", o estų - „Ford" ir „Audi" automobiliai.
Naudotų automobilių rinkoje ir šiemet pirmauja vokiški automobiliai, kuriems lietuviai ištikimi jau ilgą laiką, tai „Volkswagen", BMW, „Audi" ir „Opel" bei švedų „Volvo", kuri šiais metais iš penketuko išstūmė japonų „Toyota" automobilius. Šios penkios automobilių markės sudaro beveik pusę naudotų automobilių, kurie buvo įregistruoti šiemet.
Naujų automobilių rinkoje - kiek kitokie vėjai. Mėgstamiausiomis lietuvių markėmis tapo „Toyota", „Volkswagen", „Škoda", „Kia" ir „Audi", kuri iš pernykščio penketuko išstūmė „Nissan". Šios penkios markės sudaro daugiau nei 54 proc. visų įregistruotų naujų automobilių.
Tarp populiariausių modelių „VW Passat" ~ 6,3 proc.; „VW Golf" ~ 4,3 proc.; „Opel Astra" ~ 2,4 proc.; „Opel Zafira" ~ 2,2 proc.; „Audi 80" / „Audi A4" ~ 4 proc. (2,1 ir 1,9); „Audi A6" ~ 1,8 proc.; „Opel Vectra" ~1,6 proc.; „Ford Focus" ~ 1,5 proc.; „Toyota Avensis" ~ 1,4 proc. Šie modeliai sudaro apie 26 proc.
Populiariausiais naujais automobiliais Lietuvoje kol kas išlieka „Kia Sportage", „Volksagen Tiguan" ir „Toyota Corolla", tačiau pastarąjį ketvirtį net keliais kartais išaugo „Audi Q5", „Škoda Kamiq" ir „Volkswagen Golf" pardavimai.
Tarp elektromobilių mėgstamiausi lietuvių gyventojų modeliai yra „Škoda Enyaq", „Ford Mustang Mach-e" ir „Citroen E-C4", o verslai labiausiai mėgsta „Volkswagen UP!", „Tesla Model Y" bei „Peugeot 2008" modelius.
Eismo saugumas ir aplinkosauga
Lietuvos automobilių amžiaus problema yra susijusi su tarša. Tiesa, ji nebūtinai yra tiesiogiai susijusi su mašinos amžiumi - nors senstančio automobilio skleidžiama tarša gali pakilti, daugeliu atvejų tai nėra žymus pokytis. Tiesiog naujesni automobiliai yra gaminami pagal naujus standartus. Lietuva yra įsipareigojusi mažinti atmosferos taršą ir transporto sektorius yra viena iš tų sričių, kurioje galėtume pasitempti. Jaunėjantis Lietuvos automobilių parkas būtų draugiškesnis aplinkai, ypač jei po truputį judėtume link elektromobilių.
Dar viena priežastis jauninti automobilių parko amžių - saugumas. Nesunku įsivaizduoti, kad tobulėjant technologijoms ir bandymų metodikai gerėja ir automobilių saugumas. Naujesni automobiliai tikrai yra saugesnis. Pagal 2019-ųjų duomenis Lietuvoje keliuose milijonui gyventojų tenka 66 žūtys. ES vidurkis - 51 žūtis milijonui gyventojų. Jaunesnius automobilius vairuojančiose šalyse mirtini eismo įvykiai yra retesni.
Eismo saugumo specialistė Emilija Bardauskienė, VĮ „Regitra“ atstovė spaudai, komentavo: „Be abejo, automobilių amžius susijęs ne tik su aplinkosauga, bet ir eismo saugumu. Technologijos tobulėja ir automobiliai bei juose naudojamos sistemos evoliucionuoja. Naujiems automobiliams keliami aukštesni saugumo standartai. Iš esmės, automobiliuose naudojamos saugumo priemonės yra skirstomos į pasyvias ir aktyvias. Pasyvios - tai tos, kurios įvykus eismo įvykiui padeda sušvelninti pasekmes, pavyzdžiui, oro pagalvės. O aktyvios - tai padedančios apskritai išvengti eismo įvykių. Pavyzdžiui, įspėjimo apie išvažiavimą iš eismo juostos sistema, avarinis stabdymas ir pan. Pastarosios būtent dažniausiai ir naudojamos naujesniuose automobiliuose. Tokios priemonės, kurių gali nebūti senesniuose automobiliuose, neabejotinai užtikrina didesnį visų eismo dalyvių saugumą."
| Šalis | Vidutinis amžius (metai) |
|---|---|
| Lietuva | 15 |
| Latvija | 13,5 |
| Estija | 13,3 |
tags: #automobiliu #parkas #lietuvoje