Nuo tada, kai visoje Europoje buvo įvestos mažos taršos zonos, Euro emisijos standartai tapo pagrindiniu veiksniu automobilių savininkams. Automobiliai yra labiausiai paplitusi transporto priemonė pasaulyje, o jų daromas poveikis aplinkai tapęs bene aktualiausia šių dienų tema. Visgi ne visi automobiliai yra vienodai taršūs ir tai priklauso nuo jų būklės, naujumo ir įdiegtų technologijų. Euro standartai - tai Europos Sąjungos reglamentų rinkinys, skirtas apriboti vidaus degimo variklių išskiriamų kenksmingų dujų kiekį - pirmiausia azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO), angliavandenilių (HC) ir kietųjų dalelių (PM). Daugumai transporto priemonių taikomi Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje galiojantys išmetamųjų teršalų standartai. Kiekvienam ES registruotam automobiliui priskiriama išmetamųjų teršalų klasė, pagrįsta šiais standartais. Kuo žemesnis „Euro“ standartas, tuo daugiau teršalų automobilis išmeta - ir tuo daugiau apribojimų gali būti taikoma.
Euro standartai jau daugiau nei 30 metų formuoja šiuolaikinį transportą. Nors jie brangina automobilius, jie taip pat užtikrina švaresnius miestus ir sveikesnį orą. Tobulėjančios technologijos ir didėjantis aplinkosauginis sąmoningumas lemia vis griežtesnių standartų taikymą, siekiant tvarios ir aplinkai draugiškos kelių transporto ateities. „Euro“ emisijos standartus parengė Europos Komisija. Jie labai padėjo sumažinti taršą. Kiekvienas 4 į 5 metų naujas Euro standartas užtikrino, kad parduodami automobiliai turi mažesnes emisijas.
Euro standartų evoliucija
Pirmasis reglamentas, Euro 1, įsigaliojo 1992 m. ir buvo taikomas nuo 1993 m. Nuo to laiko standartai nuolat griežtinami, siekiant mažinti aplinkos taršą.
| Standartas | Įdiegtas naujiems modeliams | Privalomas visiems modeliams |
|---|---|---|
| Euro 1 | 1993 | 1993 |
| Euro 2 | 1997 | 1997 |
| Euro 3 | 2001 | 2001 |
| Euro 4 | 2005 | 2006 |
| Euro 5 | 2009 | 2011 |
| Euro 6 | 2014-2015 | 2015 |
| Euro 7 | 2026 m. | TBD |
Išmetamųjų teršalų ribojimas Europos Sąjungoje prasidėjo dar 1992 m., kai buvo įvestas EURO 1 standartas. EURO 4 standartas buvo parengtas ir patvirtintas 2005 m. pradžioje ir taikomas nuo 2006 m. pagamintiems automobiliams. Kitaip tariant, jei automobilis pirmą kartą buvo įregistruotas po 2006 m. Ketvirtoji išmetamųjų teršalų ribinių verčių ir kietųjų dalelių išmetimo standartų redakcijos redakcija de facto galiojo penkerius metus. Tiesa, naujieji standartai, vėliau pavadinti “Euro 5a”, buvo patvirtinti dar 2009 m. rugsėjį, tačiau įsigaliojo tik 2011 m. sausį. EURO 6b standartas, įsigaliojęs 2015 m., sugriežtino dyzelinių variklių kietųjų dalelių emisijų reikalavimus, tačiau benzininiams varikliams didelių pokyčių neatnešė. EURO 6d-TEMP, įsigaliojęs 2019 m., įvedė realių važiavimo sąlygų (RDE) testus, dėl kurių gamintojai privalėjo diegti pažangesnes emisijų mažinimo sistemas, tokias kaip SCR su „AdBlue“, EGR ir DPF filtrus. EURO 6d, taikomas nuo 2021 m., nustatė griežtesnes CO₂ emisijų ribas (maks. 95 g/km) ir sumažino leidžiamą emisijų paklaidą realiomis važiavimo sąlygomis.
Kaip nustatyti automobilio Euro standartą?
Nustatyti, kokių teršalų automobilis išmeta į aplinką, nėra paprasta. Galima pamanyti, kad visus atsakymus galima sužinoti techninės apžiūros metu, tačiau iš tiesų taip nėra. Lietuvos techninės apžiūros (TA) įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas akcentuoja, kad techninės apžiūros metu yra vertinama automobilio variklio bei pagalbinių sistemų būklė, o ne nustatomas taršos lygis. Techninės apžiūros metu vertinamas absorbcijos koeficientas - t.y. kietųjų dalelių, kurios sugeria šviesą, kiekis. Tai nustatoma atliekant dūmingumo testą, kai prie išmetimo vamzdžio prijungiamas prietaisas, turintis matavimo kolbą, kurios viename gale yra šviesos šaltinis, o kitame - specialus imtuvas. Į kolbą patekus išmetamosioms dujoms išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos prasiskverbia. Vis dėlto dūmingumo testo metu nėra tikrinama, kokių kenksmingų medžiagų automobilis išmeta į aplinką. Tokius duomenis galima gauti tik atliekant laboratorinius tyrimus.
Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., EURO standartas nurodytas transporto priemonės registracijos liudijimo V.9 eilutėje. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti iki minėtos datos, išmetamų teršalų lygį (EURO standartą) galima sužinoti pagal transporto priemonės pagaminimo metus ir jos pagaminimo metais galiojusį EURO standartą. Tačiau kiekvienas vairuotojas EURO standartą gali sužinoti pavartęs automobilio atitikties sertifikatą, jeigu tokį turi išsaugojęs.
Technologijos ir jų vaidmuo mažinant taršą
Tiek naujuose, tiek naudotuose automobiliuose yra montuojamos įvairios sistemos, kurių pagrindinis tikslas užtikrinti, kad automobiliai į aplinką išmestų kuo mažiau teršalų. Už šio aspekto išpildymą yra atsakinga „AdBlue“ sistema, DPF filtras ir katalizatorius. Būtent dėl pastarojo pakeitimo dyzeliniuose automobiliuose pradėtas montuoti kietųjų dalelių filtras, vadinamasis DPF arba FAP. Be DPF paprastai automobilis neatitikdavo standartų, kurie ir taip buvo laikomi labai aukštais. EURO 4 standarto įvedimas taip pat buvo viena iš priežasčių, dėl kurių varikliai, naudojantys common rail sistemą, įgijo pranašumą prieš variklius, kuriuose naudojami siurblio purkštukai. Kad transporto priemonė atitiktų EURO standartus, dar projektavimo etape būtina taikyti specialius sprendimus, ypač susijusius su azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių emisijos mažinimu. Tačiau vien pažangi konstrukcija neužtikrina, kad transporto priemonė išskirs mažiau teršalų. Svarbu užtikrinti optimalų degalų ir oro mišinio degimą, tam pasitelkiami specialūs purkštukai ir jutikliai.
„Euro 7“ įves griežtesnius realių važiavimo sąlygų bandymus, padangų ir stabdžių dulkių ribas bei naujus patvarumo reikalavimus. Automobiliai turės išlaikyti mažą taršą iki 200 000 km arba 10 metų.
Dyzelino kietųjų dalelių filtro veikimas
Žaliosios zonos ir jų įtaka automobilių pasirinkimui
Nuo tada, kai visoje Europoje buvo įvestos mažos taršos zonos, Euro emisijos standartai tapo pagrindiniu veiksniu automobilių savininkams. Žaliosios transporto zonos (ŽTZ) ir su jomis susiję žalieji lipdukai - tai vaizdas, prie kurio turėtume vis labiau priprasti. Jų kūrimas miestų centruose tapo būtinybe dėl prastėjančios oro kokybės. Tai reiškia tam tikrus sunkumus senesnių transporto priemonių pirkėjams. Jei automobilis neatitinka tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku reikalaujamų standartų, jam bus uždrausta įvažiuoti į SCT. Eismo ribojimas yra viena iš priemonių oro kokybei gerinti. Kita priemonė - griežčiau tikrinti automobilių techninę būklę, pavyzdžiui, ar nepašalintas kietųjų dalelių filtras, išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas (EGR) ir katalizatorius. Verta paminėti dar vieną priemonę - diferencijuotus mokesčius už naudojimąsi keliais. Jeigu planuoji pirkti naudotą automobilį, svarbu pasitikrinti jo emisijos standartą, nes kai kuriuose miestuose EURO 5 ir senesni dyzeliniai automobiliai gali būti ribojami ar net uždrausti.
Nuo 2026 m. lapkričio „Euro 7“ įves griežtesnius realių važiavimo sąlygų bandymus, padangų ir stabdžių dulkių ribas bei naujus patvarumo reikalavimus. Automobiliai turės išlaikyti mažą taršą iki 200 000 km arba 10 metų.
Dyzelino kietųjų dalelių filtro veikimas
Vyriausybei patvirtinus naują Nacionalinį oro taršos mažinimo planą ir jame numatytą priemonę „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti EURO 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“, planuojantiems pirkti naudotą automobilį būtina išsiaiškinti, koks yra jo EURO standartas. Planuojamą EURO 4 registracijos ribojimo priemonę numatyta įgyvendinti nuo 2027 m. Priemonės įgyvendinimo metais EURO 4 automobilių amžius bus ne mažesnis kaip 16 metų, atitinkantis dabartinį parko vidurkį ir ne mažiau kaip 6 metais senesnis nei vidutiniškai importuojamas.
tags: #automobiliu #pasiskirstymas #pagal #euro #standartus