Daugelis įmonių siekia ambicingų savo automobilių parkų elektrifikavimo tikslų. Viena iš šios kelionės dalių - sužadinti įmonės automobilius vairuojančių darbuotojų entuziazmą pereiti prie elektrifikuotų arba visiškai elektrinių automobilių. Kai kurie galbūt tam jau pasiruošę, o kiti dėl įvairių priežasčių vis dar dvejoja. Šiame straipsnyje automobilių parkų valdytojams pateiksime įtikinamų argumentų, praktinių strategijų ir naudingų patarimų, kaip įkvėpti ir palaikyti darbuotojus, žengiančius elektrifikacijos keliu.
Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį. Lietuvoje grynųjų elektromobilių skaičius, „Regitros“ duomenimis, perkopė 11 tūkstančių, o „S&P Global Mobility“ prognozuoja, kad 2026-ieji metai bus lūžio metais transporto sektoriaus masinei elektrifikacijai. Tai reiškia, kad vis daugiau vairuotojų persės į elektromobilius.
Kodėl verta rinktis elektrifikuotus automobilius?
Vienas stipriausių argumentų, kodėl verta rinktis elektrifikuotus automobilius, yra išskirtinė vairavimo patirtis. Elektromobiliai pasižymi nedelsiant pasiekiamu maksimaliu sukimo momentu ir įspūdingu pagreičiu, užtikrinančiu dinamišką važiavimą. Sklandus ir tylus elektromobilio veikimas taip pat padidina kelionių komfortą. Be to, elektriniais automobiliais galima įvažiuoti į mažos taršos zonas miestuose, kur vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams įvažiavimas gali būti ribojamas arba taikomi papildomi mokesčiai.
Elektrifikuoti automobiliai taip pat gali būti finansiškai naudingi. Daugelyje šalių elektromobiliams siūlomos mokesčių ir kitos lengvatos, todėl jie tampa patrauklesni įmonių automobilius vairuojantiems darbuotojams. Elektromobilio įkrovimas taip pat įprastai yra pigesnis, palyginti su benzino ir dyzelino kaina.
Aplinkosauga taip pat yra svarus argumentas. Vairavimas neišmetant jokių teršalų padeda mažinti oro taršą. Rinkdamiesi elektrinį mobilumą, įmonių automobilių vairuotojai gali priimti sąmoningesnį sprendimą, prisidėdami prie geresnės oro kokybės ten, kur jie gyvena, dirba ir vairuoja. Kartu jie gali mėgautis sklandžiu, tyliu ir aplinkai draugišku vairavimo malonumu, nepaliekant jokio emisijų pėdsako.
Prastovos sukelia nepatogumų tiek darbuotojams, tiek įmonėms. Elektromobiliams gali reikėti mažiau techninės priežiūros nei benzininiams ar dyzeliniams automobiliams, kadangi juose mažiau judančių dalių ir nereikia keisti alyvos. Visiškai elektriniams „Volvo“ automobiliams taip pat gali būti taikomi ilgesni techninės priežiūros intervalai, palyginti su mūsų švelniaisiais hibridais ir įkraunamais hibridais - dvejų metų arba 30 000 km, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau.
Vairavimas neišmetant jokių teršalų padeda mažinti oro taršą. Rinkdamiesi elektrinį mobilumą, įmonių automobilių vairuotojai gali priimti sąmoningesnį sprendimą, prisidėdami prie geresnės oro kokybės ten, kur jie gyvena, dirba ir vairuoja. Kartu jie gali mėgautis sklandžiu, tyliu ir aplinkai draugišku vairavimo malonumu, nepaliekant jokio emisijų pėdsako.
Elektromobilio konstrukcija ženkliai paprastesnė už vidaus degimo variklio sistemas, todėl nereikalingi dideli Jūsų mėgiamo automobilio koregavimai, o pati sistema tampa gerokai patikimesnė. Apsiribojama tik vidaus degimo variklio ir jo sistemų išmontavimu bei elektromobilio elektrinės sistemos sumontavimu, vietoje jos. Kreipkitės ir mūsų specialistai perdarys Jūsų automobilį į elektrinį. Pamirškite kylančias degalų kainas, tepalų, filtrų, dirželio, žvakių keitimą ar panašius rūpesčius. Elektrinio variklio naudingumo koeficientas didesnis 3-5 kartus, lyginant su vidaus degimo varikliu. Tokio įkrovimo metu, elekromobiliui prireiktų ne daugiau kaip 30 kWh elektros energijos. Tokio „kuro“ galėtumėte „užsipilti“ avansu, kadangi su išlaidomis susidurtumėte tik įprastai apmokant sąskaitą už sunaudotą elektros energiją. Daugėja viešųjų įkrovimo vietų (angl. Energiją tiekiantys elektromobilio akumuliatoriai (LiFePO4) tarnaus 10 ir daugiau metų arba kitaip - 400 tūkst. km, net įkraunant ir iškraunant juos kasdien. Negana to, elektromobilis su tokiais akumuliatoriais ir toliau galės būti sėkmingai eksplotuojamas, nes nuvažiavęs 400.000 km praras tik iki 30% prieš tai turėtos talpos.
Elektromobilio konstrukcija ženkliai paprastesnė už vidaus degimo variklio sistemas, todėl nereikalingi dideli Jūsų mėgiamo automobilio koregavimai, o pati sistema tampa gerokai patikimesnė. Apsiribojama tik vidaus degimo variklio ir jo sistemų išmontavimu bei elektromobilio elektrinės sistemos sumontavimu, vietoje jos. Kreipkitės ir mūsų specialistai perdarys Jūsų automobilį į elektrinį. Pamirškite kylančias degalų kainas, tepalų, filtrų, dirželio, žvakių keitimą ar panašius rūpesčius. Elektrinio variklio naudingumo koeficientas didesnis 3-5 kartus, lyginant su vidaus degimo varikliu. Tokio įkrovimo metu, elekromobiliui prireiktų ne daugiau kaip 30 kWh elektros energijos. Tokio „kuro“ galėtumėte „užsipilti“ avansu, kadangi su išlaidomis susidurtumėte tik įprastai apmokant sąskaitą už sunaudotą elektros energiją. Daugėja viešųjų įkrovimo vietų (angl. Energiją tiekiantys elektromobilio akumuliatoriai (LiFePO4) tarnaus 10 ir daugiau metų arba kitaip - 400 tūkst. km, net įkraunant ir iškraunant juos kasdien. Negana to, elektromobilis su tokiais akumuliatoriais ir toliau galės būti sėkmingai eksplotuojamas, nes nuvažiavęs 400.000 km praras tik iki 30% prieš tai turėtos talpos.
Jei ne visiškai elektrinis automobilis, kodėl gi ne įkraunamas hibridas? Jei pirmiau pateikti argumentai įtikino ne visus, galimybė rinktis įkraunamus hibridus pagal įmonės automobilių politiką gali būti puikus būdas išlaikyti balansą ir pereiti prie visiškai elektrinio mobilumo. Pasirinkus įkraunamus hibridus, darbuotojai gali didžiąją laiko dalį važiuoti elektra, o prireikus - hibridiniu režimu. Tai gali tapti sklandžiu žingsniu link visiškos elektrifikacijos.
Praktinės strategijos ir patarimai
Kaip visi žinome, yra daugybė svarių priežasčių rinktis elektrinį mobilumą, tačiau kaip automobilių parkų valdytojai gali efektyviai perduoti šią žinią ir įkvėpti vairuotojus? Štai keletas patarimų, kurie padės paspartinti perėjimą prie elektromobilių.
- Organizuoti bandomųjų važiavimų renginius kartu su vietiniais prekybos atstovais.
- Įtraukti elektromobilių pasirinkimo galimybes į naujiems darbuotojams skirtą pristatymą apie įmonės automobilius.
- Dalytis naujienomis, privalumais, pasiūlymais, elektromobilius jau vairuojančių darbuotojų atsiliepimais ir kt., naudojant naujienlaiškius ir vidinio tinklo straipsnius.
- Kreiptis į automobilių parko partnerius, kurie galėtų suteikti mokomosios ir įkvepiančios medžiagos, padedančios geriau suprasti kasdienį gyvenimą su elektromobiliu.
Viena iš dažniausių vairuotojų dvejonių - baimė, kad kelionės metu išsikraus baterija. Vis dėlto baterijų technologija sparčiai tobulėjo, o daugumos šiuolaikinių elektromobilių nuvažiuojamo atstumo visiškai pakanka ne tik kasdienėms kelionėms. Leidžiantis į ilgesnes verslo keliones, sparčiai besiplečiantis greitojo įkrovimo stotelių tinklas suteikia galimybę patogiai įkrauti automobilį per pietų pertrauką ar trumpam stabtelėjus kavos. Įmonės gali dar labiau išsklaidyti šias dvejones, pasiūlydamos įkrovimo stoteles darbe. Tai padeda užtikrinti, kad darbuotojai iš biuro išvyks pasiruošę kitai kelionei.
Šiuo metu dauguma vairuotojų yra įpratę planuoti savo keliones negalvodami apie sustojimus degalų papildymui. Tačiau elektromobilio įkrovimą reikia suprasti panašiai kaip išmaniojo telefono įkrovimą: jei žinome, kad važiuosime toli, norėsime turėti pilnesnę bateriją, o jei šalia ir trumpam - į baterijos likutį nekreipsime dėmesio. Pavyzdžiui, jei pilnai įkrautas elektromobilis gali nuvažiuoti apie 300 kilometrų, o žmogaus kelionė į darbą ir iš jo sudaro apie 50 kilometrų, vadinasi, automobilį bus galima įkrauti kartą per 4-5 dienas. Jei įkrovimo stotelę turėsite savo namų kieme ar darbe, automobilį, kaip ir savo išmanųjį įrenginį, galėsite palikti krautis tol, kol dirbsite, miegosite ar užsiimsite kita veikla. Tiesa, susiruošus į ilgą, kelių šimtų kilometrų kelionę, priklausomai nuo elektromobilio, gali tekti susiplanuoti 30 min. trukmės sustojimą baterijai įkrauti. Beje, gamintojai itin sparčiai tobulina baterijas ir šiuolaikiniai elektromobiliai jau geba viena įkrova įveikti 500-600 km.
Kitas pokytis, kurį pastebės vairuotojai - mažesnis įsitraukimas į automobilio priežiūrą. Šiandien benzininius ar dyzelinius automobilius reikia tikrinti dažniau nei tik techninės apžiūros metu: reguliariai ir atidžiai apžiūrėti vidaus degimo variklių diržus, keisti degalų ar alyvos filtrus, ir pan. Tuo tarpu pradėjus vairuoti elektrinį automobilį iš karto bus galima pajusti, kad jis reikalauja žymiai mažiau priežiūros. Jame net ir fiziškai yra mažiau detalių - jeigu vidaus degimo važiuoklėje yra per 2000 tūkst. judančių dalių, tai elektromobilyje - vos 20. Be to, elektrinėje transporto priemonėje labai daug dalykų yra valdomi programinės įrangos, todėl paties vairuotojo įsikišimo reikia labai nedaug. Labai tikėtina, kad jums rūpintis reikės tik langų plovimo skysčio papildymu.
Nors elektrinio automobilio vairavimą galime iš dalies prilyginti automobiliui su automatine pavarų dėže, svarbu pabrėžti ir vieną esminį skirtumą - čia pavarų nerasite. Vairavimo pradžia taip pat skirsis nuo jau įprastinės, tačiau svarbu tai, kad daugumos elektrinių automobilių vairavimo būdas iš esmės yra vienodas. Elektromobilį įjungti galėsite vos vieno mygtuko paspaudimu. Nustebsite, bet neišgirsite užsivedant variklį. Elektromobiliai, kaip ir įprasti automobiliai su automatine pavarų dėže, turi tik du pedalus - stabdžių ir akceleratoriaus. Taip yra todėl, kad elektriniai automobiliai naudoja regeneracinį stabdymą - atleidus greičio pedalą automobilis pradeda pats stoti, nes įsijungia įrenginys, kuris riedėjimo energiją paverčia elektra ir grąžiną ją į elektromobilio bateriją. Taigi, išsiugdysite įprotį sustoti ne paspaudus stabdžio pedalą, bet tiesiog laiku atleisdami akceleratorių.
Apibendrinant, perėjimo prie elektrinio automobilio vairavimo ir pokyčių bendrąją prasme tikrai neišvengsime. Todėl tiems, kurie jau vairuoja automobilius su automatine pavarų dėže, elektromobilio vairavimo patirtis turėtų būti artimesnė, tačiau nereiškia, kad žmonės, kurie šiandien vairuoja automobilius su mechanine pavarų dėže, ateinančius pokyčius priims sunkiau.
Automobilių elektrifikavimas: nuo entuziastų iki pramonės
Entuziastai jau seniai savo senus automobilius konvertuoja į elektromobilius. Tai yra pakankamai sudėtingas procesas - reikia surasti sudaužytą elektromobilį, sugalvoti, kaip pritaikyti jo baterijų modulius, variklius, gerai apgalvoti sistemos saugumą. Tai daro ir didesnės kompanijos - „Volkswagen“ verčia „Käfer“ elektriniu Vabalu, o Silverstone įsikūrusi „Lunaz“ elektrifikuoja senus „Jaguar“ ir „Rolls-Royce“. Tačiau britų kompanijos „Swindon Powertrain“ pasiūlymas vis tiek yra pakankamai unikalus.
Swindon Powertrain HPD modulis svers tik 70 kg ir turės kelis tvirtinimo taškus, kad jį sumontuoti būtų kiek įmanoma lengviau. Tai - į vieną modulį sumontuoti automobiliams skirti elektros varikliai ir jiems reikalingi komponentai. 600 x 440 x 280 mm dydžio mazge, vadinamame High Power Density arba HPD moduliu, telpa elektros variklis, inverteris, transmisija ir aušinimo sistema. Šis modulis sveria tik 70 kg ir yra toks mažas, kad lengvai telpa po klasikinio MINI kapotu ar net vietoje keturračio variklio. Gamintojas teigia, kad HPD tiks pačioms įvairiausioms mašinoms - nuo klasikinių automobilių iki nedidelių sunkvežimių. Modulinė HPD konstrukcija leidžia šį modulį montuoti įvairioje technikoje. Galima keisti inverterio ir aušinimo bloko pozicijas, o pats modulis turi kelis montavimo taškus, kad tvarkingai įsitaisytų po sportinio automobilio kapotu ar po gatvės šlavimo mašinos kėbulu. „Swindon Powertrain“ teigia, kad modulis gali būti ir visiškai atsparus vandeniui, todėl jis tinka ir rekreaciniam transportui, įskaitant visureigius ir keturračius.
HPD išvysto 80 kW galią, tačiau modulis yra toks mažas, kad vienas automobilis galėtų turėti ir po vieną HPD modulį kiekvienai ašiai. Tai buvo vienas iš pagrindinių reikalavimų HPD dizainui - „Swindon Powertrain“ siekė, kad tas pats modulis tiktų tiek priekiniais, tiek galiniais ratais varomoms mašinoms. Aišku, išvystoma galia nėra įspūdinga, tačiau prisiminkite, kad elektromobiliai pasižymi ypatinga sukimo momento kreive - visi niutonmetrai prieinami iš karto. Kita vertus, galbūt ateityje „Swindon Powertrain“ išplės siūlomų HPD modulių gamą ir galingesniais variantais.
Tačiau neskubėkite džiaugtis. „Swindon Powertrain“ taikosi ne į paprastus entuziastus, bet į mažiausius elektromobilių gamintojus bei įmones, kurios atliks tokias modifikacijas klasikiniams automobiliams. Kokybiški, lengvai pritaikomi elektros varikliai šiuo metu nėra lengvai prieinami, todėl mažesni nepriklausomi automobilių gamintojai sunkiai prisitaiko prie naujų elektrifikacijos tendencijų. Tokia „Swindon Powertrain“ strategija tikriausiai reiškia, kad HPD modulis bus gana brangus, nors ir turėtų būti nesunkiai pritaikomas ir instaliuojamas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad elektros variklis, transmisija ir inverteris nėra visas elektromobilis - juk dar reikės baterijų. Taigi nors į vieną modulį sudėti patys svarbiausi elektromobilio komponentai palengvins vidaus degimo variklių keitimą elektrinėmis sistemomis, tai nėra stebuklinga LEGO kaladėlė, kurią galėtų sumontuoti bet kas. „Swindon Powertrain“ HPD modulis rinkoje pasirodys 2020-ųjų birželį.
Viena iš tokių iniciatyvų - perdarytas „Mazda RX8“. Senas automobilis virto „Elintos“ bandymų stendu. Kuria ateitį DELFI kalbėjosi su Vytautu Jokužiu ir jo sūnumi Laurynu. Jie Lietuvoje tapo elektrinių automobilių pioneriais. Tiesa, vyrai nekuria elektromobilių nuo švaraus popieriaus lapo, tačiau gali pasiūlyti viską, kad „dyzelis“ ar „benzinas“ taptų hibridu. „Automobiliai, kuriuos mes perdarome, nėra skirti važinėti taip, kaip su elektromobiliais. Jie yra skirti elektrinių dalių, variklio, valdiklių, visos elektronikos išdirbimui, testavimui. Šios sistemos yra kuriamos sunkvežimiams, kuriuose perdarome į hibridinius - Intelligent Plug-in Hybrid Electric Vehicle (iPHEV) . Toks sunkvežimis pasižymi tuo, kad mieste yra elektrinis, o užmiestyje - hibridas. Tai yra mūsų idėja ir dar nesu girdėjęs, kad pagal GPS signalą keistųsi darbo režimai. Miesto ribose mašina važiuoja tik elektriniu režimu, o dyzelinis net negali startuoti. Elektronika tai uždraudžia. Daugelyje Europos miestų ateina laikas, kai bus uždrausta įvažiuoti su dyzeliniais dar benzininiais automobiliais“, - sprendimo motyvus aiškina V. Jokužis. Tėvas ir sūnus lenkia pirštus skaičiuodami, kiek miestų Europoje jau nenori matyti vidaus degimo variklių miestų centruose. 7 miestai Vokietijoje netrukus taip pat įprastiems automobiliams pasakys „stop“. „Tai vyksta jau dabar. Vienas po kito miestai šį draudimą vykdo. Tuose miestuose tiesiog nėra kito kelio, kaip naudoti elektrinį transportą“, - sako V. Jokužis. Specialistas pasakoja, kad anksčiau gamtą teršiantį transportą naudojantys verslininkai mokėjo didesnius mokesčius, tačiau dabar - ir tai jau ne išeitis, nes joks mokestis nepadės. Tiesiog dyzeliniams ir benzininiams automobiliams be jokių išlygų kelias į miestus uždaromas.
Ar įmanoma patiems sukonstruoti elektromobilį? „Taip, įmanoma. Tokį patį „RX8“ šiuo metu perdaro Kauno technikos kolegija. Mes jiems duodame technologijas, duodame detales. Tai pats geriausias būdas ruošti studentus“, - sako V. Jokužis. „Jeigu perkant jau paruoštus komponentus - variklį, valdiklį - susirinkus visą komplektą įmanoma tai padaryti. Nėra tai kažkas labai sudėtingo“, - neslepia L. Jokužis.
Kitas svarbus aspektas - kaina. „Tai labai priklauso nuo paties automobilio. Jei mes kalbame, tarkime, apie „Smart“ markės modelį, tai persidarymo biudžetas gali būti 3-4 tūkst. eurų. „Mazdos“, kurią matėme, perdarymas atsieina jau 20 tūkst. eurų. Jei norime tokios galios, perdarymas kainuoja tiek“, - sako L. Jokužis. „Tai nėra automobilis - tai bandymų stendas. Netrukus į šią „Mazdą“ dėsime naują variklį, kuris bus 350 Kw galingumo. Tai jau gero „Porsche“ lygio agregatas. Net ne visi „Porsche“ turi tokio galingumo variklį. Vėlgi, perdarant automobilį didžiausia problema yra svoris. Kartais sudėtinga įdėti baterijų bloką į kompaktinės klasės automobilį. Taip, išsiima pavarų dėžė, variklis, išmetimo, kuro sistemos, bakas, tačiau labai daug baterijų nepridėsi. Tarkime, „Tesloje“ baterija sveria apie 600 kg. Teoriškai baterijų bloką galima įdėti į bet kurį automobilį, bet jo tiesiog neleis užregistruoti, nes jis bus per sunkus. Per sunkus stabdžiams, važiuoklei ir kitoms sistemoms. Tai labiausiai riboja“, - pasakoja L. Jokužis.
Specialistai sako, kad Lietuvoje savo automobilį perdaryti į elektrinį kol kas ryžtasi vienetai. „Pavyzdžiui JAV mėgsta perdaryti senovinius automobilius. Viskas priklauso nuo biudžeto, bet dažniausiai būna taip: paima iš laužyno kokio „Nissan Leaf“ variklį, valdiklį dar kažkur randa ir automobilis išeina iš antrų rankų. Dažniausiai vyksta būtent taip“, - sako L. Jokužis. „Užsieniečiai dažniausiai deda nuolatinės srovės variklį, kuris yra paprastas, paprastas valdiklis. Tokius variklius, kaip mes įdėjome, deda retai, nes tai yra pakankamai brangu, tai sunkvežimiui pritaikytas variklis. Jo visai kitas ilgaamžiškumas, kiti parametrai“, - sako V. Jokužis.
Visa „Elintos“ produkcija iškeliauja į užsienį. Bendrovėje į kelis užsakovo automobilius sumontuojama elektrinė jėgainė. Tai tampa pavyzdžiu, nes vėliau pagal instrukcijas užsakovai variklius į mašinas montuojasi patys. Ir šiuo metu „Elintoje“ stovi keli itin garsios pasaulyje bendrovės sunkvežimiai su vokiškais registracijos numeriais, kurie netrukus bus paversti į hibridus. Aukštas pareigas užimantys įmonių vadovai ir net gamintojų atstovai ne kartą lankėsi įmonėje Pakaunėje, tačiau konfidencialumo sutartys neleidžia lietuviams minėti nei tų įmonių pavadinimų, nei atstovų pavardžių.
Valstybės ir verslo parama
Europos Komisija svarsto galimybę reikalauti, kad nuo 2027 m. įmonės 75 % naujai įsigyjamų transporto priemonių pakeistų į elektrines, o iki 2030 m. - iki 100 %. Remiantis nutekintomis ataskaitomis, Europos Komisija siekia nustatyti privalomus įmonių transporto parkų tikslus, panašius į 2035 m. draudimą automobiliams su vidaus degimo varikliais. Nuomos agentūroms ir įmonių transporto priemonėms iki 2027 m. reikėtų bent 75 % elektrinių transporto priemonių, o iki 2030 m. - 100 %.
Nuo 2023 m. pradžios šalies įmonėms sudarytos itin palankios galimybės įsigyti elektrines transporto priemones. Remiantis 2023 m. duomenimis ir „Swedbank“ skaičiavimu, įsigydamos elektromobilį, įmonės gali pasinaudoti net keliomis lengvatomis ir jo kainą iš karto sumažinti apie 30-40 proc. Jei įmonės naudojasi lizingo finansavimu aplinkai draugiškiems automobiliams įsigyti, jos gali gauti palankesnes palūkanas, o kai kuriais atvejais užsitikrinti dalinį jų kompensavimą.
„Siekiant sumažinti bendras CO2 emisijas, ES lygiu jau priimtas politinis sprendimas nuo 2035 m. nebepardavinėti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais. Žinoma, prie visiškai nulinių transporto emisijų turėsime pereiti pamažu. Aplinkai draugiškų automobilių finansavimas yra viena iš „Swedbank“ priemonių tvaresnei ekonomikai skatinti ir tvarumo tikslams pasiekti. Bankas yra išsikėlęs tikslą iki 2050 m. pasiekti neutralumą klimatui, t.y. sumažinti savo veiklos ir finansavimo portfelių CO2 emisijas iki nulio“, - sako „Swedbank lizingo“ vadovė Monika Cemnolonskienė. - „Perm 2022 m. įmonės aktyviai investavo į savo valdomų autoparkų atnaujinimą ir įsigijo naujus automobilius. Maždaug kas ketvirtas jų įsigyjamas automobilis buvo aplinkai draugiškas, t. y. mažų emisijų arba elektrinis. Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi PVM lengvata įmonių perkamiems elektromobiliams turėtų paskatinti dar didesnį įmonių susidomėjimą šiomis transporto priemonėmis“.
Elektromobilius perkančioms įmonėms - nauja PVM lengvata
Nuo 2023 m. pradžios šalies įmonėms leidžiama atskaityti PVM už įsigytus elektromobilius, kurių vertė neviršija 50 tūkst. eurų su PVM. Ši lengvata galioja įsigyjant ir naują, ir naudotą elektrinę transporto priemonę. „Perkant elektromobilį, kaip ir bet kokį kitą turtą, kuriam nėra numatytos įstatymo išimtys, įmonės galės šio turto pirkimo PVM susigrąžinti ar užskaityti deklaruodamos kitus mokestinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vadinasi, elektromobilio įsigijimas įmonei nuo šių metų pradžios tapo 21 proc. pigesnis“, - sako „Swedbank“ atstovė.
Pasak M. Cemnolonskienės, tai reikšminga paskata įmonėms, nes iki šiol išlaidų už lengvuosius automobilius, įskaitant ir elektromobilius, jos negalėjo įtraukti į PVM ataskaitas. Tokių transporto priemonių įsigijimas reikalavo didesnių sąnaudų, palyginti su komerciniu transportu, priskiriamu N1 klasei. „Swedbank“ atstovė skaičiuoja, kad naujoji lengvata apima pakankamai platų elektromobilių modelių spektrą, tarp kurių yra tokie modeliai kaip „Nissan Leaf“, „Mazda MX 30“, „Citroen E-C4“, „Škoda Enyaq“, „Volkswagen ID.3“, „Peugeot 2008“, „Toyota Proace“ ir kiti.
Pasinaudojusios APVA parama, įmonės gali atgauti 4 tūkst. eurų
Įsigydami elektra varomą automobilį, juridiniai asmenys taip pat gali pasinaudoti vienkartine parama, kurią skiria Aplinkos projektų valdymo agentūra. Už vieną įsigytą naują M1 ar N1 klasės elektromobilį skiriama 4 tūkst. eurų. Ši parama elektromobilio įsigijimo sąnaudas gali padėti sumažinti nuo 5 proc. ir daugiau, priklausomai nuo įsigyjamo elektromobilio kainos. „Iki šiol APVA parama labiau buvo linkę naudotis fiziniai asmenys. Nuo 2022 m. birželio iki 2023 sausio jiems išmokėta daugiau kaip 4 mln. eurų už įsigytus elektromobilius. Juridiniams asmenis išmokėta apie 1,6 mln. eurų iš numatytų 15 mln. eurų. Galimybių pasinaudoti šia parama įmonės turės dar bent kelerius artimiausius metus“, - sako M. Cemnolonskienė.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, per 2022 m. įmonės, pasinaudodamos banko finansavimu, iš viso įsigijo daugiau kaip 160 elektromobilių. Įsigytų elektromobilių skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo apie 2 kartus.
Palankesnės palūkanos ir jų kompensavimas
Įsigydamos automobilius su žemomis emisijomis arba elektromobilius, įmonės gali pasinaudoti ir palankesnėmis lizingo palūkanomis. „Nusprendusios įsigyti elektromobilį ir pasinaudoti lizingo finansavimu, įmonės gali užsitikrinti palankesnę banko maržą, palyginti su įprastų automobilių finansavimu. Skaičiuojame, kad mažesnės siūlomos palūkanos per visą lizingo laikotarpį mūsų klientams gali padėti sutaupyti nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų nuo vienos transporto priemonės“, - sako „Swedbank“ atstovė. Jei elektromobilį įmonės įsigyja pasinaudojusios lizingo finansavimu, jos taip pat turi galimybę kreiptis į INVEGĄ ir gauti dalinį palūkanų kompensavimą.
Ar verta pirkti elektromobilį? 🤔#electric #automobile #kaunas #car #kauto #auto #lietuva
Lietuvoje elektra varomų registruotų lengvųjų automobilių skaičius per pastaruosius dvejus metus išaugo 5,4 karto. Augimas - stulbinantis, nors elektromobilių populiarumas Lietuvoje nei iš tolo dar neprilygsta, pavyzdžiui, jų naudojimuisi Norvegijoje, kurioje daugiau kaip dešimtadalis transporto priemonių yra varomos elektra.
Elektra varomų transporto priemonių populiarumas kasmet visame pasaulyje tik didėja - prie to bene labiausiai prisideda griežtėjantys reikalavimai automobilių išmetamiems teršalams ir mažėjančios elektromobilių baterijų kainos. Pagrindiniai automobilių gamintojai JAV ir ES šalyse, kaip „Tesla Motors“, „Nissan“, Renault“, „Volkswagen“ ir kiti skelbiasi vis daugiau lėšų investuojantys į elektromobilių gamybą. „Jei automobilių gamintojai pasaulyje investuoja į daug energijos sugebančias išlaikyti baterijas, tai baterijų perdirbėjai bando naujas technologijas, kaip išgauti medžiagas antriniam elektrinių automobilių akumuliatorių panaudojimui“, - kalba A. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit sako kol kas nėra duomenų iš netinkamų naudojimui automobilių tvarkytojų apie elektromobilių utilizavimą Lietuvoje. „Turbūt nereikėtų dėl to stebėtis, nes elektromobilių rinka mūsų šalyje yra dar labai jauna. Kita vertus, naujų elektromobilių akumuliatorių naudojimo terminas yra kur kas ilgesnis nei įprastų, o senų lengvųjų elektrinių transporto priemonių Lietuvoje tikrai nebus daug“, - sako V.
„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje 2017 metų sausio pradžioje buvo įregistruotas 351 lengvasis elektromobilis - 2,2 karto daugiau nei prieš metus ir net 5,4 karto daugiau nei 2015-ųjų pradžioje. Tai yra lašas jūroje, palyginti su elektromobilių rinkos lydere pasaulyje - Norvegija. Šios Skandinavijos šalies keliais pernai gruodį važinėjo per 100 tūkst. transporto priemonių su elektriniais akumuliatoriais, tikimasi, kad 2020 metais jų bus 400 tūkstančių. Elektromobilių skaičiaus augimo Lietuvoje taip pat laukiama. Susisiekimo ministerija yra skelbusi, kad elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra leis pasiekti, kad iki 2025 metų įregistruoti nauji elektromobiliai sudarytų apie 10 proc.
tags: #automobiliu #perdirbimas #i #elektro #automobilius