Žvalgydamiesi skelbimų portaluose, automobilių pirkėjai renkasi iš daugybės skirtingų variantų. Per pirmuosius tris 2024 metų mėnesius Lietuvoje buvo sudaryti 76,4 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių. Tai - 11,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Naujai į šalį įvežtų automobilių sandorių kiekis ūgtelėjo daugiausiai - 20 proc. Šiek tiek mažiau - 9,4 proc. augo vietinių sandorių kiekis. Na, o mažiausiai - naujų automobilių. Rinkos apyvarta, kartu su sandorių kiekiu taip pat auga. Lygiai prieš metus, per pirmus tris 2023 metų mėnesius Lietuvoje buvo pasirašyta lengvųjų automobilių pardavimo sutarčių už 774,7 mln. eurų. Šiemet - apyvarta ūgtelėjo dar 16 proc., ir bendra rinkos ketvirčio apyvarta siekia beveik 902 mln.
Panašu, kad infliacijai grįžus į įprastą ritmą ir vėl padidėjus gyventojų perkamajai galiai, vis daugiau žmonių grįžta prie antro pagal dydį gyvenime pirkinio, automobilio, įsigijimo. Turbūt sužinojus, kad tiek naudoto, tiek ir naujo Lietuvos keliais važinėjančio automobilio vidutinė kaina ūgtelėjo - nustebusių bus mažai.
Automobilių kainų tendencijos
Naudotos transporto priemonės kaina kilo ne taip ir drastiškai. Prieš metus, pirmą 2023 metų ketvirtį naudotas automobilis Lietuvoje vidutiniškai kainavo 8,2 tūkst. eurų. Per metus kaina kilo 3,6 proc. ir dabar siekia 8,5 tūkst. eurų. Žinoma, aukščiau lyginami pirmieji 2023 ir 2024 metų ketvirčiai. Vidutinės kainos turi tendenciją šiek tiek nukristi metų pradžioje ir pakilti jiems įsibėgėjant. Todėl susumavus visus 2023 metų ketvirčius vidutinė naudoto automobilio kaina siekė 8,85 tūkst. eurų.
Na, o kalbant apie naujus automobilius - palyginkime pilnus metus. Susumavus visus keturis 2022 metų ketvirčius, vidutinė Lietuvoje parduoto naujo automobilio kaina siekė 35,8 tūkst. eurų. Per metus ji pakilo 11,5 proc. ir dabar siekia 39,9 tūkst. eurų. Verta paminėti ir tai, kad naujo mūsų šalyje nuperkamo automobilio vidutinė kaina yra mažesnė nei naudoto, 1 metų amžiaus dar nesulaukusio automobilio. Pastaroji siekia 43,8 tūkst. eurų. Kadangi naujas ekonominės klasės automobilis mūsų šalyje kainuoja 35 tūkst. - 45 tūkst. eurų.
Kainos, pirmąjį 2024 metų ketvirtį, ūgtelėjo beveik visose amžiaus grupėse. Tačiau, kaip ir praeitą ketvirtį, jos auga stabiliai ir užtikrintai. Daugiausiai - 10 proc. augo automobilių dar nesulaukusių 1 metų amžiaus vidutinė kaina. Lygiai prieš metus ji siekė 39,7 tūkst eurų, dabar - 43,8 tūkst. eurų. Šiek tiek mažiau, 8 proc. ūgtelėjo 6 - 10 metų automobilių vidutinė kaina. Per metus ji padidėjo 1000 eurų. Panašiai augo ir 11 - 16 metų amžiaus automobilių kainos. Vienintelė amžiaus grupė, kurioje matomas kainos sumažėjimas - vyriausių automobilių, sulaukusių 21 ir daugiau metų. Čia kaina krito 3 proc., arba 100 eurų. Tikėtina, kad sumažėjusioms šios grupės transporto priemonių kainoms nemažai įtakos turėjo prasidėjęs aplinkosaugininkų automobilių taršos tikrinimas.
Pirmąjį 2024 metų ketvirtį Lietuvoje rinkoje buvo sudaryti 76,4 tūkst. transporto priemonių pardavimo sandorių. Iš jų - 7,3 tūkst. sudaro nauji automobiliai. Pastarųjų nupirkta 1 proc. Automobilių iki 1 metų amžiaus buvo nupirkta net 40 proc. mažiau nei pirmą 2023 metų ketvirtį. Tam nemažai įtakos turėjo padidėjusi vidutinė modelio kaina segmente bei į priešpandeminį lygį grįžę naujų automobilių gamybos terminai. Didžiausias sandorių kiekio augimas matomas 6 - 10 metų amžiaus grupėje. Augimas - 20 proc. Šiek tiek jaunesnių, 1 - 5 metų amžiaus transporto priemonių grupėje augimas truputį mažesnis, tačiau vis tiek ženklus. Vyriausių, 16 - 20 metų amžiaus ir senesnių nei 21 metai automobilių grupėse matomas 11 proc. pardavimo sutarčių kiekio augimas.
Automobilių parko atsinaujinimas ir amžius
Lietuvos vidiniam transporto parkui atsinaujininti ir toliau labai sunku. Lygiai prieš metus Lietuvoje važinėjančio automobilio vidutinis amžius siekė 16 m. 7 mėn. Tų pačių 2023 metų pabaigoje jau 16 m. 9 mėn. O dabar, prabėgus 3 mėnesiams, amžiaus vidurkis dar padidėjo ir dabar siekia 16 m. 10 mėn. Paskutiniu metu į mūsų šalį iš Vakarų Europos ir užjūrio keliavo vis naujesni automobiliai. O kas 3 mėnesius matydavome vis mažėjantį amžiaus vidurkį. Deja, šį ketvirtį taip nenutiko. Amžiaus vidurkis prieš metus siekė 10 m. 12 mėn., paskutinį 2023 metų ketvirtį jau tik 10 m. 10 mėn. 2024 metų pirmą ketvirtį į mūsų šalį importuotų transporto priemonių pasiskirstymas pagal degalų tipą išlieka panašus, kaip ir tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Benzininiai modeliai sudaro tiek pat - 18 proc. viso ketvirčio importo. Dyzelių dalis prieš metus sudarė 72,4 proc., šiemet - 69 proc. Nors jų dalis ir sumažėjo, tačiau įvežamas kiekis - atvirkščiai. Na, o didžiausias prieaugis procentine išraiška importuojamų automobilių sąraše matomas prie elektrinių bei hibridinių automobilių. Hibridų įvežta 69 proc., arba 805 daugiau, o elektromobilių net 84 proc., arba 194 vnt.
Naujų transporto priemonių rinkoje ekstremalių pokyčių per metus neįvyko. Pirmą 2023 metų ketvirtį mūsų šalies viduje buvo parduoti 7228 nauji automobiliai, o šiemet - 7335. Naujų automobilių pirkėjai paskutiniais ketvirčiais lėtai ir stabiliai žengė link populiarėjančio, ekologiško transporto. Ši tendencija buvo pastebima ne vieną ketvirtį iš eilės. Visgi - panašu, kad šį ketvirtį šis sistemingas pokytis bent laikinai sustojo. Stipriai sumažėjo parduotų benzininių ir elektrinių automobilių kiekiai. Stebint statistiką, panašu, kad benzininių ir elektrinių automobilių kiekis sumažėjo dyzelių ir hibridų sąskaita. Mat čia skaičiai panašūs, tik matomas ne pardavimo sandorių kritimas, o prieaugis. Dyzelių per ketvirtį nupirkta 19 proc. Labiausiai tikėtina tai, kad apie elektromobilius svarstę pirkėjai pasirinko hibridinius modelius, o į benzinus besidairę vairuotojai pasidalino į dvi dalis.
Elektra varomo transporto pardavimai paskutiniu metu šiek tiek stabtelėjo, tačiau tikėtina, kad ateityje ir toliau augs. Tai rodo nors ir lėtai, tačiau kasmet didėjanti elektromobilių dalis importuojamų transporto priemonių segmente. Prie elektromobilių pardavimų augimo šiemet prisidės ir vis didėjanti pasiūla bei gana aktyviai krentančios naudotų automobilių kainos. Įkrovimo stotelių tinklas ir toliau plėsis. Tai taip pat paskatins elektromobilių pirkimą. Bendrovė „Ignitis“ šiemet vykdo aktyvią įkrovimo stotelių plėtrą, o vietų, kur galima įkrauti savo automobilį atsiranda ne tik miestuose, bet ir periferijoje. Iki 2026 metų pabaigos vien ši įmonė turėtų pasiekti 3000 įkrovimo taškų Baltijos šalyse ribą. Kiekviename jų bus bent po 2 įkrovimo jungtis. O visai neseniai Vilniuje, šalia Gariūnų turgavietės, buvo atidaryta ir galingiausia įkrovimo stotelė Baltijos šalyse, galinti krauti net 400kW galia.
Jei kinų gamybos automobiliai su vidaus degimo varikliais nebuvo itin vykę, tai panašu, kad elektromobilius jiems gaminti sekasi kur kas geriau. Ne tik į viso likusio pasaulio, bet ir į Lietuvos rinką atkeliavo nemažai Kinijoje pagamintų elektromobilių, tokių, kaip „NIO“, „BYD“, „Xpeng“ ir kt. Kadangi jie gali pasiūlyti ne tik pakankamai didelį viena įkrova nuvažiuojamą atstumą, bet ir gerą kainą - tikėtina, kad jų šalies keliuose matysime vis daugiau.
Mokesčiai ir apgaulės automobilių prekyboje
VMI specialistai atsižvelgia į kainų istoriją, datas bei įvykius. Siekiant nustatyti fiktyvias sandorio sumas, VMI naudoja duomenų analizės sistemą, kuri realiu laiku vertina sutartyse nurodytų kainų tikrumą pagal parduodamų transporto priemonių rinkos duomenis ir asmenis, kurie galimai sutartyje nurodė fiktyvią kainą, kviečia pokalbiui. VMI atliekant kontrolės veiksmus, tam pasitelkiama tiek inspekcijos, tiek iš trečiųjų asmenų gauta ar viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija. Nustačius, kad įforminta automobilių pardavimo kaina buvo sumažinta, mokesčių mokėtojai kainas koregavo ir papildomai deklaravo virš 311 tūkst. eurų pajamų, nuo kurių papildomai sumokėjo virš 128 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, perkate 10 tūkst. eurų vertės automobilį, o pirkėjas prašo nurodyti, tarkime, 4 tūkst. eurų sumą. Tačiau po kurio laiko nusprendžiate automobilį parduoti realia 10 tūkst. eurų kaina. Tokiu atveju jūs turėsite sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris skaičiuojamas nuo neva uždirbto pelno - skirtumo tarp sumokėtos ir gautos sumos (šiuo atveju nuo 6 tūkst. eurų). Vadinasi, šiuo atveju turėsite sumokėti VMI 900 eurų GPM mokestį (6000 Eur x 15 proc.).
VMI specialistas gyventojams primena, kad už mokesčių vengimą yra numatytos ir baudos, kurios gali siekti net 6 tūkst. eurų. Bauda gali siekti nuo 1 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių?
- Teisingas SDK. Patikrinkite, ar pardavimo skelbime arba pardavimo iškaboje ant automobilio yra nurodytas SDK ir ar jis yra teisingas.
- Sutartis. Visais atvejais perkant automobilį privalu sudaryti teisingą pardavimo - pirkimo sutartį. Siūlymas pasirašyti užsienietišką sutartį, nors iš tiesų automobilį perkate Lietuvoje iš Lietuvos piliečio, yra dokumentų klastojimas ir atima iš pirkėjo visas garantijas bei priverčia prisidėti prie nelegalios veiklos.
- Duomenų teisingumas. Taip pat verta visada patikrinti, ar nurodyti teisingi pardavėjo duomenys (vardas pavardė, asmens kodas) ir jie atitinka asmens tapatybės dokumentuose esančius, ar pagal juos surandamas būtent to automobilio SDK.
- Kaina. Nesutikite sutartyje nurodyti mažesnę kainą, nei ji yra iš tiesų.
- Registracija. Įsigijus automobilį nepamirškite deklaruoti nuosavybės pasikeitimo: pirkėjas užregistruoja pirkimą pirmas, o pardavėjas patvirtina.
- Pranešti apie sukčiavimą. Pastebėjus pažeidimus, kviečiame gyventojus nelikti abejingiems ir apie tai pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, ar VMI internetinėje svetainėje užpildžius e. formą.
Be to, jau nuo 2021 m. įsigaliojo pareiga transporto priemonėms turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). 24 mokesčių mokėtojams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai už pavėluotai įgytą SDK.
Naujovės mokesčių srityje nuo 2025 m.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, susiję su automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimais, siejamais su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu. Šie ribojimai bus taikomi lengviesiems automobiliams, įsigytiems ar išnuomotiems nuo minėtos datos.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo pakeitimą, leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti automobilio įsigijimo kainos dalį, neviršijančią nustatytų ribojimų, priklausančių nuo išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekio. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo visos turto vertės. Iš pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti nustatytos PMĮ 30-2 straipsnyje. Neatskaitoma įsigijimo kainos dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
N1 klasės automobiliams, kurie priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams, šis ribojimas nebus taikomas. Taip pat numatytos išimtys automobiliams, naudojamiems tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti.
Nuomos sąnaudos bus be apribojimų, jeigu tai trumpalaikė nuoma iki 30 d. per mokestinį laikotarpį. Jei vienetas per mokestinį laikotarpį nuomojasi konkretų lengvąjį automobilį ilgiau nei 30 dienų, tai laikoma, kad šio automobilio nuomos atvejis neatitinka PMĮ 30-2 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties ir jo nuomos išlaidoms turi būti taikomi atskaitymo ribojimai.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomas 16 proc. pelno mokesčio tarifas. Įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamajam pelnui taikomas 6 procentų lengvatinis pelno mokesčio tarifas.
PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta automobilio kaina, įskaitant transportavimo išlaidas, sudaro bendrą apskaičiuotą automobilio įsigijimo kainą, kuriai taikomi PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti ribojimai.
| Mokesčio tarifas | Aprašymas |
|---|---|
| 16 % | Standartinis pelno mokesčio tarifas vienetams ir nuolatinėms buveinėms. |
| 6 % | Lengvatinis pelno mokesčio tarifas smulkioms įmonėms (iki 10 darbuotojų, iki 300 000 eurų pajamos). |
| 0 % | Taip pat galioja nuostata dėl 0 proc. pelno mokesčio tarifo apmokestinant apmokestinamąjį pelną už pirmąjį mokestinį laikotarpį. |
tags: #automobiliu #skaiciaus #ar #kiekio