Tarptautiniai ekspertai Lietuvoje rekomenduoja įvesti automobilių taršos mokestį. Šių metų vasarą pasirodžiusioje Tarptautinės energetikos agentūros politinėje apžvalgoje Lietuvai nemažai dėmesio skirta CO2 emisijoms. „Lietuva - viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose netaikomas metinis automobilių nuosavybės mokestis, o degalai, ypač dyzelinas, apmokestinami palyginti nedaug.“
Kasmečio automobilių taršos mokesčio įstatymo projektą buvęs aplinkos ministras S. Gentvilas į Seimą buvo atnešęs ne kartą, bet parlamentarų palaikymo nesulaukė. Anuomet Aplinkos ministerija pripažino, kad kasmečio taršos mokesčio įvedimas buvo ambicingas, tačiau politiškai jautrus klausimas.
Tiesa, Lietuvoje iš dalies tam tikras automobilių taršos mokestis galioja jau penkerius metus. Tik jis vienkartinis ir sumokamas registruojant transporto priemonę „Regitroje“. „Regitros“ duomenimis, vien šiemet iki lapkričio tokių transporto priemonių įregistruota kiek daugiau nei 194 tūkst. ir surinkta 31,63 mln. eurų registracijos mokesčio. „Tačiau pokytis Lietuvos automobilių parke vyksta lėtai. Automobilių amžius vis auga, techninę apžiūrą iš pirmo karto įveikia tik pusė automobilių, o aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančių automobilių daugėja.“
„Šiuo metu Aplinkos ministerija tokių siūlymų teikti neplanuoja. <...> Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, turi rasti subalansuotą kelią mažinti transporto taršą. Tik automobilių taršos mokestis nėra savaime pakankamas sprendimas. Pasak ministerijos, matomas poreikis plėsti priemones, kurios skatintų žmones mažiau naudoti taršius automobilius ir rinktis švaresnes alternatyvas.“
Vyriausybė parengė automobilių mokesčio reformą. Pagal parengtą projektą numatoma, kad automobilių taršos mokestis būtų mokamas kartą per metus ir būtų apskaičiuojamas taip pat, kaip dabar taikomas registracijos mokestis. „Jau metus galiojantis variantas ne tiek skatino pasirinkti mažiau taršų automobilį, kiek iš tiesų apribojo galimybę atsisakyti taršaus automobilio, jeigu tu jį turi, nes yra sunkiau parduoti. Todėl vienas iš esminių pakeitimų, kuris ateina su šiuo projektu, yra tas, jog mes apmokestinsime tik į Lietuvą įvežamus automobilius“, - argumentavo G. G.
„Oro taršos problematika yra vienas esminių elementų. Mokesčio formulėje matysite, kad orientuojamės ne tik į degalų tipus, dėdami didesnį akcentą į dyzeliną, bet ir į automobilių EURO standartą. Tiek registracijos, tiek taršos apmokestinimas apskaičiuojamas pagal tą pačią formulę. Ji komponuojama pagal du automobilių techninius parametrus. Pirmasis - degalų naudojimo efektyvumas, t. y., kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui. Antrasis - oro taršos koeficientas, t. Taršos riba išliktų tokia pati, kaip ir apskaičiuojant registracijos mokestį, - 130 g CO2/km.“
Paisant Seime patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslų ir įsipareigojimų Europos Sąjungai, kasmet mažinamas CO2 slenkstis: 2023 m. - 130 g CO2/km, 2024 m. - 120 g, 2025 m. - 110 g, 2026 m. Numatoma, kad mažesnį mokestį galės mokėti kai kurios projekte numatytos gyventojų grupės.
Viceministrės teigimu, net ir vertinant dabartinį automobilį parką ir 2025 m. įsigaliosiančius tarifus, ketvirtadalis automobilių savininkų šio mokesčio nemokėtų. Dar 20 proc., anot G. Krušnienės, mokėtų simbolinį, iki 100 eurų per metus siekiantį mokestį. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad mažiausias mokestis pereinamaisiais 2023 m. turėtų siekti 15 eurų.
„Nebegalime ignoruoti fakto, kad klimatas kaista. Praėję penkeri metai Lietuvoje viršijo rekordus“, - kalbėjo S. Įstatymų projektai Seimui bus teikiami rudenį. Pritarus pakeitimams, jie turėtų įsigalioti nuo 2023 m. Ministro teigimu, įvedus taršos mokestį, gyventojai bus raginami rinktis ne tokius galingus, mažiau taršius automobilius. S. „Mes tikrai nepersodinsim gyventojų į elektromobilius, nes vidutinis Lietuvos gyventojo automobilis kainuoja 5 tūkst. eurų. Tačiau už tuos pačius 5 tūkst. eurų galima pirkti labai galingą taršų, galima pirkti ir kokybišką, saugų mažalitražį 15, 10, 7 metų senumo automobilį“, - anksčiau LRT TELEVIZIJAI yra sakęs S.
#812 Per 15 metų automobilis nuvažiavo tik 7500 km.??? Ir ryte netikėti svečiai
Ar siūlomas mokestis sumažins Lietuvos automobilių parko taršą? Mokesčio tikslas - paskatinti žmones per artimiausius metus atsisakyti taršiausių automobilių (teršiančių daugiau nei vidutiniškai). Vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje, nuvažiavęs vieną kilometrą, išmeta 160 g CO2, - pusė automobilių šį rodiklį viršija. Vis dėlto nuo 2023 m. tik patys taršiausi automobiliai, išmetantys daugiau nei 200 g CO2 kilometrui, mokės didesnį nei 100 EUR metinį mokestį, nuo 2025 m. jis dvigubės. Tikimės, kad patvirtinus įstatymą pačių taršiausių automobilių iki 2025 m.
Planuojama, kad registracijos mokestis įsigalios ir bus renkamas nuo 2022 m. liepos 1 d., naudotojo mokestis įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. Atnaujintas registracijos mokestis bus taikomas tik pirmai automobilių registracijai Lietuvoje, vadinasi, keičiantis Kelių transporto priemonių registre registruotų automobilių savininkui mokesčio mokėti nereikės. Nuo 2023 m. įsigaliojus metiniam naudotojo mokesčiui, dėl lengvatų komplekto 8 iš 10 vairuotojų mokės ne didesnį nei 100 EUR metinį mokestį.
Naudojimo mokesčiui numatomas pereinamasis laikotarpis, t. y. automobiliams, kurie buvo įregistruoti Kelių transporto priemonių registre iki 2020 m. liepos 1 d., bus taikoma 50 procentų lengvata nuo apskaičiuoto naudotojo mokesčio dydžio. Lengvata bus taikoma iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Metinį mokestį mokės trys ketvirtadaliai automobilių savininkų, bet bent pusė jų skirs iki 100 EUR per metus. Ketvirtadalis dabartinio automobilio parko savininkų, kurių automobilis išmeta mažiau nei 130 g CO2, metinio taršos mokesčio nemokės. Aplinkos ministerija tikisi, kad iki metinio mokesčio įsigaliojimo 2023 m. Be to, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme.
Senjorams (asmenims, vyresniems kaip 65 - erių metų) iki 2027 m. bus taikoma 50 proc. Iki 2025 m. bus taikoma 50 proc. lengvata visiems, kurie automobilį įsigijo iki 2020 m. liepos 1 d. t. Taršaus automobilio pakeitimas į efektyvesnį savininkui sutaupys ne tik išlaidas mokesčiui, bet ir kasmetines kuro sąnaudas. Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės efektyviųnaudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos.
Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, didžioji dalis esamų automobilių valdytojų (8 iš 10) 2023 m. mokėtų mažiau nei 100 EUR metinį mokestį. Didesnįnaudotojo mokestį mokės tik pačių taršiausių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia.
Automobilių taršos mokesčio dydis kemperių savininkams apskaičiuojamas naudojant tą patį principą kaip ir kitoms transporto priemonėms. Įvertinus, kad kemperiai dažniausiai eksploatuojami tam tikru metu, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, jeigu per metus privalomasis automobilio draudimas galioja tik kelis mėnesius, transporto priemonės dalyvavimas eisme ir apibrėžiamas pagal tą laikotarpį atitinkamai apskaičiuojant mokesčio dydį.
Mokesčio apskaičiavimo principai ir tikslai
Poveikis klimato kaitai, įvertinamas pagal CO2 emisijas, tenkančias vienam kilometrui. Šį rodiklį automobilio gamintojas įvertina akredituotose laboratorijose pagal vidutinį automobilio kuro sunaudojimą. CO2 išmetimai sukelia klimato kaitą, transporto sektorius yra vienas pagrindinių teršėjų ir Lietuvoje sudaro 31 proc. visos sukeliamo poveikio klimato kaitai. Nuo 2005 m. iki 2019 m. Poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai, įvertinamas EURO standartu pagal kuro tipą. Transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto suboksidų šaltinis.
Siūlomas automobilių taršos mokestis nėra turto mokestis, nes jis priklausys ne nuo automobilio piniginės vertės, o nuo techninių charakteristikų, apibūdinančių automobilio išmetamą taršą.
Mokesčio tikslas yra paskatinti Lietuvos gyventojus rinktis mažiau taršią transporto priemonę, naudotis viešuoju transportu ar kitomis judumo priemonėmis. Tai nereiškia, kad norint išvengti automobilio taršos mokesčio teks rinktis tik elektra varomą automobilį, nes mokesčio nemoka visi automobiliai, kurių CO2 pėdsakas neviršija 130 g CO2 (šiandien tokių automobilių Lietuvoje rieda 177 000, o elektromobilių tarp jų sudaro tik 3 000). Aplinkos ministerija tikisi, kad siūlomas automobilių taršos mokestis kartu su subsidijomis iš Klimato kaitos programos padidins mažataršių automobilių dalį Lietuvos automobilių parke.
Kodėl neužtenka akcizų degalams?
Beveik visose ES šalyse taikomas tiek akcizas degalams, tiek metinis automobilio mokestis. Praktika rodo, kad vien akcizo neužtenka kaip signalo visuomenei paskatinti racionaliausius pasirinkimus. Į kuro kainą įtrauktas akcizas nenurodo efektyvaus automobilio kuro ekonomijos naudos, daromos žalos visuomenės sveikatai. Taršos apmokestinimas akcizais nesiunčia signalo rinktis mažiau orą teršiančią, aukštesnio EURO standarto transporto priemonę, o automobilio mokesčio formulė paremta šiais kriterijais.
Aplinkos ministerija mano, kad automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo galima efektyviau spręsti oro taršos problemą sukuriant stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, įvertinti susidarančias sąnaudas dėl neefektyvaus kuro naudojimo, taršos mokesčio ir kitų eksploatacinių išlaidų.
Anglies dioksidas (CO2) dažnai yra painiojamas su angies monoksidu (CO). Techninės apžiūros metu nematuojamas CO2 kiekis, o tik CO dujos ir tik benzinu varomų automobilių. Dyzelinių automobilių matuojamas kitas parametras - dūmingumas. CO2 yra degalų degimo junginys, kuris priklauso nuo vidutinio suvartojamo degalų kiekio. Būtent todėl mažiau CO2 išmetantys automobiliai yra efektyvesni, o kiekvienas nuvažiuotas kilometras kainuoja mažiau. Techninės apžiūros centruose nėra įrangos, kuria būtų galima realiomis sąlygomis išmatuoti automobilių CO2 emisijas, todėl valstybė remiasi gamintojo transporto priemonės tipo patvirtinimo sertifikate pateikiamais duomenimis.
Galimybės automobilio taršos mokestį taikyti ne pagal naudojimo laiką, o pagal nuvažiuotus kilometrus buvo išsamiai apsvarstytos.
Lėšų panaudojimas ir lengvatos
Mokesčio lėšos nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą. Fondo lėšos būtų tiesiogiai investuojamos į praktiško ir mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą, dviračių trasų ir takų infrastruktūrą ir į kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones.
Siūlomas automobilių taršos mokesčio įstatymas nekeičia dabar galiojančių taisyklių dėl svetur registruotų automobilių naudojimo Lietuvoje, neperregistravus transporto priemonės neribotą laiką galima važiuoti tik ES šalyse narėse, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje registruotomis transporto priemonėmis. Kitose valstybėse registruotomis transporto priemonėmis dalyvavimas eisme leidžiamas iki 90 dienų.
Sprendimas priklauso nuo to, kokį automobilį turite ir kaip dažnai jį naudojate. Kiekvienam individualiai rinktis, ar mokėti tokį mokestį, ar vis dėlto verta pakeisti automobilį į mažiau taršų arba nulinės taršos elektromobilį. Labai tikėtina, kad tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių rinkos kaina, augant jų pasiūlai, mažės.
Už tai, kad toks pasiūlymas būtų svarstomas balsavo 42 Seimo nariai, prieš - 35, dar 15 susilaikė. „Problema išlieka, transporto tarša didėja, ji žudo, ji kainuos mums sankcijomis. Man atrodo, kad tie, kas plojo <...> supraskime, kad problema lieka“, - po balsavimo sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Seimo nariai nusprendė, kad ministerija siūlomą reformą dar gali patobulinti. Už tai balsavo 74, prieš - 24 parlamentarai.
Aptarė filmą „Lietuva yra priėmusi tarptautinius įsipareigojimus ir juos galima atidėlioti, po to laikas prispaus. Arba mes pradedame vykdyti dabar“, - sakė projektus pristatęs S. Gentvilas. Jis dar paaiškino, kodėl nesiūlo tiesiog padidinti akcizų degalams. „Akcizą skaičiuoja ir moka tiek statybininkas, tiek kirpėjas, tiek kiekvienas pervežėjas. Todėl akcizas yra infliacinis mokestis, o automobilio taršos mokestis yra išvengiamas, jis nesideda į kiekvieno produkto kainą“, - pastebėjo jis.
Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė sakė, kad jos vertinimu, siūlomas mokestis yra ne taršos, o už automobilį, kaip turtą. „Nepriklausomai nuo to, ar jis važiuoja Lietuvos keliais tais metais, ar nevažiuoja, kiek jis važiuoja - tiesiog priklausys nuo automobilio techninės charakteristikos ir nuo to, ar yra automobilis pas žmogų, ar ne“, - sakė ji. Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas svarstė, kad klausimą būtų galima svarstyti tada, kai ant stalo būtų visas Vyriausybėje planuojamas mokesčių paketas.
„Įvairios tarptautinės organizacijos sako, kad reikia atsisakyti tų mokesčių, kurie stabdo ekonomikos augimą ir pereiti prie tikslesnių, pavyzdžiui, tam tikrų klimato mokesčių“, - sakė jis. S. Gentvilas Seimo posėdyje dar pastebėjo, kad šiuo metu Lietuvoje populiariausias „Netflix“ filmas yra „Don't Look Up“ (angl. Nežiūrėk į viršų). „Ten Leonardo DiCaprio kalba apie politikus, kurie mato baimę, bet bijo priimti sprendimus. Aš stoviu sprendimu pateikimo stadijoje. Jis tikrai tobulintinas, tai kviečiu pritarti ir, manau, rasime kompromisą“, - sakė ministras.
Reforma siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje, pagrindiniame Biudžeto ir finansų bei papildomuose Aplinkos apsaugos, Ekonomikos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose. Naujos Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo redakcijos pateikimas prieš tai buvo kelis kartus atidėtas. Iš pradžių, kaip aiškinta, dėl kitų projektų gausos, po to - opozicijos prašymu.
Siūlė nuo 2023 metų Kaip skelbta, naujasis automobilių taršos mokestis galėtų įsigalioti 2023 metais ir siekti nuo 29,3 iki 470,63 euro per metus. Skaičiuojama, kad iki 2025 metų gyventojai vidutiniškai mokėtų po 138 eurus, o tada mokesčiai padvigubėtų.
Kaip dėstoma projekto aiškinamajame rašte, dabar nustatyta, kad mokestis mokamas pirmą kartą registruojant transporto priemonę ir keičiantis jos valdytojui. „Mokestį moka tų transporto priemonių valdytojai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 gramų per kilometrą. Mokesčio tarifai keičiasi kas 10 g/km išmetamo CO2 g/km. Dyzelinu varomoms transporto priemonėms nustatyti mokesčio tarifai yra du kartus didesni už benzinu varomoms. Dujomis varomoms transporto priemonėms nustatyti mokesčio tarifai yra 10 proc. mažesni už benzinu varomoms“, - rašoma dokumente, o tokie patys principai išlieka ir naujojoje versijoje.
Šiuo metu minimalus registracijos mokestis siekia 13,5 eurų, o maksimalus - 540 eurų. Per metus į valstybės biudžetą surenkama apie 30 mln. eurų. Aplinkos ministerija siūlo šio mokesčio atsisakyti ir vietoje jo įvesti metinį taršos mokestį. Siūloma, kad naująjį mokestį mokėtų tik M1 (iki 8 vietų keleiviams) ir N1 (iki 3,5 tonos kroviniams) klasės transporto priemonės. „Kitų klasių transporto priemonės jau yra apmokestintos kitais mokesčiais (vinjetės, mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių)“, - aiškinama rašte.
Taip pat norima, kad neapmokestinamoji CO2 riba kasmet mažėtų po 10 g/km, t. y. 2024 metais pasiektų 120 g/km, 2025 metais - 110 g/km, 2026 metais - 100 g/km. Tai reiškia, kad mokestį pradėtų mokėti vis mažiau taršių automobilių savininkai. Pats mokestis kasmet šiek tiek didėtų, atsižvelgiant į šalyje fiksuojamą infliaciją - įstatyme yra indeksavimo mechanizmas.
Norint sužinoti automobiliui taikytiną mokestį, reikia jo CO2 kiekį g/km padauginti iš atitinkamo tarifo ir koeficiento. Pavyzdžiui, minimalus mokestis 2023 metais siektų 29,3 euro (131*0,56*0,8 = 58,7/2). Pažymėtina, kad pirmaisiais ir antraisiais metais po mokesčio įsigaliojimo visiems automobilių savininkams siūloma pritaikyti 50 proc. nuolaidą.
„Siekiant suteikti gyventojams daugiau laiko priimti sprendimą atsisakyti taršios transporto priemonės ir prisitaikyti prie naujo taršos mokesčio modelio, iki 2024 metų gruodžio 31 dienos numatyta 50 proc. mokesčio lengvata (taikoma tik vienai valdomai transporto priemonei). Šios lengvatos taikymo laikotarpis (2 metai) yra pakankamas taršios transporto priemonės pakeitimui į netaršią ar mažiau taršią“, - aiškinama rašte.
Pati ministerija nurodo, kad maksimalus mokesčio dydis nenustatomas, nes mokama už kiekvieną išmestą CO2 g/km. Tačiau galima suskaičiuoti, kiek 2023 metais mokėtų 251 g/km CO2 išmetančio taršaus automobilio savininkas (251*1,5*2.5 = 941,25/2 = 470,63). Skaičiuojama, kad vidutinis mokesčio dydis sudarys 138 eurus (su 2023-2024 metais numatyta taikyti lengvata).
Pagal kelių pastarųjų metų kelių transporto priemonių registro duomenis, numatoma, kad įsigaliojus projektui, atitinkamai 18 proc. valdytojų nemokės mokesčio, o didžiausia transporto priemonių parko grupė (34 proc.), patenkanti į 131-160 g/km CO2 intervalą, vidutiniškai mokės 82 eurus per metus. Parko taršos vidurkį viršijančios transporto priemonės, patenkančios į 161-200 g/km CO2 intervalą vidutiniškai mokės 129 eurus per metus. Taršiausių transporto priemonių valdytojai, kurie patenka į 201-250 g/km CO2 intervalą, taikant pereinamojo laikotarpio lengvatą mokėtų vidutiniškai 227 eurus dydžio mokestį. Šio intervalo transporto priemonės sudaro 12 proc. įregistruotų transporto priemonių dalį. Pačiame taršiausiame segmente (daugiausiai prabangos klasės ar sportui skirtos transporto priemonės) šiuo metu yra 3 proc. įregistruotų transporto priemonių, kurios išmeta daugiau kaip 251 g/km CO2. Šių automobilių valdytojai nuo 2023 metų kasmet mokėtų vidutiniškai 326 eurų dydžio mokestį.
„Pažymėtina, kad 54 proc. visų mokestį mokančių transporto priemonių valdytojų mokės iki 100 eurų dydžio mokestį per metus, o tarp benzininių transporto priemonių valdytojų net 82 proc. mokės iki 100 eurų dydžio mokestį“, - dėsto ministerija. Skaičiuojama, kad priėmus projektą, papildomos pajamos į valstybės biudžetą sieks apie 170 mln. eurų per metus. Svarstoma, kad panašaus dydžio pajamos turėtų išlikti ir po 2025 metų, nes mokestis paskatins automobilių parko atsinaujinimą.
Kartu teikiamame Alternatyviųjų degalų įstatymo projekte siūloma, kad motorinių transporto priemonių taršos mokesčio lėšomis būtų finansuojamas Darnaus judumo fondas. Preliminariais vertinimais, projektui įgyvendinti prireiks 2,5 mln. eurų, o mokesčio administravimui kasmet reikės po 2,3 mln. eurų.
Aplinkos ministerija siūlo, kad mokestis būtų mokamas tik už tiek dienų, kiek transporto priemonė turėjo leidimą dalyvauti eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad automobilis turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą. Dienų skaičių, už kurias reikia mokėti mokestį, apskaičiuoja „Regitra“, o patį mokestį Valstybinė mokesčių inspekcija.
Siūloma, kad nuo mokesčio būtų atleidžiami neįgaliesiems pritaikytų automobilių savininkai. Taip pat tie, kas naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal tarptautines sutartis.
64 metų amžiaus ir vyresni asmenys 50 proc. nuolaidos gali tikėtis ir po 2025 metų, tačiau nuo 2026 metų amžiaus kartelė pakeliama iki 65 metų. Apskritai lengvata vyresnio amžiaus asmenims turėtų nustoti galioti 2030 metais. Tokia pati tvarka turėtų galioti ir neįgalius asmenis slaugantiems arba socialinę paramą gaunantiems asmenims, tik iki 2028 metų. „Šios lengvatos taikomos tik vienai valdytojo transporto priemonei, kurios apskaičiuotas mokestis yra didžiausias“, - pastebi ministerija. Beje, istorinės transporto priemonės nuo mokesčio neatleidžiamos, nes jos nėra skirtos dalyvauti viešajame eisme.
Darnaus judumo vizija ir ateities tikslai
Naujuoju mokesčiu siekiama formuoti visuomenės darnaus judumo įpročius. „Skatinti rinktis mažiau taršias ir efektyvesnes transporto priemones, taip mažinant poveikį oro taršai, žmonių sveikatai, klimato kaitai, taikant „teršėjas moka“ principą ir tikslinį lėšų panaudojimą užtikrinti sparčią viešojo transporto ir kitų darnaus judumo alternatyvų plėtrą“, - aiškinama rašte.
Ministerija yra užsibrėžusi iki 2027 metų pasiekti šiuos tikslus: „Pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinu varomų transporto priemonių sudarys mažiau kaip 30 proc. (2020 metais sudarė 55 proc.), o 10 proc. registruojamų M1 kategorijos transporto priemonių bus nulinės CO2 taršos (2020 metais sudarė 0,7 proc.). Vidutinis transporto priemonių parko amžius sumažės iki 12 metų (dabar 15,5 metų). Lietuvoje 80 proc. registruojamų M1 kategorijos transporto priemonių atitiks ne mažesnį kaip „Euro 6“ išmetamųjų teršalų standartą. Vidutinis registruojamos transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis sumažės iki mažiau nei 110 CO2 g/km (dabar 150 CO2 g/km), o bendras transporto priemonių parko išmetamas vidutinis CO2 kiekis bus mažesnis nei 150 CO2 g/km (dabar 167 CO2 g/km). 2026 metais transporto sektoriuje išmetamas CO2 kiekis neviršys 4864 kilotonų CO2, o dėl mokesčio kasmet iš M1 kategorijos transporto priemonių bus išmetama 30 proc. mažiau azoto oksidų ir 70 proc. mažiau kietųjų dalelių, lyginant su 2019 metais išmestu kiekiu. Įsigaliojus mokesčio pakeitimams per pirmuosius kelerius metus apie 2 proc. eisme dalyvaujančių transporto priemonių bus pakeistos transporto priemonėmis, kurios visiškai neišmeta CO2“.
Vyriausybės teikiamame naujame automobilių taršos mokesčio įstatyme, be kita ko, numatytos pasekmės jo vengiantiems - nesusimokėjus iki numatyto termino dalyvavimas eisme būtų draudžiamas.
Projektams pastabų jau turėjo ir Seimo Teisės departamentas, kurio išvadoje, be kita ko, pažymima, kad nei iš kitų projekto nuostatų, nei iš kartu su projektu pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip būtų taikomos keičiamo įstatymo nuostatos tuo atveju, jei transporto priemonės statusas ir atitinkamai priskyrimas arba nepriskyrimas prie nurodytų išimčių (kas nelaikoma mokesčio objektu) pasikeistų mokestinio laikotarpio viduryje. „Pavyzdžiui, jei laikinai įregistruota transporto priemonė būtų įregistruojama įprasta tvarka, arba mokesčio objektui priskirta transporto priemonė būtų perdaryta ir pritaikyta neįgaliesiems ir taptų nepriskirtina mokesčio objektui, arba pasikeistų transporto priemonės valdytojas ir nauju valdytoju taptų asmuo, kuris naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal tarptautines sutartis ir t. t. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas“, - rašoma dokumente. Taip pat pastebėtina, kad praktikoje gali būti tokia situacija, kai šeimoje būtų du 64 metų amžiaus ar vyresni motorinių transporto priemonių valdytojai, tad ši šeima galėtų pasinaudoti lengvata dviem valdomoms motorinėms transporto priemonėms.
Vyriausybė planuoja automobilių taršos mokesčio įstatymo projektą teikti Seimui dar kartą jau balandžio mėnesį. Pirmą kartą teiktas projektas buvo atmestas po pateikimo. Anksčiau buvo planuota, jog šis mokestis turėtų įsigalioti jau nuo 2023-ųjų sausio mėnesio.
Mokesčio taikymas kiekvienais metais mažės 10 g/km iki kol pasieks 100 g/km CO2 nuo 2026-ųjų metų. Didžiausias mokestis bus skiriamas tiems asmenims, kurių transporto priemonės išmeta daugiau nei 250 g/km CO2. Tikimasi, jog šis mokestis padės kiekvienais metais surinkti maždaug apie 170 mln.
Išsamesnę informaciją dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo teikia Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Dėl konsultacijos galima kreiptis telefonu +370 700 02022.
Ateinančius penkerius metus viešojo transporto ir mikromobilumo infrastruktūros proveržiui pasiekti valstybė investuos 750 mln. eurų iš ES fondų, o 2023-2030 m. laikotarpiu savivaldybėse autobusų ir dviračių judumui plėtoti dar apie 1 mlrd. Keičiamu Motorinių transporto priemonių registracijos įstatymu pagal tą pačią formulę apskaičiuojamas ir automobilių registracijos, ir jų taršos apmokestinimas. Projektas numato lengvatas daugiavaikėms šeimoms, vyresniems kaip 65 metų vairuotojams ir kitoms grupėms. Iki 2024 m. Su tokia finansine perspektyva transporto taršai mažinti investuojant į darnaus judumo priemones supažindino aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ketvirtadienį visuomenei transporto transformaciją pristato ir Europos Komisija, pagal kurios stipriai keliamą kartelę visi nauji parduodami automobiliai Europos Sąjungoje turės būti 55 proc. mažiau taršūs jau 2030 m., o 2035 m. „Lietuva pribrendo darnaus judumo revoliucijai. Ji nebus greita, bet bus esminė. Kartu su savivaldybėmis per dešimtmetį atkimšime mūsų transporto arterijas ir prailginsime šalies gyventojų gyvenimo trukmę sumažindami aplinkos taršą - ypač miestuose. Per dešimtmetį beveik perpus sumažinsime transporto taršą mobilumo ir investicijų prioritetu paversdami viešąjį transportą, skatindami vairuotojus rinktis mažiau taršius automobilius, pritaikydami miestus ir gyvenvietes pėstiesiems ir dviratininkams. „Vien nacionaliniu mastu planuojamos bene 2 mlrd. eurų investicijos, kad žmonės turėtų alternatyvą ir galimybę rinktis keliauti be asmeninio automobilio. 2021-2026 m. laikotarpiu iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) investavus 250 mln. eurų į mažiau taršų transportą, Lietuvoje galėtų atsirasti apie 22 tūkst. elektromobilių ir atsinaujinančiais ištekliais varomų 500 krovininių transporto priemonių bei 500 autobusų ir mikroautobusų. Iš šios sumos 72 mln. tektų įkrovimo stotelių infrastruktūros plėtrai - 2026 m. Viešojo transporto ir jo infrastruktūros bei pėsčiųjų ir dviračių takams plėtoti, įskaitant pritaikymą žmonėms su individualiais poreikiais, planuojama skirti ne mažiau kaip 0,5 mlrd. Šalia šių priemonių projektuojamas Darnaus judumo fondas savivaldybių autobusams įsigyti ir dviračių takams tiesti 2023-2030 m. laikotarpiu sudaro 1 mlrd. eurų. Už tiek galima įsigyti 10 tūkst. Darnaus judumo fondo įplaukos planuojamos iš atnaujinto motorinių transporto priemonių taršos mokesčio. Valstybė investicijas į mobilumo transformaciją programuoja reaguodama į klimato krizę ir oro taršą miestuose. Sveikatai žalingas kietąsias daleles aplinkos ore skleidžiantis transportas yra ir didžiausią atmosferos taršą generuojantis Lietuvos ekonomikos sektorius. Visai planetai pavojinga tarša šiltnamio dujomis Lietuvoje nuo 2005 m. didėjo 50 proc. Pastaraisiais metais automobilių tarša azoto oksidais Lietuvos sostinėje nemažėja ir laikosi arti leistinos ribos.
tags: #automobiliu #tarsos #mokescio #istatymo #projektas