Planuojant kelionę, vienas svarbiausių klausimų - kokią transporto priemonę pasirinkti. Lėktuvas, traukinys ir automobilis - populiariausi pasirinkimai, kiekvienas turintis savų privalumų ir trūkumų. Šiame straipsnyje panagrinėsime šių transporto rūšių ypatumus, siekdami padėti jums priimti geriausią sprendimą atsižvelgiant į jūsų poreikius ir aplinkybes.
Lėktuvas: Greitis ir Patogumas
Lėktuvas yra greičiausias būdas įveikti didelius atstumus. Tai ypač aktualu, jei keliaujate į kitą šalį ar žemyną. Dauguma oro linijų siūlo patogias sėdimas vietas, maitinimą ir pramogas skrydžio metu. Oro uostai yra daugelyje didžiųjų miestų, todėl lengva pasiekti norimą kelionės tikslą.
Tačiau skrydžiai dažnai yra brangesni nei kelionės traukiniu ar automobiliu, ypač jei perkate bilietus paskutinę minutę arba keliaujate populiariu maršrutu. Oro uosto procedūros: registracija, saugumo patikra ir bagažo atsiėmimas gali užtrukti nemažai laiko. Pavyzdžiui, kelionė iš Varšuvos į Berlyną lėktuvu trunka apie pusantros valandos, tačiau pridėjus laiką oro uoste, kelionė išsitęsia iki puspenktos valandos. Dauguma oro linijų taiko bagažo svorio ir dydžio apribojimus, už viršsvorį gali tekti mokėti papildomai. Lėktuvai išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl kelionės lėktuvu laikomos mažiau draugiškomis aplinkai nei kelionės traukiniu ar automobiliu.
Traukinys: Patogumas ir Vaizdai
Traukiniai dažnai siūlo daugiau vietos kojoms nei lėktuvai ar automobiliai, taip pat galite vaikščioti po vagoną ir mėgautis vaizdais pro langą. Kelionės traukiniu leidžia grožėtis kraštovaizdžiu, kurio nematytumėte keliaudami lėktuvu ar automobiliu. Traukiniai stengiasi laikytis tvarkaraščio, o spūstys jiems neturi įtakos. Traukiniai išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei lėktuvai, todėl kelionės traukiniu laikomos ekologiškesnėmis.
Tačiau traukiniai paprastai yra lėtesni nei lėktuvai, ypač jei keliaujate didelius atstumus. Kelionės traukiniu gali būti brangios, ypač jei keliaujate tolimais maršrutais arba perkate bilietus paskutinę minutę. Nors traukinyje šių ribojimų nėra, maršruto reikšmė susisiekimo sistemai didėja, nutiesus Europinį geležinkelį „Rail Baltica“. Jis užtikrins tiesioginį susisiekimą su Europos Sąjungos (ES) šalimis, skatins darnų judumą, atliepiantį žaliosios logistikos iššūkius. Įgyvendinus „Rail Baltica“ projekte užsibrėžtus tikslus, atstumai tarp sostinių, esančių Baltijos regione, žvelgiant iš laiko perspektyvos, pranyks. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės vis labiau linkę keliauti į kaimynines šalis, traukinio maršrutas Vilnius-Varšuva ir ateityje nutiesta naujoji geležinkelio vėžė suteiks galimybes keliauti ne tik darbo ar studijų reikalais. Priešingai - tai galimybė trumpalaikėms turistinėms ar pažintinėms išvykoms. Mano nuomone, šių alternatyvų atsiradimas skatins visuomenės narius labiau domėtis aplinką tausojančiomis kelionėmis“, - sako K. Čižiūnienė.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatorės, Logistikos ir transporto vadybos katedros docentės dr. Kristinos Čižiūnienės, maršruto patrauklumą ir konkurencingumą galima padidinti dar labiau, tačiau reikia išspręsti tam tikrus infrastruktūrinius bei techninius klausimus. Tad kyla klausimas - kokie jie? Maršruto reikšmė susisiekimo sistemai VILNIUS TECH docentės teigimu, atidarytas maršrutas yra itin reikšmingas susisiekimo sistemai, o pastaroji, nutiesus Europinį geležinkelį „Rail Baltica“, tik didės. Jis užtikrins tiesioginį susisiekimą su Europos Sąjungos (ES) šalimis, skatins darnų judumą, atliepiantį žaliosios logistikos iššūkius. „Įgyvendinus „Rail Baltica“ projekte užsibrėžtus tikslus, atstumai tarp sostinių, esančių Baltijos regionine, žvelgiant iš laiko perspektyvos, pranyks. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės vis labiau linkę keliauti į kaimynines šalis, traukinio maršrutas Vilnius-Varšuva ir ateityje nutiesta naujoji geležinkelio vėžė suteiks galimybes keliauti ne tik darbo ar studijų reikalais. Priešingai - tai galimybė trumpalaikėms turistinėms ar pažintinėms išvykoms. Mano nuomone, šių alternatyvų atsiradimas skatins visuomenės narius labiau domėtis aplinką tausojančiomis kelionėmis“, - sako K. Čižiūnienė.
K. Čižiūnienė pabrėžia, kad žvelgiant iš keleivių perspektyvos, jie visuomet norėjo keliauti greitai ir patogiai. Deja, bet šiandien maršrute Vilnius-Varšuva keleiviams vis dar nėra suteikiamas visapusis patogumas bei galimas kelionės greitis. Planuojama, kad nutiesus „Rail Baltica“, projektinis traukinių greitis galėtų siekti iki 250 km/h. Tuomet pasiekti Lenkijos sostinę būtų galima maždaug per 4 val. Kiek tai bus realu - parodys laikas, nes Lenkijos teritorijoje, ypač nuo Šeštokų link Varšuvos, yra pakankamai vingiuotas kelias ir traukinių greitis siekia apie 40 km/h, o tai, savo ruožtu, turi įtakos kelionės laikui. „Siekiant trumpinti kelionės laiką, turėtų būti išspręstas ir persėdimo klausimas - šiandien jis užtrunka apie 30 min., tačiau dėl nenumatytų aplinkybių gali trukti ir ilgiau. Įvairūs infrastruktūriniai pokyčiai vyksta abiejose valstybėse, tačiau skirtingu tempu ir lygmeniu“, - pabrėžia ji. Anot docentės, norint patobulinti maršrutą, pirmiausia abiejose šalyse turėtų būti teikiamos to pačio profilio paslaugos kelionės metu - Wi-Fi, užtikrintas elektros prietaisų įkrovimų lizdų veikimas, galimybė įsigyti maisto ir gėrimų visos kelionės metu. Taip pat - užtikrinta vieta pasidėti didesniems lagaminams. „Tobulinant maršrutą, turėtų būti panaikinti visi galimi kalbos barjerai ir iššūkiai, susiję su informacijos pateikimu keleiviams. Informacija visame maršrute turėtų būti teikiama lietuvių, lenkų, anglų kalbomis. Nors persėdimas neužtrunka labai ilgai, tai vyksta perone po atviru dangumi, tačiau siekiant didesnio keleivių komforto, reikėtų pagalvoti apie uždaros patalpos ar bent stogelio užtikrinimą tam, kad oro sąlygos netaptų iššūkiu keliautojams. Dar vienas dalykas - atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu Lietuvoje yra 5 stotelės, o iki Varšuvos centrinės geležinkelių stoties - 14, reikėtų sumažinti stotelių skaičių Lenkijoje. Juk dėl to kelionė trunka gerokai ilgiau”, - dėmesį atkreipia K. Čižiūnienė.
Pasak docentės, maršruto atkarpoje buvo tvarkoma infrastruktūra, elektrifikuojami ruožai, modernizuojamos sistemos, gyvenvietėse įrengiamos triukšmo izoliacinės arba triukšmą atspindinčios sienutės ir pan. Kyla daug technologinių iššūkių, susijusių su geležinkelio projektavimo ir tiesimo darbais. Pavyzdžiui, žemės išpirkimo klausimai, dideli posūkio spinduliai, vingiuoti kelio ruožai, sankirtos su gyvenamosiomis teritorijomis, kelių transportu, vieno lygio pervažų modernizavimas, tiltų, pralaidų, modernios eismo valdymo sistemos ir pan. „Kai kurios geros idėjos gali likti tik idėjomis, o tai turės įtakos ir traukinių greičiui. Vilnius geografiniu požiūriu nėra tinkamoje geografinėje padėtyje, tačiau kadangi šis miestas - šalies sostinė, jis gavo puikią galimybę prisijungti prie pagrindinės „Rail Baltica“ atkarpos. Tai lems, kad su vienu persėdimu arba be jo, galėsime keliauti į kitų šalių sostines ir miestus. Tiesa, laikantis žaliojo kurso krypties ir siekiant patenkinti keliautojų lūkesčius, reikės investuoti į modernius, komfortiškus elektrinius traukinius. Visi šie pokyčiai reikalingi siekiant užtikrinti darnų keleivių judumą ir įgyvendinant žaliosios logistikos principus“, - dėmesį atkreipia K. Čižiūnienė.
Pastaruoju metu keliaujantieji traukiniais patiria nemalonių staigmenų. Dėl įvairių gedimų ar kitų nenumatytų aplinkybių keleiviams vidury kelionės tenka persėsti į autobusus ar į kitus traukinius. Būna ir taip, kad tik įsigijus traukinio bilietą sužinoma, jog kelionė visgi vyks specialiai užsakytu autobusu. LRT.lt žiniomis, dėl prastos traukinių būklės jau sujudo ir patys mašinistai. Savo ruožtu „Lietuvos geležinkeliai“ tikina, kad traukiniai prižiūrimi tinkamai, o šiemet vėlavo mažiau nei 5 proc. Kalbinti pašnekovai neslėpė, kad traukinių gedimų pasitaiko gan dažnai, ne visi jie yra iškart pašalinami. „Lietuvos geležinkeliai“ tikina, kad traukiniai prižiūrimi tinkamai, o šiemet vėlavo mažiau nei 5 proc. LRT.lt pastaruoju metu jau ne kartą rašė apie incidentus, kai keleiviai patirdavo nepatogumų dėl gendančių traukinių. Tuomet traukinys sustojo prie Lentvario. Keleiviai tikino iš pradžių nežinoję, kas įvyko. Tik vėliau sulaukė informacijos, kad priežastis - gedimas. Tą paskui portalui patvirtino ir patys „Lietuvos geležinkeliai“. Dar viena istorija nuvilnijo rugsėjo pabaigoje. Tuomet iš sostinės į Klaipėdą vykęs traukinys gedo net keliskart. LRT.lt žiniomis, incidentų su traukiniais pastaruoju laikotarpiu pasitaikė ir daugiau. Spalio 16 d. dėl traukinių trūkumo galimai buvo atšauktas 17.49 val. turėjęs vykti traukinys Kaunas-Marijampolė, spalio 17 d. - 6.15 val. reisas Marijampolė-Kaunas. Spalio 17-18 d. Pati bendrovė taip pat paskelbė, kad spalio 27-28 d. „dėl nenumatytų aplinkybių“ suplanuota atšaukti 6 traukinių reisus maršrute Kaunas-Marijampolė-Kaunas. Pranešta, kad vietoje to keleiviai bus vežami autobusais, tačiau jie stos ne visose stotelėse. Visgi vėliau šis pranešimas buvo ištrintas. Galiausiai, traukiniais tarp Vilniaus ir Kauno keliaujantys keleiviai ne kartą informavo, kad dėl šiame ruože vykdomų geležinkelio darbų traukiniams įvesti greičio apribojimai, todėl jie vėluoja. Su portalu bendravę asmenys, kurie norėjo išlikti anonimais, pripažino, kad įvairių incidentų ir gedimų traukiniuose pasitaiko išties dažnai. Anot jų, problemų ypač kyla dėl to, kad traukinių remontui trūksta įvairių detalių. Pašnekovų teigimu, dažnu atveju, registruojant gedimus, įrašai kartojasi, bet dėl to nieko nedaroma. Tokia situacija, LRT.lt žiniomis, nėra priimtina ir patiems mašinistams. „Mašinistai ėmė labiau kreipti dėmesį į traukinius. Jie ne visuomet nori leistis į reisus su ne visai sutvarkytais traukiniais, kad nepasikartotų situacija, kai vienas traukinys į Klaipėdą keliavo 10 valandų ir pernakt stovėjo su keleiviais. Arba kai neseniai teko stoti Lentvaryje ir perlaipinti keleivius į kito reiso traukinį. Dėl situacijos, susijusios su keleivių pervežimu traukiniais, LRT.lt susisiekė su „Lietuvos geležinkeliais“. Anot jų atstovės Kotrynos Dzikaraitės, keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ kasdien Lietuvoje atlieka daugiau kaip 150 reisų traukiniais ir iš viso šiemet (sausio-rugsėjo mėn.) keleivius vežė beveik 46 tūkst. „Į galinę stotį laiku atvyko 95,4 proc. traukinių, o vėlavo 4,6 proc. traukinių, iš jų 0,2 proc. - dėl traukiniuose fiksuotų techninių nesklandumų. <...> Atvejai, kai keleivių pervežimą tenka organizuoti alternatyviomis priemonėmis dėl traukinių gedimų, yra itin reti. Tokiais atvejais vertinama, koks sprendimas būtų geriausias - tęsti reisą, ieškoti kito traukinio ar kelionę organizuoti alternatyviomis transporto priemonėmis. Pasak K. Dzikaraitės, daugumą (52 proc.) vėlavimų nulėmė infrastruktūros darbai ar greičio ribojimai, tarp kurių - tęsiami geležinkelio arterijos Vilnius-Klaipėda elektrifikacijos darbai. Ketvirtadalis vėlavimų kilo dėl kitų traukinių užlaikymo - t. „Dar apie 10 proc. - dėl įvairių kelionės metu pasitaikančių netikėtumų. Pavyzdžiui, jei keleiviams prireikia daugiau laiko įlipti ar išlipti iš traukinio, dėl būtino greičio sumažinimo, norint prasilenkti su iš priešingos pusės atvykstančiu traukiniu, ir pan. Dėl traukiniuose fiksuotų techninių nesklandumų į galinę stotį ne pagal tvarkaraštį atvyko 4,8 proc. Remiantis „Lietuvos geležinkelių“ pateikiama statistika, dėl techninių nesklandumų per pirmus devynis šių metų mėnesius vėlavo apie 90 traukinių. Kalbant konkrečiai apie ruožą Vilnius-Kaunas, anot K. Dzikaraitės, dėl vykdomų darbų čia iš tiesų taikomi greičio ribojimai. „Dėl šios priežasties populiariausio šalies maršruto traukiniai retais atvejais į galutinę stotį atvyko vidutiniškai 14 min. vėliau, nei numatyta metiniame traukinių tvarkaraštyje. Ji pažymėjo, kad jei traukinys vėluoja 60-119 min., remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, priklauso 25 proc. bilieto kainos kompensacija, jei daugiau kaip 119 min - 50 proc. Be to, informacijos apie pasikeitusias kelionės sąlygas sulaukęs klientas gali atsisakyti kelionės. „LTG Link“ taip pat neigė LRT.lt pašnekovų išsakytus nuogąstavimus, esą kartais į reisus išleidžiami ne visiškai suremontuoti traukiniai. Kaip aiškino K. „Vadovaujantis Susisiekimo ministerijos patvirtintais Techninio geležinkelių naudojimo nuostatais, kiekvienais metais pavasarį ir rudenį tikrinama visų eksploatuojamų riedmenų būklė. Deja, kartais techniniai nesklandumai įvyksta jau reiso metu. Tokiu atveju vienas maršrute sustojęs traukinys gali paveikti ir keletą kitų dienos reisų. Eksploatuojamam riedmeniui susidūrus su iššūkiais, darbuotojai reaguoja operatyviai: vertina, ar situaciją galima išspręsti vietoje, ar tam tikram maršrutui gali būti skirtas kitoks riedmuo, nei numatyta tvarkaraštyje. Visgi pripažįstama, kad dalies traukinių priežiūrą apsunkino Rusijos karas Ukrainoje. Šiuo metu „LTG Link“ eksploatuojamų traukinių parką sudaro 50 keleivinių traukinių, kurių gamybos metai svyruoja nuo 1989 iki 2017 m. 13 bendrovės turimų traukinių buvo pagaminti iki 1995 m. „Rusijos karas Ukrainoje ir agresoriams įvestos tarptautinės sankcijos paveikė dalies traukinių techninei priežiūrai reikalingų atsarginių dalių tiekimą. Atsižvelgiant į tai bei į „LTG Link“ strateginį tikslą visiškai integruotis į Europos geležinkelių tinklą, bendrovė ieško alternatyvių detalių tiekėjų bei dar 2020 m. pradėjo naujų traukinių įsigijimo procedūras“, - kalbėjo K. Dėl pastarojo meto situacijos „Lietuvos geležinkeliuose“ LRT.lt kreipėsi komentaro ir į Susisiekimo ministeriją. Visgi ministerija į platesnes kalbas nesileido ir tiesiogiai į atsiųstus klausimus neatsakė. „Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ šių metų pradžioje pasirašė keleivių vežimo sutartį 2023-2032 metų laikotarpiui, kuria įmonei keliami aukšti kokybės reikalavimai. Savo ruožtu „LTG Link“ informavo, kad, gerinant susisiekimo kokybę, iš Šveicarijos kapitalo bendrovės „Stadler“ įsigis 15 naujų elektrinių ir elektrinių-baterinių traukinių. Tarp numatytų paslaugų - ir atsarginių dalių tiekimas, techninė pagalba, konsultacijos traukinių eksploatavimo ir jų priežiūros, depų atnaujinimo klausimais, garantija traukinių baterijoms ir kt. Sutarties vertė - 226,5 mln.
Automobilis: Laisvė ir Lankstumas
Kelionė automobiliu suteikia daugiausiai laisvės ir galimybių: gali keliauti kokiu nori tempu, aplankyti kurias nori lankytinas vietas. Automobilis gali būti savas ar nuomotas. Savu iš Lietuvos logiška važiuoti tik po rytų/vidurio Europą, nes į tolimesnius kraštus pigiau nuskristi ir išsinuomoti automobilį tenai. Tiesa, su nuomotu automobiliu laisvė/galimybės nežymiai sumažėja (pvz. Autonuomos kaina be galo varijuoja. Turtingose ar turistinėse šalyse autonuoma pigi, bent jau nesezono metu. Kanaruose esu išsinuomavęs automobilį vos už 5 eurus parai (Gran Kanarijoje) - t.y. tiek pat, kiek viešuoju transportu būtų užtekę tik vienam pravažiavimui dviem žmonėms. Net įskaičiavus benziną, kaina buvo maža. Neturistinėse, skurdžiose šalyse autonuoma brangi (gali kainuoti ir 100 eurų parai už pigiausią automobilį). Planuotis kelionę automobiliu reikia įdėti darbo, bet netiek ir daug: ypač šiais GPS laikais. Pakanka susižymėti GPS norimas lankytinas vietas ir važiuoti. Kelionė automobiliu gali būti nuovargi ir kainuoti nervų jeigu vairuoti žmogus nemėgsta. Ypač šalyse, kur kalnų keliai, taisyklių negerbiantys vairuotojai, kairiapusis eismas, prasti keliai ir pan. Kita vertus, kelionė automobiliu patogi iš tos pusės, kad visada turi “savo erdvę” kur gali laikyti daiktus, nereikia jų “nuolat tąsytis su savimi” - juos tenka nešti tik pvz. Netvarkingas eismas Egipte - staiga prieš nosį iššoko tramvajus, o juka atrodė vienpusis kelias. Man kelionė automobiliu yra tas standartas, kurio siekiu.
Remiantis turima informacija, įkraunamas hibridinis Ford Kuga per kelionę į Rygą vidutiniškai sunaudojo 6,7 litro degalų 100 km, tad už juos reikėjo susimokėti 28 eurus. Automobiliai išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl kelionės automobiliu laikomos mažiau draugiškomis aplinkai nei kelionės traukiniu.
Kelionė automobiliu gali būti greitesnė nei traukiniu, ypač vasarą, kai galima važiuoti greitkeliu iki Panevėžio. Tačiau kelionės laikas traukiniu, palyginti su skrydžiu, gali atrodyti patraukliau.
Kiti kelionės būdai
Nusiperki ekskursiją, sėdi kartu su kitais tą ekskursiją nusipirkusiais žmonėmis į vieną mikroautobusą ar autobusą ir esi vežiojamas po lankytinas vietas, apie kurias pasakoja gidas. Pagrindinis kelionės ekskursiniu autobusu pliusas: nieko nereikia pačiam planuoti, skaityti, viskas tau bus sukramtyta ir parodyta, bus duotas maistas restoranuose ir nakvynė viešbučiuose. Deja, visi šie pliusai - laisvės sąskaita. Retai kada visos lankytinos vietos bus tos, į kurias būtumėte važiavę patys. Aišku, ekskursijų yra įvairių ir galima paskaityti jų programas, bet vis tiek kažkur būsite buvę ar jums bus ne taip įdomu. Keliaudamas su ekskursija visai nepasineri į vietos kultūrą - labiau stebi ją lyg filmą. Vieniems tai minusas, bet kitiems - pliusas (mažiau reikia daryti to, kas nepatogu, neįprasta, pvz. Didžiausias ekskursijų pasirinkimas turistų labiausiai lankomose vietose - ten gali rasti daugybę skirtingų tą pačią dieną išvykstančių ekskursijų ir gal rasite jums tinkamą. “Kraštutinis variantas” - ekskursijos po itin neturistinius kraštus (“trečias pasaulis”, kur labai nesaugu ir pan.). Perkant vietoje, ekskursijos brangios turtingose šalyse ir pigesnės skurdesnėse. Ekskursijas imu ne „nuo oro uosto iki oro uosto“, tačiau tam tikrose vietose, kur sunku susiorganizuoti kelionę kitaip: pvz. kur reikia visureigio ar laivo, kur reikia važiuoti į vieną pusę, kur labai praverčia gidas.
Viešuoju transportu keliauji kaip eilinis vietinis ir su kitais vietiniais žmonėmis: beveik jokiame viešajame transporte turistai nesudaro daugumos. Net turistiškiausiose vietose kartais viešasis transportas būna visai be kitų turistų. Tuo tarpu neturtingose šalyse tokios kelionės planavimas yra „aukštasis pilotažas“. Kai kurie grafikai ir maršrutai ten išvis niekur nebus paskelbti (“Kai čia gyveni, tiesiog žinai”), kiti bus parašyti tik stotelėje, dar kiti galbūt kažkur internete, bet tik vietos kalba. Kažkuriuos bilietus bus būtina užsakyti iš anksto (bet tai sužinosi tik nuėjęs į stotį) ir pan. Viešojo transporto kainos irgi skiriasi labai smarkiai: tas atstumas, kurį neturtingoje šalyje gali nuvažiuoti už centus, turtingoje gali atsieiti dešimtis eurų. Tiesa, pačiose skurdžiausiose šalyse viešojo transporto gali ir nebūti visai, bent jau į mažesnius miestus, arba būti labai retas. Viešojo transpoto mažai ir turtingose, bet labai automobilizuotose šalyse (pvz. Kelionė viešuoju transportu gali būti viena mažiausiai patogių ir imliausių laikui - kai reikia važiuoti ilgus atstumus autobuso ar traukinio kėdėje. Tačiau ji gali ir taupyti laiką (patogumo sąskaita) kai toje kėdėje praleidi naktį, kurią šiaip apsistotum viešbutyje. Be to, yra aukštesnės klasės traukinių ir autobusų, kai kurie (ypač traukiniai) net su miegamosiomis vietomis. Turtingose šalyse auštesnių klasių imti visai neapsimoka, nes ir žemesnės geros, tačiau kokioje Indijoje žemesnės ir aukštesnės klasės skiriasi kaip diena ir naktis. Labai skiriasi ir viešojo transporto greitis: kur yra greitieji traukiniai, jis bus 250-300 km/h, tačiau kitur gali būti 100 km/h (pvz. autobusas magistrale ar eilinis neblogas traukinys) ar net 30 km/h (autobusas prastu keliu ar “trečiojo pasaulio” traukinys). Greitųjų traukinių, magistralių tuo daugiau, kuo tankiau gyvenama ir/arba turtingesnė šalis. Jei yra galimybė keliauti 250-300 km/h greitaisiais traukiniais, taip gali būti net greičiau/patogiau nei automobiliu. Man kelionė viešuoju transportu yra „antras geriausias variantas“ po kelionės automobiliu. Ją renkuosi, jei šalyje autonuoma brangi ar jos nėra, o viešasis transportas palyginus gerai išvystytas: taip keliavau po Kiniją, Japoniją (greitaisiais traukiniais), Indiją, Kazachiją (traukiniais) ir pan. Taip pat net jei po šalį keliauju ir kitais būdais, viešąjį transportą renkuosi didmiesčiuose, kuriuose yra geras jo tinklas (pvz.
Lėktuvas daugeliui jau tapo “standartiniu kelionės į užsienį būdu”, išskyrus nebent keliones į artimiausias Lietuvai šalis, į kurias vis dar populiariau keliauti automobiliu ar autobusu/traukiniu. Tačiau lėktuvu galima keliauti ne tik į kitas šalis, bet ir po jas: perskristi iš vieno miesto į kitą. Tose šalyse, kur yra pigių skrydžių bendrovės, tai gali kainuoti ne brangiau, nei važiuoti traukiniu ar autobusu, o būti gerokai greičiau. Itin apsimoka lėktuvais skraidyti tarp salų: jie gerokai greitesni, o neretai ir pigesni, nei laivai. Tiesa, kelionė lėktuvu turi ir minusų. Skrisdamas lėktuvu nepamatai nieko pakeliui ir negali niekur stabtelėti. Todėl šis kelionės būdas geriausias toms kelionės atkarpoms, kur yra mažai kas įdomaus. Tiesa, visada yra galimybė į vieną pusę nuskristi, o atgal grįžti kitu būdu, tokiu būdu viską pakeliui apžiūrėti keliaujant į kitą pusę. Mano kelionės į Kiniją planas. Vertinant skrydžio kainą bei laiką, verta vertinti ir kiek kainuos bei užtruks nusigauti iš/į oro uostą: tai gali būti labai brangu ir sudėtinga (kartais kainuioja brangiau ir užtrunka ilgiu nei pats skrydis!). Skaičiuojant vien laiką (ne pinigus), paprastai skristi apsimoka tik tada, jei kitu būdu kelionė užtruktų bent ~4 val.: nes, nors lėktuvas ir greitesnis, bent ~2-3 val. Lėktuvais daug keliavau, pavyzdžiui, po Indoneziją (perskridau vandens kliūtis ir prastų kelių atkarpas), Braziliją (perskridau džiungles).
Ekskursinis automobilis, kuris veža tik jus vienus. Kartu važiuoja asmeninis vairuotojas ir (dažnai) gidas. Aišku, palyginus su važiavimu savo (ar nuomotu) automobiliu, vis tiek bus kažkokios ribos: pvz. vairuotojo darbo laikas. Visa tai reikia aptarti perkant privačią ekskursiją, taip pat aptarti, kas įeina į kainą. Čia tai svarbiau, nei standartinėse ekskursijose, nes yra daugiau nežinomųjų: kas, jei koreguosite maršrutą ir pan. Nuo vietinės kultūros greičiausiai būsite izoliuotas: kalbėsite tik su gidu/vairuotoju (pvz. angliškai, rusiškai), kurie už jus bendraus su vietiniais. Privačios ekskursijos - vienas brangiausių būdų keliauti visose šalyse, nes jūs vienas faktiškai mokate algas vairuotojui, gidui. Kalbu apie kelionių būdus keliais. Viena vietų, kur privačiai ekskursijai gali būti mažai logiškų alternatyvų - kai ekskursija susideda iš skirtingų transporto priemonių, nes vietos nėra pasiekiamos kitais būdais. Pvz. Privačių ekskursijų pliusai: aplankysite ką norėsite ir kokiu norite tempu, pačiam nereikės organizuoti. Priešingai nei grupinės ekskursijos, privačios įmanomos net neturistinėse šalyse. Be to, jei gidas bus normalus (deja, ne visada būna), tai turėsite žmogų, kurio jums suprantama kalba galėsite klausti ko tik norite ir kiek tik norite apie šalį, gamtą, kultūrą ir t.t. Nors privačias ekskursijas galima samdyti iš tame besispecializuojančių agentūrų, jų yra ne visur. Pats privačias ekskursijas paprastai imu nebent pigiose šalyse, kur kaina „nesikandžioja“. Labiausiai tada, kai, tarkime, internete trūksta informacijos ir dėl to gidas praverčia. Pvz. taip keliavau po Toradžų kraštą Indonezijoje.
Kruizinis laivas - tai plaukiojantis 5* viešbutis. Tik iš pirmo žvilgsnio tai primena ekskursiją. Ekskursijos, gidai kruiziniame laive paprastai į kainą kaip tik neįeina. Kruizinis laivas labiau kaip transportas, pagal nustatytą maršrutą atplukdantis jus tai ten, tai ten. Ką pasiimsite iš kruizo kelionės - priklauso nuo jūsų. Kiekviename uoste (mieste) reikės rinktis kelionės būdą atskirai: pvz. ekskursija, privati ekskursija, autonuoma, viešasis transportas, su visais to pliusais ir minusais. Kas sies visus sustojimus - jie bus trumpi (paprastai ~5-8 valandos). Jei vieta itin gausi lankytinų vietų ar dideli atstumai - visko nespėsite. Tiesa, šalyje būsite ilgiau, nei būsite ant kranto, nes dar lauks “desertas” - nuostabūs vaizdai prieš pat įplaukiant ir išplaukiant iš uosto, kurių nepamatytumėte kitais keliavimo būdais, o čia galėsite ramiai gėrėtis iš denių ar net kajutės balkono (jei ši tokį turi). Nematau prasmės keliauti kruiziniu laivu ten, kur ir taip paprasta apsilankyti (pvz. automobiliu, savo tempu). Tačiau toks kelionės būdas labai logiškas kur kitaip keliauti sunku, brangu: pvz. salynuose. Be to, kruizas yra patirtis savaime, kurią verta išmėginti kartą gyvenime. Tačiau daugybei kruizų mylėtojų kruizas yra idealus kelionės būdas savaime ir jie taip keliauja bet kur - kad ir Europoje. Netgi po ne pakrantės miestus: populiarėja upių kruizai mažesniais laivais. Upių kruizai turi didelį privalumą ten, kur gražūs upių krantai, ir kitaip keliaudamas tų vaizdų tiesiog nepamatytum (pvz. Kai kurie kruizų keleiviai net ne visuose uostuose lipa - ar išvis nelipa.
Kemperis - tai namas ant ratų, kuriame galima nakvoti. Mažesniuose kemperiuose yra tik lova, didesniuose - kelios lovos ir tualetas, o patys didžiausi iš viso tarsi kelių kambarių butai, perdaryti iš autobuso. Su kemperiu dieną važiuoji kaip su automobiliu (tik kiek didesniu), o nakčiai pasistatai nakvynei. Štai šioje vietoje Gold Koste, Australijoje, nakvojome pasistatę kemperį. Didžiausi kemperių fanai turi nuosavus kemperius, bet išsinuomoti kemperį gali kiekvienas (daugeliui kemperių nereikia ypatingų teisių, pakanka B kategorijos). Tiesa, jei kemperį reikia nuomotis vietoje, tai apsimoka mažai kur: pvz. JAV dažniausiai vidutiniškuose viešbučiuose apsistoti pigiau, nei dienai nuomotis kemperį. Dažniausiai kelionė kemperiu išeina brangesnė, nei kelionė nuomotu automobiliu su viešbučiais ir maistu. Tokiu atveju kemperis nėra ekonomiškas pasirinkimas, o labiau kelionės stilius ir dvasia.
Tačiau kelionės autostopu sunkiausiai iš visų prognozuojamos: nors “autostopo meistrai” pasakys, kad visuomet automobilį galima susimedžioti greitai, daug kam realybė kitokia ir jau tikrai su autostopu nebūsi toks užtikrintas savo atvykimo laiku, kaip pasižiūrėjęs autobusų grafiką ar “Google Maps” prognozę. Kaip ten bebūtų, yra visokios technikos užtikrinti greitesnį sustabdymą - netgi vyksta autostopo čempionatai. Tam tikra išvaizda, kai kas sako, irgi padeda (pvz. Autostopas kelia kontroversijas ir dėl saugumo: jo priešininkai, ypač kokios paauglių mamos, grasina šiukštu taip nekeliauti: pagrobs, sumuš, apiplėš, išprievartaus. Juk taip dažnai lieki vienas (ar dviese) su kažkokiu nepažįstamu vairuotoju ir ne viena rezonansinė byla pasaulyje buvo susijusi su autostopininkus ar autostopininkes žudžiusiais maniakais. Paprastai autostopo gerbėjai autostopu vadina tik nemokamą autostopą, tačiau pasaulyje daug šalių, kur stabdyti pakeleivingus automobilius ir mokėti jų vairuotojams įprasta.
Daugelis dviratininkų jais važiuoja tik nedidelius atstumus: į darbą, po parką savaitgalį. Greitis mažesnis, nei automobiliu, bet gerokai didesnis, nei pėsčiam. Mažiau reikia ir energijos tam atstumui nuvažiuoti - kita vertus, kalorijos vis tiek deginamos, tad ir pasitreniruoji. Nuolat esi lauke, kvėpuoji grynu oru. Aišku, šie du dalykai vieniems pliusas, kitiems - minusas. Juk fizinis krūvis reiškia, kad ir pavargsti. O jei oras blogas (lietus, šalta, labai karšta) - būti lauke daugeliui žmonių menkas malonumas. Todėl kelionės dviračiu paprastai derinamos prie klimato - jau šalys parenkamos pagal jį. Aišku, yra “ekstremalumo” mėgėjų kuriems ribų nėra. Nors tai kainuoja, dviratis yra vienintelė “normalesnė” transporto priemonė, kurią paprasta persigabenti viešuoju transportu ar lėktuvu (juk nepersigabensi taip automobilio ar motociklo), tad kelionę dviračiu galima derinti su kitais kelionių būdais. Tai yra, važiuoti dviračiu kokiame nacionaliniame parke ar kur graži gamta, arba kur geri dviračių takai, o kitokias teritorijas pravažiuoti kitais būdais, vežantis dviratį su savimi. Dviračiu gali patogiai vežtis daugiau daiktų, nei panešti pėsčias.
Kaip ten bebūtų, norint pradėti keliauti motociklu barjerų nemažai. Reikia A kategorijos teisių, kurių dauguma žmonių neturi. Reikia motociklo: ilgesnėms kelionėms tinkamas nemažai kainuoja. Reikia specialios įrangos - bet su kokia apranga ar šalmu bevažiuotum, motociklu keliauti vis tiek bus nesaugiau, nei automobiliu. Bet kelionių motociklu fanams visa tai- ir daug, daug daugiau - atperka tas laisvės jausmas, lėkimas grynu oru… Automobilis ar juoba koks kemperis ar autobusas jiems gali atrodyti it akmuo po kaklu, kalėjimas ant ratų. Daug keliautojų išbando keliones motociklais Pietryčių Azijoje - ten juos paprasta ir pigu išsinuomoti ir paprastai nuomotojai nereikalauja teisių. Tuo tarpu daugelyje kitų vietų motociklą išsinuomoti sudėtingiau, nei automobilį. Praeities ekspedicijų lipdukai ant pakelės muziejaus Patagonijoje.
Seniausias kelionės būdas! Tiesiog eini ir viskas. Gal per miestą, bet dažniausiai - p...
Ką Pasirinkti?
Geriausias transporto priemonės pasirinkimas priklauso nuo jūsų individualių poreikių ir aplinkybių. Jei jums svarbiausia greitis ir patogumas, rinkitės lėktuvą. Jei norite mėgautis vaizdais ir keliauti patogiai, rinkitės traukinį. Jei norite laisvės ir lankstumo, rinkitės automobilį.
Taip pat svarbu atsižvelgti į kelionės kainą, atstumą ir trukmę, bagažo kiekį ir aplinkosaugos aspektus. Pavyzdžiui, keliaujant iš Vilniaus į Palangą, galima rinktis lėktuvą, traukinį arba automobilį. Lėktuvas būtų greičiausias, bet ir brangiausias variantas. Traukinys būtų patogus ir ekologiškas pasirinkimas, bet užtruktų ilgiau. Automobilis suteiktų daugiausia laisvės ir lankstumo, bet reikalautų vairavimo ir degalų išlaidų.
Svarbu atidžiai apsvarstyti visus veiksnius ir pasirinkti transporto priemonę, kuri geriausiai atitinka jūsų poreikius ir lūkesčius.
„Vilnius-Ryga lėktuvu per 4 valandas. Kai kalbu apie keliones trukmę, kalbu apie visą kelionę - nuo miesto senamiesčio iki kito miesto senamiesčio. (…) Taigi, mano šios dienos tikslas - sujungti kaimynines sostines traukiniu, kurių kelionės trukmė būtų - tos pačios 4 valandos. Tik jos būtų su ženkliai mažesniu kiekiu CO2 emisijos, patogesnės keliaujantiems ir tikrai pigesnės. Ar pavyks mums tai padaryti iki 2024 metų? Bendrovėms teks diskutuoti ne tik apie traukinio maršruto atkūrimą, bet ir padaryti kompromisų, atsižvelgti į dvišalius lūkesčius bei keleivių norus.Sujungti Vilnių su Ryga „LTG Link“ nori dar prieš „Rail Baltica“ statybų pabaigos.
tags: #automobiliu #traukiniu #lektuvu