Sparčios autonominių sprendimų komercializacijos tikimasi per artimiausius kelerius metus. Savo ruožtu gamintojai prognozuoja, kad dėl naujų teisės aktų ir technologijų pažangos tai turės didelį poveikį pramonei. Kol kas Europos Sąjungoje dar trūksta konsensuso dėl tokio transporto naudojimą numatančių teisės aktų, taip pat lieka atvirų standartizavimo klausimų. Kai šios sritys bus sureguliuotos, atsiras daugybė technologijų taikymo galimybių, o tuomet svarbiausias klausimas bus, kaip autonomišką transportą efektyviai integruoti į logistikos tinklus?
Autonomiško mobilumo sprendimai vystomi gana ilgą laiką, tačiau dar niekada sąlygos jiems įgyvendinti nebuvo tokios palankios kaip dabar. Transporto automatizavimas, manoma, smarkiai pagerins saugą, tvarumą ir logistikos veiksmingumą. Ekspertai skaičiuoja, kad 94 proc. visų eismo įvykių šiandien vis dar įvyksta dėl žmogiškųjų klaidų. Mažiau žalos, sužalojimų ir žuvusiųjų keliuose būtų pakankama priežastis sparčiau vystyti autonomines transporto priemones.
Tvarumo nauda taip pat kaip ant delno. Automatizuotas sunkvežimis gali prekes vežti tokiu greičiu, kuris leidžia optimizuoti degalų sąnaudas, taip pat jis sprendžia eismo spūsčių ir oro taršos problemas, nes gali važinėti ne piko metu ir gali būti varomas hibridine arba visiškai elektrine pavara.
Kas yra autonominės transporto priemonės?
Autonominė (bepilotė) transporto priemonė gali judėti be žmogaus įsikišimo - savarankiškai. Autonominis transportas yra pagrįstas technologijomis, kurios leidžia transporto priemonei orientuotis aplinkoje ir ją interpretuoti, priimti sprendimus ir valdyti save. Autonominės transporto priemonės gali orientuotis pagal iš anksto numatytų ir esamų sąlygų kombinaciją, taip išvengiant problemiškos kelio elementų būklės ar kliūčių kelyje. Stebinčius ir nukreipiančius jutiklius, kameras turinti autonominė transporto priemonė gali ne tik identifikuoti aplinką, bet ir numatyti, kas laukia priekyje.
Autonominiai automobiliai, tai transporto priemonės, kurios naudoja išmanias technologijas, kad galėtų važiuoti be žmogaus pagalbos. Tai pasiekiama naudojant dirbtinį intelektą (DI), įvairius jutiklius, kameras, radarus ir lidarus - įrenginius, kurie padeda automobiliui suvokti aplinką ir priimti sprendimus. Šie automobiliai nuolat stebi savo aplinką, analizuoja kelią ir priima sprendimus, reikalingus saugiam ir efektyviam judėjimui. Tai apima viską: nuo kliūčių atpažinimo, greičio reguliavimo iki maršruto pasirinkimo. Pagrindinis autonominių automobilių tikslas - užtikrinti, kad kelionės būtų ne tik patogios, bet ir saugios, nes kompiuteris gali reaguoti greičiau ir tiksliau nei žmogus. Sistemos, kurias naudoja šie automobiliai, nuolat tobulėja. Pavyzdžiui, kai kurios autonominės transporto priemonės gali analizuoti kitus eismo dalyvius ir iš anksto numatyti, kaip jie elgsis, taip sumažindamos nelaimingų atsitikimų riziką.
Technologinės naujovės ir autonominių transporto priemonių vystymasis
Technologija, leidžianti autonominiams automobiliams veikti, yra itin sudėtinga ir nuolat tobulėjanti. Pagrindiniai autonominių automobilių komponentai yra:
- Dirbtinis intelektas (DI) - tai sistema, kuri leidžia automobiliams „mokytis“ ir gerinti savo veikimą remiantis patirtimi ir duomenimis. DI analizuoja situaciją kelyje ir priima sprendimus. Pavyzdžiui, kaip elgtis susidūrus su kitais vairuotojais ar kliūtimis.
- Jutikliai ir radarai - šie įrenginiai padeda automobiliui matyti aplinką įvairiomis sąlygomis: esant prastam apšvietimui, susidarius rūkui ar stipriai lyjant. Lidarai (naudojantys lazerius) ir radarai skenuoja aplinką ir kuria 3D žemėlapius, kuriuos automobilių sistema naudoja analizuodama situaciją.
- Kameros ir GPS - kamerų pagalba automobiliams suteikiama galimybė atpažinti kelio ženklus, pėsčiuosius ir kitus svarbius eismo elementus, o GPS užtikrina tikslią automobilio padėtį.
Be šių pagrindinių technologijų, svarbus ir 5G ryšys, kuris leis autonominiams automobiliams greitai ir efektyviai keistis duomenimis su kitomis transporto priemonėmis ir miesto infrastruktūra. Tai leis automobiliams geriau prognozuoti eismo sąlygas ir dar labiau sumažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę.
„Ostaralab“ sukūrė autonominės transporto priemonės prototipą, pasinaudojant Inovacijų agentūros kvietimu įgyvendinti ES finansuojamą priemonę „Eksperimentas“. Sukurta nuoseklaus veikimo principo hibridinė transporto priemonė su keturiais varančiaisiais ratais gali būti eksploatuojama prastais keliais arba bekelės sąlygomis, pervežti du žmones ar naudingus krovinius. Transporto priemonė turi nuotolinio valdymo funkciją, taigi jai nėra būtinas vairuotojas.
Ši pažangi inovacija sukurta atsižvelgiant į realias problemas ir matomą poreikį. Ji sprendžia saugaus judėjimo sunkiai pravažiuojamose vietovėse problemą, kuomet reikia atlikti aplinkos stebėseną, gelbėjimo ar pasienio kontrolės operacijas žmonėms pavojingomis sąlygomis. Nuotoliu valdoma transporto priemonė leidžia tarnyboms efektyviai vykdyti užduotis teritorijose, kuriose žmogaus buvimas gali būti fiziškai sudėtingas ar keliantis jam grėsmę. Užduotis atlikdami nuotoliu, didiname operacijų saugumą ir efektyvumą - pavyzdžiui, zonduojant gaisrų židinius, ypatingai miškingose ar kalnuotose vietovėse, kur prieiga ribota.
Nors pagrindinis šios transporto priemonės taikymo tikslas - padėti tarnyboms vykdyti stebėjimo, paieškos ir gelbėjimo darbus sudėtingose teritorijose, potencialios pritaikymo galimybės yra kur kas platesnės. Automobilis gali būti pritaikytas įvairių krovinių pervežimui gamybinėse teritorijose ar karjeruose, uždarose erdvėse, kuriose galima sukurti patikimą privatų ryšio tinklą ir efektyviai valdyti transporto srautus nuotoliniu būdu. Jį galima naudoti geležinkelių infrastruktūros priežiūroje, kur reikia mobilios ir patikimos transporto priemonės darbui sudėtingose ir nutolusiose vietovėse arba ekspedicijų logistikoje gabent įrangą per sunkiai pravažiuojamas teritorijas.
„Ostaralab“ tęsia darbus - pasinaudojusi kito ES finansuojamo projekto teikiamomis galimybėmis, sukūrė patikimą radijo ryšio sprendimą, leidžiantį operatoriui valdyti transporto priemonę net ir tose vietovėse, kur nėra mobiliojo tinklo. Buvo sukurta valdymo sistema, kuomet atskiri automobiliai sujungiami į vieną tinklą, o operatorius vienu metu gali valdyti daugiau nei vieną automobilį. Taikant šią technologiją padidėja atstumas, kuriuo automobilis gali būti valdomas nuotoliniu būdu.
Teisiniai iššūkiai
Autonominių automobilių plėtra susiduria su daugybe teisinių iššūkių. Vienas pagrindinių klausimų, kuris kelia daug diskusijų - atsakomybė už nelaimingus atsitikimus. Jei autonominis automobilis dalyvauja avarijoje, kas atsako už padarytą žalą? Atsakomybė tenka gamintojui, programinės įrangos kūrėjui, ar automobilio savininkui? Be to, reikalingi nauji įstatymai dėl autonominių transporto priemonių bandymų ir naudojimo viešuose keliuose. Kiekviena šalis turi savo požiūrį į tai, kaip reguliuoti šias technologijas, tačiau daugelyje pasaulio regionų dar nėra aiškių ir vieningų taisyklių, susijusių su autonominių transporto priemonių naudojimu.
„Kol kas iš dalies autonominės sistemos, jau esančios automobiliuose, revoliucijos civilinės atsakomybės draudimo srityje nepadarė. Kitaip tariant, yra transporto priemonės savininkas, jis apsidraudęs, tad jei padaroma žala - ji atlyginama. Šį klausimą spręsti ir apibrėžti atsakomybę turi ir Europos Komisija (EK), nes kol kas Europos Sąjungoje galiojančios direktyvos šito neapibrėžia ir atsakymų nepateikia. Pavyzdžiui, buvo svarstoma, kad galbūt gamintojas bus apsidraudęs savo civilinę atsakomybę ir taip bus atlyginama žala, bet niekas negali pasakyti, ar tai įmanoma, ar ne, nes tai būtų kardinalus posūkis draudimo sistemoje. Kadangi automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis, tikrai niekuomet nebus taip, kad kažkam nutikus nebus atsakingų. Jeigu automobilis veiks ne taip, kaip nurodyta sutartyje, greičiausiai pirkėjas pareikš pretenzijas prekių ženklo atstovybei, o ši - gamintojui. Jei vairuotojas darys kažką kitaip, nei nurodyta instrukcijoje, kurią jis pasirašė, tuomet, galimas daiktas, atsakomybė teks jam pačiam. Tai reiškia ir tai, kad sutartys su automobilių pirkėjais taps gerokai detalesnės, nes jose reikės apibrėžti daugybę situacijų. Vis dėlto kol kas apie atvejus, kai prireikė spręsti atsakomybės klausimus, arba kuriamą įstatyminę bazę nėra girdėjęs.
Taip pat kyla klausimas, kaip užtikrinti, kad autonominiai automobiliai atitiktų visus saugumo standartus? Ar jie tikrai gali būti saugesni už žmonių vairuojamus automobilius? Atsakyti į šį klausimą ne taip paprasta, nes autonominių automobilių technologija vis dar yra santykinai nauja ir reikalauja nuolatinio tobulinimo.
JAV Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA) teigia, kad 94% eismo įvykių įvyksta dėl žmogaus klaidų. AV gali sumažinti šį skaičių, nes jos nepavargsta, nebūna išsiblaškiusios ir nevairuoja apsvaigusios. Eismo efektyvumas: AV gali sumažinti spūstis, optimizuodamos greitį ir bendraudamos tarpusavyje. Aplinkosauga: dauguma AV yra elektrinės, o tai mažina išmetamųjų dujų kiekį. Technologiniai apribojimai: AV sunkiai susidoroja su sudėtingomis situacijomis, tokiomis kaip blogas oras. Reguliavimas: teisės aktai dar neatitinka technologijos pažangos. Lietuva ir ES aktyviai dalyvauja AV plėtroje. Europos Komisija siekia, kad iki 2030 metų AV taptų plačiai prieinamos. ES finansuoja iniciatyvas, tokias kaip projektas „Self-driving trucks en route to transform Europe’s freight sector“, kuris tiria AV sunkvežimių poveikį krovininiam transportui.
Praktiniai iššūkiai
Nors technologija, leidžianti sukurti autonominius automobilius, vystosi greitai, šios technologijos diegimas susiduria su praktiniais iššūkiais. Pirmiausia, daugelis miestų ir šalių vis dar neturi tinkamos infrastruktūros, kad galėtų saugiai priimti autonomines transporto priemones. Daugelyje vietų keliai nėra pritaikyti tokiems automobiliams, o kai kuriose mažiau išsivysčiusiose šalyse infrastruktūra yra nebetinkama net tradicinėms transporto priemonėms.
Be to, kadangi autonominiai automobiliai yra visiškai priklausomi nuo technologijų, bet kokia programinės įrangos klaida ar gedimas gali turėti rimtų pasekmių. Tokių problemų prevencija ir užtikrinimas, kad šie automobiliai būtų saugūs naudoti kasdien, yra pats didžiausias iššūkis. Dar viena praktinė problema - visuomenės pasitikėjimas autonominėmis technologijomis. Daugelis žmonių vis dar nesijaučia patogiai, keliaudami automobiliais, kuriuos valdo kompiuteris, o ne žmogus. Psichologinis barjeras, susijęs su pasitikėjimu tokiomis transporto priemonėmis, gali tapti kliūtimi jų priėmimui.
Poveikis kasdieniam gyvenimui ir ateities perspektyvos
Autonominių automobilių populiarėjimas gali turėti didelį poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui. Pirmiausia, šios technologijos gali pagerinti kelionių patogumą ir sumažinti eismo spūstis. Autonominiai automobiliai gali keliauti greičiau ir efektyviau, nes jie geba geriau analizuoti eismo sąlygas ir priimti geresnius sprendimus nei žmogus. Tai gali sumažinti laiką, praleidžiamą kelyje, ir padaryti miestus pralaidesnius eismui.
Be to, autonominiai automobiliai gali tapti svarbia priemone kovojant su tarša. Naudojant šias transporto priemones, bus galima sumažinti degalų vartojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį, nes autonominiai automobiliai gali optimizuoti savo maršrutus ir važiavimo greitį.
Socialinė įtaka taip pat bus didelė. Automobilių pramonė ir darbo rinkos susidurs su naujais iššūkiais, nes dalis darbuotojų, dirbančių transporto sektoriuje, gali prarasti savo darbą. Kita vertus, autonominių automobilių plėtra taip pat atvers naujas galimybes IT specialistams, inžinieriams ir dirbtinio intelekto kūrėjams.
Ateityje, tikėtina, kad autonominiai automobiliai taps daugelio pasaulio miestų sudedamąja dalimi. Nors jų integracija į kasdienį gyvenimą nėra greita, technologijos tobulėja labai sparčiai.
2024 m. gegužę „Renault Group“ atskleidė savo autonominių transporto priemonių strategiją ir kartu su partnere „WeRide“ pradėjo precedento neturintį eksperimentą atviruose keliuose Europoje. Šiame bandyme dalyvavo du autonominiai mikroautobusai, vežioję žmones per „Roland-Garros“ teniso turnyrą. Po šio sėkmingo eksperimento daugelis judumo rinkos dalyvių (vietos valdžios institucijos, transporto operatoriai, privačių objektų valdytojai ir t. t.) išreiškė susidomėjimą šiuo sprendimu savo teritorijoje. Europoje, pavyzdžiui, Ciuriche (Šveicarija), Valensijoje (Prancūzija) ir Barselonoje (Ispanija), jau vykdomi nauji eksperimentai.
Eksperimentas, kurio metu kuriami autonominiai maršrutiniai autobusai tankiai apgyvendintoje ir sudėtingoje miesto aplinkoje, parodo naujų technologijų, skirtų automatizuotoms viešojo transporto paslaugoms, brandą. Kartu atskleidžiama „Renault Group“ Europos viešojo transporto ateities vizija: autonominės transporto priemonės pagerins gyvenimą mieste, padidins prieinamumą ir užtikrins efektyvesnį bei tvaresnį judumą. Po eksperimento planuojama nuo 2025 m. liepos pradėti teikti komercines 4 lygio automatizuotų maršrutinių taksi paslaugas.
„beti“ (Prancūzijos privatus viešojo transporto operatorius), „Macif“ (transporto priemonių draudikas ir „beti“ partneris), „WeRide“ ir „Renault Group“ diegia pirmąjį aukšto lygio automatizuotą judumo tinklą Valanse (Prancūzija), kad sujungtų TGV geležinkelio stotį su didžiąja dalimi ją supančio 162 ha ploto verslo parko. Ciuricho oro uoste (Šveicarija) nuo 2025 m. sausio vykdomu „WeRide“ eksperimentu siekiama palengvinti darbuotojų keliavimą tarp terminalų.
Viešojo transporto srityje „Renault Group“ artimiausiu metu ketina pasiūlyti 4 lygio autonomines transporto priemones, galinčias valdyti savo vairavimo užduotis eksploatacinio projektavimo srityje, su nuotoline priežiūra, bet be operatoriaus transporto priemonėje. Būdama judumo be anglies dioksido technologijų pradininkė, „Renault Group“ svarsto galimybę iki 2030 m. naudoti tūkstančius autonominių elektrinių mikroautobusų.
Žinoma verslo konsultacijų bendrovė „McKinsey“ skaičiuoja, kad iki 2035 metų autonomiško mobilumo sprendimai rinkos dalyviams atneš maždaug 275-367 mlrd. eurų pajamų. Visgi „McKinsey“ specialistai perspėja, kad tol, kol autonominio transporto naudą supras paprasti vartotojai ir įmonės, gamintojams ir tiekėjams dar teks kalnus nuversti: kurti naujus verslo modelius, įtikinti dėl potencialios naudos ir kt.
Štai Švedijos gamintoja „Scania“ paskelbė, kad spartina autonominio transporto, judančio iš vieno pastovaus taško į kitą (angl. hub-to-hub), diegimą - paleidžia specialią komercinę bandomąją programą. Švedai nori paspartinti jų klientų kasdieniais poreikiais veikiančio transporto vystymą, tad jį išmėginti realiomis sąlygomis bus ypač naudinga tiek gamintojams, tiek naudotojams. „Esame įsipareigoję kurti visiškai integruotus autonominius produktus. Tai reiškia, kad įdiegta technologija bus palaikoma tiesiai iš gamyklos. Tikimasi, kad autonominiai produktai įmonėms padės pagerinti veiklos našumą, sumažinti transporto išmetamą teršalų kiekį ir pagerinti saugumą keliuose. Bendradarbiaujant su JAV įsikūrusia bendrove „Plus“, kuri į „Scania“ integruoja savo 4-ojo lygio visiškai autonominę technologiją „SuperDrive“, savivaldžiai sunkvežimiai jau bandomi Europos viešuosiuose keliuose su kabinoje važiavimą prižiūrinčiu vairuotoju. „Scania“ autonominiai transporto sprendimai yra svarbus indėlis pereinant prie saugesnio, efektyvesnio ir tvaresnio transportavimo. Mūsų produktai buvo kuriami bendradarbiaujant su pirmaujančiais technologijų tiekėjais, ypatingą dėmesį skiriant kasybai ir logistikos programoms tarp paskirstymo centrų“, - pažymi P.
Naujuoju projektu bendrovė siekia išplėsti ir ateities poreikiams pritaikyti tai, ką ji darė geriausiai iki šiol - integruoti mobilumo produktus į savo klientų veiklą. Kiekvienas parko valdytojas svajoja tvarkyti transporto judėjimą be jokių apribojimų, nori, kad jis maksimaliai atitiktų būsimus reglamentus. Ne vieną sunkiojo transporto prekių ženklą valdančios TRATON grupės ekspertų skaičiavimais, 2026 metais krovinius pervežančios autonominės transporto priemonės galės nuvažiuoti 78 mlrd.
Įmonės, siekiančios pirmosios įdiegti naujausias technologijas savo veikloje, gali pateikti užsakymus „Scania“ 40 tonų autonominiam sunkiajam savivarčiui įsigyti. Pirmiausia „Scania“ ėmė pardavinėti savo autonominius kasybos savivarčius Australijoje, o pirmieji pristatymai numatomi 2026 m. „Scania“ kasybos savivarčiai su mažesniais civilinės klasės sunkvežimiais turi pranašumų, palyginti su tradiciniais pramonės sunkiasvoriais sunkvežimiais emisijos ir našumo atžvilgiu.
Pasak MobileDrive CTO Winston Hsu, bendradarbiaujant su Siemens, jie gali pateikti savo produktus į rinką daug supaprastintu ir efektyvesniu būdu. Tai leidžia užtikrinti 100% atsekamumą tarp reikalavimų, testų atvejų ir techninių saugos reikalavimų. Taip pat sutrumpėja ADAS produktų kūrimo laikas iki 1.5 metų, net prieš sukuriant fizinį prototipą, ir daugiau nei 50% sumažėja simuliacijos laikas, ypač žmogaus kūno elgsenos modeliavimui - nuo dienų iki valandų.
Sistemos inžinerija, E/E sistemų kūrimas, našumo inžinerija, IC dizainas, programų gyvavimo ciklo valdymas, reikalavimų ir tikrinimo valdymas - tai sritys, kuriose skaitmeninė gamybos grandinė (Digital Thread) suteikia saugų, patikimą, plečiamą ir ekonomiškai efektyvų sprendimą ADAS ir AV sistemų kūrimui, testavimui ir optimizavimui, užtikrinant atsekamumą ir nuolatinį mokymąsi. Tai leidžia inžinieriams užtikrintai įveikti iššūkius, suteikiant ADAS ir AV kūrimo procesui daugiau lankstumo ir efektyvumo. Funkcinis skaitmeninis dvynys, sujungiantis realų ir virtualų pasaulius, leidžia nuolat projektuoti, testuoti, tobulinti, optimizuoti ir validuoti sistemos bei transporto priemonės veikimą su kuo plačiausia kritinių scenarijų aibe.
Multidisciplininė bendradarbiavimas užtikrina, kad skirtingos komandos galėtų dirbti kartu, tikrindamos, ar jūsų dizainas puikiai veikia visose sistemose, posistemėse ir išorinėse aplinkose. Funkcinis skaitmeninis dvynys susideda iš tikslių inžinerinių modelių, kuriuose galite fiksuoti ir atnaujinti tikslus, reikalavimus ir scenarijus, siekdami užtikrinti visapusišką atsekamumą ir tikrinimo aprėptį. Nustatykite transporto priemonės tikslus ir funkcionalumą iš anksto, kad maksimaliai išnaudotumėte autonomines funkcijas. Priimkite geresnius sprendimus dėl techninės įrangos, programinės įrangos ir atitinkamų scenarijų.
tags: #autonomine #transporto #priemone