Kiekvienas automobilio savininkas, patekęs į eismo įvykį, susiduria su klausimu dėl patirtos žalos atlyginimo. Dažnai kyla nesutarimų tarp nukentėjusiųjų ir draudimo bendrovių dėl žalos dydžio įvertinimo. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip veikia transporto priemonių draudimas, kokios yra draudikų ir nepriklausomų ekspertų pareigos bei ką turėtų žinoti vairuotojai, siekdami teisingai atlyginti patirtą žalą.
Draudimo bendrovės ir nepriklausomų ekspertų vaidmuo
Įvykus eismo nelaimei ir apgadinus transporto priemonę, draudimo bendrovės BTA atstovai nustato padarytos žalos sumą, tačiau ji ne visada tenkina transporto priemonės savininką. Jei Tomui, kuriam draudimo bendrovė pateikė nepriimtiną pasiūlymą, nesutinkant su draudimo bendrovės pateiktu pasiūlymu, jis nutarė kreiptis į nepriklausomą žalų ekspertą. Nepriklausomas ekspertas, įvertinęs transporto priemonės būklę, nusprendė, kad automobilio remontas kainuos brangiau, nei nurodė draudikai. Pateikus nepriklausomo vertintojo išvadą draudimo bendrovės atstovams, jie pareiškė, kad neatsižvelgs į ekspertizę, o asmeniui išmokės tokią pinigų sumą, kurią nustatė draudimo bendrovės atstovai.
BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius paaiškino, kad draudimo įmonės atstovai, nustatydami transporto priemonės žalą, kreipiasi į keletą skirtingų remonto įmonių, o pagal pateikiamą vidurkį yra suskaičiuojamas ir išmokos dydis. A. Gasparavičius atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais draudimo bendrovė pati samdo atskirus vertintojus tam, kad būtų nustatomas žalos dydis. Tiesa, kaip teigia pašnekovas, išmokos suma gali skirtis dėl to, kad nepriklausomi vertintojai skirtingai nustato įkainius. „Dažnu atveju nepriklausomas vertintojas apskaičiuoja žalą taikydamas didesnius serviso darbų įkainius ir naujų originalių dalių kainas, nors automobilis jau ne pirmos ir net ne antros jaunystės. Į nepriklausomo vertintojo išvadas atsižvelgiame tais atvejais, kai jos atitinka realią remonto kainą. Patys esame atlikę ne vieną analizę, kuriomis remiantis, galime labai greitai patikrinti, kiek nepriklausomo vertintojo išvadose pateikta kaina yra reali ir atspindi situaciją rinkoje“, - tikino A. Gasparavičius.
Ką turėtų žinoti kiekvienas vairuotojas?
Draudimo bendrovių veiklą Lietuvoje prižiūri Lietuvos bankas (LB), kuriame sprendžiami ir kilę ginčai. Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis teisininkas Laurynas Žižys paaiškina, į ką turėtų atkreipti dėmesį kiekvienas automobilio vairuotojas, jeigu nesutinka su draudikų siūlomu išmokos dydžiu. „Jei žmogus nesutinka su draudimo bendrovės nustatyta išmoka ir turi nepriklausomo žalų eksperto ar turto vertintojo skaičiavimus, pirmiausiai, jis turėtų raštu kreiptis į draudimo bendrovę ir pateikti minėtus skaičiavimus. Jeigu per 15 darbo dienų draudimo bendrovė neatsakys arba atsakymas žmogaus netenkins, jis gali kreiptis į LB arba tiesiai į teismą, prašydamas išnagrinėti kilusį ginčą“, - kalbėjo LB atstovas.
L. Žižys pastebi, kad nepriklausomo žalų eksperto nuomonė, kuomet yra vertinamas žalos dydis, yra svarbi, tačiau tai - ne vienintelis ir nenuginčijamas žalos dydžio įrodymas. „Draudikai gali atsižvelgti į nepriklausomo turto vertintojo nuomonę, tačiau vadovautis vien ja neprivalo, ypač jeigu turi surinkę pakankami duomenų apie tai, kad vertintojų apskaičiuota remonto kaina yra didesnė nei būtinosios ir pagal vidutinius įkainius apskaičiuotos remonto išlaidos“, - kalbėjo teisininkas.
LB atstovas, remdamasis teismų praktika, sako, kad turto vertinimo ataskaitos neturi didesnės įrodomosios vertės nei kiti įrodymai, pavyzdžiui, remonto paslaugas teikiančių įmonių parengtos sąmatos. „Svarbiausia, kad eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims ir jų turtui padaryta žala būtų atlyginta teisingai, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus būtinųjų remonto išlaidų ir vidutinės rinkos kainos, kitus svarbius kriterijus. Jeigu draudikas vertintų, kad žalų eksperto skaičiavimai atspindi būtinųjų išlaidų ir vidutinės rinkos kainos kriterijus, jis gali visiškai ar iš dalies sutikti su vertintojo nuomone. Tokių atvejų praktikoje pasitaiko ir LB paprastai nepasiekia, nes draudikai ir klientai nesutarimus išsprendžia patys“, - paaiškino L. Žižys.
Susitarimo su draudikais svarba
L. Žižys užsimena, kad praktikoje yra buvę ir tokių atvejų, kai nustatomi įkainiai yra didesni už originalių detalių kainas. „Yra atvejų, kai paaiškėja, kad vertinimo ataskaitoje remonto kaina apskaičiuota ne tik pagal didesnius automobilio dalių ar remonto darbų įkainius, nei taiko įprastos automobilių dalių prekyba ar remontu užsiimančios įmonės, bet net ir didesnius įkainius, nei Lietuvos rinkoje realiai taiko atitinkamų automobilių originalių dalių gamintojų importuotojai ar gamintojų autorizuoti servisai“, - teigė jis.
Tiek vairuotojams, kurie pateko į avarijas, tiek draudikams, siūlantiems savo išmoką, Lietuvos bankas ragina rinktis teisingąją praktiką ir prieš automobilio remontą susitarti, kokiame servise ir kokiomis sąlygomis bus tvarkomas automobilis. Be to, raginama apsitarti ir nuspręsti, ar automobilis bus tvarkomas nukentėjusio asmens pasiūlytame servise, ar draudikų. „Tokiu atveju automobilis atstatomas į iki eismo įvykio buvusią būklę, o draudikas draudimo išmoką paprastai moka tiesiai remonto bendrovei, atsižvelgęs į prieš remonto darbus suderintą remonto darbų sąmatą“, - teigė L. Žižys.
Kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją?
Ar gyventojai gali išsireikalauti didesnės išmokos?
Žalų administravimo centro „Celerauto“ vadovas Kęstutis Bartkevičius atkreipia dėmesį, kad jeigu transporto priemonė buvo draudžiama „Kasko“ draudimu, tuomet nepriklausomo eksperto vertinimas visiškai nepadės, mat tokiam draudimo tipui yra nustatytos atskiros taisyklės, pagal kurias skaičiuojama išmoka. „Jeigu asmuo yra nukentėjęs, draudimo bendrovė atsižvelgia į visą visumą aspektų: koks automobilis, kokia rida, kokia būklė ir vėliau nustato serviso įkainius. Faktas, kad [klientui] sumokama suma yra gerokai mažesnė, nei kainuotų remontas, jeigu klientas remontuotų servise. Ar klientas gali išsireikalauti daugiau pinigų? Žinoma, kad gali. Bet reikės padirbėti, nes turės būti rašoma pretenzija draudimo bendrovei, gavus atsakymą, kreiptis ir LB, prireikus - į teismą. Ir tai yra kiek sudėtingi keliai paprastam žmogui. O draudimo bendrovės tuo ir naudojasi“, - teigė pašnekovas.
LB surinkti duomenys rodo, kad nesutarimų, susijusių su transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pastaruoju metu mažėja. Per visus 2022 metus į LB su prašymais nagrinėti ginčus arba paklausimais kreipėsi 79 žmonės, išnagrinėta 20 su privalomuoju draudimu susijusių ginčų. Dar 22 atvejais nesutarimus ginčo šalys išsprendė taikiai. Teigiama, kad šie rodikliai apima ne tik ginčus dėl draudimo išmokos dydžio, bet ir kitus su minėtomis sutartimis susijusius aspektus, pavyzdžiui, kai yra nesutariama, ar įvykis yra draudžiamasis. Taigi nesutarimų būtent dėl žalos ir draudimo išmokos dydžių buvo dar mažiau, o praėjusių metų rodikliai yra mažiausi nuo 2016 metų.
Žala ir jos atlyginimo principai
Žala yra automobilio rinkos kaina draudiminio įvykio dieną, sumažinta jos įrangos liekanų po draudiminio įvykio verte. Liekanų vertė apskaičiuojama pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją. Po draudiminio įvykio transporto priemonės liekanos lieka automobilio savininkui.
Taisyklės numato, kad draudimo įmonė derina su nukentėjusiaisiais žalos atlyginimo būdą, taigi Jūs galite, bet neprivalote sutikti su draudimo įmonės rekomenduojama remonto įmone. Jei pradedate remontuoti automobilį iki išmokos mokėjimo, turėtumėte iš anksto raštu suderinti su draudimo bendrove remonto įmonę, turto remonto būdą ir sąlygas.
| Įvykio tipas | Vidutinė žala (eurais) | Vidutinė draudimo išmoka (eurais) |
|---|---|---|
| Apgadinti automobiliai (privalomasis draudimas) | N/A | 950 |
| Asmenų sveikata (privalomasis draudimas) | Didesnė nei automobilių | N/A |
| Apgadintas automobilis (kai neaišku, kas kaltininkas, dažniausiai didmiesčiuose) | 500 | Priklauso nuo KASKO draudimo |
| Eismo įvykio atveju (KASKO draudimas) | 1500 | N/A |
Jeigu Jūsų automobilis buvo apdraustas „Kasko“ draudimu ir nukentėjo dėl duobių, patariama į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus ir užregistruoti įvykį. Turėdamas policijos pažymą, draudikas gali kreiptis į kelio savininką ar kelininkus dėl žalos atlyginimo. Tokiu atveju Jums būtų ne tik atlyginti nuostoliai, bet ir išsaugota Jūsų drausmingumo kategorija.
Svarbu nepamiršti, kad nereikėtų pradėti remontuoti transporto priemonės, būsto ar kito turto ar naikinti sugadintų daiktų, kol draudimo bendrovės atstovai nebus apžiūrėję įvykio vietos. Tai priklauso nuo Jūsų draudimo sutarties - draudimo sąlygos skirtingose bendrovėse skiriasi.
KASKO ir privalomasis draudimas: skirtumai ir privalumai
Privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCAPD) draudimas yra privalomas visiems transporto priemonių savininkams Lietuvoje. Šis draudimas skirtas atlyginti žalą, kurią vairuotojas, būdamas kaltininkas, padarė kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. Kitaip tariant, TPVCAPD padengia išlaidas už kitų asmenų patirtą žalą, bet ne už paties vairuotojo automobilio remontą.
KASKO draudimas, priešingai nei privalomasis, yra skirtas apsaugoti Jūsų paties transporto priemonę. Jis apmoka žalą, patirtą avarijos, vagystės, vandalizmo, stichinės nelaimės ir nelaimingo atsitikimo atveju, nepriklausomai nuo to, kas yra kaltas dėl įvykio. Nors kartais KASKO draudimas laikomas prabangos preke, specialistai rekomenduoja įvertinti rizikas: automobilio dalių, remonto darbų kainą ar vagystės tikimybę, ir apsvarstyti papildomos apsaugos įsigijimą.
Eismo įvykių atveju vidutinė žala siekia apie 1500 eurų (KASKO draudimu), o privalomuoju draudimu atlyginama žala kitoms transporto priemonėms, turtui ar žmonėms sudaro apie 950 eurų vidutinę išmoką. Tik 5 proc. atvejų žalą patiria patys vairuotojai, ir tokiais atvejais sumos yra gerokai didesnės nei apgadinus automobilius.
Specialistai pataria įsivertinti, kiek galimos žalos finansiniai srautai sutrikdytų Jūsų finansinę padėtį - ar galėtumėte savomis lėšomis padengti automobilio remonto kaštus, ar galėtumėte tam tikrą laiką išsiversti be pakaitinio automobilio. Kartais galimos rizikos įsivertinamos per vėlai, todėl svarbu žinoti, kaip galima apsisaugoti nuo įvairių netikėtumų kelyje.
tags: #autoserviso #atsakomybe #uz #aotomobiliui #padaryta #zala