Avansas ir rankpinigiai perkant automobilį: svarbiausi patarimai kaip išvengti apgavysčių

Pirkdami automobilį, pirkėjas pardavėjui gali sumokėti avansą arba užstatą. Panagrinėkime, kuo jie skiriasi.

Preliminarioje sutartyje pirkėjas sutinka sumokėti sutartą kainą, o pardavėjas sutinka perleisti sutartą automobilį. Dažniausiai pirkėjas sumoka arba visą sumą, arba jos dalį, kuri vadinama avansu arba užstatu.

Avansas pardavėjui suteikia vienašališką pranašumą ir yra savotiška jo kreditavimo forma. Jeigu pardavimas taip ir neįvyksta, abi šalys turėtų grąžinti tai, ką gavo viena iš kitos. Jeigu pardavėjas gavo avansą, tokią pat sumą pirkėjui jis turėtų grąžinti atgal.

Užstatas yra labiau įpareigojanti forma galutiniam susitarimui pasiekti. Jeigu pardavėjas nori nutraukti preliminarią sutartį ir neparduoti automobilio, pirkėjas gali reikalauti grąžinti dvigubai didesnę sumą nei sumokėjo užstato pavidalu.

Advokatų kontoros „Noor“ vyresnysis teisininkas Arminas Magyla paaiškina, kad praktikoje dalinis perkamo daikto kainos sumokėjimas yra įprastai vadinamas avansu, o ne rankpinigiais.

Avansas ir rankpinigiai: esminiai skirtumai

Teisiškai avansu laikomas perkamo daikto kainos dalies sumokėjimas. Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kuri yra sumokama pardavėjui pagal sudarytą sutartį, būsimų mokėjimų sąskaita, t. y. sumokėtų rankpinigių suma įeina į perkamo daikto kainą.

Pirkdami tam tikrą daiktą, gyventojai turi žinoti du pagrindinius avanso ir rankpinigių skirtumus:

Rankpinigiai negali būti mokami pagal sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Tai reiškia, kad pagal tokią sutartį sumokėta dalis perkamo daikto kainos teisiškai bus laikoma avansu, o ne rankpinigiais.
Rankpinigiai yra sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties užtikrinimo būdas, reiškiantis, kad juos gavęs pardavėjas automatiškai privalo grąžinti pirkėjui dvigubą rankpinigių sumą tuo atveju, jeigu sutartis nėra įvykdoma iš pardavėjo pusės. Tas pats galioja ir tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nėra įvykdoma iš pirkėjo pusės - tokiu atveju sumokėti rankpinigiai automatiškai lieka pardavėjui.

Avanso mokėjimo atveju tai negalioja - apie pardavėjo veiksmus būtina atskirai numatyti sutartyje. Nes kitaip pardavėjas privalės grąžinti avansą pirkėjui net ir tuo atveju, jeigu sudarytą sutartį pažeis pats pirkėjas. Sutartį pažeidus pardavėjui, pirkėjas neturės pagrindo reikalauti iš pardavėjo dvigubos avanso sumos.

Kaip apsisaugoti perkant automobilį?

Advokatas įvardija esminius punktus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi:

Dalies perkamo daikto kainos mokėjimą visais atvejais vadinti ir laikyti avansu.
Prieš mokant avansą, visuomet sudaryti rašytinę sutartį dėl perkamo daikto. Priklausomai nuo konkrečios situacijos ir konkretaus perkamo daikto specifikos, tai galėtų būti preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, rezervacinė sutartis, arba pagrindinė notarinės arba nenotarinės formos pirkimo-pardavimo sutartis.
Sudaromoje sutartyje įtvirtinti punktą, numatantį, kad sutarties pažeidimo atveju avansas lieka pardavėjui kaip bauda (netesybos), arba avansas grąžinamas pirkėjui bei sumokama avanso dydžio bauda (netesybos), priklausomai nuo to, kuri iš šalių (pardavėjas ar pirkėjas) pažeidė sutartį.

Svarbu nepamiršti aiškiai įtvirtinti, kokiais atvejais sutartis būtų laikoma pažeista iš pardavėjo pusės, o kokiais atvejais iš pirkėjo pusės. Tai padės ateityje išvengti ginčo, ar sutartis laikytina pažeista, ir jeigu taip - kuri konkrečiai sutarties šalis laikytina kalta dėl pažeidimo.

Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pavyzdys

Ką nevalia pamiršti?

Advokatas Kęstutis Jokimas pataria, kad jeigu tik leidžia galimybės, geriau pinigus perduoti ne grynaisiais, bet pervedant per banką. Bankinis pavedimas su labai aiškiai nurodyta paskirtimi - ar tai yra avansas, ar rankpinigiai - vėliau yra puikus įrodymas, kam tie pinigai buvo skirti.

Jeigu yra perkamas automobilis, tokiu atveju reikėtų bent jau išrašyti ar pasirašyti pakvitavimą, kur būtų nurodomi asmens duomenys ar kokiomis kupiūromis buvo sumokėtas avansas.

Asmenys, sumokėję dalį perkamo daikto kainos (avansą arba rankpinigius), dažnai nukenčia nuo nesąžiningų pardavėjų tada, kai rašytinė sutartis nėra sudaroma arba ji nėra išsami, o kai kuriais atvejais - klaidinga teisine prasme.

Pavyzdžiui: Dalinis kainos mokėjimas klaidingai vadinamas rankpinigiais, nors tuo konkrečiu atveju teisiškai jis laikomas avansu. Sutartyje nėra susitarta dėl dvigubo avanso grąžinimo sutarties pažeidimo atveju. Sutartyje nėra numatyta, kokiais konkrečiai atvejais būtent pardavėjas laikomas pažeidusiu sutartį ir t.t.

A. Magyla primena, kad nukentėti pirkėjai gal ir tada, kai dalis kainos (avansas) sumokamas grynaisiais pinigais. Mokėjimas negali viršyti 5 tūkst. eurų sumos. Didesnės sumos mokėjimas grynaisiais pinigais yra draudžiamas įstatymo ir tiek mokantysis (pirkėjas), tiek mokėjimą priimantis asmuo (pardavėjas) gali sulaukti administracinės atsakomybės - piniginių baudų, kurių dydis svyruoja nuo 100 eurų iki 4 tūkst. eurų, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių (viršijimo masto, pakartotinumo ir kt.).

Būtina visuomet užfiksuoti patį dalinio kainos mokėjimo (avanso) sumokėjimo faktą, abiem šalims (pirkėjui ir pardavėjui) pasirašant grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktą su konkrečia data ir perduodama pinigų suma, arba įtvirtinant atitinkamą punktą sudaromoje sutartyje, pagal kurį abi šalys (pirkėjas ir pardavėjas) patvirtina grynųjų pinigų sumokėjimo faktą sutarties sudarymo metu.

Jeigu dalis kainos (avanso) mokamas negrynaisiais pinigais, t. y. banko pavedimu, tuomet tokie patarimai nėra svarbūs, nes avansinio mokėjimo sumos dydis nėra ribojamas, o jo sumokėjimo faktą patvirtina pati atlikto mokėjimo kopija arba banko sąskaitos išrašas.

A. Magyla atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirkėjai neturėtų patingėti ir pasitikrinti, ar perkamas daiktas apskritai priklauso avansą gaunančiam asmeniui. Taip pat ir tai, ar perkamas daiktas nėra areštuotas, įkeistas.

Toks išankstinis galimų rizikų įsivertinimas dažnu atveju padeda išvengti situacijų, kuomet avanso gavėjas gautą avansą jau būna „įsisavinęs“ (išleidęs), tačiau vėliau paaiškėja, kad avanso gavėjas apskritai nėra perkamo daikto savininku ir veikė tik kaip tarpininkas. Kai perkamo daikto pardavimas tiesiogiai priklauso nuo trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, kreditoriaus, kuris yra areštavęs perkamą daiktą, arba kuriam perkamas daiktas yra įkeistas), su kuriais jokių teisinių santykių pirkėjas bei avanso mokėtojas iš viso neturi.

Tokiais atvejais pirkėjui vietoj perkamo daikto gavimo gali tekti įsivelti į neretu atveju ilgą bei varginantį sumokėto avanso susigrąžinimo ir baudos sumokėjimo procesą (jeigu bauda apskritai numatyta sutartyje).

Ginčai ir teismo kelias

Advokatas K. Jokimas pripažįsta, kad atvejų, kai nukenčia gyventojai nuo, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vystytojų, yra pasitaikę ne vienas.

Jeigu pardavėjas iš tiesų nesilaiko žadėtų sąlygų ir nesutinka grąžinti pinigų, pasak advokato, vėliau nesutarimai sprendžiami ilgu teismo keliu.

Tokių atvejų, kai pardavėjas pažeidžia sutartį ir nenori grąžinti avanso pirkėjui, tikrai pasitaiko. Vėliau pirkėjai kreipiasi į teismą, pereina pirmąją instanciją, neretai ir antrąją, o tik tada yra atgaunami pinigai, nors tai ir atima itin daug laiko - maždaug vienerius metus.

„Regitra“ rekomenduoja

„Regitra“, atnaujinusi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, rekomenduoja vadovautis 3 žingsnių taisykle: pasirašyti sutartį, neatiduoti automobilio raktelių, kol nebus deklaruotas abipusis nuosavybės įgijimas/perleidimas, ir greitai bei patogiai registruoti automobilį savo vardu - internetu.

Planuojant pirkti automobilį yra svarbu ne tik teisingai užpildyti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau prieš tai atlikti „namų darbus“, kad išvengtumėte nesusipratimų.

Jei planuojate įsigyti Lietuvoje jau registruotą automobilį, viešai prieinamoje paieškoje galite pasitikrinti, ar jis neturi apribojimų, pavyzdžiui, ar nėra areštuotas, įkeistas. Tam reikės įvesti automobilio identifikavimo numerį (VIN) ir (arba) numerio ženklų bei registracijos dokumento numerį.

Taip pat įsitikinkite, kad perkamas automobilis turi savininko deklaravimo kodą (SDK). Ar jis yra galiojantis ir tikrai priklauso asmeniui, iš kurio perkate automobilį, galite pasitikrinti ČIA. Šį kodą taip pat nurodykite ir pirkimo-pardavimo sutartyje.

Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, svarbu deklaruoti transporto priemonės savininko pasikeitimą. Pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką privalo abi šalys: pirkėjas - tam, jog gautų naują SDK, nes be šio kodo neturės galimybės transporto priemonės įregistruoti savo vardu, pardavėjui tai svarbu dėl to, jog nebebūtų siejamas su jam nebepriklausančia transporto priemone.

Taupydami savo brangų laiką, nuosavybės deklaravimą lengvai, greitai ir nemokamai atliksite internetu, prisijungus prie www.eregitra.lt, pirmiausia pirkėjui deklaravus įgijimą, o pardavėjui patvirtinus perleidimą.

Pirkėjas automobilį registruoti savo vardu privalo per 10 dienų. Tai galima padaryti tiek internetu, tiek ir atvykus į „Regitros“ padalinį.

Klausimai, į kuriuos NIEKADA nereikėtų atsakyti automobilių aikštelėje – automobilio pirkimo patarimai

Preliminarioji sutartis: ką svarbu žinoti?

Įsigyjant būstą, ypač be specialisto pagalbos, labai svarbu teisingai ir atidžiai sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei nepamiršti esminių aspektų.

Visoms sutartims ypatingai svarbus tikslumas. Todėl sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis: nurodykite vardus, pavardes, asmens kodus arba gimimo datas, turto adresą, unikalų (unikalius) numerį, tikslų plotą, kambarių skaičių, pastato statybos metus ir kt. Sutartyje įtvirtintos tikslios, atvirai aptartos sąlygos visuomet leis objektyviai vertinti pačią sutartį ir atsiriboti nuo bet kokių interpretacijų.

Kaina ir mokėjimo terminai. Sutartyje tiksliai įvardinkite bendrą turto pardavimo kainą ir jei jos mokėjimo terminas bus išskaidytas atskirais mokėjimais - tikslius terminus ir šių mokėjimų dydžius.

Trečiosios šalys. Sutartyje būtina nurodyti ir visus apsunkinimus, suvaržymus, apribojimus ar trečiųjų asmenų teises, interesus į turtą (pvz., sudaryta nuomos sutartis, turtas yra įkeistas kreditoriui, o galbūt turtas yra ginčo objektas teisme).

Šalių pareiškimai ir garantijos. Sutartyje nusimatykite, kad iki sudarant šią sutartį Šalys atliko visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus sudaryti ir tinkamai vykdyti Preliminariąją sutartį, taip pat numatykite papildomą sąlygą, jog kiekviena Šalis, sudarant preliminariąją sutartį, nepažeis jokių ją saistančių įsipareigojimų, susitarimų su bet kokiomis trečiosiomis šalimis.

Baldai ir daiktai. Dažnai būstas parduodamas su baldais, buitine technika ar kitais apyvokos daiktais. Tokiu atveju būtina šalia preliminariosios, rezervacinės ar kitos panašaus pobūdžio sutarties pridėti ir paliekamų daiktų sąrašą, ir jei jie įtraukti bendrą turto pardavimo kainą - turtėtų būti nurodyta sąlyga, jog šie daiktai perleidžiami neatlygintinai. Kitų atveju, priklausomai nuo jų vertės ir kitų aplinkybių, turto pardavėjui gali atsirasti prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį viršijus neapmokestinamąsias pajamas (šiuo atveju atkreipiame dėmesį ir į pirkėjus, perkančius turtą su kreditu - tokios aplinkybės gali turėti įtakos jų paskolos sąlygoms). Toks sąrašas turėtų būti kuo išsamesnis, derėtų nurodyti netgi buitinės technikos gamintoją ir modelio numerį.

Patalpų fotofiksacijos. Atskiru priedu galima pridėti ir patalpų bei tų pačių paliekamų daiktų fotofiksacijas. Tokie priedai turėtų būti įvardinti ir sutartyje ir turėtų būti neatskiriama sutarties dalimi. Jas atlikti reiktų du kartus: vieną - prieš pasirašant preliminariąją sutartį, antrą - perduodant pirkėjui patalpas. Šios fotofiksacijos turėtų apimti tiek bendrą patalpų būklę, tiek, jei tokių yra, defektus.

Gerai apgalvokite, koks terminas turėtų būti numatytas notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Paprastai jo trukmė yra 2-8 savaitės nuo preliminariosios sutarties sudarymo, priklausomai nuo to, ar Šalims arba Šaliai reikia atlikti kokius nors papildomus veiksmus, gauti sutikimus, leidimus ir kt. dokumentus (banko leidimas parduoti turtą, kadastrinių matavimų atnaujinimas ir įregistravimas Registrų centre, santuokinio sutikimas parduoti turtą, teismo leidimas parduoti turtą ir kt.). Kiekviena iš prieš tai nurodytų aplinkybių turi skirtingus įgyvendinimo terminus, todėl sudarant sutartį kiekvieną jų būtina gerai įvertinti.

Svarbu yra tai, kad per numatytą laiką nesudarius notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, kaltoji Šalis kitai Šaliai turi atlyginti nuostolius ir sumokėti baudą, kurios dydis paprastai sutampa su rankpinigiais.

Nusimatykite tikslų terminą, iki kurio pardavėjas privalo perduoti turtą pirkėjui. Jis nebūtinai privalo sutapti su notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo diena.

Pirmasis mokėjimas arba avansas. Jų dydis nėra apibrėžtas ir dažnai varijuoja nuo kelių šimtų eurų iki keliasdešimties tūkstančių, itin brangių sandorių atvejais - šimtų tūkstančių eurų. Preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo užtikrinimui tarp pirkėjo ir pardavėjo sutartas rankpinigių dydis turėtų būti toks, kuris iš tiesų įpareigotų pardavėją parduoti, pirkėją - pirkti, o visas šalis apskritai - laikytis susitarimo sąlygų. Dažniausiai jų dydis yra 5-10% perkamo turto kainos, o jei ji iš tiesų nedidelė - pirmasis mokėjimas gali sudaryti 30% ar netgi daugiau perkamo turto kainos. Šis pirmasis mokėjimas įskaitomas į bendrą turto pardavimo kainą ir jo tikslas yra užfiksuoti, jog pirkėjas neatsitrauks ir nepersigalvos turtą pirkti, o pardavėjas neieškos kito pirkėjo ir parduos turtą pirkėjui už sutartą kainą.

Notarinės išlaidos. Preliminariojoje sutartyje numatykite, kokiomis dalimis (pirkėjas ir pardavėjas) dengsite notarines išlaidas. Pagal Civilinį kodeksą jas turėtų dengti pirkėjas, tačiau antrinės rinkos būsto pardavimo praktikoje dažniausiai Šalys jas pasidalina pusiau.

Preliminariosios sutarties pakeitimai privalo būti derinami raštu. Jei nėra galimybių to formalizuoti atskirame dokumente, pakeitimus galite atlikti ir el. Sutarties galiojimas. Paprastai preliminarioji sutartis turi terminuotą galiojimą iki Šalių numatytos dienos arba galioja iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.

Turto perdavimas. Jį atlikti visuomet rekomenduojame tik po to, kai pirkėjas pilnai atsiskaito su pardavėju. Perduodant turtą rekomenduojame atskirai užfiksuoti elektros, karšto ir šalto vandens, dujų ir kt. skaitiklių rodmenis. Dažniausiai būtent nuo šių rodmenų atsiranda prievolė pirkėjui mokėti komunalinius mokesčius. Perduodant turtą rekomenduojame atlikti ir patalpų bei baldų ar daiktų, jei tokių buvo perduodami kartu, fotofiksacijas ir jas, kaip atitinkančias anksčiau sudarytą susitarimą, pasitvirtinti tarpusavyje.

Finansinis pasiruošimas perkant būstą

Nuosavo būsto įsigijimas yra svarbus žingsnis - juk tai vienas didžiausių pirkinių jūsų gyvenime. Kad šis žingsnis būtų kiek mažiau bauginantis, reikalingas finansinis pasiruošimas. Tam būtina atsižvelgti į įvairias išlaidas, įskaitant būsto kainą, paskolą (jei reikalinga) jai padengti ir dažnai užmirštamas papildomas išlaidas, susijusias su pirkimo procesu ar būsto paruošimu gyvenimui.

Jeigu būstui įsigyti Jums reikalinga paskola, sužinokite ir apsvarstykite visos paskolos, mėnesinių įmokų ir pradinio įnašo dydžius.

Tikslią skolinamą sumą būsto paskolai galite sužinoti kreipdamiesi į banką ar kredito uniją ir pateikę savo pajamas, išlaidas, finansinius įsipareigojimus ir ankstesnių mokėjimų istorijos duomenis, pagal kuriuos bus įvertinta jūsų galimybė grąžinti paskolą.

Atsiskaitymai grynaisiais ir pavedimu

Automobilį „iš rankų“ ar iš įmonės daug kas vis dar norėtų nusipirkti grynaisiais, nes taip atrodo paprasčiau ir greičiau, tačiau Lietuvoje atsiskaitymai grynaisiais yra aiškiai ribojami, o išimtys - retos ir reikalauja papildomų veiksmų. Pagrindinė taisyklė paprasta: atsiskaitymai (ir bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį) grynaisiais pinigais gali būti atliekami tik iki 5 000 Eur (arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta). Perkant automobilį dažniausiai sandorio suma yra žinoma iš anksto (sutartyje nurodoma konkreti kaina). Tokiu atveju svarbu suprasti vieną kritinį momentą: jei iš anksto aišku, kad sandorio vertė viršys 5 000 Eur, visa suma turi būti sumokėta negrynaisiais pinigais. Taip pat negalima dirbtinai skaidyti sandorio, kad atrodytų, jog kiekvienas mokėjimas atskiras ir „telpa“ į 5 000 Eur.

Įstatyme yra numatyta išimtis, kai ribojimas gali būti netaikomas: kai atsiskaitymas negrynaisiais objektyviai negali įvykti (pvz., sutrikus mokėjimo paslaugų teikėjų sistemoms, neveikiant autentifikavimui, sutrikus ryšiui) ir pagal sandorį būtina atsiskaityti nedelsiant. Jei šia išimtimi visgi tenka remtis, papildoma pareiga atsiranda grynuosius priimančiai pusei: per 10 dienų reikia pranešti mokesčių administratoriui (pildant PRC915 formą per EDS).

Dažniausias atvejis: du fiziniai asmenys pasirašo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir atsiskaito tą pačią dieną. Grynaisiais galite mokėti tik tada, kai bendra sandorio suma neviršija 5 000 Eur. Perkant iš įmonės taisyklės dėl 5 000 Eur ribos išlieka tokios pačios.

Žmonės dažnai galvoja, kad jei automobilis kainuoja 8 000 Eur, „nieko tokio“ sumokėti 1 000-3 000 Eur grynaisiais avansą, o likutį - pavedimu. Tačiau kai bendra sandorio vertė iš anksto žinoma ir viršija 5 000 Eur, net ir avanso mokėjimas grynaisiais nėra leidžiamas.

Svarbiausias dokumentas, kuris įrodo, kad automobilį įsigijote teisėtai, - rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis. Joje turi būti ne tik šalių ir automobilio identifikavimo duomenys, bet ir svarbi informacija apie trūkumus, ridą, apgadinimus ir pan. Ypač svarbu sutartyje nurodyti realią kainą. Kai kaina „numušama ant popieriaus“, pirkėjas pats sau susikuria problemą: jei vėliau kils ginčas dėl pinigų grąžinimo, dažniausiai bus remiamasi tuo, kas įrašyta sutartyje.

Bankinis pavedimas pats savaime yra stiprus įrodymas, nes parodo sumą, datą, gavėją ir paskirtį.

Už atsiskaitymų grynaisiais tvarkos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė, o svarbiausia - ji gali būti taikoma tiek mokančiam, tiek priimančiam asmeniui. Net jei automobilį perkate teisėtai, dideli grynųjų judėjimai dažnai sukelia papildomų klausimų bankuose (pavyzdžiui, kai įnešate didesnę sumą į sąskaitą prieš pavedimą). Be to, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo teikti informaciją apie tam tikras operacijas ir įtartinus sandorius, o vienkartinės (ar tarpusavyje susijusių) grynųjų operacijų sumai pasiekus 15 000 Eur - teikti specialų pranešimą. Praktiškai tai reiškia: jei planuojate „sunešti grynuosius“ ir tada daryti pavedimą, pasiruoškite paaiškinti pinigų kilmę ir turėti tai pagrindžiančius dokumentus (darbo užmokesčio išrašai, turto pardavimo sutartys, paveldėjimo dokumentai ir pan.).

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. atsiskaitant grynaisiais taikomas galutinės sumos apvalinimas iki 5 ct. Perkant automobilį „ant ribos“ verta palikti saugų rezervą: jei kaina su centais teoriškai gali „užsikelti“ iki 5 000 Eur ar daugiau, geriau kainą sutartyje ir faktiniame atsiskaityme suformuoti taip, kad galutinė grynais mokėtina suma nepriartėtų prie ribos per arti.

Jei norite paprasto principo, kuris beveik visada apsaugo: kai automobilis kainuoja daugiau nei 5 000 Eur, rinkitės negryną atsiskaitymą ir tvarkingą sutartį su aiškiai įvardyta tikrąja kaina.

Grynųjų atsiskaitymų ribos
Suma	Leidžiama grynaisiais?
Iki 5 000 Eur	Taip
Daugiau nei 5 000 Eur	Ne

Įmonė A parduoda mašiną įmonei B, įmonė B prašo sąskaitos avansui kur jie mokėjo sausio mėnesį 4000lt... Sausio mėnesį buvo mokėtas avansas į kasą tai turim kasos kvitelį.

Įmonė A turi išrašyti sąskaitą visai mašinos vertei. Bet atrodo, kad Jūs padarėte klaidą ir išrašėte mažesnei sumai, atskaitę gautą avansą. Jei taip, tai susidaro tam tikra problema. O kaip sutartyje parašyta? Kada automobilis perduotas faktiškai?

Jei gerai supratau, tai jus perkate iš įmonės auto. Tai pardavėjas turi išrašyti pilnai sumai PVM s/f o jūsų 4000 Lt yra dalinis apmokėjimas už auto ir ATSKIROS PVM rašyti nereikia.

Pajamojant auto IT prireiks visos vertes iškart, nes galimi niuansai, pvz.

Kaip nepakliūti sukčiams į nagus?

Automobilių skelbimus talpinančios platformos valdytojai sako, kad pirmiausia įtarimą turėtų sukelti automobilio kaina: niekas gerų transporto priemonių pigiai nepardavinėja. Jeigu rašoma, kad parduodamas daiktas yra be defektų ir kainuoja mažiau nei rinkos kaina, skelbimą reikėtų vertinti atidžiau.

„Dažniausiai sąžiningi pardavėjai neprašo pervesti avanso neapžiūrėjus automobilio, tad jei pardavėjas nesutinka aprodyti automobilio, turėtų kilti abejonių. Taip pat rekomenduojame nepervedinėti avanso nepasirašius sutarties“, - sakė I. Švetkauskienė.

Policijos atstovas pridėjo, kad norint apsisaugoti nuo sukčių prieš mokant bet kokius pinigus pardavėjui verta sužinoti jo rekvizitus. „Patartina nesiųsti avanso asmenims, kurių nepažįstate. Jeigu pirkėjui nėra galimybės kartu su pardavėju iš karto patikrinti automobilį „Regitroje“, patariame įsitikinti pardavėjo autentiškumu: paprašyti pateikti oficialius pardavėjo duomenis, o jei tai fizinis asmuo - jo asmens dokumentą. Jeigu jau sutinkama mokėti avansą, jį reikėtų mokėti tik tuo atveju, jei pardavėjas, nesvarbu, ar tai įmonė, ar asmuo, žinomas bei rekomenduojamas kitų pirkėjų. Būtina išsaugoti ir pateiktų dokumentų kopiją ir visus įmanomus pardavėjo kontaktinius duomenis, skelbimų apie automobilį ekrano nuotraukas, mat gali pasitaikyti atvejų, kai parduodamas automobilis buvo pavogtas, nesumokėti mokesčiai ar muitai“, - patarimais dalijosi policijos atstovas Ramūnas Matonis.

„Autogidas.lt“ atstovai taip pat rekomenduoja paprašyti pardavėjo pateikti automobilio VIN kodą. Skelbimai su įrašu, kad pamesti rakteliai arba transporto priemonė neturi dokumentų retais atvejais, bet gali reikšti, kad transporto priemonė yra vogta.

Automobilių rinkos specialistai primena, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose, o gerų automobilių niekas už žemą kainą nepardavinėja, tad pamačius įtartinai gerą pasiūlymą nereikėtų šokti iš laimės ir mokėti pinigų nežinomiems asmenims, tokiu atveju rekomenduojama transporto priemone ir jos pardavėju pasidomėti detaliau.

Pirmiausia, nepirkite automobilio nepatikrinę jo istorijos: netikrindami informacijos apie automobilį prisiimate riziką įsigyti transporto priemonę, kuri yra pavogta, areštuota, muito mokesčio objektas ar išimta iš prekybos.

Vyresniojo teisininko teigimu, ne ką mažiau svarbus ir tikslus pirkimo kainos nurodymas. Ne vien dėl to, jog tai yra neteisėta, tačiau dar ir nuostolinga. Jei visgi paaiškės, jog būsimas pirkinys turi tam tikrų defektų, reikalaudami grąžinti sumokėtus pinigus atgausite tik pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą sumą.

Be to, nurodydami gerokai mažesnę automobilio pirkimo kainą, o vėliau jį parduodami už didesnę (neišlaikę nuosavybės 3 metus), nuo šio skirtumo turėsite sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

E. Steckis pridūrė, jog privalu nepamiršti nurodyti duomenų apie automobilio kainos sumokėjimą (pardavėjo patvirtinimas apie pinigų gavimą), ypač, jei atsiskaitote grynaisiais pinigais.

Taip pat gan dažnai pasitaiko atvejų, kai automobilis įsigyjamas iš tarpininko, pačiam pirkėjui užpildant užsienio valstybėje paskutinio registruoto savininko duomenis ir pasirašant už šį asmenį.

Tai, kaip ir netikslios kainos nurodymas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę bei fiksuoja, jog pirkėjas asmeniškai įsigijo automobilį užsienio valstybėje. Pastarasis faktorius tampa problema tuomet, kai netikėtai iškyla pareiga sumokėti transporto priemonės importo mokesčius, jei pastarieji yra taikomi.

Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojęs, kaip neapsigauti perkant naudotą automobilį.

Vyro teigimu, jei automobilis yra įvežtas iš užsienio valstybių, būtina patikrinti automobilio dokumentus. „Transporto priemonė dokumentus galbūt ir turi, tačiau dėl tam tikrų įrašų duomenų bazėse, šis nėra tinkamas registracijai. Tokiu atveju, juridinių veiksmų, susijusių su turto registravimu, atlikti negalima“, - dėstė J. Rašomavičius.

Taip pat visada būtina įsitikinti, ar automobilis nėra nurašytas draudikų. Jei už transporto priemonę buvusiam savininkui buvo išmokėta draudimo išmoka, o ši rinkoje parduodama kaip apgadinta, toks automobilis yra nurašytas ir eksploatuoti pastarojo be ekspertinių procedūrų negalima.

Atėjus pavasariui visuomet suaktyvėja naudotų automobilių prekyba. Daugelis žmonių traukia į turgus arba skelbimų portaluose pradeda dairytis naudoto automobilio.

„Viskas prasideda nuo pirkėjų poreikių, - įsitikinęs naudotų automobilių portalo Autoplius.lt atstovas Matas Buzelis. - Ko ieško statistiniai vairuotojai? Daugybės kompromisų ir ganėtinai racionalaus automobilio.“

Vyro teigimu, būtent todėl vis dar pasitaiko atvejų, kai teoriškai gan elementarus sutarties pildymas tampa esmine klaida, atsiliepiančia tolesniam automobilio eksploatavimui.

M. Buzelis pasakoja, jog renkantis automobilį svarbu atkreipti dėmesį į detales, minimas skelbime: pavyzdžiui, pasižiūrėti, ar pateikti tekstiniai duomenys sutampa su matomais nuotraukose, automobilio dokumentuose. Kaip saugos garantą, skelbimą rekomenduojama ir išsisaugoti.

Transporto priemonės pirkėjams taip pat būtina įsitikinti, kad automobilis perkamas iš to žmogaus, kuris pastarąjį parduoda.

„Kai kurie pardavėjai, nenorėdami rodyti savo duomenų sandoryje, siūlo šiek tiek patrauklesnę automobilio kainą, tačiau reikėtų nepasimauti ant tokių „kabliukų“, nes vėliau teks kaltinti tik save“, - perspėjo M. Buzelis.

Naudotų automobilių portalo Autoplius.lt atstovas tikino, jog neretai tenka susidurti su pirkėjais, kurie kreipiasi į klientų aptarnavimo centrą su skundais, jog šiuos apgavo. Pastarieji esą išsirinko jiems patikusį automobilį ir sumokėjo pardavėjui avansą, tačiau šis dingo.

„Jei patikęs automobilis yra kur kas pigesnis nei rinkoje esančios panašios transporto priemonės, jau turėtų kilti įtarimas. Visuomet raginame nepervesti avanso nesusitikus su pirkėjais. Reiktų pasirašyti dokumentą, įrodantį pinigų pervedimą konkrečiam asmeniui, konkrečiu metu, už konkrečią prekę“, - patarė pašnekovas.

Priešingu atveju, tikėtina, jog sukčius išsigrynins pirkėjo į sąskaitą pervestus pinigus, o tai esą jau savotiškas vėjo gaudymas laukuose.

Žinoma, viskas priklauso nuo pardavėjo. Jei tai yra gerą reputaciją turintis verslas, tuomet tokio susitarimo bijoti nereiktų. Svarbiausia - pasidomėti pardavėju.

„Reikia neįtikėti gražiais žodžiais. Būtina nuvykti apžiūrėti tiek automobilį, tiek pardavėją. Jei nors vienas iš jų kelia įtarimų, geriau neskubėti ir pasidairyti kitų variantų“, - baigdamas mintį tarė M. Buzelis.

Tuo metu vyresnysis teisininkas Edvardas Steckis pabrėžė, jog esama papildomų svarbių žingsnių, padėsiančių išvengti net ir patraukliausių pardavėjų gundymų.

„Pirmiausia, nepirkite automobilio nepatikrinę jo istorijos: netikrindami informacijos apie automobilį prisiimate riziką įsigyti transporto priemonę, kuri yra pavogta, areštuota, muito mokesčio objektas ar išimta iš prekybos“, - aiškino E. Steckis.

Vyresniojo teisininko teigimu, ne ką mažiau svarbus ir tikslus pirkimo kainos nurodymas. Ne vien dėl to, jog tai yra neteisėta, tačiau dar ir nuostolinga. Jei visgi paaiškės, jog būsimas pirkinys turi tam tikrimes defektų, reikalaudami grąžinti sumokėtus pinigus atgausite tik pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą sumą.