Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra įvairiapusiai neurologiniai sutrikimai, apibūdinami įvairiomis apraiškomis, kurios gali pasireikšti nuo lengvo iki sunkaus laipsnio. Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šiuo reiškiniu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas, ir tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą. Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairus neurovystymo sutrikimas, kuris apima įvairias socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio skirtumus. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Autizmo požymiai, stiprybės ir iššūkiai domino mokslininkus ir klinikinius specialistus mažiausiai 500 metų.
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką.
Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:
- Socialinės sąveikos sutrikimas: Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Komunikacijos sutrikimas: Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas: Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.
Aspergerio sindromas ir socialiniai sunkumai
Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai.
Socialiniai sunkumai: asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis. Pakartotinio elgesio ir asmeninių interesų fokusas: asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis. Svarbu pažymėti, kad Aspergerio sindromas dabar laikomas autizmo spektro sutrikimu, ir diagnozė remiasi autizmo spektro sutrikimų diagnostiniais kriterijais.
Autizmas ir vairavimas: iššūkiai ir galimybės
Vairavimas - tai ne tik techninis įgūdis, bet ir atsakomybė už save ir kitus eismo dalyvius. Tam, kad žmogus galėtų saugiai vairuoti, būtina gera rega, koordinacija, budrumas, psichinė pusiausvyra ir gebėjimas reaguoti į aplinką. Kai kurios ligos gali reikšmingai paveikti gebėjimą saugiai valdyti transporto priemonę, todėl joms sergant reikia įvertinti riziką tiek savo, tiek kitų žmonių saugumui.
Dauguma autizmo paliestų žmonių neatvirauja, būna atitolę nuo visuomenės ir yra priklausomi nuo šeimos. Tačiau asmeninio tobulėjimo ir tinkamos pagalbos dėka, daugelis jų gali pasiekti reikšmingų rezultatų. Vienas tokių pavyzdžių - Povilas Staniulis, programuotojas, turintis Aspergerio sindromą, kuris sėkmingai įveikė vairavimo mokymosi iššūkius.
Teorinę egzamino dalį Povilas išlaikė iš pirmo karto ir aukščiausiais balais, o praktinė dalis buvo neįveikiama. Internete radau Henriką Kazakauską iš „Amplius LT“, daugkartinį Baltijos šalių, Lietuvos ralio čempioną, kitų prestižinių lenktynių nugalėtoją ir prizininką, patyrusį automobilių sporto trenerį, dabar dirbantį vairavimo instruktoriumi. Po metų jau pavyko išlaikyti vairavimo egzaminą! Daiva prisimena, kad gauti vairuotojo pažymėjimą atsirado dar viena kliūtis - reikėjo psichologo parašo.
Daiva, Povilo mama, atvirai sako, kad sūnui vairavimo pamokos - efektyviausia terapija: „Aš Henrikui paminklą pastatyčiau. Jis nustelbia bet kokius psichologus. Povilas tiesiog keičiasi akyse - priima sprendimus, nebepanikuoja, yra gerokai drąsesnis. Stebiu kasdienį sūnaus progresą.“ Ši istorija rodo, kad autistiški žmonės gali įveikti didelius iššūkius, jei tik turi tinkamą palaikymą ir yra pasiryžę siekti savo tikslų.
Kaip vertinama sveikata vairuotojams su autizmo spektro sutrikimais?
Visi norintys gauti ar atnaujinti vairuotojo pažymėjimą privalo praeiti sveikatos patikrą gydymo įstaigoje. Gydytojas, radęs galimą pavojų saugiam vairavimui, gali: Apriboti vairavimo teisę tam tikram laikotarpiui. Nerekomenduoti vairuoti, jei būklė nesuderinama su saugiu dalyvavimu eisme. Siųsti pacientą papildomam specialisto vertinimui (neurologo, psichiatro, kardiologo ar oftalmologo).
Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 083-1/a), kurioje nereikalaujama asmens nuotraukos. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
Apribojimai vairuoti esant tam tikriems psichikos sutrikimams: Neleidžiama esant F32.0-F32.1, F32.8, F32.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. Neleidžiama esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).
Visuomenės supratimas ir palaikymas
Svarbu suprasti ir priimti, kad žmonės gali būti įvairūs ne tik savo išvaizda, išore, atvirai matoma negalia - įprasta išvaizda gali neatskleisti nematomų dalykų, taip vadinamos nematomos negalios, neuroįvairovės, kurią turintys taip pat neretai susiduria su aplinkinių nejautrumu ar stigmatizuojančiu elgesiu.
Jei dėl emocijų valdymo, jutiminių ar elgesio ypatumų jam ir jo artimiesiems kyla iššūkių, kartu keliaujantys gali pasiteirauti, galbūt jiems reikėtų kuo pagelbėti. Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šiuo reiškiniu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas ir tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą.
Gerėjantis suvokimas ir diagnostika: per pastaruosius kelis dešimtmečius viešos nuomonės apie autizmą pagerėjo, didėja supratimas apie tai, kaip autizmas gali pasireikšti įvairiose situacijose. Platesnis diagnozuojamų sutrikimų spektras: jis tapo platesnis, apimdamas įvairias apraiškas, nuo lengvo iki sunkaus sutrikimo laipsnio. Genetika ir paveldimumas: tyrimai rodo, kad autizmas turi genetinį pagrindą, ir tam tikri genai gali padidinti šio sutrikimo riziką. Bendruomenės ir visuomenės sąmoningumas: didėjantis visuomenės sąmoningumas apie autizmą gali skatinti daugiau žmonių ieškoti pagalbos ir gauti diagnozę. Šie veiksniai gali sąveikauti ir prisidėti prie autizmo spektro sutrikimų dažnumo padidėjimo, kuris yra pastebimas pastaruoju metu.
Lietuvos higienos instituto duomenimis, mūsų šalyje yra apie 2 tūkst. autizmo spektro sutrikimą turinčių žmonių. Pasak Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narės Barboros Suisse, ši statistika neatitinka tikrovės. Asociacijos skaičiavimais, Lietuvoje jų galėtų būti apie 10 tūkst. Mat dalis jų nediagnozuoti arba slepiasi po kitomis diagnozėmis, pavyzdžiui, mišriu raidos sutrikimu, intelekto sutrikimais ir pan. Be to, dalis šeimų dėl vaiko diagnozės į specialistus kreipiasi privačiai ir nebūna pasidalija išvadomis su šeimos gydytoju, todėl šių vaikų nėra bendroje statistikoje. Pagaliau suaugusiesiems autizmas kaip diagnozė buvo įteisinta tik 2015 m. Iki tol po 18 metų autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės dažniausiai būdavo priskiriami šizoidinio spektro sutrikimams, todėl oficialiai autistų suaugusiųjų Lietuvoje yra vos 20.
Anot B. Suisse, vis dar egzistuoja mitas, kad autizmas - tai berniukų diagnozė, tačiau jis diagnozuojamas ir mergaitėms. Todėl šiemet Pasaulinei autizmo supratimo dienai skirtoje konferencijoje bus kalbama apie moterų autizmą. „Dar vienas mitas, kad visi autistiški asmenys turi intelekto sutrikimų. Arba, priešingai, visi yra genijai. Nei vieni, nei kiti nėra teisūs. Autizmo spektro sutrikimai yra labai įvairūs, tačiau svarbu suprasti, kad visi šie žmonės, kokio sunkumo bebūtų jų iššūkiai, turi teisę draugauti, teisę mokytis, teisę būti viešose pramogų vietose, teisę keliauti. Jie lygiaverčiai visuomenės nariai. Ir mes turime išmokti juos priimti.“
Padėti tėvams ir terapeutams susidoroti su autizmo spektro sutrikimu | Susan Sherkow | TEDxYouth@LFNY
tags: #translateaspergerio #autizmas #ir #mokosi #vairuoti #the