Ketvirtadienį Jonavoje, azoto ir kitų chemijos produktų gamykloje „Achema“, vyko didelio masto civilinės saugos pratybos. Jų metu buvo atkuriama sudėtinga ir sparčiai besivystanti kompleksinė krizė, sukelta dviejų dronų atakų. Šios pratybos leido įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia visa valstybės krizių valdymo sistema, geba veikti greitai, koordinuotai ir užtikrinti gyventojų saugumą, kai vienu metu kyla kelios grėsmės.
Pratybų scenarijus prasidėjo nuo pranešimo apie gamyklos teritorijoje kilusį gaisrą, kurį, tikėtina, sukėlė į tam tikrą objektą įsirėžęs kovinis dronas. Vos po 45 minučių situacija dar labiau komplikavosi - antrasis dronas pažeidė amoniako saugyklos vamzdyną, į aplinką pradėjo sklisti pavojingos dujos. Pagal modeliuojamą situaciją, susiformavęs amoniako debesis dėl vėjo juda gyvenviečių link, sukeldamas grėsmę ne tik Jonavos rajonui, bet ir galimai pasiekiant Kaišiadorių rajoną. Scenarijuje taip pat numatyta, kad yra sužeistų ir apsinuodijusių darbuotojų.
Šiose pratybose dalyvavo gausios pajėgos - daugiau nei 150 skirtingų tarnybų pareigūnų dirbo pačioje gamyklos teritorijoje, o apie 100 specialistų veikė operacijų centruose. Buvo įtrauktos visos pagrindinės institucijos: ugniagesiai gelbėtojai, policija, medikai, kariuomenė, Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, Viešojo saugumo tarnyba, savivaldybės ir kitos tarnybos. Tokios pratybos yra būtinos siekiant realiai patikrinti, kaip veikia reagavimo sistema sudėtingų, daugiasluoksnių incidentų metu.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Renato Požėlos, svarbu įvertinti, kaip greitai reaguojama, kaip veikia operacijų valdymas, kaip koordinuojami veiksmai su kitomis institucijomis ir užtikrinamas gyventojų perspėjimas bei apsauga. Pratybų metu buvo tikrinama visa reagavimo grandinė - nuo pirmųjų veiksmų įvykio vietoje iki sprendimų priėmimo aukščiausiu lygiu, gyventojų informavimo ir jų saugumo užtikrinimo. Taip pat vertinama, kaip institucijos keičiasi informacija realiu laiku ir geba valdyti greitai besikeičiančią situaciją. Be to, buvo tikrinamas ir pačios įmonės avarinis planas bei savivaldybių pasirengimas organizuoti gyventojų apsaugą.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžė, kad tokio masto pratybos leidžia įvertinti hibridinių grėsmių egzistavimą ir pasiruošimą joms. Jis taip pat pažymėjo, kad svarbu turėti iniciatyvą iš pirmosios komandos, organizuojančios pratybas, ir žinoti, ką reikia daryti, kas gali dalyvauti ir kokių resursų turi kiekviena institucija.
Pratybose buvo naudojama ir speciali technika, antidroninė įranga. Nors skrendančio drono užfiksuoti be specialios antidroninės sistemos nėra galimybės, o juridiniai asmenys pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tokios sistemos turėti negali, virš gamyklos teritorijos yra neskraidymo zona, kurią kontroliuoja atsakingos institucijos.
Šios pratybos parodė, kad hibridinės grėsmės egzistuoja, yra labai arti ir bet kada gali įvykti. Institucijų bendradarbiavimas ir greitas reagavimas yra gyvybiškai svarbūs užtikrinant visuomenės saugumą.
Kiti incidentai, apie kuriuos buvo pranešta praėjusią savaitę, apima įvairius eismo įvykius. Ketvirtadienį apie 16 val. specialiosioms tarnyboms pranešta apie avariją kelyje Maišiagala-Nemenčinė, kur susidūrė automobilis ir motociklas, nukentėjo motociklininkas. Ketvirtadienį Vilniaus pakraštyje, Tarandėje, nuo kelio nuvažiavo ir apsivertė automobilis, nukentėjo vairuotojas. Kovo 28 d. Kaišiadorių rajone susidūrė du automobiliai, vienam vairuotojui prireikė medikų pagalbos. Kovo 20 d. Kauno rajone, A1 kelyje, susidūrė šeši automobiliai, buvo nukentėjusių žmonių. Taip pat pranešama apie atvejį Panevėžyje, kur automobilis partrenkė pėsčiąją, o po mirtimi pasibaigusios avarijos gatvėje ilgai matėsi kraujo dėmė, kurios valymas kelia diskusijas.