Pastaruoju metu Lietuvoje padažnėjo atvejų, kai vairuotojai, patekę į eismo įvykį, nusprendžia pasišalinti iš įvykio vietos. Policijos duomenys rodo, kad šie atvejai skaičiuojami tūkstančiais, o tokį elgesį dažnai lemia ne tik noras išvengti atsakomybės, bet ir psichologiniai veiksniai - šokas, baimė ar instinktyvus noras pabėgti iš stresinės situacijos.
Vienas iš naujausių ir tragiškiausių įvykių užfiksuotas vasario 4 d. Vilniuje, Ukmergės gatvėje. Automobilis partrenkė 77 metų moterį ir iš įvykio vietos pasišalino. Po pusvalandžio transporto priemonė buvo rasta Fabijoniškėse, o šalia jos - neblaivus 39 metų vyras, kuriam nustatytas 1,18 promilės girtumas.
Tokios situacijos rodo, kad dažnai pagrindinis motyvas bėgti yra ne tik panika, bet ir baimė būti pagautam už dar vieną pažeidimą - vairavimą išgėrus.
Kodėl vairuotojai bėga iš įvykio vietos?
Po sukelto eismo įvykio dalis žmonių nusprendžia pabėgti. Vairuotojų elgesys po eismo įvykio gali būti skirtingas, tačiau specialistai išskiria kelias pagrindines priežastis, kodėl kai kurie pasirenka pabėgimą.
Pirmoji priežastis - spontaniškas sprendimas. Kai kurie vairuotojai, ypač patekę į rimtą avariją, gali patirti šoko būseną. Baimė, adrenalinas, stresas ir nerimas užvaldo, o žmogus pasiduoda instinktui - kuo greičiau palikti pavojingą vietą. Tokiais atvejais asmenys neretai vėliau patys prisipažįsta policijai, tačiau tai nesumažina jų atsakomybės.
Antroji priežastis - neatidumas arba situacijos nesuvokimas. Ne visi vairuotojai suvokia, kad sukėlė eismo įvykį. Pavyzdžiui, smulkūs transporto priemonių apgadinimai stovėjimo aikštelėse dažnai įvyksta nepastebimai - vairuotojas gali manyti, kad padaryta žala yra nereikšminga arba netgi nepajusti, kad kliudė kitą automobilį.
Trečioji priežastis - sąmoningas sprendimas išvengti atsakomybės. Kai kurie asmenys pabėga suvokdami, kad gali sulaukti baudų, prarasti vairuotojo pažymėjimą ar net susilaukti baudžiamosios atsakomybės. Ypač dažnai taip elgiasi neblaivūs ar narkotikus vartoję vairuotojai, tikėdamiesi, kad pabėgę išvengs girtumo patikrinimo.
Tyrimai rodo, kad jauni vyrai, dažnai apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, sudaro didelę dalį tokių incidentų. Jų sprendimas pabėgti dažnai kyla iš baimės, gėdos, kaltės jausmo ir sutrikusio gebėjimo priimti tinkamus sprendimus.
Alkoholio vartojimo faktorius dažnai glaudžiai susijęs su atsakomybės vengimu
Po eismo įvykio nusprendus pabėgti, gali tekti ne tik susimokėti baudą, bet ir apskritai pamiršti apie vairavimą.
Kaip jau minėta, neblaivūs vairuotojai sudaro reikšmingą dalį tų, kurie pasišalina iš įvykio vietos. Dažnas jų pasiteisinimas - kad alkoholį vartojo jau po avarijos.
Tai ypač dažna situacija, kai eismo įvykio metu nepadaroma žala kitiems eismo dalyviams. Tokie vairuotojai grįžta namo, išgeria alkoholio ir tik tuomet iškviečia pagalbą ar laukia, kol juos suras policija, teigdami, jog buvo blaivūs avarijos metu.
Teisiškai, alkoholio vartojimas po eismo įvykio yra draudžiamas, tačiau jeigu vairuotojas randamas tik po kelių valandų ar net dienų, įrodyti jo girtumą eismo įvykio metu tampa praktiškai neįmanoma.
Žmonės nusprendžia bėgti ir dėl psichologinio aspekto
Pasak psichologo Edvardo Šidlausko, žmogaus sprendimus eismo įvykio metu lemia ne tik racionalus mąstymas, bet ir emocijos. Tokiais atvejais gali suveikti prigimtiniai išgyvenimo instinktai, kurie verčia bėgti iš pavojingos situacijos.
Avarija, ypač jei jos metu žūva ar sunkiai sužalojami žmonės, gali būti itin traumuojantis įvykis. Pirmoji instinktyvi reakcija dažnai būna pabėgimas - ne todėl, kad žmogus nori nuslėpti savo veiksmus, bet todėl, kad jis nesugeba iš karto apdoroti informacijos ir priimti racionalaus sprendimo.
Alkoholio vartojimas dar labiau apsunkina situaciją. Jis slopina žmogaus sąmoningumą ir gebėjimą vertinti situaciją racionaliai. Todėl neblaivūs vairuotojai dažniau pasirenka pabėgimą, manydami, kad taip pavyks išvengti atsakomybės.
Vis dėlto, pasak psichologo, kai kurie žmonės bėga ne iš baimės ar šoko, o dėl savo asmeninių savybių - jie turi mažiau empatijos, nejaučia atsakomybės už savo veiksmus ir sąmoningai nusprendžia nesilaikyti įstatymų.
Statistika ir Tendencijos
Policijos duomenys rodo, kad 2024 m. Vilniaus apskrityje užfiksuoti net 2454 pasišalinimo atvejai, tarp kurių 19 vairuotojų buvo neblaivūs. Per metus per tokius įvykius sužaloti 67 žmonės, o vien sausį - užfiksuoti 244 atvejai, iš kurių 6 baigėsi sužeidimais.
Pirmąjį šių metų ketvirčio oficiali eismo įvykių statistika atskleidžia nemalonią tendenciją - avarijų ir incidentų skaičius Lietuvos keliuose auga. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avarijų skaičius išaugo 17 proc., o sužeistųjų skaičius 24 proc., rodo Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys.
Remiantis TKA duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį net 50 proc. visų mirtinų eismo įvykių lėmė leistino greičio viršijimas ir nepasirinktas saugus greitis. Palyginus su 2024 m., dėl nesaugaus greičio mirtimi baigėsi mažiau, 36 proc. eismo įvykių, tad šiais metais fiksuojama blogėjanti situacija.
„Kalbant apie žūtis keliuose, būtent greitis dažniausiai tampa lemtingu veiksniu, turinčiu tragiškų pasekmių. Net ir nedidelis greičio viršijimas gerokai padidina avarijos sunkumą, todėl vairuotojai turi suprasti − greičio jėga gali turėti labai pražūtingų pasekmių kelyje“, - sako Giedrius Petrikas, bendrovės transporto žalų skyriaus vadovas.
Tuo metu pirmosios vietos taisyklių nesilaikymas, kuris yra kitas dažnai pasitaikantis pažeidimas, tapo dažniausia eismo dalyvių sužalojimų priežastimi, rodo TKA duomenys.
Alkoholio vartojimas prieš sėdant prie vairo vis dar išlieka viena iš opiausių problemų Lietuvos keliuose. TKA duomenimis, šių metų sausio-kovo laikotarpiu dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 22 avarijos, kurių metu žuvo 3 žmonės, o 24 buvo sužeisti.
„Statistika rodo, kad net ir sumažėjus tokių įvykių skaičiui (pernai fiksuoti 28 atvejai), jų pasekmės dažnai būna ypač skaudžios: neblaivūs vairuotojai dažniau praranda automobilio kontrolę, neadekvačiai įvertina situaciją kelyje, o jų reakcijos laikas reikšmingai ilgėja.
Kokios bausmės laukia bėgančių vairuotojų?
Policija perspėja, jog pabėgimas iš įvykio vietos gali baigtis itin skaudžiai.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnį, vairuotojai, kurie pasišalina iš eismo įvykio vietos, gali sulaukti griežtų sankcijų.
Jeigu eismo įvykio metu nebuvo sunkiai sužeistų žmonių ar didelės materialinės žalos, pažeidėjui gali būti skirta nuo 600 iki 1100 eurų bauda. Be to, jam gali būti atimta teisė vairuoti nuo vienerių iki trejų metų.
Jei vairuotojas pabėga iš įvykio vietos, kurioje buvo sunkiai sužeistas ar žuvo žmogus, jam gresia jau ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį. Tokiais atvejais gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų. Jei bėgimas iš įvykio vietos pablogina situaciją, pavyzdžiui, nukentėjusysis laiku nesulaukia medicininės pagalbos, teismas gali skirti maksimalią bausmę.
Ekspertai pabrėžia, kad viena iš geriausių priemonių kovojant su pabėgimais iš eismo įvykio vietos yra neišvengiamos atsakomybės užtikrinimas. Jei vairuotojai supras, kad jie bet kuriuo atveju bus surasti, mažės ir pačių pabėgimų skaičius.
Policija ir toliau aktyviai tiria tokius atvejus, pasitelkia vaizdo stebėjimo kameras ir liudininkų parodymus, siekdama užtikrinti, kad nė vienas pabėgęs vairuotojas neliktų nenubaustas.
Vairavimo išgėrus pasekmės: Sondros istorija
Prevencinės Priemonės ir Švietimas
Siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių dėl neblaivių vairuotojų, būtina įgyvendinti įvairias prevencines priemones ir šviesti visuomenę apie pavojus, susijusius su vairavimu išgėrus.
Svarbu, kad visuomenė suprastų, jog vairavimas išgėrus kelia pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Švietėjiška veikla turėtų būti nukreipta į visų amžiaus grupių asmenis, ypač jaunimą.
Socialinė reklama atlieka svarbų vaidmenį formuojant vairuotojų nuostatas ir elgesį, ypač susijusį su vairavimu išgėrus. Renginiuose „Nevairuok išgėręs“ dalyviai su saugaus eismo informacija bus supažindinami per patirtis, pvz., jie turės galimybę išbandyti specialius akinius, su kuriais bus galima įvertinti kaip smarkiai pasikeičia žmogaus reakcija apsvaigus.
„Padėkime vieni kitiems laikytis besiformuojančių gerųjų įgūdžių keliuose: būkime atidūs, atsargūs ir atsakingi. Viršydami leistiną važiavimo greitį, vairuodami neblaivūs, be teisių, naudodamiesi mobiliuoju telefonu, nesegėdami saugos diržų kasdien rizikuojate savo ir kitų žmonių gyvybėmis,“ - nepamiršti saugaus elgesio kelyje principų ragina Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Lietuvos kelių policijos tarnyba ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai užtikrina eismo priežiūrą ir žmonių saugumą.
Nuoseklus, sistemiškas ir į realias situacijas orientuotas mokymas formuoja ne tik techninius vairavimo įgūdžius, bet ir atsakingą požiūrį į riziką, sprendimų priėmimą bei kitų eismo dalyvių saugumą.
tags: #avarijos #del #vairavimo #isgerus #statistika