Pranešimas apie eismo įvykį Raseinių rajone, prie Slabados, buvo gautas 9 val. 26 min. ryto. Susidūrė dvi transporto priemonės: „Opel Insignia“ ir „Volkswagen Transporter“. Pirminiais duomenimis, gelbėtojai, naudodami hidraulinę įrangą, iš lengvojo automobilio išvadavo du prispaustus asmenis. Per nelaimę nukentėjo trys žmonės: „Opel“ vairuotoja ir jos keleivė, taip pat medikų pagalbos prireikė „Volkswagen“ vairuotojui. Pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes.
Tuo pat metu, kitame Lietuvos krašte, Skuodo rajono verslo, amatų ir paslaugų mokyklos mokiniai demonstravo aukštą meistriškumą ir puikiai pasirodė respublikinėse varžybose. Į šias varžybas dalyviai susirinko iš visos Lietuvos, tarp jų komandos iš Panevėžio, Kuršėnų, Skuodo, Smalininkų, Alytaus, Radviliškio, Kretingos, Kauno, Biržų ir Raseinių.
Varžybų dalyviai, kuriuos sudarė trys vaikinai ir viena mergina (amžiaus grupė 16-19 metų), turėjo pademonstruoti ne tik teorines žinias, sprendžiant Kelių eismo taisyklių užduotis, bet ir praktinius įgūdžius, pritaikomus autoestafetės ir figūrinio vairavimo rungtyse.
Šiųmetinėse varžybose asmeninėje įskaitoje geriausiai pasirodė Žygimantas Ložys iš Skuodo r. Mosėdžio gimnazijos. Antroji vieta atiteko Modestui Žumbiui, o trečiąją vietą užėmė Arūnas Muižininkas - abu mokiniai yra Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokyklos atstovai. Nugalėtojai buvo apdovanoti Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro įsteigtomis asmeninėmis dovanomis ir konkurso diplomais.
Komandinėje įskaitoje, susumavus visų rungčių taškus, varžybų nugalėtojais tapo Skuodo r. Mosėdžio gimnazijos komanda, vadovaujama Stanislovo Piečiaus. Antroji vieta atiteko Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokyklos komandai, kuriai vadovavo Eligijus Šukys. Trečioji vieta - Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos komandai, vadovaujamai Algimanto Petraičio.
Varžybų teisėjais dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Skuodo rajono policijos komisariato pareigūnai, užtikrindami sklandų ir sąžiningą procesą.
Istorinės informacijos apie įvairius Lietuvos regionus ir jų kultūros paveldo objektus taip pat pateikiama įvairiuose šaltiniuose. Pavyzdžiui, minima Alovės kaimelio istorija, susijusi su didiko Marcijono Aleksandro Oginskio gimtine, XV a. pilimi ir kunigaikščio dvaru. Vėliau atsirado Baltoji Alovė ir Raudonoji Alovė, kurių dvarų sodybos fragmentai išlikę iki mūsų dienų, įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Šie dvarai XIX a. priklausė Gediminų ir Ratautų giminėms, kurių palikuonys aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime.
Taip pat minimi Priekulės laisvės kovų ir tremties muziejaus pastatai, kurie anksčiau buvo vietinės žandarmerijos nuovados sodyba, vėliau naudoti sovietų saugumo struktūrų, o nepriklausomoje Lietuvoje tapo muziejaus dalimi. Šie pastatai vertingi savo istorinėmis savybėmis ir autentiška Rytprūsių mūrine architektūra.
Kultūros paveldo objektų sąrašą papildo Mosėdžio Šv. Roko kapinių koplyčia, pastatyta 1845 m., laikoma romantinio klasicizmo stiliaus pavyzdžiu. Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, statyta 1853-1874 m. kunigaikščio Irenijaus Oginskio iniciatyva, yra vienas žymiausių architekto F. A. Stüler kūrinių, atspindintis Lombardijos regiono romaninių bazilikų tradiciją.
Paminėtinos ir kitos vietos, kuriose atlikti restauravimo ar priežiūros darbai, pavyzdžiui, Vilniaus pašto darbuotojų namų kompleksas, Poeto Antano Baranausko ir rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio sodyba Anykščiuose, Žagarės dvaro sodybos koplyčios pastatas, Mikytų palivarko sodybos ledainės pastatas.
