Remiantis 2020 metų statistika, Lietuva yra 6-oje vietoje (iš 34) pagal žuvusiųjų keliuose skaičių tenkantį vienam milijonui gyventojų Europos Sąjungos šalyse. Galime pasidžiaugti tuo, jog per kelis paskutinius metus eismo įvykių skaičius sumažėjo (nepaisant išaugimo 2019 metais).
Nepasirinkdami saugaus leistino greičio arba viršydami jį vairuotojai pamiršta, kad ilgėja stabdymo kelias ir laikas ekstremalios situacijos metu. Taipogi didėja rizika nesuvaldyti automobilio siekiant išvengti avarijos, sumažėja padangų sukibimas su kelio danga bei sunaudojama daugiau degalų. Žinoma, kelio ženkle nurodytas greitis ne būtinai reiškia, kad vairuotojas turi važiuoti lygiai tokiu greičiu, koks yra ženkle ir nei trupučio lėčiau. Vairuotojo savijauta, automobilio techninė būklė bei eismo sąlygos gali sumažinti pasirinktą saugų greitį 10, 20, 30 ar net daugiau kilometrų per valandą.
Turbūt kiekvieną dieną vairuotojai save „pagautų” situacijoje, kuomet vairuojant užsiima pašaliniais veiksmais. Vienas iš pagrindinių blaškančių objektų - telefonai, kuriais vairuotojai naudojasi vairuodami, lėtai judėdami ar stovėdami spūstyse. Kalbėjimas telefonu, žinučių rašymas bei naršymas internete dėmesį atitraukia nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Netikėtai spūstis stoja, o jūsų automobilis atsitrenkia į priešais esančią transporto priemonę tik todėl, jog nesitikėjote staigaus spūsties sustojimo. Automobilyje esantys ekranai, navigacijos ir kt. taipogi atitraukia dėmesį nuo eismo, tad tokių įrenginių valdymas vairuojant taip pat laikomi pašaliniais veiksniais. Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su prieš tai minėtais blaškančiais vairuotojus veiksniais.
Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, pastaruosius trejus metus keliuose buvo šiek tiek saugiau. Palyginti su 2019 metais, kai eismas nė kiek nebuvo apribotas ir sustabdytas, trejus metus mažėjo eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius. Šiemet eismo įvykių įvyko kiek mažiau nei 2019 m. - 1 339 (2019 m. - 1 533) ir skaičiuojama mažiau sužeistųjų - 1 535 (2019 m. - 1 849). O lyginant su praėjusiais metais - jau beveik 2 proc. daugiau eismo įvykių ir sužeistųjų (0,4 proc.). Skaičiuodami pirmąjį pusmetį užfiksuotus eismo įvykius matome, kad jų skaičius nedaug skiriasi nuo įvykusiųjų priešpandeminiais 2019-aisiais.
„Pusmečio situacija verčia sunerimti ir susirūpinti visiems. Skubėjimas, neatidumas, netinkamas elgesys kelyje, dalies vairuotojų atsakomybės trūkumas ir neleistinas atsipalaidavimas atsispindi liūdnais skaičiais statistikoje ir nelaimėmis šeimose, o visuomenė akivaizdžiai pastebi atsainesnį kai kurių vairuotojų elgesį keliuose,“ - sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys.
Neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų mažėjimas
Yra ir kita žinia: šių metų pirmąjį pusmetį 32 proc. mažiau eismo įvykių nei pernai per tą patį laikotarpį, mažiau sužeistųjų ir apie 50 proc. mažiau žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Tai pirmieji ženklai, kad važiavimas išgėrus jau mažiau toleruojamas pačios visuomenės. Šiemet per pirmąjį pusmetį įvyko 69 eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės (pernai - 101), žuvo 4 (pernai - 9), o sužeisti 85 (pernai - 124) žmonės. 2022 metais 101 eismo įvykis įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės, o 2019 metais buvo 128 tokie įvykiai. Pirmąjį šių metų pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudarė 5 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės.
Dažniausiai žūsta vairuotojai
Šiemet iš viso užfiksuotos jau 72 žūtys keliuose (iš jų 56 vyrai ir 16 moterų). 15 žuvusių asmenų vyresni negu 65 metų. Daugiausia (16) žuvusių asmenų nuo 35 iki 44 metų amžiaus. Iš šiais metais žuvusiųjų - 34 automobilių vairuotojai, 15 keleivių ir 12 pėsčiųjų. Pirmąjį pusmetį žuvo dar 5 motociklų vairuotojai, 2 dviratininkai, elektrinio paspirtuko vairuotojas, keturračio vairuotojas, vadeliotojas ir darbininkas. Transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiąją dalį žuvusiųjų asmenų (47 proc.). Žuvo 4, o sužeisti 298 vaikai. 50 asmenų žuvo šviesiuoju paros metu. 64 eismo įvykiai įvyko dėl neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės.
Pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis - saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino važiavimo greičio viršijimas - 61 proc. (2022 m. I pusmetį - 54 proc.). Dar 14 proc. žmonių žūva dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (2022 m. I pusmetį - 22 proc.). Pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas - 8 proc. (2022 m. I pusmetį - 7 proc.) bei dviračių vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimai - 7 proc. (2022 m. I pusmetį - 6 proc.).
Avarijų statistika pagal apskritis
42 proc. padaugėjo eismo įvykių Tauragės, 24 proc. - Telšių, 12 proc. - Vilniaus, 8 proc. - Kauno, 7 proc. - Marijampolės apskrityse. Įskaitinių eismo įvykių mažėjo Alytaus (30 proc.), Klaipėdos (16 proc.), Utenos (15 proc.), Šiaulių (10 proc.) ir Panevėžio (2 proc.) apskrityse. 300 proc. išaugo eismo įvykių skaičius Raseinių ir Ignalinos rajono savivaldybėse, 200 proc. - Trakų, 100 proc. - Kalvarijos ir Šilalės rajonuose. Labiausiai eismo įvykių sumažėjo Lazdijuose - 89 proc. Iš viso šalyje 2023 metų pirmąjį pusmetį įskaitinių eismo įvykių skaičius, palyginti su pernai tokiu pačiu laikotarpiu, išaugo 2 proc. Žuvusiųjų skaičius 200 proc. išaugo Vilniaus ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse.
Pažeidimų statistika ir prevencinės priemonės
Pavojingiausia savaitės diena - penktadienis. Penktadieniais įvyko 247 įskaitiniai eismo įvykiai. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos policija išaiškino 681 334 padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nustatyto važiavimo greičio viršijimo atvejų - 292 178 (56 010 mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį), pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejų - 1 803 (201 atvejų mažiau nei pernai), naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant - 25 792 (159 atvejais mažiau nei pernai), draudžiamo šviesoforo signalo nepaisymas, pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjose - 17 456 atvejai (7 119 daugiau nei pernai), saugos diržų nenaudojimo atvejų - 13 417 (1 149 atvejais daugiau nei pernai).
Daugelio mūsų šalies institucijų ir organizacijų bendro darbo pastangomis per pastarąjį dešimtmetį (nuo 2011 iki 2021 metų) šalyje perpus sumažėjo žuvusiųjų kelyje skaičius. Už šį pasiekimą Lietuva pernai buvo įvertinta svarbiu apdovanojimu saugaus eismo srityje - Europos transporto saugos tarybos apdovanojimu „PIN Award“.
„Padėkime vieni kitiems laikytis besiformuojančių gerųjų įgūdžių keliuose: būkime atidūs, atsargūs ir atsakingi. Viršydami leistiną važiavimo greitį, vairuodami neblaivūs, be teisių, naudodamiesi mobiliuoju telefonu, nesegėdami saugos diržų kasdien rizikuojate savo ir kitų žmonių gyvybėmis,“ - nepamiršti saugaus elgesio kelyje principų ragina Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos kelių policija surengs apie 40 tikslinių prevencinių policinių priemonių visoje šalyje, atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Planuojama sustiprinta pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, blaivumo ir greičio bei pėsčiųjų elgesio kontrolė. Pastiprintas patruliavimas likusius dar beveik du vasaros mėnesius vyks kurortiniuose Lietuvos miestuose ir kurortinėse teritorijose, o apskričių vyriausieji policijos komisariatai organizuos ir vykdys dar ir papildomų priemonių. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu vasarą šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose daugiau dėmesio ir pajėgų skiriama viešajai tvarkai užtikrinti, o Lietuvos kelių policijos tarnyba kartu su apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnais užtikrina eismo priežiūrą ir žmonių saugumą.
Vyrų ir moterų vairavimo skirtumai ir statistika
Kasdien prastėjantis oras, o kartu su juo ir kelių eismo sąlygos, vėl skatina diskusijas apie moterų ir vyrų vairavimo skirtumus. Išanalizavus praeitų metų duomenis, pagaliau galima paneigti visuomenėje nusistovėjusią nuostatą, jog vyrai yra patikimesni vairuotojai nei moterys. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, vyrai per metus sukelia tiek pat avarijų kaip ir moterys. Tačiau ryškūs lyčių skirtumai pastebimi vertinant, kuris mėnesis vyrams ir moterims yra avaringiausias. Stiprioji lytis daugiausiai avarijų sukelia sausį, o moterys budrumą praranda ne šaltuoju sezonu, o pavasarį. Joms avaringiausias periodas 2013 m. buvo sudėtingomis oro sąlygomis nepasižyminti gegužė. Per pirmąjį 2013 m. mėnesį vyrai išprovokavo apie 30 proc. daugiau incidentų kelyje nei įprastai. Vidutiniškai per mėnesį vyrai sukelia apie 463 avarijas, bet sausį šis skaičius išaugo iki 589. Dailioji lytis, kuri vidutiniškai per mėnesį sukelia 200 avarijų, gegužę buvo atsakinga už daugiau nei 230 nelaimių kelyje - 17 proc. daugiau nei vidutiniškai.
Nors abiejų lyčių atstovai sukelia vienodą procentą avarijų per metus, pasekmės būna daug didesnės, kai avarijų kaltininkais būna vyrai. Didžiausia 2013 m. išmokėta suma dėl vyro sukeltos avarijos siekė net daugiau nei 1 mln. 300 tūkst. Lt. Palyginimui, daugiausiai žalos padariusi moters sukelta avarija atsiėjo vos daugiau nei 51 tūkst. litų. Iš viso už vyrų sukeltas avarijas 2013 m. „ERGO Insurance“ Lietuvoje išmokėjo daugiau nei 16 mln. litų žalos ir beveik keturis kartus mažiau už autoįvykius, kurių kaltininkėmis buvo moterys - apie 4,6 mln. litų.
Pasak „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, toks žalų dydžių skirtumas pastebimas jau ne vienerius metus. „Moterys didžiąją dalį avarijų patiria ne dėl per didelio greičio, bet neatidumo ar nepatyrimo: nubrozdina automobilį parkuojantis, laiku nepradeda stabdyti. Vyrai dažniau viršija greitį ir nesilaiko atsargumo, todėl ir jų sukeltų avarijų rezultatai būna daug tragiškesni“, - teigia A. Pilčicas.
Mažiausiai avarijų tiek vyrai, tiek moterys padaro vasaros mėnesiais: vyrai - birželį, moterys - liepą. Iš viso 2013 m. „ERGO Insurance“ Lietuvoje užfiksavo 17839 autoįvykius.
| Rodiklis | Vyrai | Moterys |
|---|---|---|
| Vidutiniškai avarijų per mėnesį | ~463 | ~200 |
| Daugiausiai avarijų (metų mėnuo) | Sausis | Gegužė |
| Didžiausia išmokėta suma už avariją | >1,3 mln. Lt | >51 tūkst. Lt |
| Išmokėta žala už visas avarijas | >16 mln. Lt | ~4,6 mln. Lt |
Nepriklausomai nuo šalies ir jos gyventojų plaukų spalvos, beveik visame pasaulyje populiarūs anekdotai apie vairuojančias blondines. Kai kurie atsitikimai keliuose tik dar labiau sustiprina neigiamą vairuojančių moterų įvaizdį. Visgi moterys visada gali pareikšti - imkim ir peržiūrėkim statistiką. Sausi, beaistriai skaičiai visiškai kitaip nušviečia padėtį ir aiškiai rodo, kad laikas atsisakyti įsisenėjusių stereotipų.
Vakarų šalyse vairuojančios moterys vis dar yra pajuokos objektas, moterys prie motociklo vairo - kažkas keisto ir nesuprantamo, arabų pasaulyje joms draudžiama sėst prie vairo. Ir įdomu tai, kad nemaža bet kurios visuomenės dalis tai toleruoja. Tokio požiūrio šaknys siekia tolimus viduramžius, patriarchalinę epochą, kur bet koks moters bandymas palikti magišką trikampį - vaikai, virtuvė, bažnyčia - sukeldavo ne tik nuostabą, bet ir pasipiktinimą.
Visgi prieš progreso jėgą bejėgė net stiprioji lytis. Moterys gavo balsavimo teisę, išėjo į darbą, apsimovė kelnes, apsinuogino krūtines ir t. Logiška, kad dar vienas žingsnis buvo vairuojanti moteris. Tiesa, pastarasis įvykis tapo tokiu pajuokų ir net patyčių objektu, kaip joks kitas ankstesnis feminizmo pasireiškimas. Paaiškinimų tokiam vyrų elgesiui gali būti daug. Nenoras dalytis su mergaitėmis savo „žaisliukais", automobilio kaip vyriškumo įvaizdžio supratimas ar net baimė, kad „namų šeimininkės" pasirodys besančios geresnės vairuotojos už tuos, kurie tiek laiko praleidžia prie vairo. Šiaip jau, nori nenori, bet tenka pripažinti, kad moterys - tokios pat puikios, o kai kuriais atvejais net geresnės vairuotojos negu vyrai, tačiau kodėl vis neapleidžia mintis apie „vairuojančią blondinę" ar „dangtelį Nr.710"? Kaip būtų gerai, jei viską galėtume vertinti objektyviai, be išankstinių nuostatų ar stereotipų.
Laimė, kartais „padėtį pataiso" statistika. Vieną tyrimų, galintį priversti kitaip pažvelgti į, atrodytų, žinomus faktus, atliko britų draudimo agentūra „Elephant". Agentūros specialistai pagal tokius kriterijus kaip vairuotojų amžius, lytis, eismo įvykiuose nukentėjusių žmonių skaičius, avarijos nuostoliai ir pan., ištyrė 200 000 draudžiamųjų eismo įvykių ataskaitų. Vėliau buvo sukurtos palyginimų lentelės. Tyrimų rezultatai privertė susimąstyti. Vairuotojų vyrų iki 25 m. amžiaus sukelti eismo įvykiai draudimo agentūroms kainuoja 15 proc. daugiau negu moterų padarytos avarijos. Beje, įdomi detalė - dauguma moterų mokytis vairuoti pradeda vėliau už vyrus, todėl būdamos 25 m. Kalbant apie vyresnius vairuotojus tendencijos lieka panašios. Skirtumas tarp įvairių amžiaus grupių padarytų avarijų nuostolių siekia apie 6 proc. Ir viskas ne vyrų naudai.
Žinoma, pinigais visko neįvertinsi. Nepriklausoma britų tyrimų agentūra „Brake" teigia, kad kas šeštas anglas vyras iki 30 m. yra tapęs dalyviu sunkaus eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti ar net žuvo žmonės. Praėjusiais metais tokios avarijos Didžiosios Britanijos ekonomikai kainavo 2,4 mlrd. JAV dolerių. Didžiosios Britanijos specialistų paskelbtus duomenis visiškai patvirtina informacija iš už Atlanto. JAV Nacionalinės saugaus eismo administracijos pateikti duomenys vyrų nepradžiugino. 2009 m. JAV keliuose žuvo 23 726 vyrai ir tik 10 070 moterų. Valdininkai informaciją pakomentavo taip - vairuotojai vyrai nuo 16 iki 25 amžiaus gerokai daugiau negu to paties amžiaus merginos mėgsta lakstyti keliais ar vaizduoti „vairavimo asus". Būtent todėl jie ne tik dažniau sukelia ar tampa eismo įvykių dalyviais, bet ir sumoka didesnes baudas už greičio viršijimą, važiavimą degant raudonam signalui ar pan. Kaip esame rašę anksčiau, Amerikiečių automobilininkų asociacijos specialistai apskaičiavo, kad statistinis amerikietis vyras, palyginus su statistine amerikiete moterimi, turi 77 proc. didesnę tikimybę žūti eismo įvykyje.
Klausimas apie tai, kas geriau vairuoja, ko gero, yra nesibaigiantis diskusijų šaltinis. Vyrai neretai sako esą moteris už vairo - bėda už kampo, o moterys tikina, kad vyrai dažnai kelyje pamiršta atsargumą ir sukelia avarijas vien norėdami pavaizduoti, kokie puikūs vairuotojai jie yra. Greičiausiai būtų sunku rasti vyrą, kuris sutiktų, jog moterys vairuoja geriau, tačiau Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad geresnės vairuotojos - moterys. Privilege Insurance atliktas tyrimas parodė, kad beveik visuose tyrimo aspektuose moterys lenkia vyrus. Tyrimo metu išaiškėjo, kad saugiai ties šviesoforais sustoja 85 proc. moterų ir tik 44 proc. vyrų, tinkamu dažnumu į veidrodėlius žiūri 79 proc. moterų ir tik 46% proc. vyrų. Moterys taip pat dažniau laikosi greičio apribojimų, laikosi saugaus atstumo nuo kitų automobilių, rečiau vairuodamos naudojasi mobiliuoju telefonu, taip pat labai retai pavojingai manevruodamos įsilieja į eismą arba sukelia sumaištį kelyje. Tyrimas nustatė, jog vyrai geriau nei moterys kontroliuoja automobilio vairą, taip pat daugiau dėmesio skiria vadinamajai aklajai zonai.
Tuo tarpu Lietuvos draudimo kompanijų pateikiami duomenys nušviečia kiek kitokią situaciją. „Ar vyrai, ar moterys dažniau patenka į eismo įvykius priklauso, kaip skaičiuosi. Kaip žinia, vairuoja daugiau vyrų, tai ir į avarijas jie santykinai patenka dažniau nei moterys. Jei skaičiuosi iš 100 avarijų, tai, matyt, bus daugiau vyrų: rajonuose santykis gali siekti net iki 70 proc. vyrų ir 30 proc. moterų, didmiesčiuose maždaug apylygiai, ar tik nežymiai vyrų daugiau. Labai tikslių duomenų pateikti negalime, nes ne visuomet draudėjas sutampa su vairuotoju - gali būti automobilis apdraustas vyro, o vairuoja žmona ir atvirkščiai“, - komentuoja I. „Mūsų duomenimis, moterys dažniau sukelia avarijas nei vyrai: vidutiniškai 100 moterų per metus avariją sukelia 5,5, o iš to paties skaičiaus vyrų - 4. Tačiau vyrų avarijose padaroma žala išlieka didesnė - praeitų metų duomenimis, vidutiniškai yra 15 proc. didesnė nei moterų ir siekia 750 Eur“, - situaciją nušviečia A. „Kadangi vairuotojų vyrų yra daugiau, jų ir avarijos sukeliamos statistiškai yra skaudesnės ir rimtesnės.“
2014 metais fiziniai asmenys sudarė 264 tūkst. privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių: vyrai - 185 tūkst., moterys - 79 tūkst. 2015 metais fiziniai asmenys sudarė 244 tūkst. privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių: vyrai - 171 tūkst. draudimo sutartį, moterys - 73 tūkst. 2014 metų „ERGO Insurance“ Lietuvoje statistika atspindi, jog vyrai sukėlė apie 63 proc. eismo įvykių, o moterys 27 proc. Iš viso 2014 metais „ERGO Insurance“ Lietuvoje užfiksavo 11 570 autoįvykių, 2015 metais - 14 413 eismo įvykių. Moterys didžiąją dalį avarijų patiria ne dėl per didelio greičio, bet neatidumo ar nepatyrimo: nubrozdina automobilį parkuojantis, laiku nepradeda stabdyti. Pavyzdžiui, didžiausia 2015 metais išmokėta suma dėl vyro sukeltos avarijos siekė net daugiau nei 55 434 Eur. Palyginimui, daugiausiai žalos padariusi moters sukelta avarija atsiėjo apie 18 851 Eur. Toks žalų dydžių skirtumas pastebimas jau ne vienerius metus. (2014 metais vyro sukeltos avarijos išmokėta suma siekė 55 tūkst. VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje yra 1,5 mln. teisę vairuoti turinčių gyventojų: 40 proc. moterų ir 60 proc. vyrų. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje statistika atspindi, jog privalomajame vairuotojų civilinės atsakomybės draudime moterų, lyginant su vyrų, sukeliamų avarijų dažnis 10 proc. didesnis, tačiau jų sukeliama vidutinė žala 5 proc.
Pasak Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, didžiausi saugaus vairavimo priešai yra išsiblaškymas, pašalinė veikla vairuojant, greičio viršijimas bei vairavimas neblaiviam. „Dėl išsiblaškymo ir tokios pašalinės veiklos kaip kalbėjimas telefonu, nenaudojant laisvų rankų įrangos, užkandžiavimas ir pan. avarijos kyla dažniausiai, tuo tarpu, greičio viršijimas bei alkoholio vartojimas tampa skaudesnių nelaimių priežastimi“, - pasakoja A. Pasak draudimo eksperto, vidutiniškai avarijos metu sukeliama 2,4 tūkst. litų žala.
„Statistika atspindi, kad moterų sukelti eismo įvykiai atsiperka mažesniais nuostoliais, tačiau avarijų jos sukelia kiek daugiau nei vyrai. Pastebima, kad moterys daugiau susidūrimų patiria automobilių stovėjimo aikštelėse. Tokiais atvejais dažniausiai įlenkiami automobilių buferiai bei kitos automobilių dalys, išdaužiami žibintai, nulaužiami šoniniai veidrodėliai. Nors susidūrimai nėra stiprūs, tačiau pinigine išraiška patiriami nuostoliai nemaži - apie 1-1,5 tūkst. litų. Žala palyginus didelė dėl to, kad norint sutvarkyti įlenkimą, tenka tiesinti ir dažyti visą detalę, neretai ją apskritai būtina keisti nauja“, - teigia A. Tuo tarpu pasakodamas apie vyrų sukeliamas avarijas, draudimo ekspertas pastebėjo, kad jų priežastimi dažniau būna greičio viršijimas. „Nesilaikydami saugaus greičio, vyrai dažniau nuvažiuoja nuo kelio, apsiverčia, taip pat nesuvaldę automobilio susiduria su kitais vairuotojais. Tokio pobūdžio žalos gali siekti kelis, kartais keliasdešimt tūkstančių litų. Tokiomis aplinkybėmis automobiliai apgadinami ir nebepataisomai“, - pasakoja A.
Pasak psichoterapeuto, šeimos konsultanto Olego Lapino, vyrų ir moterų vairavimo skirtumai nulemti ir iš prigimties. „Vairavimui neabejotinos įtakos turi estrogenai ir testosteronas. Pavyzdžiui, dėl estrogeno poveikio smegenims moterims sunkiau stambų objektą priderinti prie aplinkos, nes tai daro testosteronas. Taigi, moterims kiek sudėtingiau įvertinti atstumus automobilių statymo aikštelėje. Tačiau jos geba geriau matyti visumą, dėl to kelyje yra pastabesnės“, - pasakoja O. O. Lapinas atkreipia dėmesį, jog tradicinės lyčių vertybės skiriasi: vyrams būdingos laisvės bei individualizmo vertybės, dėl šios priežasties jie linkę pervertinti savo galimybes, o moterims - kooperacijos ir saugumo, dėl to jos pervertina saugumo taisykles. Šie skirtumai lemia ir sukeliamų avarijų priežastis bei žalos mastą: tradicinių vyrų avarijos susijusios su didesne rizika, tradicinių moterų - su perdėtu baimingumu.
