Daugėja automobilių keliuose, intensyvėja eismas, o kartu su tuo auga ir nelaimingų atsitikimų skaičius. Per 2024 metus „Ergo“ bendrovėje fiksavome iš viso beveik 900 tokių įvykių, kai tuo tarpu per 2023 metus jų buvo apie 700. Nors jie vyksta visais metų laikais ir mėnesiais, jų pikas būna balandžio-birželio mėnesiais. Kuomet suintensyvėja gyvūnų ūkiai, tas periodas - ypatingai pavojingas.
Kiek tenka girdėti kalbantis su medžiotojais, žvėrių Lietuvoje tikrai netrūksta. Važiuodami autostradomis dažnai matome laukuose besiganančias stirnas ar kitus laukinius gyvūnus. Tamsusis paros metas yra pats pavojingiausias šiems susidūrimams. Tačiau net ir iškart po saulėlydžio ar prieš pat saulėtekį, yra pati pavojingiausia prieblanda. Tuomet labai sunku pastebėti ką nors judant, ypač miškingose vietovėse.
Fiksuojame susidūrimų su beveik visais Lietuvoje gyvenančiais laukiniais gyvūnais. Bet dominuoja stirnos - turbūt jų yra daugiausia, jos juda didesniais būriais.
Svarbiausia - tikrai neimti gyvūno, to daryti negalima. Jei jis dar gyvas, leisgyvis - prie jo geriau nesiartinti, nes nežinia, kokie jo sužeidimai ir jis gali būti agresyvus. Kitas svarbus dalykas - pažymėti įvykio vietą: įjungti avarinę signalizaciją, o jei neveikia žibintai - pastatyti įspėjamąjį trikampį. Vairuotojas turėtų apsivilkti atšvaitinę liemenę, kad kiti eismo dalyviai jį pastebėtų.
Draudimo požiūriu, pranešimas 112 numeriu yra labai svarbus, nes tai jau yra dokumentuotas įvykis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas dengia tik trečiųjų asmenų turtui ar sveikatai padarytą žalą. Tam, kad būtų atlyginta žala transporto priemonei, būtina, jog kasko draudime būtų įtraukta rizika dėl susidūrimo su laukiniu gyvūnu. Per praėjusius metus tokių žalų suma viršijo 2 mln. eurų. Vienos avarijos vidutinė žala siekia beveik 2,5 tūkst. eurų. Ir kaip įvykių skaičius auga, taip auga ir žalos dydis - dar prieš metus vidutinė žala buvo apie 2 tūkst.
Rizikingo vairavimo veiksniai
Sistemoje „vairuotojas - automobilis - kelias - aplinka“ labiausiai eismo saugumą lemia teisingi ir neteisingi vairuotojo veiksmai eismo situacijose. Nustatyta, kad 70-90 % eismo nelaimių įvyksta dėl vairuotojo, o 10-15 % - dėl kelio kaltės (slidaus, duobėto, neinformatyvaus (nėra reikiamų ženklų, šviesoforo, linijų)).
Vairuotojo profesinė veikla dažniausiai vertinama dviem pagrindinėmis savybėmis: efektyvumu ir patikimumu. Patikimumas - sugebėjimas be klaidų valdyti automobilį. Vairuotojo darbo patikimumas priklauso nuo jo žinių ir įgūdžių. Klaidos, nesusijusios su jo pasirengimu (patikimumu), priklauso nuo vairuotojo psichofiziologinių ypatybių ir bendros savijautos.
Be to, vystantis vadinamajai rizikos visuomenei, atsiranda problemos, susijusios su rizikingų sprendimų priėmimu. Amerikos automobilistų asociacija praneša, kad nuo 1990 iki 1997 m. 7 % padaugėjo rizikingų veiksmų kelyje. Pasaulio sveikatos organizacija Europos regione nurodo, kad tarp 42 šalių didžiausias mirtingumas paplitęs tarp tų, kurie pažeidžia kelių eismo taisykles. Kaip pažymi Adams, žmogaus klaidos ir polinkis rizikuoti yra laikomos pagrindinėmis nelaimingų autoįvykių priežastimis.
Kaip teigia Vangi ir Virga, vairavimo kokybė gali būti apibrėžta kaip kombinacija vairavimo stiliaus ir elgesio, kuris yra pagarbus (arba ne) aplinkai (triukšmo, aplinkos teršimo minimizavimas ir saugumas), transporto priemonei ir patogus keleiviams. Gerai vairuoti transporto priemonę - tai ne tik gerai mokėti kelių eismo taisykles, turėti gerus vairavimo įgūdžius, bet taip pat svarbu gerai elgtis kitų atžvilgiu, nes keliu važiuoja ne automobiliai, o žmonės.
Todėl vienas iš esminių rizikingo vairavimo faktorių gali būti vertybinė orientacija. Vertybinės orientacijos daro didžiulį įtaką elgesiui darbe. Beveik 20 milijonų Europos gyventojų dirba transporto pramonėje. Tai aktualu profesionaliems vairuotojams, kurių darbo vieta yra mobili. Tačiau galvoja apie tai, kad darbo ir t.t.
Profesionalių vairuotojų vertybinės orientacijos (tiek socialinės, tiek egocentrinės) yra susijusios su jų rizikingo vairavimo elgesiu. Kuo labiau profesionalus vairuotojas maksimalizuoja socialines vertybes, tuo mažiau jis yra linkęs į rizikingą vairavimą (daroma mažiau vairavimo klaidų ir tyčinių pažeidimų). Kuo labiau profesionalus vairuotojas maksimalizuoja egocentrines vertybes, tuo mažiau rizikingo vairavimo jis daro (daroma mažiau smulkių klaidų, vairavimo klaidų ir tyčinių pažeidimų).
Profesionalių vairuotojų įsipareigojimas organizacijai nėra susijęs su sociodemografiniais veiksniais (amžiumi, išsilavinimu, šeimynine padėtimi, vairavimo bei darbo stažu). Tačiau, kuo mažiau vairuotojas yra įsipareigojęs organizacijai, tuo didesnė rizika vairuoti (daromos smulkios klaidos, didelės klaidos ir tyčiniai pažeidimai keliuose).
Galų gale, egocentrinės vertybinės orientacijos profesionalių vairuotojų padeda jiems prognozuoti rizikingą vairavimą (smulkius vairavimo klaidų) ir įsipareigojimas organizacijai apsaugo nuo tyčinių vairavimo nusižengimų.
Prevencija ir sąmoningumas
Svarbiausia - įvertinti situaciją. Jei tai tamsus paros metas, miškinga vietovė, tai tikrai reikia sumažinti greitį, nevažiuoti maksimaliu leistinu greičiu, laikytis didesnio atstumo nuo kitų transporto priemonių ir būti pasiruošus stabdyti. Jei vairuotojas pamato gyvūną prie kelio, ypač stirną, tikėtina, kad ji nėra viena. Jei viena jau perbėgo, rekomenduojame sustoti šalikelėje ir palaukti.
Vairuotojai dažnai pamiršta, kad vairavimas - labai atsakingas dalykas. Ir net menkiausia klaida gali virsti tragedija. Svarbiausia vairuojant - atidumas. Ir jeigu kyla nors menkiausia abejonė, manevro daryti negalima. Skubėjimas, nuovargis, susierzinimas - esą „kiek galiu vilktis iš paskos, aplenksiu kuo greičiau“ - taip pat daro savo.
Naujasis administracinių teisės pažeidimų kodeksas, įsigaliosiantis nuo kitų metų balandžio, numato, kad už pavojingą lenkimą netgi gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas. Puikus pavyzdys yra Skandinavija, kuri laikoma brandžiausia vairuotojų visuomene. Tikimės, kad pakaks. Kiekviena griežtinanti priemonė turi savo tikslą. Tačiau kita svarbi priemonė - vairuotojų sąmoningumo kėlimas. Vien baudimais situacijos nepakeisime.
Puikus pavyzdys yra Skandinavija, kuri laikoma brandžiausia vairuotojų visuomene. Tai nereiškia, kad Skandinavijos šalyse nebūna skaudžių avarijų, tačiau iki skandinavų mums dar toli. Bet kažką daryti būtina. Aš visada sakau, kad geriausia yra pradėti nuo savęs. Jei šalia sėdintys vaikai mato, kad tėvas ar mama grubiai pažeidinėja kelių eismo taisykles, tikėtina, kad jie užaugę elgsis taip pat. Jei matai kelyje agresyviai besielgiantį vairuotoją, tai nereiškia, kad turi elgtis taip pat agresyviai. Kur kas protingiau tokiam užleisti kelią. Sąmoningumo kėlimas yra ilgas procesas. Kita vertus, dabar situacija mūsų keliuose yra kur kas geresnė negu prieš 10 metų, tai rodo ir statistika.
Švedai siekia nulio - t. y. nulinio mirtingumo. Taip, ir mūsų tokia siekiamybė. Pateiksiu ir Vokietijos pavyzdį. Jeigu greitkelyje atsitinka nelaimė ar kažkas neatsakingai vairuoja, policija tuojau pat sureaguoja ir atvažiuoja. Kodėl? Todėl, kad Vokietijoje yra atsakingi žmonės. Jie tučtuojau reaguoja ir skambina tarnyboms. Tačiau yra ir gerų dalykų. Šiemet pradėjome matuoti vidutinį greitį ir matome teigiamus poslinkius. Nors neišvengiame tragiškų avarijų kelyje „Via Baltica“, tačiau šiame ruože vairuotojų kultūra pagerėjo.
Persirikiuoti, reiškia keisti eismo juostą neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pasirodo, šis manevras - tai dažniausiai pasitaikanti situacija, kurią mini vairuotojai, pildantys eismo įvykio deklaraciją. Dėl skubėjimo, neatidumo, nepakankamos vairavimo kultūros vairuotojams tenka pakliūti į nemalonias situacijas. Labai dažnai eismo įvykiai įvyksta dėl to, kad nespėjama sustabdyti praleisti pėsčiųjų. Artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalu sulėtinti greitį arba sustoti praleisti ketinantį gatvę kirsti pėsčiojo. Pastarąjį būtina praleisti sustabdžius transporto priemonę, kai šis įžengia į bet kurią automobilio važiavimo krypties eismo juostą. Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių eismo taisyklės numato, kad privaloma sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kai ta pačia eismo kryptimi važiuojanti kita transporto priemonė jau sustojo prieš pėsčiųjų perėją.
Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į kelio ženklus, nustatančius pirmumo teisę sankryžoje. Važiavimas atbuline eiga yra apsunkintas dėl nepakankamo matomumo, nepatogumo dairytis į veidrodėlius šonuose ar būtinybės kūnu pasisukti, atsigręžti ir įvertinti automobilį supančią erdvę. Čia visada praverčia atidumas, atsargumas, lėtas manevravimas.
Galimas grėsmes kelyje reikia išmokti pastebėti iš anksto. Ilgas vairavimo stažas - tai nėra garantija, jog avarija neįvyks. Nelaimingas nutikimas gali nutikti dėl kito eismo dalyvio kaltės. Praėjusiais metais Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos fiksavo 3280 eismo įvykių. Beveik 60 procentų šių įvykių kaltininkais pripažinti vairuotojai.
Šiuolaikiniuose automobiliuose apstu elektroninių pagalbininkų. Nors dalį jų vairuotojai, vos užvedę variklį, skuba išjungti, kitos sistemos yra gyvybiškai svarbios, bet dažnai pirkėjams siūlomos tik kaip papildoma įranga. Viena tokių funkcijų - aklosios zonos stebėjimo sistema. Naujausias Australijoje atliktas tyrimas galutinai įrodė, kad šis nematomas pagalbininkas realybėje padeda išvengti tūkstančių eismo nelaimių.
Lengviesiems automobiliams aklosios zonos stebėjimo asistentas kol kas nėra privalomas. Tačiau nuo 2024 metų Europos Sąjungoje ši sistema privalo būti montuojama visuose naujuose autobusuose ir sunkvežimiuose. Tokį sprendimą padiktavo niūri statistika. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje per pusantrų metų eismo įvykiuose, kai sunkvežimis nepastebėjo šalia esančio žmogaus, žuvo 14 ir buvo sužeista daugiau nei 200 dviratininkų.
Lengvųjų automobilių aklosios zonos stebėjimo sistemos taip pat atlieka kritinį vaidmenį, ypač rikiuojantis į kitą eismo juostą. Australijos kelių policijos duomenimis, avarijos keičiant eismo juostą sudaro apie 2,4 proc. visų eismo nelaimių. Nors tyrime nebuvo atskirta, ar automobilyje veikė tik pasyvi (įspėjanti), ar aktyvi (įsikišanti į valdymą) sistema, paaiškėjo, kad aklosios zonos stebėjimas padėjo išvengti net 15 proc. avarijų, kylančių persirikiuojant. Nors bendrame visų eismo įvykių fone šis skaičius atrodo kuklesnis (išvengta 0,36 proc. visų avarijų), realybėje tai reiškia tūkstančius išgelbėtų gyvybių ir išvengtų traumų, ypač žinant, kad būtent automobilių avarijos yra viena pagrindinių hospitalizacijos priežasčių.
Kaip veikia aklosios zonos sistema? Dažniausiai sistema naudoja galiniame buferyje sumontuotus ultragarso jutiklius ir apie pavojų įspėja šviesos signalu šoniniame veidrodėlyje, o kartais - ir garsiniu perspėjimu. Šios technologijos pradininke laikoma „Volvo“, dar 2003 metais pristačiusi BLIS sistemą savo „XC90“ visureigyje. Jau tuomet švedai pasitelkė vaizdo kameras, kurios leido tiksliau atpažinti kliūtis ir išvengti klaidingų sistemos suveikimų. Šiandien inovacijos pažengusios kur kas toliau. Pavyzdžiui, „Kia“ automobiliuose, įjungus posūkio signalą, aklosios zonos vaizdas iš kamerų tiesiogiai transliuojamas į skaitmeninį prietaisų skydelį priešais vairuotojo akis. Patys pažangiausi asistentai dabar geba ne tik įspėti, bet ir aktyviai koreguoti važiavimo kryptį - patys grąžina automobilį į eismo juostą, jei vairuotojas nepastebi kliūties. Negana to, sistema gali iš anksto apskaičiuoti dideliu greičiu artėjančios transporto priemonės trajektoriją ir perspėti apie pavojų anksčiau laiko.
Remiantis 2020 metų statistika, Lietuva yra 6-oje vietoje (iš 34), pagal žuvusiųjų keliuose skaičių tenkantį vienam milijonui gyventojų Europos Sąjungos šalyse. Galime pasidžiaugti tuo, jog per kelis paskutinius metus eismo įvykių skaičius sumažėjo (nepaisant išaugimo 2019 metais).
Nepasirinkdami saugaus leistino greičio arba viršydami jį vairuotojai pamiršta, kad ilgėja stabdymo kelias ir laikas ekstremalios situacijos metu. Taipogi didėja rizika nesuvaldyti automobilio siekiant išvengti avarijos, sumažėja padangų sukibimas su kelio danga bei sunaudojama daugiau degalų. Žinoma, kelio ženkle nurodytas greitis ne būtinai reiškia, kad vairuotojas turi važiuoti lygiai tokiu greičiu, koks yra ženkle ir nei trupučio lėčiau. Vairuotojo savijauta, automobilio techninė būklė bei eismo sąlygos gali sumažinti pasirinktą saugų greitį 10, 20, 30 ar net daugiau kilometrų per valandą.
Turbūt kiekvieną dieną vairuotojai save „pagautų” situacijoje, kuomet vairuojant užsiima pašaliniais veiksmais. Vienas iš pagrindinių blaškančių objektų - telefonai, kuriais vairuotojai naudojasi vairuodami, lėtai judėdami ar stovėdami spūstyse. Kalbėjimas telefonu, žinučių rašymas bei naršymas internete dėmesį atitraukia nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Netikėtai spūstis stoja, o jūsų automobilis atsitrenkia į priešais esančią transporto priemonę tik todėl, jog nesitikėjote staigaus spūsties sustojimo. Automobilyje esantys ekranai, navigacijos ir kt. taipogi atitraukia dėmesį nuo eismo, tad tokių įrenginių valdymas vairuojant taip pat laikomi pašaliniais veiksniais.
Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su prieš tai minėtais blaškančiais vairuotojus veiksniais.
Jau šį sekmadienį kartu su visa Europa laikrodžius pasuksime valandą į priekį. Ekspertai perspėja, kad šis iš pažiūros smulkus ir jau įprastas pokytis atneša itin rimtą pavojų. Eismo saugumo tyrimai rodo, kad pirmąją savaitę po perėjimo prie vasaros laiko reikšmingai išauga avarijų, ypač - mirtinų, skaičius. Tarptautiniai tyrimai nepalieka jokių abejonių, nors Lietuvoje atskirai to lyg ir nesame ištyrę, tačiau policijos statistika ir mūsų šalyje rodo, kad pavasarį eismo įvykių skaičius išauga suintensyvėjus eismui keliuose. Tuo tarpu bendra Europos statistika sako, kad, pasukus laikrodžius į priekį, pirmosiomis dienomis eismo dalyviams, ypač - pažeidžiamiesiems, kyla reikšminga papildoma grėsmė. Todėl privalome apie tai kalbėti ir elgtis atitinkamai: vairuoti dar dėmesingiau, vieni kitus kelyje stebėti dar atidžiau.
Garsiausias tyrimas šioje srityje atliktas 2020-aisiais JAV. Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 732 tūkst. mirtinų eismo įvykių, nutikusių per du dešimtmečius, ir nustatė, kad per savaitę po vasaros laiko įvedimo jų skaičius išauga apie 6 proc. Tyrėjai apskaičiavo, kad tai reiškia 28 papildomas mirtis per metus. Dar svarbiau, įrodyta, jog šis efektas pasikartoja kasmet ir tiksliai sutampa su laikrodžių persukimo momentu.
Europoje atlikti tyrimai atskleidžia dar labiau neraminančias tendencijas. Šiemet paskelbta Europos valstybių sisteminė apžvalga patvirtina, kad pavasarinis laiko pokytis yra susijęs su padidėjusia mirtinų eismo įvykių rizika, nors skirtingose šalyse rezultatai gali skirtis. Pavyzdžiui, 2018 m. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad šioje šalyje eismo įvykių skaičius išauga net apie 16 proc. pirmąją dieną po perėjimo prie vasaros laiko ir apie 12 proc. antrąją dieną.
Tai - vienas iš aiškiausių įrodymų, kad poveikis mūsų gebėjimui sutelkti dėmesį yra staigus, o didžiausias nelaimių pavojus kyla pačioje pradžioje, kai organizmas dar nėra prisitaikęs prie naujo ritmo. Panaši tendencija nustatyta ir kituose Europos tyrimuose. Pavyzdžiui, analizuojant Čekijos eismo statistiką nustatyta, kad trumpuoju laikotarpiu po laiko pakeitimo bendras avarijų skaičius išauga apie 7 proc.
Įvedus vasaros laiką, netenkame maždaug vienos valandos miego. Nors tai gali atrodyti nereikšminga, visgi net ir toks nedidelis pokytis lemia lėtesnę reakciją, sumažėjusį dėmesingumą ir prastesnį sprendimų priėmimą. Sutrinka ir mūsų cirkadinis ritmas, vidinis biologinis laikrodis, reguliuojantis budrumą ir miego ciklą. Organizmui prisitaikyti prie naujo režimo gali prireikti kelių dienų, tad būtent šiuo pereinamuoju laikotarpiu ir padidėja užsnūdimo akimirkai ar išsiblaškymo prie vairo tikimybė, sumažėja gebėjimas greitai bei tiksliai įvertinti situaciją kelyje.
Šis kasmetinis pokytis yra puikus priminimas, koks svarbus eismo saugumui yra nuolatinis budrumas ir dėmesys. Kiekvienas nedidelis pokytis, išblaškantis mūsų koncentraciją, didina nelaimingų įvykių tikimybę.
Papildomą riziką pirmosiomis dienomis po vasaros laiko įvedimo sukuria ir pasikeitusios aplinkos sąlygos. Pasukus laikrodžius į priekį, rytai tampa kiek tamsesni, todėl rytinis eismas vyksta prastesnio matomumo sąlygomis. Britų tyrėjai yra dar 2018-aisiais įrodę, kad tamsiuoju paros metu eismo įvykių rizika yra apie 7 proc. didesnė nei šviesoje tuo pačiu paros metu.
Vairuotojai susiduria iškart su dviem rizikos veiksniais - sumažėjusiu budrumu ir prastesniu matomumu. Todėl, saugant savo ir aplinkinių saugumą, ypatingai svarbu artimiausio sekmadienio vakarą, prieš naktį pasukant laikrodžius, pasistengti miegoti nueiti anksčiau ir tikrai gerai pailsėti, o sėdus už vairo - susikaupti dar labiau, nei įprastai. Svarbu nepasitikėti įpročiais ir refleksais, o sąmoningai stebėti aplinką, ypač pėsčiuosius ir dviratininkus.
Tyrimai rodo, kad ypatinga rizika kyla labiau pažeidžiamoms eismo dalyvių grupėms, tokioms, kaip motociklų vairuotojai. 2022-aisiais Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje atliktame tyrime nustatyta, kad motociklininkų eismo įvykių skaičius po vasaros laiko įvedimo gali padidėti net iki 51 proc.
Akivaizdu, kad sumažėjęs budrumas labiausiai paveikia situacijas, kuriose reikalinga greita reakcija, tikslus situacijos vertinimas ir didelė koncentracija. Tai - motociklų vairuotojų kasdienybė, todėl ypač svarbu visada rinktis saugų greitį, laikytis saugaus atstumo nuo kitų eismo dalyvių bei atidžiai įvertinti kiekvieną situaciją prieš priimant sprendimą atlikti vieną ar kitą manevrą.
Pirmosiomis dienomis po laiko persukimo reikia vairuoti taip, tarsi eismo sąlygos būtų sudėtingesnės nei įprastai. Nelaimių išvengti padės šios taisyklės: Sumažinkite greitį. Tai suteikia papildomų sekundžių reakcijai, kuri dėl nuovargio gali būti sulėtėjusi. Padidinkite atstumą. Didesnis atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio leidžia kompensuoti lėtesnį reagavimą. Skirkite daugiau dėmesio sankryžoms ir perėjoms. Būtent šiose vietose dažniausiai daromos klaidos, todėl skirkite daugiau laiko situacijos įvertinimui. Numatykite kitų klaidas. Net jei jaučiatės budrūs, kiti eismo dalyviai gali būti pavargę, išsiblaškę ar reaguoti lėčiau. Gerai pailsėkite. Prieš sėdant už vairo sekmadienį ir pirmadienį, nueikite anksčiau miegoti.
Laimei, rizika yra prognozuojama ir valdoma, tačiau tik tuo atveju, jei vairuotojai ją suvokia ir sąmoningai keičia savo elgesį. Svarbu pripažinti, kad net ir nedidelis nuovargis yra realus veiksnys. Jei jaučiamas bent menkiausias mieguistumas, vairavimas tampa panašus į važiavimą esant lengvam apsvaigimui - reakcija lėtėja, o sprendimai priimami ne taip tiksliai. Todėl pirmosiomis dienomis po laiko pakeitimo verta vairuoti tarsi sąlygos būtų sudėtingesnės nei įprastai. Greičio sumažinimas suteikia papildomų sekundžių reakcijai. Didesnis atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio leidžia kompensuoti sulėtėjusį reagavimą. Sankryžose ir perėjose verta skirti daugiau laiko situacijos įvertinimui, nes būtent šiose vietose dažniausiai daromos klaidos.
Kelyje visada esate ne vienas. Net jei pats vairuotojas jaučiasi pakankamai budrus, kiti eismo dalyviai gali būti pavargę, išsiblaškę ar reaguoti lėčiau.
Statistika ir tendencijos
Per 2024 metus „Ergo“ bendrovėje fiksavome iš viso beveik 900 tokių įvykių, kai tuo tarpu per 2023 metus jų buvo apie 700. Nors jie vyksta visais metų laikais ir mėnesiais, jų pikas būna balandžio-birželio mėnesiais. Kuomet suintensyvėja gyvūnų ūkiai, tas periodas - ypatingai pavojingas.
Per praėjusius metus tokių žalų suma viršijo 2 mln. eurų. Vienos avarijos vidutinė žala siekia beveik 2,5 tūkst. eurų. Ir kaip įvykių skaičius auga, taip auga ir žalos dydis - dar prieš metus vidutinė žala buvo apie 2 tūkst.
Nustatyta, kad 70-90 % eismo nelaimių įvyksta dėl vairuotojo, o 10-15 % - dėl kelio kaltės. Amerikos automobilistų asociacija praneša, kad nuo 1990 iki 1997 m. 7 % padaugėjo rizikingų veiksmų kelyje.
Praėjusiais metais Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos fiksavo 3280 eismo įvykių. Beveik 60 procentų šių įvykių kaltininkais pripažinti vairuotojai.
Remiantis 2020 metų statistika, Lietuva yra 6-oje vietoje (iš 34), pagal žuvusiųjų keliuose skaičių tenkantį vienam milijonui gyventojų Europos Sąjungos šalyse. Galime pasidžiaugti tuo, jog per kelis paskutinius metus eismo įvykių skaičius sumažėjo (nepaisant išaugimo 2019 metais).
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija vykdo susitarime su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija dėl energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo numatytas priemones. Kasmet darbuotojams sudaromos priešavarinės ir priešgaisrinės mokymo programos, organizuojami mokymai, tikrinamos žinios. 1 kartą per metus yra vykdomos priešgaisrinės treniruotės, o 2 kartus per metus - priešavarinės treniruotės.
tags: #avariju #atsakomieji #veiksniai