Lietuvoje pastebimai auga eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Eismo nelaimių statistika Lietuvoje gąsdina: auga ir avarijų, ir nukentėjusiųjų skaičius. Per pastaruosius 5 metus geriausia situacija buvo 2021-aisiais, kai per pirmus 9 mėnesius užfiksuoti 2087 eismo įvykiai, o sužeisti buvo 2377 žmonės. Šiemet beveik visi rodikliai prastesni - iki spalio įvyko 2247 eismo įvykiai, per juos sužeista 2611 žmonių.
Didžiausias šuolis - Šiaulių apskrityje: šiemet iki spalio įvyko 222 (pernai - 195) avarijos, kuriose nukentėjo 263 (222), žuvo 14 (6) žmonės. Labiausiai avaringumas ūgtelėjo Šiaulių apskrityje. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ paskelbtoje ataskaitoje pastebima, kad šių metų rugsėjį, lyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, beveik 15 proc. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Radavičius sako, kad eismo įvykių skaičius išties auga, bet draudikų duomenys gali ir neatitikti tikrosios situacijos.
Daugiausia žuvo automobilių vairuotojų (33 proc.), pėsčiųjų (23) ir keleivių (21). Daugiausia jų buvo tankiausiai apgyvendintose Vilniaus (637 eismo įvykiai, 699 sužeisti, 20 žuvusiųjų) ir Kauno (430, 486, 11) apskrityse.
TKA ataskaitoje nurodoma, kad saugiausia savaitės diena - sekmadienis (284 įskaitiniai eismo įvykiai) ir pirmadienis (298). Saugiausia eismo dalyviams yra tamsiuoju paros metu. Sutemose šiemet įvyko tik 13 proc.
Didžiųjų šalies miestų eismo žemėlapiai yra išmarginti vadinamosiomis juodosiomis dėmėmis - gatvių dalimis, kuriose avarijos yra itin dažnas reiškinys. Vien sostinėje tokių gausiais eismo įvykiais paženklintų taškų skaičiuojama arti šimto, o kiti didieji miestai nuo Vilniaus atsilieka nedaug.
Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, Vilniuje bene pavojingiausia yra Kalvarijų gatvė. Čia pavojai vairuotojų tyko kone kas kelis šimtus metrų, o kiekviena sankryža reikalauja didesnio atsargumo. Nerūpestingo pasivažinėjimo vairuotojams nežada ir Kareivių gatvė, kurioje galima suskaičiuoti penkias juodąsias dėmes. Nemažai iššūkių sėdantiems prie vairo Vilniuje kelia ir Antakalnio gatvės atkarpa nuo Šilo tilto iki Antakalnio poliklinikos. Ši palyginus neilga kelio atkarpa yra paženklinta trimis juodosiomis dėmėmis, o dar viena jų vairuotojų tyko kiek tolėliau esančioje žiedinėje sankryžoje prie Šv. Žvelgiant į atskirus sostinės mikrorajonus grėsmingiausiai vairuotojams turėtų atrodyti Senamiestis ir Žirmūnai, kuriuose gausu pavojingų kelio atkarpų ir sankryžų. Vis tik net ir tolstant nuo miesto centro sėdantiems prie vairo ne visuomet yra saugiau.
„Važinėdami sostinėje gyventojai visuomet turėtų būti labai atsargūs, o dar labiau koncentraciją prie vairo padidinti pagrindinėse eismo arterijose ir didžiosiose sankryžose. Vilnius tikrai dar nėra tarp saugiausių vairuotojams miestų, nors teigiamų poslinkių jame pastaraisiais metais išvysti galima. Be abejo, labiausiai eismo įvykių rizika didžiausiame šalies mieste išauga piko valandomis - ryte maždaug 8-9 val. ir apie 5-6 val.
Avaringų taškų situacija antrajame pagal dydį Lietuvos mieste - ne ką geresnė. Tiesa, Kaunas gali pasidžiaugti eismo dalyviams santykinai saugesniu senamiesčiu. Nors juodųjų dėmių čia taip pat yra, tačiau mažiau nei istorinėje Vilniaus miesto dalyje. Didžiausia vairuotojams pavojingų taškų koncentracija Kaune yra Savanorių prospekte, kuriame galima suskaičiuoti net dešimt juodųjų dėmių. Nemažai jų yra ir su prospektu susikertančiose gretimose gatvėse. „Palyginus su 2015 metais, pernai juodųjų dėmių Kaune šiek tiek padaugėjo. Tai matyt lėmė naujai išasfaltuotos kai kurios gatvės ir dėl to padidėjęs važiavimo greitis jose.
Žvelgiant į Klaipėdos juodųjų dėmių žemėlapį nesunku pastebėti, kad avaringi ruožai čia daugiausiai koncentruojasi Taikos prospekte. Jame išsidėsčiusios net keturiolika juodųjų dėmių.
„Pagrindinėmis avarijų situacijomis didžiuosiuose miestuose ir pavojingiausiose jų vietose išlieka neatsargus automobilių riikiavimasis iš vienos eismo juostos į kitą, pirmumo ženklų ir taisyklių nepaisymas sankryžose, taip pat važiavimas žiedinėse sankryžose. Dažnai eismo įvykiai nutinka ir nesilaikant saugaus greičio bei atstumo nuo kitų transporto priemonių“, - pažymi R.
Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, iš užmiesčio kelių Lietuvoje daugiausiai juodųjų dėmių turi magistralinis kelias A6 ir konkrečiai jo atkarpa nuo Kauno iki Jonavos. Vos kiek daugiau nei 30 km siekiančioje atkarpoje fiksuojami penki avaringi taškai. Itin atsargūs vairuotojai turėtų būti ir važiuodami iš Šiaulių į Radviliškį. M. Katkaus teigimu, juodųjų dėmių Lietuvos užmiesčio keliuose per pastaruosius dešimt metų sumažėjo maždaug 8 kartus.
Verta dėmesio tai, kad būtent žuvusiųjų skaičius 1 mln. gyv. yra vienas pagrindinių rodiklių žlugusioje valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija - nulis“. Siekiama, kad iki 2030 m. žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose sumažinti 50 proc., palyginti su 2019 m., tai yra kad eisme žūtų ne daugiau kaip 75 eismo dalyviai arba 1 mln. Taigi 2023 m. šis rodiklis yra 55,4 žuvusiųjų / 1 mln. Kitose šalyse, tuo pačiu ir Lietuvoje, siekiama įgyvendinti Vizija 0 tikslus - iki 2030 m. 50 % sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose (lyginant su 2020 m.), o iki 2050 m. - nė vieno žuvusio eismo dalyvio. Nors 2019-2022 m. Lietuva buvo gerame kelyje link tikslo (kasmet mažėjantis žuvusiųjų skaičius), 2023 m. užfiksuoti neigiami pokyčiai - žuvusių eismo dalyvių skaičius per metus padidėjo net trečdaliu.
Siekiant įgyvendinti Vizija 0 tikslus, svarbu stebėti eismo įvykių tendencijas, esmines problemas. Todėl analizuojant 2020-2023 m. Eismo įvykius gali lemti keli faktoriai - eismo dalyvių veiksmai, kelių infrastruktūros trūkumai, aplinkos sąlygos bei transporto priemonių būklė. Žinant pagrindines problemas ir imantis veiksmų joms spręsti, galime įgyvendinti Vizija 0 tikslus.
Eismo įvykių statistika šiame leidinyje sudaroma remiantis 2020-2023 m. eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužaloti asmenys, duomenimis. 2023 m. eismo įvykių duomenys analizei naudojami 2024 m. vasario 1 d. iš policijos gautais duomenimis. Tyrimai apie įvykusius eismo įvykius gali užtrukti ir kelis mėnesius ir tik priėmus tyrimų išvadas policijos pareigūnai tikslina ir atnaujina duomenis.
VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (toliau - TKA) vykdo įvairias veiklas, kurios prisideda prie eismo saugumo šalyje gerinimo. Reguliarūs kelių saugumo patikrinimai, eismo saugos tyrimai, valstybinės reikšmės kelių juodųjų dėmių nustatymas ir tyrimas, eismo įvykių duomenų teikimas tarptautinėms organizacijoms - tai tik dalis vykdomų TKA veiklų.
Nustatyta, kad 2023 m. daugiausiai eismo įvykių ir nukentėjusiųjų 10 000-ui gyventojų teko Panevėžio miesto savivaldybei (atitinkamai 17,0 EĮ ir 18,3 ED). Praėjusiais metais pėstieji, dviratininkai ir paspirtukininkai sudarė 46 % visų nukentėjusių eismo dalyvių Panevėžyje (75 iš 164 ED). Tačiau galima pasidžiaugti, kad Šiaulių miesto savivaldybėje 2023 m.
Didžiausia rizika žūti ar būti sužeistam pagal eismo įvykių pobūdį ir aplinkybes - nuvažiavimų nuo kelio atsitrenkiant į medį metu. Praėjusiais metais 100-ui tokio pobūdžio eismo įvykiams teko 27,6 žuvusieji (2020-2022 m. 15,2) ir 136,2 sužeistieji (2020-2022 m. 119,9). Jau kelerius metus vienos skaudžiausių eismo įvykių pasekmių - atsitrenkiant į pakelėse augančius medžius. TKA vykdydama valstybinės reikšmės kelių reguliarius kelių saugumo patikrinimus žymi, kuriose vietose medžiai patenka į laisvą nuo kliūčių zoną.
Skatinant darnų judumą miestuose, gyventojai skatinami kelionėms rinktis viešąjį transportą. Tačiau pastebima, kad autobusų ir troleibusų vairuotojams bei keleiviams trūksta atidumo ir kasmet nukenčia vis daugiau šių transporto priemonių keleiviai. Nustatyta, kad 2023 m. 34 % visų eismo įvykių, kurių rūšis yra „Kiti eismo įvykiai“, buvo įvykiai su viešojo transporto keleiviais (151 EĮ iš 446). Pagrindinės šių eismo įvykių aplinkybės - staigus vairuotojų stabdymas ar pradėjimas važiuoti. Palyginus didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse įvykusius šiuos eismo įvykius nustatyta, kad 2023 m. 10 000-ui gyv. daugiausia įvykių ir sužeistųjų teko Klaipėdos m. sav. (atitinkamai 1,3 EĮ ir 1,5 ED). Taip pat išsiskyrė ir Kauno m. sav., kurioje 10 000-ui gyv. 2023 m.
2023 m. registruojamų motorinių transporto priemonių parkas Lietuvoje išaugo 3,7 %, lyginant su 2022 m. Atsižvelgus į gyventojų skaičių šalyje, nustatyta, kad 1 tūkst. Nors 2023 m. dažniausiai eismo įvykiuose iš transporto priemonių dalyvaudavo lengvieji automobiliai (75 %), jų naudotojai (t. y.
2023 m. nuostoliai Lietuvos ekonomikai dėl 1 eismo įvykyje žuvusio žmogaus buvo 544 798 €, dėl sunkiai sužeisto žmogaus 77 994 €, o dėl lengvai sužeisto žmogaus - 5 243 €. Įvertinus žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičių nustatyta, kad 2023 m. Lietuva patyrė 139,89 mln. €.
Remiantis 2020 metų statistika, Lietuva yra 6-oje vietoje (iš 34), pagal žuvusiųjų keliuose skaičių tenkantį vienam milijonui gyventojų Europos Sąjungos šalyse. Galime pasidžiaugti tuo, jog per kelis paskutinius metus eismo įvykių skaičius sumažėjo (nepaisant išaugimo 2019 metais). Nepasirinkdami saugaus leistino greičio arba viršydami jį vairuotojai pamiršta, kad ilgėja stabdymo kelias ir laikas ekstremalios situacijos metu. Taipogi didėja rizika nesuvaldyti automobilio siekiant išvengti avarijos, sumažėja padangų sukibimas su kelio danga bei sunaudojama daugiau degalų. Vairuotojo savijauta, automobilio techninė būklė bei eismo sąlygos gali sumažinti pasirinktą saugų greitį 10, 20, 30 ar net daugiau kilometrų per valandą.
Turbūt kiekvieną dieną vairuotojai save „pagautų” situacijoje, kuomet vairuojant užsiima pašaliniais veiksmais. Vienas iš pagrindinių blaškančių objektų - telefonai, kuriais vairuotojai naudojasi vairuodami, lėtai judėdami ar stovėdami spūstyse. Kalbėjimas telefonu, žinučių rašymas bei naršymas internete dėmesį atitraukia nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Netikėtai spūstis stoja, o jūsų automobilis atsitrenkia į priešais esančią transporto priemonę tik todėl, jog nesitikėjote staigaus spūsties sustojimo. Automobilyje esantys ekranai, navigacijos ir kt. taipogi atitraukia dėmesį nuo eismo, tad tokių įrenginių valdymas vairuojant taip pat laikomi pašaliniais veiksniais. Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su prieš tai minėtais blaškančiais vairuotojus veiksniais.
5 gynybinio vairavimo strategijos, padėsiančios vairuotojui būti saugesniu ir protingesniu
Lietuvos kelių policijos tarnyba teikiama statistiką rodo, kad Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičius, kuriuose buvo nukentėjusių, kasmet mažėja. Jei 2014 m. jų buvo fiksuota 3255, tai 2023 m. 2865 eismo įvykių, 390 mažiau. Mažėjant avarijų skaičiui, mažėjo ir keliuose žuvusių asmenų. 2014 m. per metus eismo įvykiuose žuvo 267 žmonės, tai 2022 m. fiksuotas mažiausias per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį per metus keliuose žuvusiųjų skaičius - 122. Tiesa, pernai žuvusiųjų Lietuvos keliuose vėl padaugėjo iki 157. Iš jų tamsiu paros metu žuvo 53 žmonės. Keliuose žuvusių pėsčiųjų per dešimt metų irgi mažėjo, nuo 108 2014 m. iki 33 2023 m. Didžioji dalis pėsčiųjų žuvo tamsiuoju paros metu, 21. Taip pat yra statistika kiek žuvo dviratininkų keliuose. Jei 2014 m. keliuose žuvo 19 dviratininkų, tai 2023 m. jų žuvo 11.
Sužeistų per eismo įvykius skaičius irgi per 10 metų mažėjo. 2014 m. fiksuoti 3785 sužeistieji, iš jų 1034 pėsčiųjų ir 309 dviratininkai. Tai per 2023 m. sužeistųjų keliuose skaičius sumažėjo iki 3288, iš jų 714 pėsčiųjų bei 373 dviratininkai. Atkreipiu dėmesį, nors bendras sužeistųjų keliuose skaičius mažėjo, dviratininkų kas metus sužeidžiama daugiau. 2023 m. eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti 3349 žmonės, pagrindinės priežastys: reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas, manevravimo taisyklių pažeidimas - 21 proc., saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas - 16 proc., saugaus atstumo nesilaikymas - 14 proc., pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir vairuotojų kt.
Sunkiausias nusižengimas yra kelių eismo įvykis, kai kaltininkas būna neblaivus arba apsvaigęs. Kelių policijos statistika rodo, kad išgėrusių ar apsvaigusių eismo įvykių kaltininkų mažėja, bet dar pasitaiko. 2014 m. 324 neblaivūs eismo dalyviai sukėlė avarijas, kuriose buvo nukentėjusių, o 2023 m. tokių įvykių sumažėjo iki 156. Bet dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2023 m. Reikia tikėtis, kad Lietuvos kelių eismo dalyviai vis labiau bus sąmoningesni ir nesės už vairo išgėrę ar kitaip apsvaigę, nes tai yra sunkinanti aplinkybė.