Žiniasklaidai skelbiant, jog nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ savininkas ir vadovas 2021 metais valstybės tarnautojams perdavė 1 tūkst. eurų neteisėtą atlygį, siekiant gauti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pritarimą NT projektams, kilo diskusijų audra.
Kaip skelbė portalas „Delfi“, A. Avulis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams 2021 metais prisipažino dukart per tarpininkus perdavęs 500 eurų neteisėtą atlygį, kad valstybės tarnautojai nevilkintų jo vystomų NT projektų. Pats A. Avulis BNS sakė, kad šis atvejis yra labai išpūstas ir bandoma padaryti skandalą, o įmonė laikosi politikos netoleruoti korupcijos.
Anot portalo, „Hanner“ savininkas po 500 eurų sumokėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo kaltu dėl 44 korupcijos epizodų pripažintam Petrui Ruškuliui. Tuo metu A. Avulis BNS sakė, kad P. Ruškulis buvo samdytas kaip konsultantas, siekiant išsiaiškinti, kodėl NVSC atmeta bendrovės planuojamus projektus ir kaip juos reikėtų taisyti.
Be to, A. Avulis teigė, jog pats P. Ruškulis įmonės darbuotojai Ernestai Railei pasisiūlė padėti išspręsti kilusius iššūkius, o „Hanner“ savininkas tikino su konsultantu nebendravęs. „Aš neturėjau kontaktų ir su juo nebendravau. (...) Atsitiktinis atvejis - Ernesta ėjo į savivaldybę ir jis ją užkalbino. (...) Tai šiuo atveju darbuotoja ne visai tinkamą konsultantą pasirinko. Ir mes kartu pakliuvom į akiratį, kuriame neteisėtai veikė tas konsultantas“, - sakė įmonės vadovas.
Anot jo, tiek jis, tiek įmonės darbuotojai iš karto sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, pareigūnai pripažino, jog „Hanner“ atstovai neteisėtų veiksmų nepadarė. „Mes iš karto sutikome bendrauti su STT ir iš karto pasakėme, kad atsiribojame nuo bet kokios korupcijos ir neteisėtų veiklų. Suteikėm jiems visą informaciją, kurios jie tik norėjo ir pageidavo“, - sakė A. Avulis.
„Būtent tai pabrėžė ir prokurorai, ir STT, kad mūsų prašymuose ir reikalavimuose nebuvo nieko daugiau nei leidžia teisės aktai. Nusikalstama veikla ne mūsų pusėje, o anoje pusėje (institucijose - BNS), kuri tiesiog nederina projektų“, - pridūrė verslininkas.
Jis taip pat akcentavo, jog stringant projektams dažnai samdomi išorės konsultantai ar teisininkai. „Kai deriname projektą ir kartais pakliūname į aklavietės poziciją - negauname aiškaus atsakymo, kas turi būti pataisyta, tokiais atvejais mes ieškome konsultantų, patarėjų, kurie padeda išsiaiškinti, kas turi būti padaryta ir kaip“, - sakė A. Avulis.
„Hanner“ savininko teigimu, įmonės projektų derinimas su institucijomis kartais trunka ne vienerius metus. „Mes absoliučiai atsiriboję nuo bet kokių korupcijų, tai rodo pavyzdys ir mūsų projekto Algirdo gatvėje (Vilniuje - BNS), kur mes kovojom su biurokratais 11 metų, kad gautume statybos leidimą. Tai jeigu mes būtum linkę bent kiek į korupciją, tai mes būtum seniai davę kyšį ir būtum gavę tą statybos leidimą. Bet čia yra principo klausimas, mes nenusileidome ir kovojome iki galo“, - tikino jis.
Įmonės savinkas BNS nurodė, jog P. Ruškulio kitiems bendrovėms projektams nėra samdžiusi.
Portalas „Delfi“ trečiadienį paskelbė, jog A. Avulis per tarpininkus perdavė 1 tūkst. eurų neteisėtą atlygį siekiant gauti NVSC pritarimą NT projektams. Skelbta, kad P. Ruškulis turėjo gerų ryšių su valstybės tarnautojais bei 2021 metais suderino, jog NVSC nepateiktų pastabų ir pritartų dviejų „Hanner“ projektų statybos leidimui. Anot portalo, su P. Ruškuliu susisiekė „Hanner“ darbuotojai E. Railė ir Ramūnas Banys, o pinigus vėliau sumokėjo A. Avulis. A. Avulis, E. Railė ir R. Banys kreipėsi į STT ir prisipažino perdavę P. Ruškuliui neteisėtą atlygį.
NVSC, reaguodamas į paskelbtą informaciją, savo pranešime akcentuoja, kad centras sprendimus priima atsakingai ir laiku, užtikrindamas skaidrų bei teisės reikalavimus atitinkantį procesą. „Jeigu asmenys, besikreipiantys į NVSC, mano, kad specialistai netinkamai vykdo savo funkcijas, raginame kreiptis į NVSC vadovybę ir pateikti motyvuotą skundą. NVSC priimtus sprendimus arba institucijos neveikimą asmenys turi teisę skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba regionų administraciniam teismui. Jeigu įtariamas biurokratizmas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar netinkamas viešojo administravimo vykdymas, asmenys taip pat gali kreiptis į Seimo kontrolierių įstaiga, kuri vertina pareigūnų veiksmų teisėtumą ir viešojo administravimo kokybę“, - nurodoma NVSC komentare.
„Pabrėžiame, kad įstaiga veikia skaidriai. Korupcija NVSC yra netoleruojama, kaip ir bet kokios nesąžiningo elgesio apraiškos“, - priduriama jame. Centras taip pat skelbia, kad dalyvauja STT vykdomose skaidrumo iniciatyvose, taip kurdamas korupcijai atsparią aplinką.
NVSC aiškina, kad kyšio prašęs darbuotojas pats iškart išėjo iš darbo. O byloje teisiamas tarpininkas Ruškulis pripažintas kaltu dėl 44 korupcijos epizodų, teismas jam skyrė 180 tūkstančių eurų baudą.
Bylos duomenimis, keliolika statybų ir teritorijų planavimo srities valstybės tarnautojų esą gaudavo kyšius, kad paspartintų įvairius su statybomis susijusius procesus. P. Ruškulis, kaip skelbia „Delfi“, šioje schemoje esą veikė kaip tarpininkas.
2021 m. pavasarį derinant „Hanner“ projektą „Karoliniškių namai“, neva kilo daug nesusipratimų, susijusių institucijų pastabomis, NVSC vis atmesdavo projektą. Anot „Delfi“, byloje nurodoma, kad viena „Hanner“ darbuotoja, pažįstamų paraginta, kreipėsi į P. Ruškulį, kuris ėmė tarpininkauti tarp įmonės ir NVSC. Galiausiai, bylos duomenimis, buvo pasakyta, jog tam, kad projektui nebūtų pastabų, reikėtų sumokėti 500 eurų. A. Avulis nurodė, kad „Hanner“ darbuotoja perdavė prašomus pinigus, o jis pats vėliau šias išlaidas kompensavo. Panašus atvejis, kai P. Ruškulis iš „Hanner“ paprašė neteisėto atlygio tam, kad nebūtų teikiamos pastabos statybų projektui, fiksuotas 2021 m. liepą. Tąkart P. Ruškuliui jau kitas „Hanner“ darbuotojas perdavė 500 eurų, kuriuos vėliau taip pat kompensavo A. Avulis.
2021 m. lapkritį pas A. Avulį ir „Hanner“ darbuotojus namuose atliktos kratos. Tų pačių metų gruodį visi šie asmenys kreipėsi į STT ir prisipažinę perdavę P. Ruškuliui neteisėtą atlygį.
Įdomu tai, kad Avulis tyrime ir pačioje byloje nebus kaltinamas kyšio davimu, nes laiku prisipažino per tarpininkus perdavęs neteisėtą atlygį. Sakė, esą biurokratai jo reikalavo. Avuliui įtarimai nepareikšti ir jis šiame bylos epizode lieka tik liudytoju. „Atsižvelgiant į tai, kad jis pateikė tą pranešimą apie tai, kad iš jo, iš jo darbuotojų buvo reikalautas kyšis už sprendimų priėmimą, jis buvo apklaustas liudytoju“, - minėjo prokuroras Stanislav Barsul.
Vilniaus tarybos opozicijos narys Aleksandras Nemunaitis tikina, kad verslininkas sąmoningai išsisuko nuo atsakomybės. „Tam tikras gudravimas, matomai, teisininkai pasufleravo tokį dalyką“, - pastebėjo Vilniaus tarybos opozicijos narys Aleksandras Nemunaitis. Avulis tikina, kad tokie politikai sąmoningai jam kaišioja pagalius į ratus ir nuolat ieško, prie ko prikibti.
Nors pats korupcijos skandalas sukėlė daug ažiotažo, straipsnyje taip pat paliečiama svarbi tema - duomenų apsauga ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Iki BDAR įsigaliojimo likus aštuoniems mėnesiams, visiškai jam pasiruošusių įmonių yra labai mažai. Mykolo Romerio universiteto profesorius, Kibernetinio saugumo valdymo studijų programos vadovas, dr. Darius Štitilis tvirtina, kad verslas tik pradeda apie tai galvoti.
„Kai kurios įmonės jau atlieka arba atliko savo turimų asmens duomenų inventorizaciją, pradedami asmens duomenų apsaugos auditai, kurie parodo silpnąsias vietas prieš įgyvendinant reikalavimus. Deja, tokių įmonių, kurios imasi aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti BDAR, nėra daug“, - teigia dr. D. Štitilis.
Pagrindinis darbas įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis - peržiūrėti vidinius dokumentus, atitinkamas sutartis, vykdomus asmens duomenų tvarkymo veiksmus, šių duomenų apimtis, jų subjektų teisių įgyvendinimą bei taikomas saugumo priemones ir pan. „Lietuvoje verslas vis dar atsilieka asmens duomenų apsaugos srityje. Praktiškai pas bet kurį asmens duomenų valdytoją yra trūkumų, kurie turi būti šalinami. Ką jau kalbėti apie tas įmones, kurios visai neskiria dėmesio asmens duomenų apsaugai, pvz., net neturi pasitvirtinusios reikiamų dokumentų, nėra įregistravusios asmens duomenų tvarkymo tikslų“, - komentuoja dr. D. Štitilis.
Pasak profesoriaus, įgyvendinant BDAR reikalavimus, svarbu atminti, kad šis reglamentas yra esamo asmens duomenų apsaugos reguliavimo tąsa. Tad įmonėms, kurios šiuo metu užtikrina asmens duomenų apsaugą, pasiruošti naujoms nuostatoms bus gerokai lengviau. Iššūkis kyla toms, kurios šia apsauga rūpinasi nepakankamai - juo labiau, kad sankcijos už asmens duomenų apsaugos pažeidimus nuo kitų metų gegužės 25 d. BDAR numato, kad baudos dydis už asmens duomenų apsaugos pažeidimus gali siekti iki 2-4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos arba iki 10-20 mln. Eur.
„Esminė verslo klaida - manyti, kad, jei incidentų dėl asmens duomenų neįvyko, tai jų turėtų nebūti ir ateityje. Tokios įmonės, kaip įprasta, skiria mažiau dėmesio asmens duomenų apsaugai, arba visai jo neskiria ir tiesiog naiviai tikisi, kad viskas bus gerai“, - teigia dr. D. Štitilis.
Viena iš naujovių įmonėms - įsigaliojus BDAR nebeliks pareigos pranešti VDAI apie asmens duomenų tvarkymą, bet bus įtvirtintas atskaitomybės principas.
Daugiau informacijos apie BDAR iššūkius verslui ir valstybinėms institucijoms bus galima išgirsti konferencijoje „ESET Security Day Lietuva 2017“, kuri vyks rugsėjo 7 d. Vilniuje.
tags: #avulis #bauda #duomenu #apsaugojimas